Byla 2A-2072-345/2011
Dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti jos naudai 3 630,23 Lt nuomos mokesčio bei išlaidų už komunalines paslaugas už 2010 m. vasario, kovo, balandžio mėn., 3 006,29 Lt žalos atlyginimo už sugadintą butą ir baldus, 144 Lt už elektros atjungimą ir pajungimą, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2009 m. lapkričio 6 d. nuomos sutartį. Nuomos sutartis nutraukta 2010 m. kovo 30 d. Kadangi atsakovas nesutiko išsikraustyti iš buto, ieškovė buvo priversta kreiptis dėl elektros išjungimo, dėl ko patyrė 144 Lt už išjungimą bei vėliau už pajungimą. Atsakovas 3 630,23 Lt skolą pripažįsta, tai patvirtino 2010 m. balandžio 25 d. jo pasirašytu vekseliu. Po atsakovo išsikraustymo butas yra paliktas netvarkingas, jo būklė pabloginta, patalpos ir baldai reikalauja remonto. Buto remontui reikės išleisti 3 006,29 Lt. Šią sumą atsakovas privalo atlyginti.

4Atsiliepime atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad jo skola yra tik nuomos mokestis už balandžio mėnesį, t.y. 700 Lt. Ieškovė už komunalines paslaugas balandžio mėnesį sumokėjo 1 102,51 Lt. 2010 balandžio 25 d. vekselis neįrodo skolos pagal nuomos sutartį buvimo. Jeigu vekselis patvirtintų ieškovės reikalavimą, ji būtų suėjus vekselio įvykdymo terminui ėmusis veiksmų skolos išieškojimui vekselių įvykdymo tvarka. Nepagrįstas yra reikalavimas priteisti ir 144 Lt išlaidas dėl elektros atjungimo ir pajungimo. Protingas nuomotojo teisių gynimo būdas būtų kreiptis dėl nuomininko iškeldinimo, o ne dėl elektros atjungimo. Be to, mokėjimų nurodymų paskirtyse nenurodyta, kad mokama už elektros atjungimą ir pajungimą. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 3 006,29 Lt buto remontui, kadangi defektinis aktas neįrodo tokių išlaidų turėjimo. Ieškovė neįrodinėja nuomininko kaltės dėl buto pabloginimo, o tik konstatuoja, kad butas paliktas netvarkingas, blogos būklės. Sutartimi atsakovas nėra įsipareigojęs grąžinti tvarkingos patalpos. Butas yra senas, ieškovė nenurodė, kokios būklės butas buvo išnuomotas.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. G. 3 630,23 Lt skolos, 751,39 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės Reginos naudai; priteisė iš ieškovės R. T. 959,86 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. G. naudai; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad reikalaujama skolos suma už buto nuomą ir komunalinius mokesčius sutampa su vekselyje nurodytu atsakovo įsipareigojimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę ieškovei pagal paprastąjį vekselį būtų įvykdęs, vekselio terminas yra suėjęs 2010 m. balandžio 29 d. Atsakovo teiginiai, kad jis dalį iš šios sumos yra sumokėjęs ieškovei, t.y. 700 Lt nuomos mokesčio už 2010 m. vasario mėnesį ir 1 013,57 Lt nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių už 2010 m. balandžio mėnesį, nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Byloje esantys atsakovo pateikti kvitai patvirtina, kad nurodytas sumas atsakovas yra sumokėjęs ieškovei dar 2010 m. kovo 1 d. už 2010 m. vasario mėnesio komunalines paslaugas. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės yra pabloginta nuomoto buto būklė, nėra duomenų, kokios būklės butas buvo išnuomotas atsakovui. Byloje esančios fotonuotraukos neįrodo, kad tai yra būtent išnuomoto buto nuotraukos. Nurodė, jog matyti, kad jos darytos 2010 m. gegužės 13 d. Teismas pažymėjo, jog neaišku, kokia buvo būklė iki buto išnuomojimo atsakovui (CPK 12, 178 str. str.). Byloje liudytojais apklaustų V. T. ir I. P. parodymai dėl pablogintos buto ir jame esančių baldų būklės po atsakovo išsikraustymo vertintini kritiškai, kadangi V. T. yra ieškovės sutuoktinis, o I. P. - kaimynas ir yra šališki ieškovės atžvilgiu. Byloje esančiame defektiniame akte nurodyti reikalingi atlikti buto remonto darbai neįrodo, kad šie remonto darbai tapo reikalingi po atsakovo išsikraustymo. Teismas sprendė, kad taip pat nėra duomenų, jog ieškovė realiai būtų turėjusi defektiniame akte nurodyto dydžio išlaidų, o byloje pateiktos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui neįrodo realių išlaidų patyrimo fakto. Dėl elektros energijos butui tiekimo atjungimo ir pakartotinio pajungimo ieškovė taip pat neįrodė nei vienos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Teismas nenustatė, kad elektros energija buvo atjungta atsakovui nemokant mokesčių ar pan. Juolab, pati ieškovė pripažino, kad tai buvo atlikta jos prašymu siekiant greičiau iškraustyti atsakovą iš buto.

