Byla 2A-1362-431/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą Ž. Š., apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pradinio ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams T. Č., S. Č., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarei J. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pradinis ieškovas V. Z. prašė pripažinti 2011 m. gruodžio 30 d. su atsakovais sudarytą Mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Nurodė, jog pagal mainų sutartį pradinis ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdyti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (dalį žemės sklypo, gyvenamąjį namą, tvartą, lauko tualetą) mainais į iš atsakovų gaunamą jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą (dalį žemės sklypų). Mainų sutarties 3.1–3.6 punktuose šalys susitarė dėl šio turto kainos, o 3.7, 3.8 punktuose – dėl atsakovų ieškovui mokamos 10.000 Lt priemokos prieš sudarant ir pasirašant sutartį. Pagal šią mainų sutartį atsakovai įgijo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą turtą. Mainai, atsižvelgiant į objektų vertę (84.935,50 Lt ir 13.850,73 Lt), yra nelygiaverčiai, neprotingi ir neteisingi. Atsakovai neatskleidė visos jiems žinomos, esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti, turinčios informacijos, todėl sutartis pripažintina sudaryta ieškovui iš esmės suklydus dėl jos turinio ir išreikštos valios pagal CK 1.90 ir 1.91 straipsnius. Ieškovo finansinė padėtis ypač sunki, jis augina mažametį vaiką, kuriam turi užtikrinti teisę į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas. Pasinaudota sunkia ieškovo finansine būkle, informacijos ir patirties stoka, nemokėjimu vesti derybas.

6Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nėra naujokas nekilnojamojo turto rinkoje, turėjo kelis nekilnojamojo turto objektus, žemės sklypus, pardavinėjo žemę už skirtingas kainas. Ieškovas pardavė apie 3-4 žemės sklypus, sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartis, parduodamas sklypus po 1000-1300 Lt už 1 arą. Ieškovas suvokė savo veiksmų esmę ir sudarant pirkimo-pardavimo sutartis siekė galutinio rezultato – sklypų pardavimo tomis sąlygomis, kurias apibrėžė santykiuose su pirkėjais. Ieškinyje nurodyta rinkos kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodiką ir neatitinka realių rinkos kainų. Skirtumas dėl rinkos kainų už žemės sklypus susiformavo dėl žemės paskirties, kadangi atsakovams priklausę žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Ieškovas norėjo pakeisti gyvenimo sąlygas, buvo nupirktas kilnojamasis namas, kurį ieškovas ketino pastatyti sklype prie upės, kadangi jam priklausantis senas medinis namas buvo faktiškai netinkamas gyventi. Atvirkščiai, ieškovas turi nekilnojamojo turto objektus, dalį turto pardavė ir pinigus turėjo ir naudojo savo reikmėms, o tai aiškiai parodo, kad ieškovas nesudarė mainų sandorį neturėdamas jokios išeities. Sąvokos „skurdas ir vargingumas" ieškovui tokiomis aplinkybėmis negali būti taikomos. Pagal mainų sutartį ieškovui buvo sumokėta 10.000 Lt priemoka, jis gavo nuosavybėn konkretų turtą, kurį planavo valdyti ir naudotis. Jokių faktų, patvirtinančių CK 1.91 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, sandorio sudarymo metu nebuvo.

7Tračiasis asmuo Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2011 m. gruodžio 30 d. mainų sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Bylos šalims mainų sutartis buvo išaiškinta, perskaityta notaro rusų kalba, nes abi šalys buvo rusakalbės. Minėti asmenys mainų sutarties sudarymo metu patvirtino, kad mainų sutarties prasmė ir pasekmės jiems yra aiškios, kad mainų sutartis parašyta aiškiai ir tiksliai bei atitinka jų valią. Be to, mainų sutarties sudarymo metu šalys žodžiu pagrindė mainų sutarties tikslą, bei patvirtino, kad nori sudaryti būtent tokią mainų sutartį. Prieš tvirtinant mainų sutartį gautame Gyventojų registro tarnybos išraše apie pradinį ieškovą nurodyta, kad minėtas asmuo neturi nepilnamečių vaikų (apie nepilnamečių vaikų nebuvimą patvirtino žodžiu ir pats pradinis ieškovas), bei yra nevedęs, todėl sandoriui sudaryti teismo leidimas nebuvo reikalingas, ir dėl to notarui nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, iš notarės pateikto 2011 m. gruodžio 28 d. Gyventojų registro tarnybos išrašo nustatęs, kad registro duomenimis pradinis ieškovas nepilnamečių vaikų neturi ir yra nevedęs, o vaiko gimimo liudijime, išduotame 2012 m. vasario 23 d., įrašytas kaip jo tėvas, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvais, sprendė, jog, kadangi sūnaus tėvystę jis pripažino po mainų sutarties sudarymo, tai šis faktas ginčui spręsti teisinės reikšmės neturi.

11Teismas nurodė, kad pradinis ieškovas turėjo patirties parduodant nekilnojamąjį turtą, būdamas protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo, privalėjo įvertinti visus sudaromo sandorio teisinius padarinius, kilus abejonėms – konsultuotis su specialistais. Teismas pažymėjo, kad mainų sandorio šalių pagrindinis siekis yra ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Nenustatęs pagrindų, kuriais remiantis būtų galima nesivadovauti notarės atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, nurodęs, kad ieškovas nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų suklydimo sudarant sandorį ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi aplinkybes, teismas, vadovaudamasis Notariato įstatymo 2, 26 straipsniais, pažymėjo, jog notariškai patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu, nesant CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, prieštarautų notaro institucijos egzistavimo prasmei.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu pradinis ieškovas prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

14Apeliacinį skundą pradinis ieškovas grindė šiais argumentai:

151) Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad tėvystę sūnaus atžvilgiu ieškovas pripažino po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl šis faktas ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi šios aplinkybės buvo žinomos tiek prieš ginčo sandorio sudarymą, tiek ginčo sandorio sudarymo metu abiems sandorio šalims bei notarui, tvirtinusiam šį ginčo sandorį. Pažymėtina, kad šią aplinkybę teismo posėdžio metu nurodė ne tik apeliantas, bet ir teisme liudytoju apklaustas N. V., kuris paliudijo, kad apeliantas jo paprašė surasti žmogų, kuris pirktų jo nekilnojamąjį turtą, kad jis surado atsakovą, kuriam pasakė, kad yra žmonės, turintys mažą vaiką, kad sudarant sandorį notarė taip pat žinojo, kad yra vaikas, kad buvo sąlyga, jog bus namelis ant ratų, bus pajungta elektra bei gręžinys. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė CK 3.85 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas, spręsdamas ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimus, nepagrįstai netaikė CK 3.3 straipsnio, 3.85 straipsnio 2 dalies, ir šie materialinių normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

162) Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų dėl suklydimo, sudarant sandorį, ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Su šia teismo padaryta išvada taip pat negalima sutikti dėl to, kad apelianto ir atsakovų mainomų objektų mainų santykis buvo 84.935,5 Lt iš ieškovo pusės ir 13.850,73 Lt iš atsakovų pusės. Tai sudaro 6 prie 1 (6:1) mainų santykiu.

173) Ieškovas ginčo sandorį su atsakovais pasirašė dėl sunkių finansinių aplinkybių, kadangi tuo metu jis niekur nedirbo. Be to, kaip minėta, ieškovo šeimoje auga mažametis vaikas, kuriam reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad ginčo sandorio esminės sąlygos nelygiavertės, jis nebūtų sutikęs pasirašyti šio ginčo sandorio.

184) Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo 622 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ir 19,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S- 883-12 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ apeliantas 100 procentų buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus tas, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (Lietuvos respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 14 str. 7 d., 20 str. 1 d.).

19Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Be to, byloje yra nustatyta, kad ginčo sandorio sudarymo dieną pradinis ieškovas nebuvo civilinės metrikacijos įstaigos apskaitoje ir vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, kad Gyventojų registre jis buvo nurodytas kaip nevedęs ir neturintis vaikų, todėl pradinis ieškovas negalėjo būti teisiškai laikomas jo sugyventinės vaiko tėvu ir saistomu teisiniais įsipareigojimais vaikui jo teisėtų atstovu, o vėlesnis tėvystės pripažinimas nepaneigia ginčo sandorio metu buvusios pradinio ieškovo teisinės šeimyninės padėties.

20Trečiasis asmuo Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio, pagal kurį buvo perleistas gyvenamasis namas, tuo metu buvęs faktine nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, teisėtumo, dėl tėvystės pripažinimo po sandorio sudarymo įtakos prieš tai sudaryto sandorio teisėtumui.

24Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas su atsakovais 2011 m. gruodžio 30 d. sudarė notaro patvirtintą mainų sutartį, pagal kurią V. Z. perdavė atsakovams bendrojon jungtinėn nuosavybėn 1369/2000 dalį žemės sklypo (138.000,00 Lt vertės), gyvenamąjį namą (36.300,00 Lt vertės), tvartą (1.380,00 Lt), kitus statinius – lauko tualetą (25,00 Lt vertės), esančius ( - ), mainais į 3/11 dalį žemės sklypo (7.500,00 Lt) ir 7/25 dalį žemės sklypo (10.100,00 Lt vertės), esančių ( - ), ir 10.000,00 Lt priemoką (t. I, b.l. 11-24). Ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, esantis ( - ), nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė įgyta pagal 2004 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą (t. I, b.l. 68-71). Ieškovo nepilnametis sūnus E. Z., gimė ( - ), ieškovo tėvystė buvo nustatyta ir įregistruota tik 2012 m. vasario 23 d. (t. I, b.l. 31). Gyventojų registro tarnyboje 2011 m. gruodžio 28 d. duomenimis ieškovas buvo nevedęs ir neturintis nepilnamečių vaikų (t. I, b.l. 46). Nepilnamečio vaiko motinos, Ž. Š. ir nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2000 m. liepos 13 d. buvo ( - ) (t. I, b.l. 52; 54). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pradinis ieškovas V. Z., mirė ( - ), jo teises ir pareigas byloje perėmė jo nepilnametis sūnus E. Z., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Ž. Š..

25Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš esmės nevertino, ar ginčo gyvenamasis namas yra pagrindinė Ž. Š. ir kasatoriaus – jos nepilnamečio sūnaus – gyvenamoji vieta, o, nenustačius šios aplinkybės, nėra galimybės spręsti, ar sudarant ginčo sandorį buvo būtinas teismo leidimas. Nustačius, kad šeimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo būtina gauti teismo leidimą, o V. Z. nuslėpė faktą, kad jis turi nepilnametį vaiką, ir sudarė sandorį, prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, spręstina dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, pagal šeštosios knygos normas taikoma restitucija. CK 3.84 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai gali pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu inter alia tik jeigu būtų konstatuotas trečiųjų asmenų – nagrinėjamu atveju T. Č. ir S. Č. – nesąžiningumas. Taigi teismas, spręsdamas, ar sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nagrinėjamu atveju – ar jam sudaryti buvo būtinas teismo leidimas, privalo nustatyti, ar Mainų sutarties pagrindu V. Z. perduotas inter alia gyvenamasis namas turėjo šeimos turto teisinį statusą ir buvo vienintelė E. Z. gyvenamoji vieta, taip pat, ar T. Č. ir S. Č. gali būti laikomi sąžiningais trečiaisiais asmenimis CK 3.84 straipsnio 4 dalies kontekste.

26Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei įpareigojimus, pažymi, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu pradinio ieškovo nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruota gyvenamoji vieta buvo pagal mainų sutartį perleidžiamame gyvenamajame name. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, nuosavybės teise priklausantys vienam ar abiem sutuoktiniams. Pagal šio straipsnio 3 dalį šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Pažymėtina, kad sudarant mainų sutartį pradinis ieškovas ir vaiko motina nebuvo sudarę santuokos, vaiko tėvystė nebuvo nustatyta, gyvenamąjį namą V. Z. buvo įgijęs pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi namas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, toks nekilnojamojo turto statusas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais (ir (ar) nebuvusiais) santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs. Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau šis režimas nurodytais atvejais lieka galioti kitiems įstatymo saugomiems subjektams – nepilnamečiams vaikams. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis) (LAT teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles).

27Tačiau byloje taip pat yra duomenų, jog tam tikru metu nepilnametis vaikas buvo paimtas iš jo motinos ir perduotas globos (rūpybos) institucijai. Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. spalio 23 d., metu liudytojas N. V. parodė, jog vaikas buvo paimtas į vaikų namus prieš pasirašant sutartį, vėliau grąžintas (t. I, b.l. 133-134). VTAS atstovas patvirtino šią aplinkybę, nurodė, kad situacijai pagerėjus, vaikas buvo grąžintas į šeimą (t. I, b.l. 134-135). Tačiau pirmos instancijos teismas minėto posėdžio metu nesiaiškino, kokiu laikotarpiu tiksliai vaikas buvo perkeltas į vaikų globos namus, kada buvo grąžintas, neprašė VTAS pateikti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi negalima tiksliai nustatyti, kur sandorio sudarymo metu buvo faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ar sandorio sudarymo metu vaiko motina turėjo nuosavybės teise kitą gyvenamąjį būstą. Todėl pripažintina, kad reikia rinkti naujus įrodymus.

28Vertinant, ar atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, atsižvelgiant į CK 3.84 straipsnio 4 dalį, svarbu pažymėti, kad pradinis ieškovas sandorio sudarymu metu nebuvo pripažinęs tėvystės, tai yra nei vaiko gimimo liudijime, nei kituose oficialiuose registruose nebuvo nurodyta, kad V. Z. turi nepilnametį vaiką. Atsakovai nuosekliai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog neturėjo galimybės žinoti apie V. Z. tėvystę. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, jog ieškovas norėjo pakeisti gyvenimo sąlygas, buvo nupirktas kilnojamas namas, kurį ieškovas ketino pastatyti sklype prie upės, kadangi jam priklausantis senas medinis namas buvo faktiškai netinkamas gyventi. Ieškovas ketino išsikelti iš ( - ) kaimo ir gyventi vienas (t. I, b.l. 40-42). Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. spalio 23 d., metu atsakovas S. Č. paaiškino, kad ieškovo ir jo šeimos nepažinojo, pažinojo tik N. V., norimą įsigyti žemės sklypą buvo matęs, atvažiavęs kartu su N. V., į namą nežiūrėjo, nes ketino jį griauti ir statyti kitą (t. I, b.l. 133). Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 17 d. metu, notarė paaiškino, kad ieškovas, paklaustas, ar turi vaikų, tai paneigė. Kartu, tvirtinant sandorį, dalyvavęs N. V. linksėjo galva, kad ieškovas vaikų neturi (t. I, b.l. 148-149). Tuo tarpu liudytojas N. V. teismo posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 17 d., metu parodė, kad atsakovui jis paaiškinęs: „kad yra žmonės, kur yra mažas vaikas“. Taip pat parodė, kad apie vaiką visi žinojo, notarė žinojo, S. Č. matė vaiką (t. I, b.l. 133-134). Kadangi apie aplinkybę, kad atsakovams bei notarei galėjo būti žinoma, jog V. Z. turi vaiką, parodė tik liudytojas N. V., tačiau notarė kitame teismo posėdyje paneigė šią aplinkybę, teismo posėdžio metu buvo kilęs klausimas dėl papildomos liudytojo N. V. apklausos. Tačiau pirmos instancijos teismas nutarė liudytojo nekviesti (t. I, b.l. 149-150).

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti itin kruopščiai tiriami ir tikrinami visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog atsakovai buvo nesąžiningi, tai yra tikrai žinojo, jog V. Z. turi nepilnametį vaiką. Šiuo atveju negali būti laikoma visiškai nereikšminga aplinkybė, jog viena iš mainų sandorio šalių nebuvo nustatęs ir oficialiai registravęs tėvystės. Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civilinių santykių reglamentavimui yra taip pat reikšmingi ir svarbūs yra teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principai. Pagal CK 3.5 straipsnio 3 dalį taip pat draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, tai yra draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Taigi įstatymų nustatytos tvarkos tinkamai registruoti savo turto teisinį statusą bei civilinės būklės aktus laikymasis nėra vien tik paprastas formalumas, lengvai paneigiamas faktinių aplinkybių. Tam tikrų faktų registravimas ir išviešinimas ar atskleidimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, kuris neleistų sudaryti neteisėtų sandorių. Todėl sandorio šalis, sąmoningai nuslėpusi nuo kitos pusės reikšmingas sutarties sudarymo teisėtumui aplinkybes, turi irgi prisiimti dėl tokio sandorio jai tenkančias neigiamas pasekmes.

30Byloje taip pat būtina išsiaiškinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodomo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog ieškinyje nurodyta rinkos kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodiką ir neatitinka realių rinkos kainų. Skirtumas dėl rinkos kainų už žemę ( - ) kaime ir ( - ) miestelyje susiformavo dėl žemės paskirties, kadangi ( - ) miestelyje žemė yra žemės ūkio paskirties. Tačiau buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kad ieškovui atitenka 2 suformuoti žemės sklypai, kurių vienas yra prie Vilnelės upės (t. I, b.l. 40-42). Pirmos instancijos teismas nesiaiškino šių atsakovo nurodomų aplinkybių, nepaskyrė eksperto įvertinti, ar tikrai registre nurodytos žemės sklypų vertės, atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį bei jų likvidumą, atitinką jų faktinę vertę ir mainai yra nelygiaverčiai.

31Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį šeimos santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad šiuo metu ieškovo teises ir pareigas yra perėmęs jo nepilnametis sūnus, kuris šiuo metu yra 14 metų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nepilnametis mirusio ieškovo palikimą priėmė pagal apyrašą (civilinė byla Nr. S2-3583-860/2013). Nepilnamečiui ieškovui byloje pagal įstatymą atstovauja jo motina Ž. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-1140-855/2014 yra konstatuota, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu E. Z. nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, kuris ir yra šiuo metu įstatyminis vaiko atstovas, pilnai išlaikantis vaiką, tuo tarpu pareiškėja jai sudaryto individualaus pagalbos šeimai plano, įpareigojančio ją lankyti vaiką krizių centre, susitvarkyti buityje, namuose palaikyti švarą, kreiptis gydytis nuo alkoholio ir kt., nevykdo, toliau gyvena amoralų gyvenimą, piktnaudžiauja alkoholiu. Dar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje nurodė, kad pradinio ieškovo šeima yra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovo šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, namuose dažnai būna betvarkė (t. I, b.l. 72-74). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo 2012 m. birželio 28 d. akte nurodyta, kad namas iš išorės atrodo neblogai, pakeisti seni langai į plastikinius, naujos durys, naujas stogas. Tačiau viduje netvarkinga, buvo stiprus nemalonus kvapas, patalynė nešvari, namie nebuvo visų būtiniausių daiktų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi (t. I, b.l. 76-77). Byloje pareikšto ieškinio tikslas yra nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas. Tačiau šiuo atveju iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad nepilnametis pagal mainų sandorį perleistame gyvenamajame name galimai faktiškai negyvena. Be to, šiame name esančios sąlygos nėra tinkamos vaikui gyventi, jame nėra visų būtiniausių daiktų, reikalingų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi. Pažymėtina, kad dabartinėje situacijoje ieškovas yra ir vienintelis pagal ginčijamą sandorį perleisto turto paveldėtojas. Taigi, pripažinus šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikant restituciją, ieškovas ne tik atgautų gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, tačiau jam be dviejų žemės ūkio paskirties sklypų taip pat tektų grąžinti atsakovams ir 10.000,00 Lt, perduotų pradiniam ieškovui pagal mainų sutartį. Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovai iš tikrųjų nupirko ir perdavė pradiniam ieškovui vagonėlį, kokia jo vertė, kokia nepilnamečio vaiko galimybė jį faktiškai grąžinti sandorio naikinimo ir restitucijos atveju. Pažymėtina, kad šiuo metu vaikui yra beveik 15 metų. Taigi po trejų metų jis taps pilnametis ir turės pats savarankiškai rūpinti savo gyvenamuoju būstu bei pragyvenimu. Todėl pripažintina, kad likę treji metai iki pilnametystės yra itin svarbūs vaikui, kadangi jis turi apsispręsti dėl savo būsimo pajamų šaltinio, tai yra pasirinkti profesiją, atitinkančią jo gebėjimus ir galimybes. Todėl byloje yra būtina pakartotina VTAS išvada, kurioje būtų nurodyta, kur yra dabartinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ar jo motina Ž. Š. gali būti pripažįstama tinkama ieškovo atstove pagal įstatymą, ar pagal mainų sandorį perleistas gyvenamasis namas yra tinkamas gyventi vaikui, kokios yra ieškovo galimybės, taikant restituciją, grąžinti atsakovams 10.000,00 Lt bei vagonėlį, ar ginčijamas mainų sandoris, pagal kurį nepilnametis įgyja du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neatitiks ieškovo interesų, jam po trejų metų tapus pilnamečiu ir pradėjus ieškoti savarankiško pragyvenimo šaltinio.

32Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties išaiškinimus ir įpareigojimus teismui, byloje esančius įrodymus bei į bylos nagrinėjimo metu įvykusius proceso šalių bei kitų su jais susijusių aplinkybių pasikeitimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

33Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus trūkstamus įrodymus byloje, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima konstatuoti atsakovų byloje sąžiningumo ar nesąžiningumo, nustatyti vaiko faktinės gyvenamosios vietos ginčijamo sandorio sudarymo metu bei bylos nagrinėjimo metu, spręsti, ar sandorio nuginčijimas tikrai atitiks vaiko interesus, atsižvelgiant į šiuo metu esamas aplinkybes, ar byloje jis yra tinkamai atstovaujamas, tai yra negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z.... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pradinis ieškovas V. Z. prašė pripažinti 2011 m. gruodžio 30 d. su... 6. Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas nėra naujokas... 7. Tračiasis asmuo Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė su ieškiniu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas, iš notarės pateikto 2011 m. gruodžio 28 d. Gyventojų registro... 11. Teismas nurodė, kad pradinis ieškovas turėjo patirties parduodant... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu pradinis ieškovas prašė panaikinti Vilniaus rajono... 14. Apeliacinį skundą pradinis ieškovas grindė šiais argumentai:... 15. 1) Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad tėvystę sūnaus atžvilgiu... 16. 2) Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui... 17. 3) Ieškovas ginčo sandorį su atsakovais pasirašė dėl sunkių finansinių... 18. 4) Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo 622 Lt... 19. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė jį... 20. Trečiasis asmuo Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarė atsiliepime prašo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio, pagal kurį buvo... 24. Byloje nustatyta, kad pradinis ieškovas su atsakovais 2011 m. gruodžio 30 d.... 25. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko... 26. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byloje esančius... 27. Tačiau byloje taip pat yra duomenų, jog tam tikru metu nepilnametis vaikas... 28. Vertinant, ar atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, atsižvelgiant į CK... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju turi... 30. Byloje taip pat būtina išsiaiškinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodomo... 31. Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį šeimos santykių reglamentavimas Lietuvos... 32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir...