Byla 2-2434-341/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant A. B., vertėjaujant E.Tunčikienei dalyvaujant ieškovui E. Z. (V. Z. teisių perėmėjui), jo atstovei pagal įstatymą Ž. Š., atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovui S. Č., atsakovų atstovui advokatui Igor Smirnov, trečiajam asmeniui Vilniaus m. 36 notarų biuro notarei J. D., išvadą teikiančiai institucijai - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams S. Č., T. Č., tretiesiems asmenims Vilniaus m. 36 notarų biuro notarei J. D., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2pradinis ieškovas V. Z. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti 2011-12-30 Mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų T. Č. ir S. Č., patvirtintą Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., pagal kurią pradinis ieškovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatą- tvartą (unikalus Nr. ( - )); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetą (unikalus Nr. ( - )), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., ( - ) išmainė į atsakovams T. Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ) kadastrinis adresas ( - )), esančius Vilniaus r. sav., ( - ) ir 10000 Lt kompensaciją. Taip pat pradinis ieškovas prašė taikyti restituciją – grąžinti jam iš atsakovų pagal ginčijamą Mainų sutartį nekilnojamuosius daiktus.

3Pradinis ieškovas nurodė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal 2011-12-28 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atlikto duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. 3276122 dėl nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )) vidutinė rinkos vertė 7500 Lt (vertė už visą 0,2200 ha (kas sudaro 22 arus) plotą). Pradinio ieškovo mainoma dalis -3/11, kas sudaro 3 arus ir pagal vidutinę rinkos kainą kainuoja 1022,73 Lt; pradinis ieškovas su atsakovais dėl šio žemės sklypo vertės pagal Mainų sutarties 3.5 p. sutarė 56083 Lt. Taip pat nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )) vidutinė rinkos vertė 10100 Lt (vertė už visą 0,2500 ha (kas sudaro 25 arus) plotą). Pradinio ieškovo mainoma dalis- 7/25, kad sudaro 7 arus ir pagal vidutinę rinkos kainą kainuoja 2828 Lt; pradinis ieškovas su atsakovais dėl šio žemės sklypo vertės pagal Mainų sutarties 3.6 p. sutarė 66083 Lt. Atsakovams priklausančio ir aptariamo dalies turto vertė yra 3850,73 Lt; atskirai pridėtina 10000 Lt priemoka.

4Mainų sutarties 2.3 p. charakterizuojamas žemės sklypas, kurio dalis yra 1369/2000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), kai bendras žemės sklypo plotas – 0,4000 ha (kas sudaro 40 arų); užstatytas žemės sklypo plotas yra 0,2000 ha (kas sudaro 20 arų). Viso 40 arų žemės sklypo vertė – 138000 Lt. 1369/2000 dalis žemės sklypo sudaro 13,69 aro, kas pagal vidutinę rinkos kainą turi kainuoti 47230,50 Lt, tačiau pradinis ieškovas su atsakovais Mainų sutarties 3.1 p. sutarė dėl 1369/2000 dalies žemės sklypo už 94461 Lt.

5Mainų sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktais, charakterizuojančiais pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė – 36300 Lt, pastato-tvarto (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė – 1380 Lt, kitų statinių (inžinierinių)- lauko tualeto (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė – 25 Lt, ieškovas ir atsakovai objektų kainas paliko tas pačias, kaip ir nurodytos pagal vidutinę rinkos kainą. Pradiniam ieškovui priklausančio ir aptariamo dalies turto vertė yra 84935,50 Lt.

6Įvertinus pradinio ieškovo ir atsakovo mainomų objektų santykį, teigtina, jog mainų santykis yra 6:1 (84935,50 Lt ir 13850,73 Lt), yra nelygiavertis, neprotingas ir neteisingas.

7Pradinis ieškovas nurodė, jog jam nebuvo atsakovų atskleista visa atsakovams žinoma informacija, turinti esminės reikšmės, todėl jis pripažintinas kaip iš esmės suklydęs dėl šios sutarties turinio, išreikštos valios, kaip dėl mainomų objektų, piniginės priemokos nelygiavertiškumo. Taip pat pradinis ieškovas nurodė, kad jo materialinė (finansinė) padėtis ypač sunki (vargingumas, skurdumas, neturi darbo), o tai įrodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas. Pradinis ieškovas pažymėjo, jog augina mažametį vaiką, kuriam privalo užtikrinti teisę į būtinas gyvenimo sąlygas. Pradinis ieškovas remiasi Lietuvos A. T. formuojama teismų praktika dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal LR CK 1.90 ir 1.91 straipsnius.

8Atsakovai atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovas ginčija 2011-12-30 pasirašytą Mainų sutartį, kuria keitė jam asmeninės nuosavybės priklausantį turtą (2738/4000 žemės sklypo, u.n. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ( - ).v.; gyvenamą namą, Reg. Nr. 44/34546, u.n. ( - ); tvartą, Reg. Nr. 44/34546, u.n. ( - ); lauko tualetą, Reg. Nr. 44/34546, u.n. ( - ), esančius Vilniaus r., Rastinėnų k.) į priklausantį atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą (600/2200 žemės sklypo Reg. Nr. 44/443268, u.n. ( - ), kadastrinis adresas ( - ); 700/2500 žemės sklypo plotas 0,25 ha, Reg. Nr. 44/443275, u.n. ( - ), kadastrinis adresas( - ), esančius Mickūnų k.v.).

9Mainų sutartyje ieškovui priklausančio turto kaina yra 132166 Lt, o atsakovams – 122166 Lt. Mainų sutarties pasirašymo metu ieškovas gavęs 10000 Lt priemoką už turto verčių skirtumą.

10Atsakovai nurodė, jog ieškovas nėra naujokas nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi turėjęs kelis nekilnojamojo turto objektus, kuriuos pardavinėjęs, gaudavęs apmokėjimą skirtingomis kainomis už skirtingus žemės sklypus. Pažymi, jog ieškovas yra pardavęs 3-4 žemės sklypus, sudarydavęs sutartis, todėl suvokęs savo veiksmų esmę ir siekęs galutinio rezultato - sklypų pardavimo tomis sąlygomis, kurias apibrėžė santykiuose su pirkėjais. Atsakovai pažymi, jog ieškinyje nurodyta kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodiką ir todėl neatitinka realių rinkos kainų, nurodo, jog mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų. Atsakovai nurodė, jog turto įkainavimas pagal mainų sutartį skiriasi nuo pirkimo-pardavimo sutarties, nes įkainavimas yra sąlyginė turto vertės išraiška, kai mainų sutartimi šalių siekis gauti individualiais požymiais apibūdintą daiktą. Be to, ieškinyje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų pažeidimą, mainų sutarties sudarymo metu. Atsakovai nurodė, jog ieškovas norėjęs pakeisti gyvenimo sąlygas, pirktas kilnojamas namas, kuris statytinas pavasarį, nes esamas namas buvęs nebetinkamas gyventi. Ieškovas bendraudamas su atsakovų atstovu N. V. apžiūrėjęs abu sklypus ir sąlygos jį tenkinę. Atsakovams žinant mainomo turto vertes, susitarta dėl priemokos ieškovui; taip pat atsakovams žinoma, jog ieškovas ketino išsikelti iš Rastinėnų k. ir gyventi vienas. Ieškovas nepagrindė gyvenimo sunkių aplinkybių, priešingai, turėjo nekilnojamojo turto objektus, kuriuos pardavė, gautas pajamas naudojęs savo reikmėms.

11Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Taip pat savo išvadoje nurodė, kad ieškovas su sugyventine Ž. Š. ir sūnumi E. Z. gyvena ( - )., Sudervės sen., Vilniaus r. Ieškovo šeima yra Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Minėtoje šeimoje dažna betvarkė, piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais. E. Z. yra nepilnametis, lanko pagrindinę mokyklą ( - )., Vilniaus r. Ieškovo turtinė padėtis tiek buvusi sunki sudarant Mainų sutartį, tiek esamu metu ir tikėtina, jog ieškovas dėl savo neišprusimo, gebėjimų stokos tinkamai suvokti minėto sandorio sąlygų galėjo suklysti iš esmės. Teismui pripažinus mainų sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, skyrius palaikys ieškovo prašymą dėl restitucijos taikymo; atkreiptina, jog mainų sutartimi ieškovas ir su juo gyvenantis nepilnametis vaikas prarado teisę gyventi name - keistas namas su kitais pastatais ir žemės sklypu į du žemės sklypus be gyvenamųjų pastatų.

12Tretysis asmuo notarė J. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog vadovaujantis LR CK 6.432 ir 6.433 str. nuostatomis, atsižvelgiant į mainų instituto esmę, į mainų sutartims taikomas pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančias normas, šalys nusprendė, remdamosi sutarčių laivės principu, į sutartį įrašyti, jog V. Z. perduodamo turto T. Č. ir S. Č. vertė yra 132166 Lt, o T. Č. ir S. Č. perduodamo turto V. Z. vertė 122166 Lt; atsižvelgiant į skirtumą, T. Č. ir S. Č. sumokėjo papildomai 10000 Lt V. Z..

13Mainų sutartis sudaryta 2011-12-30 nustatant V. Z., T. Č. ir S. Č. tapatybes; dėl asmenų veiksnumo abejonių nekilę; Mainų sutartis šalims išaiškinta, perskaityta balsiai notaro rusų kalba, nes abi šalys rusakalbės. Mainų sutartis patvirtinta gavus Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašą, kuriame pil. V. Z. nurodomas kaip neturintis nepilnamečių vaikų, nevedęs ir šią informaciją patvirtinęs pats V. Z.. Iš sandorį sudariusių šalių elgesio nebuvę pastebėti, jog sandoriui sudaryti buvę kliūtys, apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas, grasinimas ar sunkių aplinkybių požymių, kadangi sutarties sudarymo metu šalys bendravę ir tarpusavyje, ir su notaru.

14Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 30 d. pradinis ieškovas V. Z. su atsakovais T. Č. ir S. Č. sudarė Mainų sutartį, kuria sutarė, kad pradinis ieškovas perduoda atsakovams į bendrąją jų jungtinę sutuoktinių nuosavybę pradiniam ieškovui nuosavybės teise priklausančius: 1369/2000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 4184/1100:36, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) pastatą-tvartą, unikalus Nr. ( - ), ir kitus statinius (inžinerinius) - lauko tualetą, unikalus Nr. ( - ), esančius Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Rastinėnų k., už tai, pradinis ieškovas mainais iš atsakovų gaudamas jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), bei 7/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančius Vilniaus r. sav., ( - ). Mainų sutarties 3.1. - 3.6. punktuose šalys susitarė dėl pradiniam ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto kainų (verčių), o sutarties 3.7. ir 3.8. punktais šalys susitarė, jog aukščiau nurodytas turtas mainomas su 10000 Lt priemoka, kurią atsakovai sumoka grynais pinigais prieš sudarant ir pasirašant sutartį.

15Notarės J. D. pateiktas 2011-12-28 Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, kad registro duomenimis pradinis ieškovas V. Z. nepilnamečių vaikų neturi, yra nevedęs. Iš byloje esančio E. Z. (E. Z.) gimimo liudijimo matyti, kad pradinis ieškovas V. Z. yra E. Z., gim. 2000-06-10, tėvas; gimimo liudijimo išdavimo data - 2012-02-23; nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su tėvais Vilniaus r., Sudervės sen., ( - ). Sūnaus E. Z. (E. Z.) atžvilgiu tėvystę pradinis ieškovas pripažinęs po ginčijamo sandorio sudarymo.

16Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad be nekilnojamojo turto, dėl kurio kilo ginčas, pradinis ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimis yra pardavęs paveldėjimo pagrindu įgytus kitus žemės sklypus Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k., todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pradiniam ieškovui tai nebuvo pirmas nekilnojamojo turto sandoris, pradinis ieškovas turėjo patirties parduodant nekilnojamąjį turtą, todėl būdamas protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo, privalėjo įvertinti visas jo sudaromo sandorio teisines pasekmes, kilus abejonėms, turėjo galimybę konsultuotis su specialistais, kaip pats pradinis ieškovas pripažino sandorį sudarė būdamas blaivus. Teismas pažymėjęs, kad pradinis ieškovas nepateikęs teismui jokių tinkamų įrodymų dėl suklydimo, sudarant sandorį ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir notariškai patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu nesant tinkamų CK 1.90 str. ir CK 1.91 str. pagrindų, prieštarautų notaro institucijos egzistavimo prasmei.

17Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-217-647/2013 ieškinį atmetė.

18Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2292-661/2013 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-01 sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. Z. priteista 641,92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitoje sprendimo dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodė, kad CK 1.90 str. 5 d. nuostato, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Žemės sklypų mainai yra atsakingas veiksmas, todėl apeliantas privalėjo pasirūpinti, kad jo teisės sandorio sudarymo metu nebūtų pažeistos ir jis sudarytų būtent tą sandorį, kurį nusprendė sudaryti. Priešingu atveju pripažintinas jo didelis neatsargumas ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, atsižvelgtina į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų būtinų sąlygų visumą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovui tai nebuvo pirmas nekilnojamojo turto sandoris, ieškovas turėjo patirties parduodant nekilnojamąjį turtą, todėl būdamas protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo, privalėjo įvertinti visas jo sudaromo sandorio teisines pasekmes, kilus abejonėms, turėjo galimybę konsultuotis su specialistais, kaip pats ieškovas pripažino sandorį sudarė būdamas blaivus.

19( - ) straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymėjusi, kad šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi apeliantas turįs įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas. Kolegija konstatuoja, jog apeliantas nepateikęs teismui jokių tinkamų įrodymų dėl suklydimo, sudarant sandorį ar apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

20Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad V. Z. Mainų sutartimi perduotas T. Č. ir S. Č. turtas – inter alia gyvenamas namas, kasatoriaus teigimu, buvo šeimos turtas ir vienintelis jo nepilnamečio sūnaus E. Z. gyvenamasis būstas. Kasaciniame skunde teigiama, kad šis sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyviąją įstatymo nuostatą, t. y. negavus teismo leidimo nekilnojamajam daiktui, turinčiam šeimos turto teisinį statusą (CK 86 straipsnio 2 dalis), perleisti, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatę, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka, notarės J. D. pateiktame 2011 m. gruodžio 28 d. Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, jog Mainų sutarties šalis – V. Z. – nepilnamečių vaikų neturi, yra nevedęs. E. Z. gimimo liudijime, išduotame 2012 m. vasario 23 d., nurodyta, kad pradinis ieškovas V. Z. yra E. Z., gimusio 2000 m. birželio 10 d., tėvas. Nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina Ž. Š. ir V. Z. Vilniaus r., Sudervės sen., Rastinėnų k. Bylą nagrinėję teismai padarę išvadą, kad, kadangi tėvystės faktą sūnaus E. Z. atžvilgiu pradinis ieškovas pripažino po Mainų sutarties sudarymo, tai ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui (dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu) išspręsti teisinės reikšmės neturinti. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnyje nustatyta, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir tuo atveju, jei šis būtų gimęs santuokoje. Tai įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Europos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte taip pat nustatyta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o pagal 6 punktą – sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto), pripažįstami negaliojančiais.

21CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo, gauti teismo leidimą, skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Ši norma yra imperatyvaus pobūdžio. Reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmiau nurodyta teisės norma, kuria suvaržomas disponavimas nuosavybe, siekiama užtikrinti viešąjį interesą – kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto. Viešasis interesas apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu ir CK 3.85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais (ir (ar) nebuvusiais) santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs. Sąvoka „gyvenamoji patalpa“ vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė, o nustatant šeimos gyvenamąją vietą, reikėtų atsižvelgti į gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 2.16, 2.17 straipsniuose. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš esmės nevertino, ar ginčo gyvenamasis namas yra pagrindinė Ž. Š. ir kasatoriaus – jos nepilnamečio sūnaus – gyvenamoji vieta, o, nenustačius šios aplinkybės, nėra galimybės spręsti, ar sudarant ginčo sandorį buvo būtinas teismo leidimas.

22Nustačius, kad šeimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo būtina gauti teismo leidimą, o V. Z. nuslėpė faktą, kad jis turi nepilnametį vaiką, ir sudarė sandorį, prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, spręstina dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, pagal šeštosios knygos normas taikoma restitucija.

23CK 3.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai gali pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu inter alia tik jeigu būtų konstatuotas trečiųjų asmenų – nagrinėjamu atveju T. Č. ir S. Č. – nesąžiningumas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

24Taigi teismas, spręsdamas, ar sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nagrinėjamu atveju – ar jam sudaryti buvo būtinas teismo leidimas, privalo nustatyti, ar Mainų sutarties pagrindu V. Z. perduotas inter alia gyvenamasis namas turėjo šeimos turto teisinį statusą ir buvo vienintelė E. Z. gyvenamoji vieta, taip pat, ar T. Č. ir S. Č. gali būti laikomi sąžiningais trečiaisiais asmenimis CK 3.84 straipsnio 4 dalies kontekste.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavuis, kad pirmiau nurodytų teisingam ir pagrįstam teismo procesiniam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių teismai nenagrinėję, todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26Vilniaus apygardos teismas 2015-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1362-431/2015 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-02-01 sprendimą, grąžino jį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto mainų sandorio, pagal kurį buvo perleistas gyvenamasis namas, tuo metu buvęs faktine nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, teisėtumo, dėl tėvystės pripažinimo po sandorio sudarymo įtakos prieš tai sudaryto sandorio teisėtumui. Nustačius, jog pradinis ieškovas su atsakovais 2011 m. gruodžio 30 d. sudarė notaro patvirtintą Mainų sutartį, kuria pradinio ieškovo perduotas atsakovams į bendrą jungtinę nuosavybę žemės sklypas, gyvenamas namas, tvartas, kiti statiniai – lauko tualetas, esantys Rastinėnų kaime, Vilniaus r. sav., mainais į du žemės sklypus, esančius ( - ), Vilniaus r. sav. ir 10000 Lt priemoką. Pradiniam ieškovui priklausantis gyvenamas namas, esantis Rastinėnų kaime, Sudervės sen., Vilniaus r. sav., nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip pradinio ieškovo asmeninė nuosavybė (įgyta 2004 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimu). Pradinio ieškovo nepilnametis sūnus E. Z. gimė 2000 m. birželio 10 d.; pradinio ieškovo tėvystė nustatyta ir įregistruota 2012 m. vasario 23 d. Gyventojų registro duomenimis 2011 m. gruodžio 28 d. duomenimis pradinis ieškovas nevedęs ir neturintis nepilnamečių vaikų. Nepilnamečio vaiko motinos Ž. Š. ir nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2000 m. liepos 13 d. buvo Sudervės seniūnijoje, Rastinėnų kaime. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pradinis ieškovas V. Z. 2013 m. rugsėjo 16 d. mirė; jo teises ir pareigas byloje perėmė jo nepilnametis sūnus E. Z., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Ž. Š..

27Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, tačiau Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 30 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai iš esmės nevertino, ar ginčo gyvenamasis namas yra pagrindinė Ž. Š. ir kasatoriaus – jų nepilnamečio sūnaus – gyvenamoji vieta, o nenustačius šios aplinkybės, nėra galimybės spręsti, ar sudarant ginčo sandorį buvo būtinas teismo leidimas. Nustačius, kad šeimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo būtina gauti teismo leidimą, o V. Z. nuslėpė faktą, kad jis turi nepilnametį vaiką, ir sudarė sandorį, prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, spręstina dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, pagal šeštosios knygos normas taikoma restitucija.

28Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos A. T. išaiškinimus bei įpareigojimus, pažymi, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu pradinio ieškovo nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruota gyvenamoji vieta buvo pagal Mainų sutartį perleidžiamame gyvenamajame name. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, nuosavybės teise priklausantys vienam ar abiem sutuoktiniams. Pagal šio straipsnio 3 dalį šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Pažymėtina, kad sudarant Mainų sutartį pradinis ieškovas ir vaiko motina nebuvo sudarę santuokos, vaiko tėvystė nebuvo nustatyta, gyvenamąjį namą V. Z. įgijęs pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi namas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, toks nekilnojamojo turto statusas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis). CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu), su vienu iš tėvų arba abiem tėvais, nesančiais (ir (ar) nebuvusiais) santuokoje, arba kai vienas iš tėvų yra miręs. Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), tačiau šis režimas nurodytais atvejais lieka galioti kitiems įstatymo saugomiems subjektams – nepilnamečiams vaikams. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis) (LAT teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles).

29Byloje yra duomenų, jog tam tikru metu nepilnametis vaikas buvo paimtas iš jo motinos ir perduotas globos (rūpybos) institucijai. 2012 m. spalio 23 d. teismo posėdyje liudytojas N. V. parodė, jog vaikas buvo paimtas į vaikų namus prieš pasirašant sutartį, vėliau grąžintas. Aplinkybę patvirtino ir VTAS atstovas, jog situacijai pagerėjus, vaikas buvo grąžintas į šeimą. Pirmos instancijos teismas nesiaiškinęs, kokiu laikotarpiu tiksliai vaikas buvo perkeltas į vaikų globos namus, kada buvo grąžintas, neprašė VTAS pateikti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi negalima tiksliai nustatyti, kur sandorio sudarymo metu buvo faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ar sandorio sudarymo metu vaiko motina turėjo nuosavybės teise kitą gyvenamąjį būstą. Todėl pripažintina, kad reikia rinkti naujus įrodymus.

30Vertinant, ar atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, atsižvelgiant į CK 3.84 straipsnio 4 dalį, svarbu pažymėti, kad pradinis ieškovas sandorio sudarymu metu nebuvo pripažinęs tėvystės, tai yra nei vaiko gimimo liudijime, nei kituose oficialiuose registruose nebuvo nurodyta, kad V. Z. turi nepilnametį vaiką. Atsakovai nuosekliai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodę, jog neturėjo galimybės žinoti apie V. Z. tėvystę. 2012 m. spalio 23 d. teismo posėdyje atsakovas S. Č. paaiškinęs, kad ieškovo ir jo šeimos nepažinojo, pažinojo tik N. V., norimą įsigyti žemės sklypą buvo matęs, atvažiavęs kartu su N. V., į namą nežiūrėjo, nes ketino jį griauti ir statyti kitą. 2013 m. sausio 17 d. posėdyje notarė paaiškinusi, jog ieškovas paneigė, jog turi vaikų. Sandorio metu dalyvavęs N. V. patvirtino, kad ieškovas vaikų neturįs. L. N. V. teismo posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 17 d., metu parodė, kad atsakovui jis paaiškinęs: „kad yra žmonės, kur yra mažas vaikas“. Taip pat parodė, kad apie vaiką visi žinojo, notarė žinojo, S. Č. matė vaiką (t. I, b.l. 133-134). Kadangi apie aplinkybę, kad atsakovams bei notarei galėjo būti žinoma, jog V. Z. turi vaiką, parodė tik liudytojas N. V., tačiau notarė kitame teismo posėdyje paneigė šią aplinkybę, teismo posėdžio metu buvo kilęs klausimas dėl papildomos liudytojo N. V. apklausos. Tačiau pirmos instancijos teismas nutarė liudytojo nekviesti (t. I, b.l. 149-150).

31Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju turi būti itin kruopščiai tiriami ir tikrinami visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti aplinkybę, jog atsakovai buvo nesąžiningi, tai yra tikrai žinojo, jog V. Z. turi nepilnametį vaiką. Šiuo atveju negali būti laikoma visiškai nereikšminga aplinkybė, jog viena iš mainų sandorio šalių nebuvo nustatęs ir oficialiai registravęs tėvystės. Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civilinių santykių reglamentavimui yra taip pat reikšmingi ir svarbūs yra teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principai. Pagal CK 3.5 straipsnio 3 dalį taip pat draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, tai yra draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Taigi įstatymų nustatytos tvarkos tinkamai registruoti savo turto teisinį statusą bei civilinės būklės aktus laikymasis nėra vien tik paprastas formalumas, lengvai paneigiamas faktinių aplinkybių. Tam tikrų faktų registravimas ir išviešinimas ar atskleidimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, kuris neleistų sudaryti neteisėtų sandorių. Todėl sandorio šalis, sąmoningai nuslėpusi nuo kitos pusės reikšmingas sutarties sudarymo teisėtumui aplinkybes, turi irgi prisiimti dėl tokio sandorio jai tenkančias neigiamas pasekmes.

32Byloje taip pat būtina išsiaiškinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodomo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo pagrįstumą. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog ieškinyje nurodyta rinkos kaina apskaičiuojama pagal Kadastro įmonės metodiką ir neatitinka realių rinkos kainų. Skirtumas dėl rinkos kainų už žemę Rastinėnų kaime ir Mickūnų miestelyje susiformavo dėl žemės paskirties, kadangi Mickūnų miestelyje žemė yra žemės ūkio paskirties. Tačiau buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kad ieškovui atitenka 2 suformuoti žemės sklypai, kurių vienas yra prie Vilnelės upės (t. I, b.l. 40-42). Pirmos instancijos teismas nesiaiškino šių atsakovo nurodomų aplinkybių, nepaskyrė eksperto įvertinti, ar tikrai registre nurodytos žemės sklypų vertės, atsižvelgiant į žemės sklypų paskirtį bei jų likvidumą, atitinką jų faktinę vertę ir mainai yra nelygiaverčiai.

33Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį šeimos santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, kad šiuo metu ieškovo teises ir pareigas yra perėmęs jo nepilnametis sūnus, kuris šiuo metu yra 14 metų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nepilnametis mirusio ieškovo palikimą priėmė pagal apyrašą (civilinė byla Nr. S2-3583-860/2013). Nepilnamečiui ieškovui byloje pagal įstatymą atstovauja jo motina Ž. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. S2-1140-855/2014 yra konstatuota, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu E. Z. nustatyta laikinoji globa Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre, kuris ir yra šiuo metu įstatyminis vaiko atstovas, pilnai išlaikantis vaiką, tuo tarpu pareiškėja jai sudaryto individualaus pagalbos šeimai plano, įpareigojančio ją lankyti vaiką krizių centre, susitvarkyti buityje, namuose palaikyti švarą, kreiptis gydytis nuo alkoholio ir kt., nevykdo, toliau gyvena amoralų gyvenimą, piktnaudžiauja alkoholiu. Dar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012 m. rugpjūčio 14 d. išvadoje nurodė, kad pradinio ieškovo šeima yra įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovo šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, namuose dažnai būna betvarkė (t. I, b.l. 72-74). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo 2012 m. birželio 28 d. akte nurodyta, kad namas iš išorės atrodo neblogai, pakeisti seni langai į plastikinius, naujos durys, naujas stogas. Tačiau viduje netvarkinga, buvo stiprus nemalonus kvapas, patalynė nešvari, namie nebuvo visų būtiniausių daiktų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi (t. I, b.l. 76-77). Byloje pareikšto ieškinio tikslas yra nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimas. Tačiau šiuo atveju iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad nepilnametis pagal mainų sandorį perleistame gyvenamajame name galimai faktiškai negyvena. Be to, šiame name esančios sąlygos nėra tinkamos vaikui gyventi, jame nėra visų būtiniausių daiktų, reikalingų vaiko vystymuisi ir lavinimuisi. Pažymėtina, kad dabartinėje situacijoje ieškovas yra ir vienintelis pagal ginčijamą sandorį perleisto turto paveldėtojas. Taigi, pripažinus šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikant restituciją, ieškovas ne tik atgautų gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, tačiau jam be dviejų žemės ūkio paskirties sklypų taip pat tektų grąžinti atsakovams ir 10000 Lt, perduotų pradiniam ieškovui pagal Mainų sutartį. Taip pat pirmos instancijos teismas nesiaiškinęs, ar atsakovai iš tikrųjų nupirko ir perdavė pradiniam ieškovui vagonėlį, kokia jo vertė, kokia nepilnamečio vaiko galimybė jį faktiškai grąžinti sandorio naikinimo ir restitucijos atveju. Pažymėtina, kad šiuo metu vaikui yra beveik 15 metų. Taigi po trejų metų jis taps pilnametis ir turės pats savarankiškai rūpintis savo gyvenamuoju būstu bei pragyvenimu. Todėl pripažintina, kad likę treji metai iki pilnametystės yra itin svarbūs vaikui, kadangi jis turi apsispręsti dėl savo būsimo pajamų šaltinio, tai yra pasirinkti profesiją, atitinkančią jo gebėjimus ir galimybes. Todėl byloje yra būtina pakartotina VTAS išvada, kurioje būtų nurodyta, kur yra dabartinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ar jo motina Ž. Š. gali būti pripažįstama tinkama ieškovo atstove pagal įstatymą, ar pagal mainų sandorį perleistas gyvenamasis namas yra tinkamas gyventi vaikui, kokios yra ieškovo galimybės, taikant restituciją, grąžinti atsakovams 10000 Lt bei vagonėlį, ar ginčijamas mainų sandoris, pagal kurį nepilnametis įgyja du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, neatitiks ieškovo interesų, jam po trejų metų tapus pilnamečiu ir pradėjus ieškoti savarankiško pragyvenimo šaltinio.

34Pagal ( - )straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl ( - )straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 30 d. nutarties išaiškinimus ir įpareigojimus teismui, byloje esančius įrodymus bei į bylos nagrinėjimo metu įvykusius proceso šalių bei kitų su jais susijusių aplinkybių pasikeitimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškinęs ir nenustatęs pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

35Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus trūkstamus įrodymus byloje, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neatskleidęs bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima konstatuoti atsakovų byloje sąžiningumo ar nesąžiningumo, nustatyti vaiko faktinės gyvenamosios vietos ginčijamo sandorio sudarymo metu bei bylos nagrinėjimo metu, spręsti, ar sandorio nuginčijimas tikrai atitiks vaiko interesus, atsižvelgiant į šiuo metu esamas aplinkybes, ar byloje jis yra tinkamai atstovaujamas, tai yra negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (( - ) straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36Ieškinys byloje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo, tenkintinas.

37CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė.

38Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (( - ) straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šiuo atveju ir vieno iš sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, numatytų Civiliniame kodekse.

39Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (( - ) str.).

40Sandoriai, tarp jų sutartys, yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Sutarties sudarymui būtina dviejų ar daugiau šalių (subjektų) tarpusavyje suderinta laisva valia, išreikšta tam tikram bendram rezultatui pasiekti, o jos esminis požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154-6.156 str.).

41Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pradinis ieškovas V. Z. 2011-12-30 notarine tvarka patvirtinta Mainų sutartimi perdavė atsakovams T. Č. ir S. Č. lygiomis dalimis žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais – kiemo statiniais, esančiais ( - )., Sudervės sen., Vilniaus r. už mainais du atskirus sklypus ( - ) Vilniaus r. ir 10000 Lt priemoką (t.1, b.l. 11-24). Pradinis ieškovas V. Z. mainų sandorį sudarė nenurodydamas, kad turi nepilnametį nesantuokinį sūnų, kuris gyvena išmainytame name, taip palikdamas nepilnametį savo vaiką be gyvenamojo būsto.

42Įvertinus pareikštus pradinio ieškovo reikalavimus, 2015-05-22 gautus Vilniaus rajono apylinkės teisme, konstatuotina, kad bylos dalykas – Mainų sutarties sudarymo aplinkybių ir teisėtumo įvertinimas CK 1.80 straipsnio prasme.

43Sandoris niekiniu laikomas, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja (CK 1.78 str. 1 d.). Niekiniu sandoris gali būti pripažintas tik tada, kai yra įstatymo numatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.).

44Teismų praktikoje pažymima, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytos nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa. CK įtvirtintas šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 3.84 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, šeimos gyvenamoji patalpa (patalpa, kurioje šeima yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą) šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. Tai reiškia, kad šeimos turtas yra fakto klausimas, o šeimos turtu vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas. Pagal įstatymą vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima, yra šeimos turtas. Šeimos turtas turi būti naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu santuoka nutraukiama, bet sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, šeimos turto teisinis režimas lieka galioti nepilnamečiams vaikams (CK 3.84-3.85 straipsniai). Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Vis dėlto minėtų CK nuostatų, Lietuvos A. T. formuojamos jų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-416/2008, Nr. 3K-3-241/2006) sisteminė analizė leidžia teigti, kad disponavimo šeimos turtu apribojimai, nustatyti CK 3.85 straipsnyje, taikomi nepriklausomai nuo to, ar šeimos turto teisinis statusas yra įregistruotas viešame registre. Šeimos turtu šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas, o vien šeimos turto teisinio statuso nepaviešinimas nesudaro pagrindo išvengti CK 3.85 straipsnyje numatytų disponavimo tokiu turtu apribojimų taikymo. Tai patvirtina ir įstatymų leidėjo nustatyta teismo leidimų tokį turtą perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant gavimo sistema.

45Pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Pagal nurodytos įstatymo normos prasmę teismo leidimas yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo. Šis reikalavimas taikomas ir tada, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis gyvena su savo išsituokusia motina (tėvu) ir kaip Lietuvos A. T. formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad CK 3.71 straipsnio norma pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus (Lietuvos A. T. Civilinių nutartis Nr. 3K-3-302/2006). Ši kasacinio teismo išvada atitinka E. K. dėl nesusituokusių vaikų teisinio statuso, konstitucinį asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis), kad būtina vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises, taip pat CK 3.161 straipsnio 5 dalies nuostatą, jog vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios. Taigi visų vaikų, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio teisinės padėties, teisės ir interesai turi būti ginami vienodai. Nustačius, kad vaiko tėvai ar kiti asmenys neteisėtais veiksmais suvaržė ar atėmė iš vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, taip pažeisdami pamatines vaiko teises, vaiko teisės privalo būti ginamos.

46Taip pat pažymėtina, kad viešasis interesas savaime nėra valstybės ginama vertybė, tačiau jis pasireiškia įvairiais civilinių teisinių santykių aspektais – šios bylos atveju pradinio ieškovo nepilnamečio vaiko E. Z., gim. 2000-06-10, galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu. Taigi, pradinio ieškovo V. Z. nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turi būti esminis, todėl Mainų sutartis vertintina esminio nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu.

47Minėtas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo, būtina gauti teismo leidimą tokiam sandoriui sudaryti, yra skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrina jam tinkamas gyvenimo sąlygas ir yra imperatyviojo pobūdžio. Šio reikalavimo pažeidimas (reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti nesilaikymas) yra teisinis pagrindas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pradinio ieškovo V. Z. nepilnametis sūnus E. Z., gimęs 2000-06-10, Vilniaus rajono savivaldybės 2000-07-14 Sudervės seniūnijoje registruotas Š. pavarde, nurodant gimimo liudijime jo tėvais V. Š. (pradinis ieškovas) ir Ž. Š.. 2012-02-23 Vilniaus r. Sudervės sen., Vilniaus rajono sav. administracijos CMS išduotame gimimo liudijime pradinio ieškovo V. Z. sūnus registruotas E. Z. pavarde, nurodant jo tėvais V. Z. (pradinis ieškovas) ir Ž. Š.. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, jog V. Z. gyvenamoji vieta deklaruota 1985-12-19, Ž. Š. ir nepilnamečio vaiko E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota 2000-07-13; minėti asmenys deklaravę gyvenamąją vietą vienu ir tuo pačiu adresu: Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Rastinėnų k. Be to, byloje nustatyta, kad V. Z. (pradinis ieškovas) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2004 m. įregistravo ginčo nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Rastinėnų k., asmeninės nuosavybės teisėmis. Teismo posėdžio metu minėtas aplinkybes taip pat patvirtino nepilnametis E. Z., nurodydamas, jog jis visada gyveno Rastinėnuose, lankė ir lanko netoliese esančią lenkų mokyklą (apie 15-20 min. kelio), jog visada gyvenę trise (jis ir jo tėvai); nurodė, jog ir dabar gyvena Rastinėnuose su mama. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas N. V. nurodė, jog pradinis ieškovas, sandorio sudarymo dieną į notarų kontorą atvyko su kartu gyvenančia Ž. Š. (t.y. nepilnamečio vaiko motina) ir prašęs jo neapgauti sandorio metu, kadangi gyvenąs su moterimi turinčią vaiką. Ž. Š. taip pat patvirtino aplinkybę, jog sandorio dieną ji su pradiniu ieškovu vyko į miestą, ir žinojo, jog V. Z. turi susitikti su liudytoju N. V.. Be to ji (Ž. Š.) nurodė, jog N. V. ir yra matęs vaiką, nes pas juos buvęs dažnai; šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas N. V., kurį papildomai apklausus, parodė, jog laikosi ankstesnių duotų parodymų. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino aplinkybę, jog jis pradinį ieškovą susitiko prie notarinės, jog pradiniam ieškovui yra parodęs, jog turįs 10000 Lt sumą ir nebus apgautas. Byloje nepateikta duomenų apie tai, jog V. Z. nepilnamečiam vaikui buvusi nustatyta gyvenamoji vieta teismo sprendimu ar šalių susitarimu. Taigi byloje pateikti nepilnamečio E. Z. gimimo liudijimai bei teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės (jog sandorio dieną ginčo name be pradinio ieškovo gyveno Ž. Š., atitinkamai kartu su tėvais ir jų nepilnametis vaikas), paneigia pradinio ieškovo V. Z. sudarant mainų sandorį aplinkybę, jog jis sandorio sudarymo metu neturėjo nepilnamečių vaikų, kadangi būtent jis šiuose gimimo liudijimuose yra nurodytas vaiko tėvu, ir tai, jog sandorio sudarymo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyveno ginčo name. Be to, neginčijamai nustatyta, kad V. Z. ir Ž. Š. nėra sudarę santuokos, o E. Z. yra šių asmenų bendras vaikas, todėl jie turi vienodas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Ir kaip jau minėta, jog pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų statuso 6 straipsnį, numatantį tokias pačias nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos turi pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje, tai numato ir CK 3.161 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Todėl ieškovo V. Z. pareiga ne santuokoje gimusį sūnų aprūpinti būstu vertintina, kaip ir bet kurio kito tėvų pareiga aprūpinti būstu santuokoje gimusį vaiką. Mainų sutartimi perdavęs gyvenamąjį namą ir palikęs nepilnametį vaiką be būsto, V. Z. pažeidė nurodytos konvencijos bei J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio reikalavimus, kuriais įtvirtina vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas taip pat reikalauja, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o 6 punkte nurodyta, kad sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto) pripažįstami negaliojančiais.

48Taigi konstatuotina, jog gyvenamojo namo teisinis statusas nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepaisant tai, jog mainų sandorio metu gimimo liudijimuose apie nepilnametį vaiką buvę skirtingi duomenys, nepasibaigė, todėl galiojo CK 3.85 straipsnyje nustatyti suvaržymai, kurie yra teisinė nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą garantija.

49Byloje yra ginčijama aplinkybė, jog ginčo sandoriu išmainytas gyvenamasis namas, kuris nelaikytinas nepilnamečio vaiko būstu, kadangi vaikas gyveno kitoje vietoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintoje išvadoje nurodyta, jog pradinio ieškovo nepilnamečio vaiko motina Ž. Š. turi dar vieną sūnų D. Š., gim. 1996-07-14, kuris beveik nuo pat gimimo buvo globojamas, o 2004-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (c.b. Nr. 2-811-01-04) šio vaiko atžvilgiu neterminuotai apribota motinos valdžia; šiuo metu D. Š. yra pilnametis. Aplinkybės, kad nepilnametis V. Z. sūnus E. Z. ginčo sandorio sudarymo metu gyveno su savo tėvais patvirtintos 2011-12-12 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos raštu „Problemų registravimas“ bei jau anksčiau minėtomis nustatytomis aplinkybėmis teismo posėdžio metu. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis E. Z. paaiškino, jog jis negyveno ginčo name tik laikinai ir tai buvę po jo tėvo (pradinio ieškovo) mirties. Taigi pažymėtini ir vėlesni dokumentai kaip 2013-12-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27(1)-1981, 2015-05-19 moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 6.3-9, kuriuos teismas įvertinęs daro išvadą, kad E. Z. faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta, kuri yra būtent ginčo namas Vilniaus r. sav. Sudervės sen., Rastinėnų k. Atsižvelgiant į išdėstytą, į civilinėje byloje esančius duomenis apie tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. A27(1)-2923 E. Z. nuo 2013-12-03 buvo nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėju paskirtas Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras, teismas minėtą aplinkybę dėl laikino nepilnamečio vaiko apgyvendinimo kitu adresu vertintina kaip formalius ir laikinus duomenis, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-19 įsakymu Nr. A27(1)-1981 nustatyta nuo 2013-12-03 E. Z. laikinoji globa 2014-08-20 buvo panaikinta. Pradinio ieškovo nepilnamečio vaiko ir jo motinos deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra nurodytu adresu. Kadangi fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra ten, kur jis nuolat ir daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16, 2.17 straipsniai), o CK 2.14 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl šiuo atveju yra svarbi ir vaiko tėvų gyvenamoji vieta (CK 2.14 str.1 d.). Tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek nustatytos aplinkybės teismo posėdžio metu patvirtina, jog faktinė nepilnamečio vaiko tėvų, t.y. ir pradinio ieškovo, gyvenamoji vieta buvo ir yra ginčo namas. Minėtus duomenis patvirtina ir tai, kaip nurodė nepilnametis E. Z. teismo posėdžio metu, pradinis ieškovas rūpinosi namo išlaikymu (ginčo name pakeisti langai, durys – sudarytos sąlygos gyventi). Pažymėtina ir tai, jog sudarydamas ankstesnius sandorius, pradinis ieškovas taip pat nurodydavęs šį adresą. Kiti patvirtinantys dokumentai įrodo, kad būtent nepilnametis vaikas šiame name gyveno, nes priešingu atveju kam būtų reikalingos paslaugos, jei name niekas negyventų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, tikrindama vaiko gyvenamas sąlygas, taip pat nurodė, kad vaikas lanko mokyklą. Tokiu būdu laikytina nustatyta aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu nepilnametis vaikas gyveno ginčo name. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina jau nustatytą aplinkybę, kad namas buvo ir yra nepilnamečio E. Z. faktinė gyvenamoji vieta.

50Teismas, nustatęs, kad pradinis ieškovas V. Z. neteisėtai (neturėdamas teismo leidimo ir nenurodydamas, kad turi nepilnametį vaiką) sudarydamas mainų sandorį dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (tame tarpe ir gyvenamojo namo), taip pažeisdamas imperatyvųjį reikalavimą dėl teismo leidimo, kartu vaiko teisę į būstą, vadovaujasi aptartomis teisės normomis ir pagrįstai konstatuoja, kad pradinio ieškovo ir atsakovų sudarytas mainų sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normos, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

51Nurodytų įstatymo reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau CK 1.80 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Todėl iškyla mainų sandorio šalies - atsakovų sąžiningumo problema. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar nėra kliūčių sudaryti sandorį. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Protingu ir apdairiu, t.y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar teisėtam sandoriui nėra kokių nors kliūčių (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-576/2008).

52Teismo posėdžių metu atsakovas S. Č. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad sandorio sudarymui pasitelkė jiems pažįstamo asmens N. V. pagalbą; kaip S. Č. teisme nurodė, tai buvęs jam antras sandoris, kai tarpininkavęs N. V.; šiam sandoriui, kuriuo norėjęs keisti turimus sklypus į sklypą su namu valda, N. V. jam nurodęs V. Z.. S. Č. paaiškino, jog jis neturėjęs laiko domėtis pardavėju ir su juo nekalbėjęs, pačioje vietovėje lankęsis vieną kartą. Nurodė, jog N. V. jam yra skolingas 30000 Lt pagal rašytinį skolos lapelį, pateikė teismui skolos lapelio, sudaryto 2009-12-17 tarp atsakovo S. Č. ir N. V., kopiją ir posėdžio metu paaiškino, jog „už gerą sandorį“ minėtą sumą, jis, S. Č., žadėjęs (žodžiu) N. V. anuliuoti, jeigu bus normaliai įvykdytas sandoris – sumainys sklypus. Be to, atsakovas paaiškinęs, jog N. V. pažįstąs kaip buvusį jo pacientą ir apibūdinęs kaip savotišką (asmenį), kuris vienaip šneka, o kitaip galvoja. Be to, pažymėtina ir anksčiau aptarta nustatyta teismo posėdžio metu aplinkybė, jog pradinį ieškovą N. V. taip pat pažinojęs ir lankęsis ginčo name.

53Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovai, veikdami per N. V. būtų žinoję, kad pradinis ieškovas V. Z. neturėjęs teisės perleisti turto be teismo leidimo, kadangi turįs nepilnametį vaiką, tačiau iš jau minėtų nustatytų aplinkybių teismo posėdžio metu darytina išvada, jog atsakovai nebuvę pakankamai apdairūs ir rūpestingi įsigydami ginčo turtą. Įstatymo nuostata reikalaujanti teismo leidimo sudarant sandorius su šeimos turtu kai yra nepilnamečių vaikų, atsakovams turėjo būti žinoma, kadangi įstatymai skelbiami viešai. Atsakovas S. Č. nurodydamas, jog jis neaptarinėjo sandorio sąlygų su ginčo turto savininku, nesiaiškino jokių aplinkybių ir sandorio metu, kadangi visus su sandoriu atliekamus veiksmus patikėjęs savo atstovui N. V., tačiau atsakovai, būdami apdairūs ir rūpestingi bei sąžiningi, turėjo galimybę šias aplinkybes išsiaiškinti tiek per atstovą, tiek patys apžiūrinėdami ginčo turtą. Atsakovas S. Č. paaiškino, jog namo normaliai neapžiūrėjęs. Nurodęs, kad minėtu adresu buvo apsilankęs vieną kartą ir dėl laiko stokos nebuvęs gyvenamojo namo viduje, bet žinojęs jo būklę, t.y. apibūdinęs kaip prastą, numatęs gyvenamąjį namą griauti. Jei būtų pareiškęs apsilankyti namo viduje, neabejotinai būtų sužinojęs, jog name gyvena ne tik pradinis ieškovas, bet ir jo nepilnametis vaikas su motina. Toks neatsakingas atsakovų elgesys leidžia daryti išvadą, jog sudaryti mainų sutartį buvo siekiama tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurios tenkino atsakovus, kadangi buvo nelygiavertis sandoris pradinio ieškovo atžvilgiu kainos prasme, ką patvirtinęs ir pats atsakovas S. Č. teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog priešingu atveju nebūtų tokio sandorio sudaręs, faktiškai nesidomint mainomu objektu, nors suinteresuotumą įsigytu nekilnojamuoju turtu išreiškė netrukus po ginčo sutarties sudarymo. Atsakovas S. Č. teismo posėdžio metu pripažino, jog minėto apsilankymo metu matęs vagonėlį prie namo ir kaip nurodė jo atstovas N. V., apie minėtą vagonėlį buvo kalbama ir pas notarę sutarties pasirašymo metu, todėl darytina išvada, jog atsakovams turėjo kilti abejonės namo gyventojų ar visi namo gyventojai ten gyvens, kada išsikels iš gyvenamojo namo ar neiškils problemų, kurias aiškinantis galėjo išaiškėti aplinkybė, jog yra nepilnametis vaikas. Teismo posėdžių metu notarė J. D. paaiškino, jog ginčo sutarties kiekvienas punktas kruopščiai buvęs aiškintinas ir verčiamas į rusų kalbą, kadangi šalys yra rusakalbės, vadinasi pradiniam ieškovui turėjo būti aiški ir išsikraustymo iš gyvenamojo namo data, t.y. sekanti po sandorio sudarymo diena kaip numatyta Mainų sutartyje (t.1., b.l. 11). Byloje duomenų, jog pradinis ieškovas būtų rengęsis, planavęs išsikraustyti iš ginčo namo nėra. Minėtų aplinkybių nepatvirtino ir apklaustas nepilnametis E. Z. (pastebėtina, jog vaikui turėtų būti keistina mokykla, tvarkytini formalumai). Be to pažymėtina, jog ginčo sutartyje nenurodytas gyvenamasis vagonėlis, kurio kaina, kaip teismo posėdžio metu nurodęs atsakovas S. Č., buvus apie 25000-30000 Lt, ir, kaip paaiškino notarė, jog ji atskirai paklaususi pradinio ieškovo apie gyvenamą vagonėlį. Teismas kritiškai vertina nustatytą aplinkybę, jog gana didelės vertės daiktas (gyvenamasis vagonėlis), apie kurį žinojo tiek sandorio šalys, tiek su sandoriu susiję asmenys, nebuvo įtrauktas į ginčo sutartį, t.y. nesiejamas su atlygintinumu. Pažymėtina jau minėta aplinkybė, jog sandorio sudarymo dieną, prieš pasirašant mainų sutartį notarinėje, pradinis ieškovas V. Z. prašęs neapgauti, pasakydamas, jog turįs vaiką su moterimi bei į bylą pateikta pradinio ieškovo 2012-02-10 rašyto prašymo Vilniaus rajono savivaldybei kopija suponuoja apie pradiniam ieškovui kilusias abejones dėl ginčo sutarties jau jos pasirašymo momentu. Ir kaip nustatyta teismo posėdžio metu, E. Z. įstatyminė atstovė Ž. Š. yra paaiškinusi, jog ieškinio tenkinimo atveju, jos šeima grąžintų atsakovams 10000 Lt sumą. Vien ta aplinkybė, jog buvo tinkamai sutvarkyti dokumentai, neįrodo protingos ir apdairios atsakovų elgsenos įsigyjant reikšmingą nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovai išsilavinę asmenys, turintys verslą, veikę per pažįstamą asmenį N. V., kurio darbinė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovai nepripažintini sąžiningais įgijėjais, be to, šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginami nepilnamečio vaiko interesai.

54Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog šalys nesutinka su nekilnojamojo turto vidutinės vertės nustatymo ekspertizės skyrimu, atsakovai per atstovą teismo posėdyje nurodę, kad jie neginčija objektų kainos neatitikties ieškovo nenaudai ginčo sutartyje. Teismo posėdžio metu ieškovas E. Z. (V. Z. teisių perėmėjas), jo įstatyminė atstovė Ž. Š. bei jų atstovas advokatas V. P. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

55Pripažinus sudarytą Mainų sutartį negaliojančia ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, vykdant restituciją, pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Iš to išplaukia, kad, pripažinus Mainų sutartį negaliojančia, sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-413/2007).

56Apibendrinant darytina išvada, jog ieškinys tenkintinas, pripažįstant mainų sandorį negaliojančiu, taikant dvišalę restituciją. Kadangi pradinis ieškovas V. Z. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-03-08 sprendimu Nr. (1.7.)-S-883-12 visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovų T. Č. ir S. Č. priteistina: 858,00 Eur žyminio mokesčio, 13,10 Eur išlaidų valstybei, t.y. po 429,00 Eur žyminio mokesčio, 6,55 Eur išlaidų valstybei iš kiekvieno..

57Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - )185,259-269, 270 str., teismas

Nutarė

58ieškinį, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje byloje nagrinėti iš naujo, tenkinti.

59Pripažinti negaliojančia 2011-12-30 Mainų sutartį nuo jos sudarymo momento, sudarytą tarp pradinio ieškovo ir atsakovų T. Č. ir S. Č., patvirtintą Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D., pagal kurią pradinis ieškovas V. Z. nuosavybės teise jam priklausantį 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas 4184/1100:36), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatą- tvartą (unikalus Nr. ( - )); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetą (unikalus Nr. 4400-0050-1132), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., ( - )., išmainė į atsakovams T. Č. ir S. Č. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius: 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - )) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas 4152/1700:599), esančius Vilniaus r. sav., ( - )., ir 10000 Lt(2896,20 eurų) kompensaciją.

60Taikyti dvišalę restituciją:

61-įpareigoti ieškovą E. Z. (V. Z. teisių perėmėją), atstovaujamą atstovės pagal įstatymą Ž. Š., grąžinti jam nuosavybės teise priklausančias 3/11 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas 4152/1700:598) bei 7/25 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas 4152/1700:599), esančius Vilniaus r. sav., ( - )., atsakovų T. Č. ir S. Č. nuosavybėn;

62- įpareigoti ieškovą E. Z. (V. Z. teisių perėmėją),, atstovaujamą atstovės pagal įstatymą Ž. Š., grąžinti atsakovams T. Č. ir S. Č. 10000 Lt (2896,20 eurų) lygiomis dalimis (t.y. po 5000 Lt(14481 eurų) kiekvienam).

63-įpareigoti atsakovus T. Č. ir S. Č. grąžinti jiems nuosavybės teise priklausančius 1369/2000 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas 4184/1100:36), pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), pastatą- tvartą (unikalus Nr. ( - )); kitus statinius (inžinieriniai)- lauko tualetą (unikalus Nr. ( - )), esančius Vilniaus r., Sudervės sen., ( - )., ieškovo E. Z. (V. Z. teisių perėmėjo),, atstovaujamo atstovės pagal įstatymą Ž. Š., nuosavybėn.

64Priteisti iš atsakovų T. Č. ir S. Č. po 429,00 Eur žyminio mokesčio, ir po 6,55 Eur išlaidų valstybei.

65Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas... 2. pradinis ieškovas V. Z. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė... 3. Pradinis ieškovas nurodė, kad įvertinus Nekilnojamojo turto registro... 4. Mainų sutarties 2.3 p. charakterizuojamas žemės sklypas, kurio dalis yra... 5. Mainų sutarties 2.4, 2.5 ir 2.6 punktais, charakterizuojančiais... 6. Įvertinus pradinio ieškovo ir atsakovo mainomų objektų santykį, teigtina,... 7. Pradinis ieškovas nurodė, jog jam nebuvo atsakovų atskleista visa atsakovams... 8. Atsakovai atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes ieškinys... 9. Mainų sutartyje ieškovui priklausančio turto kaina yra 132166 Lt, o... 10. Atsakovai nurodė, jog ieškovas nėra naujokas nekilnojamojo turto rinkoje,... 11. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių... 12. Tretysis asmuo notarė J. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog... 13. Mainų sutartis sudaryta 2011-12-30 nustatant V. Z., T. Č. ir S. Č.... 14. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais... 15. Notarės J. D. pateiktas 2011-12-28 Gyventojų registro tarnybos išrašas... 16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad... 17. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 18. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 19. ( - ) straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 20. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-10-30... 21. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl... 22. Nustačius, kad šeimos gyvenamosios patalpos mainų sandoriui sudaryti buvo... 23. CK 3.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto... 24. Taigi teismas, spręsdamas, ar sandoris prieštarauja imperatyviosioms... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavuis, kad pirmiau... 26. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 27. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą... 28. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas byloje esančius... 29. Byloje yra duomenų, jog tam tikru metu nepilnametis vaikas buvo paimtas iš jo... 30. Vertinant, ar atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, atsižvelgiant į CK... 31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju turi... 32. Byloje taip pat būtina išsiaiškinti ir Nekilnojamojo turto registre nurodomo... 33. Pagal CK 3.3 straipsnio 1 dalį šeimos santykių reglamentavimas Lietuvos... 34. Pagal ( - )straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra... 35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartus... 36. Ieškinys byloje, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje nagrinėti iš naujo,... 37. CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina... 38. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar... 39. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (( - )... 40. Sandoriai, tarp jų sutartys, yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai,... 41. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pradinis ieškovas V. Z.... 42. Įvertinus pareikštus pradinio ieškovo reikalavimus, 2015-05-22 gautus... 43. Sandoris niekiniu laikomas, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja (CK... 44. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų... 45. Pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių... 46. Taip pat pažymėtina, kad viešasis interesas savaime nėra valstybės ginama... 47. Minėtas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, sudarant... 48. Taigi konstatuotina, jog gyvenamojo namo teisinis statusas nepilnamečio vaiko... 49. Byloje yra ginčijama aplinkybė, jog ginčo sandoriu išmainytas gyvenamasis... 50. Teismas, nustatęs, kad pradinis ieškovas V. Z. neteisėtai (neturėdamas... 51. Nurodytų įstatymo reikalavimų pažeidimas sudaro pagrindą sandorį... 52. Teismo posėdžių metu atsakovas S. Č. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad... 53. Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, kad atsakovai, veikdami per N. V.... 54. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog šalys nesutinka su nekilnojamojo... 55. Pripažinus sudarytą Mainų sutartį negaliojančia ab initio, atsiranda... 56. Apibendrinant darytina išvada, jog ieškinys tenkintinas, pripažįstant... 57. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - )185,259-269, 270 str., teismas... 58. ieškinį, Vilniaus apygardos teismo grąžintoje byloje nagrinėti iš naujo,... 59. Pripažinti negaliojančia 2011-12-30 Mainų sutartį nuo jos sudarymo momento,... 60. Taikyti dvišalę restituciją:... 61. -įpareigoti ieškovą E. Z. (V. Z. teisių perėmėją), atstovaujamą... 62. - įpareigoti ieškovą E. Z. (V. Z. teisių perėmėją),, atstovaujamą... 63. -įpareigoti atsakovus T. Č. ir S. Č. grąžinti jiems nuosavybės teise... 64. Priteisti iš atsakovų T. Č. ir S. Č. po 429,00 Eur žyminio mokesčio, ir... 65. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...