Byla 1A-673-396/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, nuteistajam A. N., vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, A. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.

4Iš nuteistojo A. N. priteista nukentėjusiajai I. Š. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Iš nuteistojo A. N. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasai 8 207,80 Eur už nukentėjusiosios gydymo išlaidas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 30 d. apie 18 val. 25 min., bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su sugyventine I. Š., tyčia sudavė nukentėjusiajai kumščiais ne mažiau septynis smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, galvos smegenų sumušimą, ūmų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galvos kairėje, poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, kryžmens srityje, nubrozdinimus veide ir dešinės mentės srityje. Tokiu būdu A. N. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę I. Š.

8Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

9Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai taip pat nepagrįstas.

10A. N. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog jis (apeliantas) visos bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė.

11Apelianto vertinimu, liudytojų E. P. ir E. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytojai su nukentėjusiąja kartu dažnai leisdavo laiką, vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji I. Š. įvykio dienos aplinkybių neprisimena, taip pat neprisimena ir kas ją sumušė.

12A. N. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

13Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. N. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, įrodyta Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje nagrinėjamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

15Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde neigia padaręs BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus rašytinius įrodymus.

16Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) reguliuoja išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

17Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė, padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada.

18Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo A. N. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. N., nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai ir atskirai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.

19Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde neigia, kad mušė ir sužalojo sugyventinę I. Š. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad jo duoti parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs.

20Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal nuteistojo (kaltinamojo) parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, nes apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusiosios I. Š., liudytojų E. Š., E. P., I. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

22Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad nukentėjusioji I. Š. neprisimena įvykio aplinkybių. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. Š. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, jog nuteistasis ją mušė rankomis ir spardė (1 t., 19-20, 181-180 b. l.). Liudytojai E. Š. ir E. P. parodymų metu taip pat patvirtino, kad matė kaip nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajai I. Š. į galvą (1 t., 190-191 b. l.; 2 t., 13-14 b. l.). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. N. pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, jog I. Š. nemušė (1 t., 181 b. l.). Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu A. N. prisipažino, kad 2014 m. birželio 30 d. vakare, delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą (1 t., 85-86 b. l.). Papildomos apklausos metu A. N. patvirtino savo pirminius parodymus bei parodė, kad kilusi konfliktą matė E. ir E., kurių anksčiau nenurodė, nes nenorėjo jų įtraukti į kilusį konfliktą su sugyventine (1 t., 91 b. l.). Tačiau vėlesnių apklausų metu, A. N. šiuos savo parodymus pakeitė ir tvirtino, kad nukentėjusiosios nemušė (1 t., 92, 93-98, 101-102 b. l.).

23Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo A. N. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, Apeliacinio teismo vertinimu, A. N. apeliaciniame skunde jokių įtikinamų argumentų dėl savo nekaltumo nenurodė, o tik deklaratyviai teigia, jog sugyventinės I. Š. nemušė.

24Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo apklaustas įtariamuoju ir jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją arba jo atsisakyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. N. apklaustas kaip įtariamasis gynėjo atsisakė savo valia, todėl jo teisės į gynybą nebuvo pažeistos (1 t., 81, 82, 87 b. l.). Iš liudytojos I. L. (policijos pareigūnės) parodymų matyti, kad jį atvyko į įvykio vietą, matė sumuštą nukentėjusiąją I. Š., kuri nurodė į sugyventinį A. N. ir tvirtino, jog būtent nuteistasis ją sumušė (2 t., 17-18 b. l.). Iš liudytojo E. P. parodymų matyti, kad pamatęs sumuštą I. Š., išsigando, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri nukentėjusiąją išvežė į ligoninę (1 t., 190-191 b. l.). Be to, I. Š., liudytojų E. Š. ir E. P. parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3814 (14), kurioje konstatuota, kad dėl galvos sumušimo nukentėjusiajai išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, taip pat jai buvo padaryti nubrozdinimai ir kraujosruvos kairėje šlaunyje ir blauzdoje, kryžmens ir mentės srityse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 26-28 b. l.). Nors apeliacinio proceso metu A. N. teigė, kad nukentėjusioji susižalojo anksčiau krisdama ir atsitrenkdama į sieną, tačiau tokie jo parodymai neatitinka bylos aplinkybių ir prieštarauja nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams, todėl vertinami kritiškai. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiosios galvoje konstatuoti sužalojimai, išskyrus žaizdas lūpose, nebūdingi savęs žalojimui (1 t., 26-28 b. l.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų pakanka nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti A. N. gynybinę versiją, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Pažymėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia visiškai neatsižvelgdamas į kitų aplinkybių visumą bei nenurodydamas įtikinamų, konkrečių argumentų, kurie paneigtų jo kaltę. Nors A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų E. P. ir E. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie su nukentėjusiąja kartu dažnai leisdavo laiką, vartodavo alkoholinius gėrimus, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

25Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Be to, įrodymais gali būti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, išsiaiškinti byloje keliamų versijų tikrumą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-44/2014).

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai E. Š. ir E. P. buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai E. Š. ir E. P. apygardos teisme buvo apklausti nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad šie liudytojai dažnai kartu su nukentėjusiąja leisdavo laiką, vartodavo alkoholinius gėrimus, neįrodo, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

27Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai I. Š. sužalojimus padarė kiti nenustatyti asmenys. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent nuteistasis A. N. 2014 m. birželio 30 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė smūgius rankomis, spardė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbų organą – galvą bei į kitas kūno vietas, ir taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

28Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. N. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę I. Š., todėl nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis).

29Iš nuteistojo A. N., nukentėjusiosios I. Š., liudytojų E. Š., E. P. parodymų matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kartu gyveno apie du metus, iš abiejų gaunamų pajamų maitinosi, vienas kitu rūpinosi. Teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes daro išvadą, kad nors nuteistasis A. N. ir I. Š. santuokos nebuvo sudarę, tačiau ilgą laiką gyveno kartu, abu rūpinosi buitimi ir vienas kitu, tokiu būdu vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės duoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad juos siejo tarpusavio atsakomybė ir savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip šeimos nariams, ir vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas.

30Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

31Dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio

32Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

33Atkreipiamas nuteistojo A. N. dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

34Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

35Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje nuteistajam skirdamas bausmę ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir pagrįstai paskyrė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio ribose. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. N. buvo teistas už nužudymą (teistumas neišnykęs), padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis 6 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną nuteistojo A. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. nedirbo, linkęs smurtauti, piktnaudžiauti alkoholiu, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu.

36Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteisto A. N. asmenybę konstatuoja, kad nėra pagrindo jam dar labiau švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neišdėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtą bausmę švelninti. Esant šioms aplinkybėms, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Šioje byloje nenustatyta jokių nuteistajam teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų paskirti švelnesnę bausmę.

37Todėl nuteistajam A. N. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

38BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus

39(ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus (Kasacinės nutartys Nr. 2K-533/2005,

402K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. Š. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusios civilinį ieškinį iš dalies ir nustatydamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. Š. kentėjo fizinį skausmą, turėjo gydytis, dėl sumušimo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, tačiau dėl to nukentėjusiajai rimtesnių sveikatos sutrikimo padarinių ateityje nekilo. Apeliacinio teismo nuomone, toks priteistos neturtinės žalos dydis (t. y. 2 000 Eur) šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, A. N. pripažintas... 4. Iš nuteistojo A. N. priteista nukentėjusiajai I. Š. 2 000 Eur neturtinei... 5. Iš nuteistojo A. N. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasai 8 207,80... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 30 d. apie... 8. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 9. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o... 10. A. N. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje... 11. Apelianto vertinimu, liudytojų E. P. ir E. Š. parodymai turi būti vertinami... 12. A. N. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė... 13. Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 14. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė... 15. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde neigia padaręs BK 135 straipsnio 2... 16. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje... 17. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. N. kaltė,... 18. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų... 19. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde neigia, kad mušė ir sužalojo... 20. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde... 22. Apeliacinio teismo vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai... 23. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo A. N. parodymais vadovaujasi... 24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojai E. Š. ir E. P. buvo apklausti... 27. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai I.... 28. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. N. tyčia sunkiai... 29. Iš nuteistojo A. N., nukentėjusiosios I. Š., liudytojų E. Š., E. P.... 30. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. N. nusikalstama veika teisingai... 31. Dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio... 32. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo... 33. Atkreipiamas nuteistojo A. N. dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės... 34. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 35. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje... 36. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteisto A. N. asmenybę... 37. Todėl nuteistajam A. N. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus,... 38. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 39. (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus (Kasacinės nutartys Nr.... 40. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. Š. pareiškė 10 000 Eur... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 43. Nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti....