Byla e2A-509-392/2019
Dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir nuompinigių, delspinigių bei palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. R. ir G. K. –R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. – R. ir R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Muzikija“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir nuompinigių, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiu atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliktą vienašalį įskaitymą už 2 488,59 Eur sumą ir priteisti iš atsakovės 400 Eur išlaidų, susijusių su patirtos žalos įvertinimu, 2 488,59 Eur nuompinigių, 53,70 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas. Nurodo, kad 2015 m. gegužės 27 d. nuomos sutartimi ieškovai 120 mėnesių terminui išnuomojo atsakovei gyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomojamų patalpų užliejimo 2017 m. vasarą įvykusių liūčių metu. Ieškovų teigimu, atsakovė neteisėtai vienašališkai išskaičiavo iš mokėtinų nuompinigių jos apskaičiuotą 2 488,59 Eur sumą, kaip nuostolius dėl patalpų užliejimo, nepagrįstai nurodydama, kad patalpos užlietos neva dėl to, kad pastato techninės būklės savybės neatitiko statybos techninių reikalavimų. Ieškovai pažymėjo, kad į patalpas pateko pakilęs gruntinis vanduo. Ieškovų nuomone, atsakovė neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nes jos nepatyrė, o jeigu ir patyrė, tai ne dėl ieškovų. Pasak ieškovų, patalpos apsemtos dėl stichinės nelaimės, kai miesto nuotekų sistema nesusidorojo su iškritusių kritulių kiekiu, o ne dėl sutarties pažeidimo. Be to, atsakovė neįrodė nurodomos žalos dydžio, kad baldai iš tikrųjų netinkami naudoti ir nepataisomi, kokia naujų baldų vertė.

62.

7Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sutartis vertintina kaip verslo sutartis, todėl ieškovams taikytina sutartinė atsakomybė be kaltės, nuo kurios ieškovai gali būti atleidžiami tik nenugalimos jėgos atvejais. Atsakovės įsitikinimu, ieškovų nurodomos liūtys (2017 m. birželio 29 d. ir liepos 11 d.) negali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, juolab kad sutartis sudaryta 10 metų laikotarpiui ir, be to, apie antrąją liūtį buvo viešai žinoma iš anksto. Pažymėjo, kad išnuomotose patalpose ji vykdo vaikų darželio, privačios muzikos mokyklos ir kito vaikų neformalaus ugdymo veiklą, kuriai naudojama daug baldų, tačiau po užliejimo vandens paveikti baldai tapo netinkami naudoti; jie dar nepakeisti, nes kol kas tam nėra lėšų. Atsakovės patirta žala gerokai didesnė, negu nurodyta atliekant įskaitymą, tačiau tikslus žalos nustatymas kainuotų neproporcingai daug, todėl žalos dydį stengtasi pagrįsti pigesnėmis priemonėmis - būdais, atitinkamose ekonominės klasės parduotuvėse surandant analogiškus daiktus. Nurodo, kad dar iki užliejimų rūsio patalpose buvo drėgna, o liūčių metu vanduo į rūsio patalpas pateko per nekokybiškai sandarintas skyles sienose, todėl darytina išvada, kad apsėmimo priežastis – pastato trūkumai, be to, po užliejimo ieškovams atlikus remontą daugiau užliejimų nebuvo. Pažymėjo, kad ji neturėjo pareigos imtis veiksmų žalai išvengti ar sumažinti, be to, tik po žalos atsiradimo atsakovė sužinojo apie pastato trūkumus, už kuriuos atsakingi ieškovai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų G. K. – R. ir R. R. po 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.

114.

12Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas ir 371,14 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas ( - ). Šalys 2015 m. gegužės 27 d. sudarė gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, kuria ieškovai nurodytas patalpas ir žemės sklypą 120 mėnesių laikotarpiui išnuomojo atsakovei. Sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta ieškovų (nuomotojo) pareiga užtikrinti tinkamą išnuomoto pastato techninę priežiūrą, tinkamą ir nepertraukiamą inžinierinių tinklų bei komunikacijų funkcionavimą ir savalaikį techninį profilaktinį aptarnavimą savo lėšomis <...>. Sutarties 5.1.6 punkte nustatyta nuomotojo pareiga atlyginti nuomininkui žalą, padarytą jo turtui, dėl nuomotojo ar su juo susijusių asmenų kaltės. 2017 m. birželio 29 d. ir naktį iš liepos 11 d. į liepos 12 d. išnuomotų patalpų dalis (pastato rūsyje) buvo apsemtos dėl liūčių. Neigiamų padarinių daugiau sukėlė antrasis patalpų užliejimas liepos 11-12 dienomis. Atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pareikalavo ieškovų atlyginti 2 488,59 Eur žalą. Su šiuo reikalavimu ieškovai nesutiko. Atlikdama mokėjimą už išnuomotas patalpas, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pavedimu sumokėjo tik 511,41 Eur nuompinigių, vietoje sutartyje nurodytos 3 000 Eur sumos. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovė nurodė ieškovams 2017 m. rugpjūčio 2 d. atlikto įskaitymo pagrindimą.

135.

14Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu jau vien todėl, kad atsakovės reikalavimas (atlyginti žalą-nuostolius) nebuvo akivaizdus ar aiškiai apibrėžtas ir dėl tokio atsakovės reikalavimo įskaitymo atlikimo metu egzistavo šalių ginčas. Teismas padarė išvadą, kad kilus šalių ginčui dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo, į šios bylos nagrinėjimo ribas patenka ir aplinkybės, susijusios su atsakovės įskaityto reikalavimo (atlyginti nuostolius-žalą) pagrįstumu.

156.

16Teismas pažymėjo, kad ieškovai tik žodiniais paaiškinimais įrodinėjo savo argumentus, jog patalpos buvo užlietos pakilus gruntiniam vandeniui ir vanduo skverbėsi per rūsio grindis. Šių ieškovų argumentų nepatvirtino net jų iniciatyva apklausiamas specialiųjų žinių turintis liudytojas D. K.. Šio ieškovų kviesto liudytojo parodymai nepaneigia, bet netgi patvirtina atsakovės iniciatyva apklausto kito specialių žinių turinčio liudytojo M. V. parodymus, kad pagal užfiksuotus padarinius (vandens paliktus pėdsakus) matyti, jog vanduo pateko per rūsio sienas. Šią savo išvadą liudytojas pagrindė logiškais-nuosekliais paaiškinimais, jog vandens židiniai buvo taškiniai, t. y. vanduo skverbėsi per silpnas vietas sienose; jei kiltų gruntinis vanduo, tai jam reikėtų išorinio spaudimo tam, kad jis prasiskverbtų į vidų; grindų danga kylant vandeniui iš apačios atšoktų, tačiau ji liko nepaveikta; sienų ir grindų sandūrose, kur galėtų skverbtis gruntinis vanduo, trūkumų nepastebėta. Aplinkybes, kad vanduo skverbėsi būtent per sienas, o ne per grindis, nurodė ir užliejimo metu patalpose buvusi bei užliejimo padarinius tiesiogiai šalinusi liudytoja L. B.. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad patalpas užliejo iš žemės paviršiaus besismelkiantis (o ne gruntinis) vanduo ir į patalpas jis pateko būtent per „silpnąsias“ (nekokybiškai hidroizoliuotas) rūsio sienų vietas, todėl padarė išvadą, jog rūsio sienos turėjo hidroizoliacinio pobūdžio trūkumų.

177.

18Nagrinėdamas šalių argumentus kam tenka atsakomybė už pastato sienų tinkamą hidroizoliaciją, teismas atsižvelgė į statybų metu galiojusio Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139 punkto 1, 3, 4, 5 ir 7 papunkčiuose nurodytas teisės normas, kuriose nurodytos pastato apsaugos nuo drėgmės sąlygos ir pabrėžė, jog šiuose teisės normose įtvirtinta ieškovų atsakomybė ne tik už paviršinio, bet ir už gruntinio vandens prasiskverbimą į pastatą. Todėl teismo vertinimu, netgi pasitvirtinus ieškovų versijai, jog į patalpas prasiskverbė gruntinis (o ne paviršinis) vanduo, ši aplinkybė taip pat nepaneigtų ieškovų atsakomybės už išnuomoto pastato trūkumus. Ieškovų atsakomybė kyla už visą sutartinių nuomos santykių laikotarpį, todėl neturi reikšmės aplinkybė, jog aptariami pastato trūkumai subjektyviai paaiškėjo (tik) po pirmojo patalpų užliejimo. Neturi reikšmės aplinkybė, ar nebuvo realių galimybių po pirmojo užliejimo išvengti antrojo užliejimo arba bent jau sumažinti jo neigiamus padarinius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2017 m. liepos 11-12 dienomis iškrito 45,4 mm kritulių kiekis, t. y. beveik trečdaliu mažiau negu 2017 m. birželio 29 d. iškritę 63,9 mm. Jei pastatas neturėtų hidroizoliacinių trūkumų, tai antrojo užliejimo metu į rūsį būtų prasiskverbę mažiau vandens, tačiau įvyko priešingai. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovų sutartinę atsakomybę už išnuomoto pastato trūkumus šalių sutarties 5.1.1 ir 5.1.6 punktų prasme.

198.

20Teismas konstatavo, jog atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių daiktų apgadinimo mastą. Daiktų apgadinimas lemia atsakovės žalą-nuostolius, nes tokių apgadinimų nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmių-nereikšmingų. Atsakovės įrodytas daiktų apgadinimų mastas akivaizdžiai patvirtina bent jau gerokai sutrumpėjusį šių daiktų naudojimo laikotarpį ir (arba) gerokai sumažėjusias-apribotas daiktų panaudojimo galimybes-funkcionalumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į atsakovės galimybes toliau naudotis apgadintais daiktais ir žalos, kaip tokios, nebuvimą. Nors atsakovė nepateikė įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių jos nurodomas kainas, egzistavusias būtent įskaitymo metu, tačiau ieškovai nenurodė, jog turėtų būti taikomas koks nors nusidėvėjimo koeficientas. Teismas, vertindamas atsakovės lentelėse nurodytus duomenis apie patirtos žalos dydį, sprendė, kad nurodytos daiktų kainos iš esmės atitinka panašaus pobūdžio daiktų kainų lygį. Atsakovė pakankamai prieinamomis (ekonomiškai adekvačiomis) priemonėmis įrodė įskaitytos žalos dydį. Apibendrinęs nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad ieškovai atsakingi už atsakovės turtinę žalą, kilusią dėl išnuomoto pastato netinkamos hidroizoliacijos, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

229.

23Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės UAB „Muzikija“ atliktą vienašalį įskaitymą 2 488,59 Eur sumai; priteisti R. R. ir G. K. – R. iš UAB „Muzikija“ 2 488,59 Eur nuompinigių ir 53,70 Eur delspinigių pagal 2015 m. gegužės 27 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, 400 Eur patirtų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

249.1.

25Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl vienašalio įskaitymo, tai yra, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, pvz., tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Kadangi šioje byloje atsakovės įskaitytas reikalavimas buvo grindžiamas ieškovų civilinės atsakomybės atsiradimu, atsakovė privalėjo patikimai pagrįsti visus sutartinės atsakomybės pagrindus, tame tarpe ir žalos atsiradimo faktą bei jos mastą.

269.2.

27Atlikdama įskaitymą atsakovė nesivadovavo jokiais leistinais įrodymais. Prie 2017 m. liepos 20 d. reikalavimo atlyginti žalą buvo pridėta lentelė, kurioje tiesiog buvo nurodytos tam tikrų baldų kainos, o taip pat kai kurių baldų ir įrangos įsigijimo vietos. Nei kainas pagrindžiančių įsigijimo dokumentų, nei kitų įrodymų ieškovams pateikta nebuvo. Ieškovai neturėjo jokių galimybių įvertinti nurodytos žalos pagrįstumo, todėl nesutiko su žalos dydžiu. Atliekant įskaitymą atsakovė vadovavosi tik savo pačios sugalvotu patirtų nuostolių dydžiu, ir kurio pagrindimu ėmėsi rūpintis tik bylai pasiekus teismą.

289.3.

29Įskaitymo atlikimo metu atsakovės įskaitytas reikalavimas dėl žalos atlyginimo neatitiko nei vykdytinumo, nei apibrėžtumo kriterijų, tai yra atsakovė nebuvo pagrindusi nei patirtos žalos atsiradimo fakto, nei jos masto. Atsakovė patirtos žalos dydį įrodinėjo tik bylą nagrinėjant teisme. Teismų praktika reikalauja, kad įskaitomas reikalavimas būtų vykdytinas ir apibrėžtas jau įskaitymo metu, įstatymas nesudaro galimybės atsakovei vienašališkai įskaityti jokiais įrodymais nepagrįstą reikalavimą ir tokio reikalavimo mastą vėliau tiesiog įrodinėti teisme.

309.4.

31Atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos dydį ir mastą, teismas neturėjo teisės vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi ir pats nustatyti patirtos žalos dydį. Nesutiktina, kad įskaitytas atsakovės nuostolių dydis buvo įrodytas byloje. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos, apklaustos atsakovės darbuotojos, tiesiogiai pavaldžios įmonės vadovui, parodymais. Šios liudytojos parodymai ne tik vertintini kritiškai dėl pavaldumo santykių, tačiau ir tiesiogiai prieštaravo atsakovės pripažintai aplinkybei, kad baldai, kurie buvo patalpose užliejimo metu, tebėra naudojami.

329.5.

33Teismas nustatęs, jog atsakovės įrodytas daiktų apgadinimų mastas akivaizdžiai patvirtina jau gerokai sutrumpėjusį šių daiktų naudojimo laikotarpį ar gerokai sumažėjusias – apribotas daiktų panaudojimo galimybes – funkcionalumą, neturėjo jokio pagrindo priteisti visą daiktų kainą ir vertę. Teismas privalėjo pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad baldai ir kiti įrengimai negali būti pataisyti, suremontuoti ar kad tokius darbus atlikti nėra ekonomiškai naudinga. Tokiomis aplinkybėmis teismas priteisdamas visą daiktų vertę, faktiškai nusprendė, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo būsimų ir galimų nuostolių, kurie galbūt atsiras kada nors ateityje, o taip pat, kad atsakovė turi teisę reikalauti visos daikto vertės, nors jis gali būti pataisytas gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

349.6.

35Pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą taipogi patvirtina aplinkybė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė ieškinio reikalavimus. Nei teismo sprendime nurodytas STR, nei jokie kiti teisės aktai nenumato reikalavimo, kad statinys būtų visiškai apsaugotas nuo bet kokios nenugalimos jėgos. STR reikalauja užtikrinti pastato apsaugą nuo drėgmės ir vandens, tačiau akivaizdu, kad šiomis normomis nėra reikalaujama užtikrinti absoliučią apsaugą nuo potvynio. Nenugalimą jėgą ieškovai pirmosios instancijos teismas įrodinėjo vadovaudamiesi ne tik patalpų užliejimo dienomis iškritusiu kritulių kiekiu. Byloje nebuvo ginčo, o atsakovė netgi patvirtino, kad iki byloje nagrinėtų užliejimų patalpos niekuomet nebuvo užlietos. Ieškinys buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad projektuojant pastatą buvo atsižvelgta į daugiamečius stebėjimus, grunto rūšį, sudėtį, laidumą, paviršinio vandens lygį ir visus kitus kriterijus. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, šiam pastatui netgi nebuvo būtina įrengti hidroizoliaciją, tačiau nepaisant to, ji buvo įrengta. Pastato statybos metu jį statęs asmuo ėmėsi veiksmų, kuriais užtikrino didesnę pastato apsaugą nuo drėgmės nei buvo reikalaujama normatyvinių statybos dokumentų bei statinio projekto. Vertinant nenugalimos jėgos aplinkybes, svarbiausia įvertinti šalių galimybę numatyti jų atsiradimą bei priemonių užkirsti joms kelią taikymo proporcingumą.

3610.

37Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014. Tačiau nei šioje, nei jokioje kitoje nutartyje kasacinis teismas nėra suformulavęs praktikos, kad a priori negali būti įskaitomas reikalavimas, dėl kurio kita sutarties šalis nesutinka ir galimai ateityje tokį įskaitymą ginčys teisme. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad atsakovės įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai yra neapibrėžti ir nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu vien dėl to, jog atsakovė įskaitė reikalavimus vienašališkai, nesuderinusi su apeliantais. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, įskaitymas – vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Atlikdama įskaitymą atsakovė informavo apeliantus, nurodė įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus – akivaizdžiai patirtą žalą atsakovės turtui, žalą grindė nuotraukomis ir paprastais matematiniais sugadintų daiktų paskaičiavimais, kurių teisingumas yra akivaizdus. Sprendime yra plačiai argumentuota ir byloje pakanka duomenų nustatyti, kad atsakovei išnuomotas pastatas turėjo hidroizoliacijos trūkumų, tai patvirtino net apeliantų iniciatyva apklausiamas specialiųjų žinių turintis liudytojas D. K.. Teismas teisingai taikė Sutarties 5.1.6 punktą, numatantį apeliantų (nuomotojų) pareigą atlyginti atsakovei (nuomininkei) žalą, padarytą jos turtui, dėl nuomotojo ar su juo susijusių asmenų kaltės.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4011.

41Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

4212.

43Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas ir 371,14 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, esantys adresu ( - ). Šalys 2015 m. gegužės 27 d. sudarė gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, kuria ieškovai nurodytas patalpas ir žemės sklypą 120 mėnesių laikotarpiui išnuomojo atsakovei. 2017 m. birželio 29 d. ir naktį iš liepos 11 d. į liepos 12 d. išnuomotų patalpų dalis (pastato rūsyje) buvo apsemtos dėl liūčių. Neigiamų padarinių daugiau sukėlė antrasis patalpų užliejimas, įvykęs liepos 11-12 dienomis. Atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pareikalavo ieškovų atlyginti 2 488,59 Eur žalą, nurodydama, kad išnuomotas pastatas neatitiko techninių reikalavimų, už kuriuos atsakingas nuomotojas. Su šiuo reikalavimu ieškovai nesutiko. Atlikdama mokėjimą už išnuomotas patalpas, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pavedimu sumokėjo tik 511,41 Eur nuompinigių sumą, vietoje sutartyje nurodytos 3000 Eur sumos. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovė nurodė ieškovams 2017 m. rugpjūčio 2 d. atlikto įskaitymo pagrindimą.

4413.

45Ieškovai nurodė, jog kadangi patalpos buvo užlietos pakilus gruntiniam vandeniui, kuris skverbėsi per rūsio grindis, atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nes patalpos buvo apsemtos dėl stichinės nelaimės, kai miesto nuotekų sistema nesusidorojo su iškritusiu kritulių kiekiu, o ne dėl sutarties pažeidimo. Savo pozicijai pagrįsti ieškovai pateikė D. K. vertinimo aktą, kuriame nurodyta, kad statybos darbai atlikti pagal projektą ir atsižvelgiant į 2017 m vasaros metu įvykusias ekstremalias oro sąlygas gruntinis vanduo pakilo ir prasiskverbė į pastato rūsio patalpas per rūsio grindis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame akte aiškiai nurodyta, kad projekto sprendime nėra numatyta įrengti hidroizoliacijos, tik politeleninę plėvelę, kuri (praktiškai) reikalinga betonavimo darbų statybos procesams atlikti, vadinasi rūsio sienos nebuvo hidroizoliuotos ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių patalpos buvo užlietos. Atsakovė teigia, jog užliejimas įvyko dėl pastato techninių savybių, todėl 2017 m. birželio 29 d. ir naktį iš liepos 11 d. į liepos 12 d. vykusios liūtys negali būti vertinamos kaip nenugalima jėga. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikta eksperto išvada, kuria nustatyta, jog šalia statinio esantis grunto paviršius suformuotas netinkamai, nes perteklinis vanduo bėga link pastato; sumontuota drenažo membrana neturi užbaigimo profilio; prieduobėse įrengta lietaus surinkimo sistema sumontuota netinkamai – pado nuolydis įrengtas su netinkamu nuolydžiu; sistemos diametras nepakankamas surinkti didelį vandens kiekį; aplink vandens įvado vamzdžius esamos ertmės užtaisytos netinkamai ir nesandariai. Per šią vietą pastatas buvo stipriai pakartotinai užlietas. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovų ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų D. K., M. V. ir L. B. paaiškinimus, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad vanduo į patalpas pateko per rūsio sienas, nes rūsio sienos turėjo hidroizoliacinio pobūdžio trūkumų. Nors apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl liudytojos L. B. parodymų vertinimo, tačiau nepateikė jokių jos poziciją paneigiančių įrodymų.

4614.

47Apeliantai nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog statinys būtų visiškai apsaugotas nuo bet kokios nenugalimos jėgos. Nors STR reikalauja užtikrinti pastato apsaugą nuo drėgmės ir vandens, tačiau akivaizdu, kad šiomis normomis nėra reikalaujama užtikrinti absoliučią apsaugą nuo potvynio. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, visiškai nevertino ieškovų nurodytų aplinkybių, nemotyvavo dėl kokių priežasčių patalpų užliejimo nelaikė nenugalima jėga. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai plačiai pasisakė dėl ieškovų atsakomybės už atsakovės patirtą žalą, buvo įvertintos nuostolių atsiradimo aplinkybės. Kadangi teismas padarė išvadą, jog atsakovei išnuomotas pastatas turėjo hidroizoliacijos trūkumų, nustatė ieškovų atsakomybę dėl atsakovės patirtų nuostolių, tai pagrįstai plačiau neanalizavo ieškovės argumentų dėl nenugalimos jėgos. Teismų praktikoje nustatyti nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojantys požymiai, nenugalimai jėgai konstatuoti yra keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, lietinga vasara ir jos metu buvusios liūtys negali būti laikomos nenugalima jėga. Atkreiptinas dėmesys, kad išnuomoto pastato rūsys buvo užlietas kelis kartus, apie visus užliejimus ieškovai buvo informuoti, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų ir tolimesniems užliejimams išvengti. Jei pastatas neturėtų hidroizoliacinių trūkumų, tai minėtos liūtys nebūtų turėjusios įtakos patalpų užliejimui, todėl jos nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

4815.

49Nuomos sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta ieškovų (nuomotojo) pareiga užtikrinti tinkamą išnuomoto pastato techninę priežiūrą, tinkamą ir nepertraukiamą inžinierinių tinklų bei komunikacijų funkcionavimą ir savalaikį techninį profilaktinį aptarnavimą savo lėšomis <...>. Sutarties 5.1.6 punkte nustatyta nuomotojo pareiga atlyginti nuomininkui žalą, padarytą jo turtui, dėl nuomotojo ar su juo susijusių asmenų kaltės. Taigi, sutarties punktuose yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statybų metu galiojusio Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 139 punkto 1, 3, 4, 5 ir 7 papunkčiuose nurodytas teisės normas, kuriose nustatytos pastato apsaugos nuo drėgmės sąlygos, sprendė, jog šiose normose įtvirtinta ieškovų, kaip pastato savininkų, atsakomybė ne tik už paviršinio, bet ir už gruntinio vandens įsiskverbimą į pastatą, todėl ieškovų teiginiai, jog patalpos buvo užlietos, nes pakilo gruntinis vanduo, nepaneigia jų atsakomybės už išnuomoto pastato trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju kilo ieškovų sutartinė atsakomybė už išnuomoto pastato trūkumus šalių sutarties 5.1.1 ir 5.1.6 punktų pagrindu.

5016.

51Apeliantai nurodo, kad įskaitomas reikalavimas turi būti vykdytinas ir apibrėžtas jau įskaitymo metu, o ne vėliau įrodinėjamas teisme. Pasak apeliantų, atsakovės reikalavimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, todėl įskaitymas laikomas neteisėtu ir neleistinu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, jog ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y. jog buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis). Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

5217.

53Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė, atlikusi įskaitymą apie tai informavo ieškovus, nurodė įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus, pateikė lenteles, kuriuose nurodė sugadintus daiktus, jų kainas, t. y. aiškiai apibrėžė reikalavimus, kylančius iš šalių sutartinių santykių. Abejų šalių reikalavimai yra piniginiai, t. y. vienarūšiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, nesutikdami su atsakovės skaičiavimais, nenurodė kitos apgadintų daiktų kainos, jokių kitų skaičiavimų nepateikė ir neįrodė, jog atsakovė, atlikdama įskaitymą, nuostolių apskaičiavimą atliko neteisingai. Be to, nuomos sutartyje nenumatyta jokių specialių žalos apskaičiavimo taisyklių. Todėl apeliantų argumentas, kad nebuvo atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė įrodymus, susijusius su žalos – nuostolių dydžiu gali pateikti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tai negali būti vertinama, kaip neaiškus reikalavimų apibrėžtumas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės lentelėse nurodytus duomenis apie patirtos žalos dydį, padarė teisingą išvadą, jog nurodytos daiktų kainos nėra didelės ir iš esmės atitinka panašaus pobūdžio daiktų kainos lygį. Kadangi ieškovai nepaneigė, kad buvo visos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą atlikti įskaitymą. Faktas, kad atsakovė dar neįsigijo naujų daiktų (baldų) nėra pakankamu pagrindu įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

5418.

55Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

5619.

57Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė teisingą išvadą, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

5820.

59Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo, nurodė, kad ekspertui už papildomos ekspertizės parengimą sumokėjo 150 Eur, advokatei už procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje rengimą sumokėjo 726 Eur. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš ieškovų.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61ieškovų R. R. ir G. K. – R. apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Priteisti iš R. R. (a. k. ( - ) ir G. K. – R. (a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Muzikija“ (j. a. k. 147367552) po 438 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti... 6. 2.... 7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalių sutartis vertintina... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį... 11. 4.... 12. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso žemės... 13. 5.... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į... 15. 6.... 16. Teismas pažymėjo, kad ieškovai tik žodiniais paaiškinimais įrodinėjo... 17. 7.... 18. Nagrinėdamas šalių argumentus kam tenka atsakomybė už pastato sienų... 19. 8.... 20. Teismas konstatavo, jog atsakovė pateikė pakankamai įrodymų,... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. 9.... 23. Ieškovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 24. 9.1.... 25. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė... 26. 9.2.... 27. Atlikdama įskaitymą atsakovė nesivadovavo jokiais leistinais įrodymais.... 28. 9.3.... 29. Įskaitymo atlikimo metu atsakovės įskaitytas reikalavimas dėl žalos... 30. 9.4.... 31. Atsakovei nepateikus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patirtos žalos... 32. 9.5.... 33. Teismas nustatęs, jog atsakovės įrodytas daiktų apgadinimų mastas... 34. 9.6.... 35. Pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą taipogi patvirtina... 36. 10.... 37. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. 11.... 41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 42. 12.... 43. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso žemės... 44. 13.... 45. Ieškovai nurodė, jog kadangi patalpos buvo užlietos pakilus gruntiniam... 46. 14.... 47. Apeliantai nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog statinys... 48. 15.... 49. Nuomos sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta ieškovų (nuomotojo) pareiga... 50. 16.... 51. Apeliantai nurodo, kad įskaitomas reikalavimas turi būti vykdytinas ir... 52. 17.... 53. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė, atlikusi įskaitymą apie... 54. 18.... 55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo... 56. 19.... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog... 58. 20.... 59. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. ieškovų R. R. ir G. K. – R. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti... 63. Priteisti iš R. R. (a. k. ( - ) ir G. K. – R. (a. k. ( - ) atsakovei...