6Ieškovė R. T. apeliaciniu skundu prašo pripažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl žalos už buto ir baldų apgadinimą atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteisėtu bei priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nėra pagrindo kaimyno I. P. parodymus vertinti kaip šališkus. Buto būklė buvo pabloginta po atsakovo išsikraustymo, byloje yra 2010 m. gegužės 12 d. priėmimo – perdavimo aktas, kurio nepasirašė atsakovas. Atsakovo neatvykimas asmeniškai priduoti nuomojamą butą bei vengimas pasirašyti aktą rodo jo nesąžiningumą bei norą išvengti atsakomybės už netvarkingai paliktą butą. Tai, kad butas ir baldai buvo apgadinti ir reikalauja remonto patvirtino ne tik liudytojas I. P., bet ir UAB „Tobula ranga“ defektinis aktas. Pažymi, jog buto ir baldų apgadinimai atsirado po atsakovo išsikraustymo, yra jo nerūpestingumo ir nesąžiningo elgesio su turtu pasekmės, t.y. jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atstatymu, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimu. Teismo išvada dėl to, kad neįrodyta, jog teismui pateiktos nuotraukos yra būtent ginčo buto, nėra objektyvi. Teismo tvirtinimas, kad reikalavimas dėl 144 Lt patirtų išlaidų dėl elektros energijos atjungimo ir pajungimo priteisimo yra nepagrįstas, jį reikėtų vertinti kritiškai. Iš ieškovės atsakovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka 2009 m. gegužės 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009 suformuoto aiškinimo. Ši suma turėtų būti sumažinta, ir tokiu būdu sumažinta ieškovei priteista atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų dalis.

7Ieškovės R. T. apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla nagrinėtina apeliacinio skundo suformuotose ribose, t.y. tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai dėl žalos už buto ir baldų apgadinimą atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

9Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl įrodymų vertinimo, patvirtinančių apeliantės reikalavimo priteisti patirtą žalą pagrįstumą, bei teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą, taikymo (CPK 177, 185 str.).

10Byloje nustatyta, kad apeliantę ir atsakovą siejo nuomos sutartiniai teisiniai santykiai. Remiantis šalių 2009 m. lapkričio 6 d. sudaryta nuomos sutartimi atsakovui apeliantė išnuomojo gyvenamąsias patalpas. Nuomos sutartis nutraukta 2010 m. kovo 30 d. (b. l. 5-7). Perduodant patalpas atsakovui 2009 m. lapkričio 6 d. šalių buvo pasirašytas Priėmimo – perdavimo aktas, o nutraukus nuomos sutartį 2009 m. gegužės 12 d. apeliantės surašytas ir pasirašytas Priėmimo – perdavimo aktas (b. l. 9-10). Apeliantė teigė, jog faktinio gyvenimo išnuomotose gyvenamosiose patalpose atsakovas savo veiksmais apgadino patalpas, dėl ko apeliantė patyrė 3.006,29 Lt nuostolių, susijusių su patalpų ir jų inventoriaus remontu. Iš esmės ginčas yra kilęs dėl atsakovo atsakomybės galimumo už apeliantės prašomus priteisti nuostolius.

11Civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti šiuos civilinei atsakomybei kilti būtinus elementus kyla būtent apeliantei (CPK 178 str.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pasisakęs, kad CPK 185 str. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Išnagrinėjusi civilinę bylą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nepažeidė CPK 185 str. nuostatų ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti už apeliantės prašomą priteisti žalą.

13Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pirma, byloje nėra pateikta mokėjimą 3.006,29 Lt sumai patvirtinančių įrodymų, o UAB „Tobula“ ranga sudarytas defektinis aktas neįrodo, kad apeliantė faktiškai turėjo išlaidų 3.006,29 Lt sumoje. Antra, nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad apeliantės ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu minėti apgadinimai iš tikrųjų realiai buvo. Trečia, liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti nepatikimais įrodymais dėl galimo liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi bei jų ryšio su apeliante. Ketvirta, patalpų Priėmimo – perdavimo bei Priėmimo – perdavimo aktai aptariamu atveju įrodomosios reikšmės neturi, kadangi juose nebuvo aptarta ginčo patalpų būklė nei perdavimo, nei priėmimo metu. Penkta, nėra duomenų, kad apeliantės pateiktame defektiniame akte nurodomi galimai atlikti remonto darbai priežastiniu ryšiu susiję būtent su konkrečiais atsakovo veiksmais. Šešta, byloje nepateikta įrodymų, kad remonto darbai ginčo bute iš tiesų buvo atlikti. Aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė Priėmimo – perdavimo akto, nelaikytina pakankama konstatuoti atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip nei nepakankamų kilti atsakovo atsakomybei už apeliantei galimai kilusius nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat teisingai sprendė, jog apeliantė neįrodė sąlygų atsakovo atsakomybei kilti už apeliantės patirtas išlaidas elektros energijos butui tiekimo atjungimo ir pakartotinio pajungimo, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad šias išlaidas būtų sąlygoję neteisėti atsakovo veiksmai, o ne pačios apeliantės noras kuo greičiau iškraustyti atsakovas iš nuomojamo buto (CPK 185 str.).

14Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas esą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp šalių, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos. Apeliantės skunde minimoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas nagrinėjamai bylai reikšmingas CPK 98 str. aiškinimas kaip šiame straipsnyje įtvirtintas nuostatas taikyti, kai yra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš priešingos šalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o mažinti atsakovo faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi jos atitiko CPK 98 str. 1 d. ir 2 d. nustatytus pagrindus bei dydžius.

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl sprendimą palieką nepakeistą, o skundą atmeta.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai