Byla 2K-669/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Aldonos Rakauskienės, teisėjo Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorui D. Karčinskui, gynėjui advokatui A. Sakalauskui, nukentėjusiajai A. F., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. V. Č. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, 3 dalį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. V. V. Č. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš S. V. V. Č. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. F. 3639,61 Lt turtinei ir 12 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo S. V. V. Č. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios A. F. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuteistojo S. V. V. Č. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. F. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4S. V. V. Č. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 9.50 val., Marijampolėje, Vilkaviškio gatvėje, prie Savivaldybės pastato, vairuodamas automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punktą, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. S. V. V. Č. , artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio tam, kad praleistų pėsčiąjį R. F., jį kliudė ir sunkiai sužalojo. Dėl patirtų sužalojimų R. F. 2005 m. lapkričio 1 d. mirė.

5Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. V. V. Č. baudžiamąją bylą, 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu iš S. V. V. Č. priteisdamas neturtinę žalą, nepakankamai įvertino nuteistojo turtinę padėtį: jis turi kelis žemės sklypus skirtingose vietose, piniginių santaupų, kito turto. Be to, padaryto nusikaltimo pasekmės nesugrąžinamos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios A. F. patirtus dvasinius išgyvenimus, nuteistojo S. V. V. Č. materialinę padėtį ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, iš S. V. V. Č. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. F. pirmosios instancijos 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu priteistą 12 500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti padidino iki 30 000 Lt.

6Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. V. Č. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir iš jo priteistą neturtinei žalai atlyginti pinigų sumą sumažinti iki 5000 Lt.

7Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos klausimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į jo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, taip pat tinkamai neįvertino to, jog paties R. F. elgesys buvo neatsargus. Pasak kasatoriaus, jo turimų žemės sklypų vertė yra nedidelė, todėl, pardavus visus šiuos sklypus ir likusį jo turtą, neužtektų lėšų padengti iš jo priteistai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kita vertus, nukentėjusioji A. F. apeliaciniame skunde nenurodė, kokio dydžio neturtinę žalą prašo iš jo priteisti. Todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos dydį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes jo padėtį pablogino daugiau negu to buvo prašoma nukentėjusiosios A. F. apeliaciniame skunde.

8Kasatorius taip pat teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes specialisto išvadoje pateiktus duomenis turėjo vertinti kaip reikalingus bylai teisingai išspręsti, o ne remtis šia išvada sprendžiant jo (kasatoriaus) kaltės klausimą.

9Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 301 straipsnio nuostatas, nes, nagrinėdamas bylą, „neišsiaiškino, kurioje vietoje įvyko susidūrimas su pėsčiuoju: ar pėsčiųjų perėjoje, ar už jos ribų, kaip nurodyta įvykio vietos schemoje“.

10Nuteistojo S. V. V. Č. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą

12Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes jo padėtį pablogino daugiau negu to buvo prašoma nukentėjusiosios A. F. apeliaciniame skunde.

13Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikoma, jog apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliantui netiksliai ar net netinkamai suformulavus savo prašymą, apeliacinės instancijos teismas apie apeliacinio skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6 punktas).

14Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. F. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 40 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį motyvavusi. Pirmosios instancijos teisme, S. V. V. Č. nesutikus iš karto sumokėti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. F. prašė priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. F. apeliacinio skundo matyti, kad ji, nesutikdama su pirmosios instancijos jai priteista 12 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, motyvuotai tvirtino, jog ši suma yra per maža, ir prašė, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, priimti naują nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji taip pat prašė priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

15Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

16Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nuteistojo padėtį pablogino daugiau, negu to buvo prašoma nukentėjusiosios A. F. apeliaciniame skunde.

17Dėl neturtinės žalos atlyginimo

181. Iš kasacinio skundo matyti, kad esminis nuteistojo S. V. V. Č. prašymas yra sumažinti jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos klausimą, pažeidė CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į jo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, taip pat tinkamai neįvertino to, jog paties R. F. elgesys buvo neatsargus.

192. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas dėl kasacine tvarka apskųstų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, šiuos teismų baigiamuosius aktus patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 366 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

20Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 114 000 Lt, ir 200 000 Lt, ir 30 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-371/2003,

212K-492/2006). Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-444/2006,

222K-492/2006). Dėl to kolegija pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami S. V. V. Č. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

233. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

244. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

25Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

265. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo S. V. V. Č. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nesugrąžinamos, kad nukentėjusioji A. F. dėl jos sūnaus sužalojimo autoįvykio metu bei mirties patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, kad po įvykio sutriko jos sveikata, kad S. V. V. Č. turi kelis žemės sklypus, piniginių santaupų. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad S. V. V. Č. dalį turtinės žalos atlygino, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, teismas taip pat atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes.

276. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino S. V. V. Č. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiosios interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Priteisdamas iš nuteistojo S. V. V. Č. neturtinę žalą nukentėjusiajai A. F., apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų (nukentėjusiosios ir nuteistojo) interesų pusiausvyrą.

28Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. F. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, S. V. V. Č. baudžiamojoje byloje spręsdamas su A. F. atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, atsižvelgė ne vien į minėtų įstatymų nuostatas, bet ir į teismų praktiką, patvirtintą bei įvertintą kasacinės instancijos teismo nutartimis.

29Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

30Nuteistasis S. V. V. Č. skunde taip pat nurodo, kad: teismai pažeidė BPK 20 straipsnį, nes specialisto išvadoje pateiktus duomenis turėjo vertinti kaip duomenis, reikalingus bylai teisingai išspręsti, o ne remtis šia išvada sprendžiant jo (kasatoriaus) kaltės klausimą; pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, „neišsiaiškino kurioje vietoje įvyko susidūrimas su pėsčiuoju: ar pėsčiųjų perėjoje, ar už jos ribų, kaip nurodyta įvykio vietos schemoje“ ir pažeidė BPK 301 straipsnį.

31Pažymėtina, kad kasatorius BPK 20 ir 301 straipsnius skunde nurodo tik formaliai, nes nesukonkretina, kokios šių straipsnių dalys, nuostatos, kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos. Kita vertus, kasatorius minėtais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Kartu pabrėžtina, kad šie kasacinio skundo teiginiai iš esmės yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė.

32Kaip minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

33Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji), jų gynėjai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

34Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir rinkdamas bei vertindamas įrodymus, nepažeidė. Todėl, atsižvelgiant į išvardintas nuostatas, minėti nuteistojo S. V. V. Č. skundo motyvai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

35Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo S. V. V. Č. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 4. S. V. V. Č. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 9.50 val.,... 5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. V. V. Č. baudžiamąją... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. V. Č. prašo pakeisti pirmosios instancijos... 7. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos klausimą,... 8. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas,... 9. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 301... 10. Nuteistojo S. V. V. Č. kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų... 12. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės... 13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas... 14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. F. baudžiamojoje byloje yra... 15. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, tenkindamas... 16. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad... 17. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 18. 1. Iš kasacinio skundo matyti, kad esminis nuteistojo S. V. V. Č. prašymas... 19. 2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas,... 20. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.... 21. 2K-492/2006). Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376... 22. 2K-492/2006). Dėl to kolegija pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo... 23. 3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 24. 4. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 25. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško... 26. 5. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo S.... 27. 6. Taigi, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakankamai... 28. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas,... 29. Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų... 30. Nuteistasis S. V. V. Č. skunde taip pat nurodo, kad: teismai pažeidė BPK 20... 31. Pažymėtina, kad kasatorius BPK 20 ir 301 straipsnius skunde nurodo tik... 32. Kaip minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos... 33. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų... 34. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje... 35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 36. Nuteistojo S. V. V. Č. kasacinį skundą atmesti....