Byla eA-2565-662/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja H. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-121, kuriuo nuspręsta nesuteikti ( - ) pilietei H. T. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje bei papildomos apsaugos, (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

5Pareiškėja nurodė, kad buvo atliktos pareiškėjos, kaip prieglobsčio prašytojos, apklausos, kurių metu pareiškėja nurodė, kad pagrindinis jos atvykimo į Lietuvą tikslas – čia gyventi, jei jai bus suteiktas prieglobstis. Pareiškėja nurodė, kad gyveno ( - ) ir iš kilmės valstybės išvažiavo dėl ten vykstančių karinių veiksmų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl vykstančių karinių veiksmų negauna pensijos, nedirba parduotuvės, vaistinės, ligoninės yra uždaromos, nėra ryšio, nevažiuoja traukiniai. Dažnai šaudoma ir kyla pavojus kiekvieno asmens gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia pavojus. Pareiškėja yra pensininkė, turi sveikatos problemų, tačiau ( - ) negali gauti vaistų ar tinkamos medicininės pagalbos. Pareiškėjos teigimu, Departamentas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip pagrįstų.

6Pareiškėja nesutiko su Departamento argumentais, kad pareiškėjai negali būti suteikiama papildoma apsauga, nes pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe, persikeliant gyventi pas sūnų, kuris gyvena saugiame mieste. Iš Departamento sprendime nurodytų argumentų negalima daryti išvados, kad ( - ) teisės aktais yra užtikrinta galimybė pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe, t. y. dar nėra veikiančios teisinės bazės, kuri užtikrintų, kad viduje persikėlusių asmenų teisės ir interesai bus užtikrinti ir kad persikėlę jie galės gyventi normalų gyvenimą, atitinkantį tos valstybės standartus. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes dėl padėties ( - ), neegzistuoja jokios garantijos, kad pareiškėjai pasinaudojus vidinio persikėlimo galimybe jos pagrindinės teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti.

7Pareiškėja taip pat nesutiko ir su Departamento argumentais, jog ji gali vykti gyventi pas savo sūnų. Nors pareiškėja Departamentui nurodė, kad turi sūnų, kuris gyvena ( - ) mieste, tačiau sūnus gyvena su žmona, trimis nepilnamečiais vaikais ir žmonos tėvais, kurie yra sunkiai sergantys ir kuriems reikalinga priežiūra. Sūnaus namuose iš viso gyvena septyni žmonės, o Departamentas netyrė, ar pareiškėja objektyviai galėtų gyventi pas savo sūnų. Pareiškėjos teigimu, dar vienas žmogus sūnui užkrautų papildomą naštą. Pažymėjo, kad Lietuvoje ji šiuo metu gyvena pas kitą savo sūnų, rūpinasi anūkais, todėl pareiškėja socialiniais ryšiais yra susijusi su Lietuvos Respublika. Apibendrindama nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes, pareiškėja į savo kilmės šalį negali grįžti dėl grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Pareiškėja negali grįžti į savo gyvenamąją vietą ( - ) dėl ten vykstančių karinių veiksmų, o vidiniu persikėlimu pasinaudoti negali.

8Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėja gali persikelti gyventi pas savo sūnų į ( - ) miestą, o tai, kad ji norinti padėti sūnui Lietuvoje, nėra pagrindas netaikyti vidinio persikėlimo alternatyvos. Pareiškėja gali nevaržomai nuvykti į ( - ) miestą ir ten nevaržomai įsikurti. Duomenų apie tai, kad šiame mieste nesaugu ar būtų ribojamas patekimas į šį miestą, nėra.

10Liudytojas D. G. teismo posėdyje parodė, kad yra pareiškėjos sūnus. Nagrinėjamos bylos aplinkybės jam žinomos. Nurodė, kad svarstė įvairias galimybes dėl mamos grįžimo į ( - ), tačiau šiuo metu labai sunku susirasti gyvenamą vietą, sunku rasti, kad kas sutiktų išnuomoti butą, o mamai su jos pensija tai būtų labai sunku. Su vyresniu broliu, gyvenančiu ( - ), nebendrauja jau apie metus laiko. Vyresnio brolio bendravimas nutrūko ir su mama. Nurodė, kad pats net vienai dienai negali nuvykti į ( - ), nes negalės sugrįžti, bus sulaikytas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio nuostatas. Viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų), ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo, kaip žmogaus teisės, ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.).

14Pareiškėjos prašymas iš esmės buvo grindžiamas daugiau socialiniais motyvais (nenorėjimas persikelti į saugesnį regioną dėl nenoro būti našta sūnaus šeimai, noras gyventi Lietuvoje ir tokiu būdu padėti Lietuvoje gyvenančio sūnaus šeimai ir kt.), todėl įvertinus byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo argumentus, padaryta išvada, kad Departamentas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjos nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai nepagrindžia pabėgėlio statuso ir apsaugos suteikimo būtinumo.

15Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi 2014 m. gruodžio 19 d. išvada Nr. 13PR-121RN, kurioje buvo išsamiai išanalizuota pareiškėjos kilmės valstybės informacija apie bendrą ir tam tikrų regionų padėtį ( - ), vykstantį karinį konfliktą, kad kariniai veiksmai vyksta ne visoje ( - ) teritorijoje, taip pat buvo vertinama, ar pareiškėjai taikant persikėlimo alternatyvą būtų galimybė surasti gyvenamą būstą, gauti socialines garantijas, kartu buvo įvertinta ir tai, kad ( - ) prezidentas yra pasirašęs įstatymą Nr. 4490-1 Dėl viduje persikėlusiųjų asmenų teisių ir laisvių užtikrinimo, kuriame, be kita ko, numatyta, kad ( - ) pilietis turi teisę į apsaugą nuo priverstinio vidinio persikėlimo, priverstinio grįžimo į paliktą gyvenamąją vietą, tokiu atveju asmuo įtraukiamas į viduje persikėlusių asmenų registrą, asmuo taip pat turi teisę į saugias gyvenimo ir sveikatos sąlygas, į gyvenamą plotą 6 mėnesių laikotarpiui, maitinimą 1 mėnesiui, į aprūpinimą vaistais, naudojimąsi viešuoju transportu ir kt. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2015 m. vasario mėn. Iš šių aplinkybių matyti, jog Departamentas išsamiai įvertino pareiškėjos galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nėra priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjai turi būti suteikiamas pabėgėlio statusas dėl jos nenorėjimo persikelti į saugesnį regioną. Pareiškėjos teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai dėl to, kad kitoje teritorijoje sunku išsinuomoti gyvenamąjį būstą, sūnaus, gyvenančio ( - ) mieste nenoras bendrauti ir kt., nagrinėjamo ginčo kontekste vertinti kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

16Pareiškėja jokių realiai egzistuojančių, jos asmens padėtį individualizuojančių įrodymų nurodytoms pabėgėlio statuso suteikimo priežastims pagrįsti nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas prašymas dėl pabėgėlio statuso ir apsaugos suteikimo neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjos atvykimą į Lietuvos Respubliką sąlygojo ne grėsmė dėl pareiškėjos teisių ir laisvių pažeidimo, o socialiniai tikslai (persikelti į saugesnį regioną pas sūnų neleidžia sąžinė, noras gyventi Lietuvoje ir tokiu būdu padėti Lietuvoje gyvenančio sūnaus šeimai ir kt.), kas ir lėmė pareiškėjos atvykimą į Lietuvą.

17Teismas sutiko su Departamento priimta išvada nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėja turi galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir naikinti jį pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taip pat nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.

18III.

19Pareiškėja H. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

20Pareiškėja išdėsto aplinkybes, susijusias su padėtimi ( - ), ir nurodo, jog ji ne tik realiai negali gyventi ( - ) dėl ten vykstančių karinių konfliktų, veiksmų, grėsmės jos gyvybei ir sveikatai, kuri kyla kiekvieną dieną, tačiau apskritai ( - ) nėra teikiamos paprasčiausios paslaugos, pati ( - )valdžia apribojo teikiamas paslaugias šioje srityje, kas sąlygojo vis prastėjančią situaciją. Grįžimas į ( - )yra nesaugus, tuo labiau kad yra tikimybė, jog grįžus prieš pareiškėją bus naudojamas smurtas ar ji bus persekiojama dėl įvairių priežasčių. Pareiškėjos nuomone, jos pateiktos aplinkybės patvirtina, jog jai gresia pavojus kilmės valstybėje. Aplinkybė, jog pareiškėja atvyko į Lietuvą, kur gyvena jos sūnus, yra suprantama, čia ji turi šeimą, socialinius ryšius, todėl jai yra paprasčiau prisitaikyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog jos kilmės valstybėje (ir kilmės regione) yra nesaugu ir kad jai reikalinga tarptautinė apsauga. Pareiškėjos manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino jos pateiktų motyvų ir argumentų, neatsižvelgė į suprastėjusią padėtį ( - ), netinkamai vertino aplinkybę, jog pareiškėja turi šeimą Lietuvoje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

21Dėl vidinio persikėlimo galimybių ( - )nurodo, jog remiantis JTVPK (UNHCR) ataskaita apie padėtį ( - ), 2015 kovo 21 d. – 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 6 d. ( - ) socialinės politikos ministerija nurodė, kad yra registruota 1 213 000 viduje persikėlusių asmenų (61 000 daugiau nei 2015 m. kovo 16 d.). Iš šių asmenų net 732 700 yra pensininkai, 277 000 yra darbingo amžiaus žmonės, 152 000 vaikai ir 50 600 neįgalūs asmenys. 2015 m. balandžio 15 d. dar padidėjo viduje persikėlusių (ir užsiregistravusių) asmenų skaičius – 1 228 090. Pareiškėja išdėsto kitus duomenis dėl vidinio persikėlimo. Nurodo, jog vidinio persikėlimo galimybės ( - ) yra apribotos – ( - ) neturi pakankamai lėšų, kurių reikia tam, kad būtų užtikrinti bent pagrindiniai viduje persikėlusių asmenų poreikiai; jau kyla konfliktai tarp viduje persikėlusių asmenų ir priimančių bendruomenių. Pažymi, kad apeliantė yra pensininkė, t. y. priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, jai yra reikalinga medicininė pagalba ir pan., todėl manytina, kad vidinio persikėlimo galimybės ( - ) yra ribotos ir viduje persikėlusių asmenų pagrindinės teisės ir poreikiai objektyviai nėra užtikrinami.

22Pakartoja, jog sūnaus namuose ( - ) mieste iš viso gyvena septyni žmonės, o pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nesiaiškino, ar objektyviai pareiškėjai būtų kur gyventi pas savo sūnų. Pažymi, kad nėra kalbama apie trumpalaikį persikėlimą, nežinoma, kada ir ar išvis baigsis kariniai veiksmai ( - ), todėl pareiškėja pas savo sūnų persikeltų ilgam laiko tarpui. Be to, vien faktas, jog pareiškėja turi sūnų, kuris gyvena saugiame regione, nepatvirtina aplinkybės, kad sūnus sutiktų ją priimti gyventi, kol nesibaigs kariniai veiksmai ( - ). Tuo labiau pati apeliantė nurodė, kad sūnus su ja apskritai nebendrauja. Nesuprantama, kokiu kitu būdu apeliantei reikėtų įrodyti, kad sūnus su ja apskritai nebendrauja. Apeliantė visada teigė, kad persikraustyti pas sūnų negali, šie teiginiai nebuvo prieštaringi, jie buvo nuoseklūs, nėra duomenų, kad apeliantė būtų nepatikima ar piktnaudžiautų prieglobsčio procedūra. Mano, kad apeliantės atžvilgiu turėtų būti pritaikytas abejonės privilegijos principas ir šie apeliantės pateikti argumentai, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinami apeliantės naudai. Šiuo atveju apeliantė atvyko tiesiogiai iš krizės paliesto regiono ir ji priklauso pažeidžiamų asmenų grupei – yra vyresnio amžiaus asmuo, pensininkė. Pirmosios instancijos teismas nurodytą administracinę bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į jos esmę, tinkamai neištyręs byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgęs į padėtį ( - ), į galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe.

23Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Atsakovo teigimu, apeliantė gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Nėra duomenų, jog šiuo metu ( - ) mieste būtų nesaugu ar būtų ribojamas patekimas į šį miestą. Pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nurodė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios ji nenori vykti pas savo sūnų, yra nepatogumo jausmas. Be to, ji teigė, kad nori padėti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam sūnui, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti vidinio persikėlimo alternatyvos. Pareiškėja gali nevaržomai nuvykti į ( - ) miestą ir ten įsikurti. Pareiškėja turi visas galimybės persikelti šalies viduje.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-19 sprendimo Nr. (15/6–13)12PR–121, kuriuo ( - )pilietei H. T. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjos siekio gauti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206 redakcija) (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies dispozicijų matyti, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra ta, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nurodyti šiose teisės normose, t. y. asmuo bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (86 straipsnio 1 dalis); ar jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu ir kt. (87 straipsnio 1 dalis).

29Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–686/2010, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 –2676/2011).

30Pareiškėja tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais. Nurodo, kad gyveno ( - ) ir iš kilmės valstybės išvažiavo dėl ten vykstančių karinių veiksmų. H. T. taip pat teigia, jog dėl vykstančio karo yra nemokamos pensijos, nedirba parduotuvės, vaistinės, uždaromos ligoninės, nėra ryšio bei nevažiuoja traukiniai. Taip pat dažnai yra šaudoma, todėl kyla pavojus asmens gyvybei ir sveikatai.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė persekiojimo baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą ir kad jos atžvilgiu kilmės šalyje buvo įvykdyti veiksmai, pažeidę žmogaus teises ir pagrindines laisves. H. T. esminiai argumentai dėl prieglobsčio suteikimo niekaip nėra susiję su tarptautinės apsaugos suteikimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas iš esmės grindžiamas daugiau socialiniais motyvais (nenorėjimas persikelti į saugesnį regioną dėl nenoro būti našta sūnaus šeimai, noras gyventi Lietuvoje ir tokiu būdu padėti Lietuvoje gyvenančio sūnaus šeimai ir kt.), todėl įvertinus byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo argumentus, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai (nesaugi padėtis, negali patenkinti būtiniausių poreikių ir pan.) nepagrindžia pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo būtinumo.

32Svarstant papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo klausimą, būtina įvertinti, ar išsiuntus į kilmės valstybę jai grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, taip pat ar H. T. yra prieinama vidinio persikėlimo alternatyva. Ginčo dėl to, jog ( - ) ir ( - ) yra kontroliuojamos separatistų, padėtis rytiniuose ir pietiniuose šalies rajonuose yra itin nestabili bei greitai kintanti ir ši teritorija dėl joje vykstančių karinių veiksmų itin pavojinga civiliams gyventojams, nėra. Migracijos departamento 2014 m. gruodžio 12 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad ( - ) Prezidentas 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašė įstatymą Nr. 4490-1 Dėl viduje persikėlusiųjų asmenų teisių ir laisvių užtikrinimo. Šiame įstatyme nustatyta, jog ( - ) pilietis turi teisę į apsaugą nuo priverstinio vidinio persikėlimo arba priverstinio grįžimo į paliktą gyvenamąją vietą. Vidinio persikėlimo faktą patvirtina pažymėjimas apie tai, kad asmuo įtrauktas į viduje persikėlusių asmenų registrą. Pagal anksčiau minėto įstatymo nuostatas, asmuo be kitų teisių turi teisę į saugias gyvenimo ir sveikatos sąlygas, į valstybės, savivaldybės ar privačių asmenų suteiktą gyvenamąjį plotą 6 mėnesių laikotarpiui (su sąlyga, kad asmuo mokės komunalines išlaidas), į pagalbą pergabenant jo kilnojamąjį turtą, pagalbą grįžti į paliktą gyvenamąją vietą, į aprūpinimą vaistais įstatymų numatyta tvarka, į nemokamą naudojimąsi visomis viešojo transporto priemonėmis, jei, išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo priverstas persikelti, jis grįžtų į paliktą gyvenamąją vietą. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad vietos valdžios institucijos privalo pasirūpinti nemokamu viduje persikėlusių asmenų maitinimu iki jie bus pripažinti bedarbiais arba gaus darbą, bet ne ilgiau nei 1 mėnesį. Taigi iš išdėstyto matyti, jog pareiškėja gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva kilmės valstybėje bei ( - ) valdžia įstatymu įtvirtino persikėlimo galimybę ir apibrėžė persikėlusių asmenų teisinį statusą. Apart H. T. apeliacinio skundo teiginių, apie ribotas vidinio persikėlimo alternatyvos realizavimo galimybes byloje nėra jokių duomenų.

33Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad H. T. gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva dėl asmeninių savybių. 2014 m. gruodžio 2 d. prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole užfiksuota, jog vienas iš pareiškėjos sūnų gyvena 70 km nuo ( - ), t. y. ( - ) mieste. Nėra pateikta jokios informacijos, kad šiame mieste yra nesaugu ar būtų ribojamas patekimas į jį. Anksčiau minėtame prieglobsčio bylos dokumente taip pat pažymėta, kad H. T. pas sūnų, kuris gyvena ( - ) mieste, nepersikėlė gyventi todėl, kad nenorėjo būti išlaikytine (sūnus dirba, o marti ne). Vėlesni pareiškėjos paaiškinimai ir papildymai, susiję su galimybe apsigyventi pas sūnų, vertintini kritiškai. Be to, tiek pagal oficialią informaciją, tiek ir pati pareiškėja nurodė, jog grįžusi į ( - ) (persikėlusi į kitą regioną) gautų ir senatvės pensiją.

34Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kadangi pareiškėja turi vidinio persikėlimo alternatyvą ir gali ja pasinaudoti, H. T. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, t. y. suteikti jai papildomą apsaugą.

35Be to, remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos žmogaus teisių teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Panaši praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose. 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

36Anksčiau paminėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja kilmės valstybėje (( - )) nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, t. y. dėl priežasčių, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ar 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso prasme. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje pateikti įrodymai neleidžia spręsti ir apie Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų suteikti papildomą apsaugą buvimą.

37Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos H. T. apeliacinį skundą atmesti.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja H. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu... 5. Pareiškėja nurodė, kad buvo atliktos pareiškėjos, kaip prieglobsčio... 6. Pareiškėja nesutiko su Departamento argumentais, kad pareiškėjai negali... 7. Pareiškėja taip pat nesutiko ir su Departamento argumentais, jog ji gali... 8. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja gali persikelti gyventi pas savo sūnų į... 10. Liudytojas D. G. teismo posėdyje parodė, kad yra... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 14. Pareiškėjos prašymas iš esmės buvo grindžiamas daugiau socialiniais... 15. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi 2014 m. gruodžio 19... 16. Pareiškėja jokių realiai egzistuojančių, jos asmens padėtį... 17. Teismas sutiko su Departamento priimta išvada nesuteikti pareiškėjai... 18. III.... 19. Pareiškėja H. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 20. Pareiškėja išdėsto aplinkybes, susijusias su padėtimi ( - ), ir nurodo,... 21. Dėl vidinio persikėlimo galimybių ( - )nurodo, jog remiantis JTVPK (UNHCR)... 22. Pakartoja, jog sūnaus namuose ( - ) mieste iš viso gyvena septyni žmonės, o... 23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 24. Atsakovo teigimu, apeliantė gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl... 29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87... 30. Pareiškėja tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinį... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepateikė persekiojimo baimės... 32. Svarstant papildomos apsaugos pareiškėjai suteikimo klausimą, būtina... 33. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad H. T. gali... 34. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87... 35. Be to, remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika prieglobsčio bylose,... 36. Anksčiau paminėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja... 37. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą... 40. Nutartis neskundžiama....