Byla eA-4155-442/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. Z. (N. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas N. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-165 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad savo prieglobsčio prašymą pateikė tuo pagrindu, jog jo sveikatai ir gyvybei (duomenys neskelbtini) gresia pavojus dėl tėvo vykdomos veiklos. Pareiškėjo tėvas dirbo baudžiamųjų bylų tyrėju, vėliau – advokatu, o išėjęs į pensiją vis dar tyrė tokių asmenų kaip A. U., S. ar A. sūnėnas bylas. Baimės patirti persekiojimą realumą pagrindžia pareiškėjo praeityje patirtas fizinis bei psichologinis smurtas, t. y. 2016 m. gruodžio mėnesį nepažįstami asmenys klausinėjo pareiškėją, kur yra jo tėvas, kada grįš. 2017 m. sausio 25 d. pareiškėjui einant iš darbo (duomenys neskelbtini), jį užpuolė du vyrai, įsodino į automobilį ir ten stipriai sumušė. Smurtinių veiksmų metu buvo reikalaujama nurodyti tėvo buvimo vietą, grasinta pareiškėją nužudyti. 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini) ir pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) piliečio užsieniečio pasui gauti. Pasiėmęs pagamintą užsieniečio pasą, pareiškėjas autobusu atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
  3. Pareiškėjo teigimu, tyrimą dėl baimės būti persekiojamam, atsakovas atliko paviršutiniškai, t. y. izoliuotai vertino tik atskiras faktines aplinkybes, neanalizavo jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.
  4. Tikrindamas pareiškėjo pasakojimo dalį apie tėvo nagrinėjamas bylas, veiklą (duomenys neskelbtini) ir ryšius su (duomenys neskelbtini) jėgos struktūromis, atsakovo įgaliotas valstybės tarnautojas turėjo įvertinti faktą, jog pareiškėjo tėvas dar 2010 metais išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir mažai bendravo su šeima. Pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių detaliai ir nuosekliai papasakoti apie savo tėvo veiklą ir pateikė tokią informaciją, kokia jam buvo žinoma.
  5. Tai, kad tėvas mirė 2017 m. spalio 9 d., pareiškėjas sužinojo būdamas Lietuvos Respublikoje. Nuo tėvo mirties momento ir neigiamo Sprendimo priėmimo praėjo vienas mėnuo, o papildoma apklausa buvo atlikta 2017 m. lapkričio 8 d., pareiškėjo galimybės pateikti visus rašytinius įrodymus buvo apribotos.
  6. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos prieglobsčio prašymo motyvų vertinimo taisyklės, t. y. neužtikrintas individualus, objektyvus bei nešališkas tyrimas atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją ir pareiškėjo nurodytus motyvus apie patirtą užpuolimą aiškinti prieglobsčio prašytojo naudai. Be to, Migracijos departamentas nesilaikė sprendimo priėmimo terminų.
  7. Pareiškėjo nuomone, aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jas netinkamai kvalifikavo, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
  8. N. Z. pabrėžė, kad jaučia pagrįstą baimę. Kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kyla pavojus sveikatai / gyvybei dėl jo tėvo vykdytos veiklos, kas nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, yra pakankama sąlyga suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
  9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
  10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso taikymo kriterijų. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas galėjo būti užpultas (duomenys neskelbtini), tačiau jo pateikti užpuolimo motyvai ir kontekstas buvo atmesti. Nenustatęs pareiškėjo persekiotojų bei jų motyvų, Migracijos departamentas neturėjo galimybės vertinti šių įvykių pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų kontekste ir pripažinti pagrįstą tikimybę, jog tokio pobūdžio užpuolimas gali vėl pasikartoti. Atsižvelgęs į tai, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
  11. Nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjas vėl būtų užpultas, Migracijos departamentas sprendė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Be to, šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).
  12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų (išskyrus dvi atspausdintas nuotraukas, kurios nevertintos sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo, nes nebuvo susijusios su materialiniais prieglobsčio prašymo faktais ir neturėjo įrodomosios vertės), kad patvirtintų savo pasakojimą. Todėl pareiškėjo teiginių (materialinių faktų), nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116 punkte išvardytais kriterijais.
  13. Migracijos departamentas pabrėžė, kad atliko dvi pareiškėjo apklausas, tačiau jo pateiktas pasakojimas apie persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir tėvo veiklą nebuvo pakankamai nuoseklus bei detalus, todėl kėlė abejonių.
  14. Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjui racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs tiek pastarojo pateiktus faktus, tiek ir aktualią kilmės valstybės informaciją bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu nustatęs, kad pareiškėjo nurodyta esminė aplinkybė, jog jo tėvas, būdamas pensijoje, toliau tyrė bylas tokių žmonių kaip U., S. ir kitų, yra labiau netikėtina negu tikėtina, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo atmesta. Pareiškėjo paaiškinimų prieštaravimai ir nesutapimai buvo vertinami ne kaip pagrindinė, bet kaip papildoma aplinkybė, rodanti pareiškėjo nepatikimumą, leidžianti daryti išvadą, kad jis yra linkęs improvizuoti.
  15. Tinkamai įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją bei nustatęs, kad pareiškėjas atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), o 2017 m. pavasarį jam jau buvo suėję 24 metai, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie ketinimus įstoti į (duomenys neskelbtini) universitetą yra improvizacinio pobūdžio ir yra labiau tikėtina, kad į šį universitetą pareiškėjas neįstojo ne todėl, kad jį persekiojo, o todėl, jog neatitiko kandidatams keliamų reikalavimų. Pasak atsakovo, joks pareiškėjo teiginys nebuvo atmestas vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, todėl tokio pobūdžio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nesusiję su konkrečiais skundžiamo sprendimo motyvais.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo N. Z. skundą atmetė.
  2. Vadovaudamasis Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 115 ir 116 punktais teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, remdamasis nustatytais faktais bei prieglobsčio prašytojo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą Aprašo 116 punkte nustatytų kriterijų aspektu.
  3. Teismo įsitikinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, buvo atliktos papildomos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai bei nustatyti prieštaravimai. Pats pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių neištyrė ar netinkamai ištyrė atsakovas.
  4. Išanalizavęs pareiškėjo apklausose surinktą informaciją dėl pareiškėjo persekiojimo (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, aiškus ir išsamus. Be to, kai kurie paaiškinimai, susiję su pareiškėjo tėvo darbu, jo baigiamomis bylomis išėjus į pensiją, yra nenuoseklūs ir painūs. Atsakovas apklausų metu siekė detaliai išsiaiškinti pareiškėjo faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį. Pats pareiškėjas, duodamas nenuoseklius ir painius atsakymus, turėjo suprasti, kad jų turinys negali būti laikomas išsamiu ir detaliu paaiškinimu. Šiuo atveju jokių naujų duomenų ar patikslinančių paaiškinimų pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė ir dėl jo nurodytų paaiškinimų kyla pagrįstų abejonių. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo paaiškinimai yra jo nuomonė, kuri jokiais įrodymais nepagrįsta. Iš paaiškinimų visumos atsakovas negalėjo nustatyti, jog pareiškėjo tėvas (būdamas pensijoje) ir toliau tyrė bylas, kaip pareiškėjas teigia, tokių žmonių kaip U., S. Atsakovas pagrįstai nelaikė nurodyto pareiškėjo prašymo labiau tikėtinu nei netikėtinu. Pareiškėjas ir teismui šių aplinkybių išsamiai nepaaiškino, naujų faktų nenurodė. Pareiškėjo argumentus, kad pasakojimui dėl užpuolimo turėjo būti taikoma abejonės privilegija, teismas pripažino nepagrįstais.
  5. Teismas pabrėžė, kad pagal Aprašo 19 punktą, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Jeigu prašymas suteikti prieglobstį yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu.
  6. Pareiškėjas paaiškinimuose negalėjo individualizuoti, dėl kokių motyvų jis buvo užpultas. Pats nurodė, kad jį užpuolę asmenys to neatskleidė. Taigi, teismo vertinimu, tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, jis galėjo būti užpultas dėl tėvo veiklos. Ne bet kokios paties asmens suvokiamos aplinkybės, o pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas, grįžęs į (duomenys neskelbtini), ir vėl bus pakartotinai užpultas pabėgėlio statuso kriterijų kontekste yra reikšmingos. Tokių aplinkybių atsakovas nenustatė. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo išvada. Pats pareiškėjas nenurodė, kas jį ir dėl kokių motyvų persekiojo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neturėjo pareigos paneigti pareiškėjo pasakojimo, o pats pareiškėjas savo paaiškinimais neįrodė, kad dėl jo nurodomo persekiojimo, vertinant pabėgėlio statuso suteikimą, jis vėl būtų užpultas kilmės valstybėje. Bylos medžiaga nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo galimybę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus, susijusius su tariama grėsme būti persekiojamam jo kilmės valstybėje.
  7. Pareiškėjas tik vieną kartą buvo užpultas, tačiau nei motyvų, nei asmenų, nei priežastinio ryšio, kad jis buvo užpultas dėl tėvo vykdytos veiklos, byloje nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjo individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktas. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą dėl tėvo vykdomos veiklos kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
  8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai dėl stojimo į universitetą neturi teisinės reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi pabėgėlio statusas pareiškėjui nesuteiktas ne dėl šios priežasties. Teismo įsitikinimu, atsakovas tinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą ir atlikęs net dvi apklausas motyvuotai įvertino pareiškėjo prašymo esmę. Atsakovas pagrindė išvadas dėl pareiškėjo stojimo į universitetą ir jo nurodytas aplinkybes paneigė tyrimo metu nustatytais faktais. Kitos aplinkybės vertinant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį pripažintos taip pat neturinčiomis teisinės reikšmės ir nepaneigiančiomis atsakovo išvadų.
  9. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 81 straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.
  10. Atsakovas neginčija, kad pažeidė minėtus Įstatymo terminus, o pareiškėjas nedetalizavo, kaip jo teises atsakovas pažeidė. Teismas nustatė, kad atsakovas informavo pareiškėją, kad jo byloje galutinis sprendimas nėra priimtas dėl nuo Migracijos departamento nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl neproporcingai padidėjusio darbo krūvio, pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kada planuojama priimti galutinį sprendimą. Teismo vertinimu, tuo pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Teismas pripažino, kad aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimas nebuvo baigtas Įstatymo 81 straipsnyje nustatytais terminais, negali būti esminė vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas atliko išsamų ir objektyvų pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą ir individualiai išanalizavo jo situaciją.
  11. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo teismas nurodė, kad pareiškėjo išsakoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Atsakovas 2017 m. lapkričio 22 d. išvadoje dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nr. (15/6-8) 13PR-165RN (toliau – ir Išvada) atidžiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu. Teismo įsitikinimu, nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjas vėl gali būti užpultas, atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai. Vadovaudamasis tuo teismas pripažino, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

8III.

9

  1. Pareiškėjas N. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
  2. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos prieglobsčio prašymo motyvų vertinimo taisyklės, t. y. neužtikrintas individualus, objektyvus bei nešališkas tyrimas atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galbūt vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais (Aprašo 115, 115.3 p.).
  3. Atsakovui pripažinus, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalis apie patirtą užpuolimą yra nuosekli ir išsami, be to, nesurinkus jokios informacijos, galinčios objektyviai paneigti pareiškėjo pateiktus užpuolimo motyvus (nebuvo nurodyta jokia kita smurtinių veiksmų priežastis), turėjo būti taikoma abejonės privilegija, t. y. tikima, jog pareiškėjo patirto fizinio bei psichologinio smurto priežastimi buvo persekiotojų suinteresuotumas jo tėvo veikla.
  4. Pagal atsakovo pateikiamą šaltinį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) universitetą (institutą) yra priimami (duomenys neskelbtini) piliečiai, atlikę karo tarnybą, ir kariūnai, kurie atlieka karinę tarnybą kariuomenėje arba pagal sutartį, iki jiems sukanka 24 metai imtinai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra atlikęs karo tarybą, stojimo metu buvo 24 metų amžiaus, nesuprantama, kuo remdamasis atsakovas pripažino, jog pareiškėjas neatitiko stojimo reikalavimų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (15/6-8)12PR-165, kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
  3. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
  4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, egzistuoja „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008, 2015 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2565-662/2015). „Visiškai pagrįstos baimės“ buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prieglobsčio prašančio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, sąvoka „baimė“ yra siejama su dvasine būsena ir subjektyvia būkle, todėl minėta sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-879/2011, 2015 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
  5. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
  6. Pareiškėjas N. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tyrimą atliko formaliai, tinkamai neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių.
  7. Šios bylos duomenimis nustatyta, kad pagrįstą baimę grįžti į kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas aiškina tuo, jog gali patirti nepažįstamų asmenų, kurie domisi jo tėvu, iki pensijos dirbusio šios valstybės teisėsaugos institucijose, advokatūroje, o vėliau savo iniciatyva tyrusio įtakingų asmenų galbūt neteisėtą veiklą, persiekiojimą.
  8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta apimtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje vykstančio administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str.) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ požiūriu nuodugniai ir visapusiškai patikrino Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra atsakovo 2017 m. lapkričio 22 d. išvada Nr. (15/6-8) 13PR-165RN, pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Teismas savo sprendime išdėstė įrodymus, kuriais remiantis padarė atitinkamas išvadas, nurodė aiškius ir pakankamus pareiškėjo skundo atmetimo motyvus.
  9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje pareiškėjui nutikę du incidentai, kai, jo teigimu, tarnybines uniformas dėvintys nepažįstami asmenys, panaudodami psichologinio ir fizinio poveikio priemones, bandė išsiaiškinti tėvo buvimo vietą, o taip pat galbūt nerezultatyvios pastangos įstoti į (duomenys neskelbtini) pasienio institutą, nepagrindžia situacijos N. Z. kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, buvimą.
  10. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimą atsakovas atliko laikydamasis Aprašo nustatytų procedūrų ir Įstatymo 83 straipsnio reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, dėl kurių kiltų būtinybė pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą administracinį sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, dėl kurių nebūtų iš esmės pasisakęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.
  11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus bylai reikšmingus faktinius duomenis, tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir tuo pagrindu padarė teisingas išvadas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai