Byla 2A-271-154/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-473-136/2013, iškeltoje pagal bankrutavusios individualios įmonės D. L. parduotuvės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ieškinį atsakovei R. M. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

3Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas bankrutavusi individuali įmonė (IĮ) D. L. parduotuvė, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, kreipėsi į Raseinių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. M. 3428,98 Lt dydžio be pagrindo gautas pinigines lėšas; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-03-22, bei 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad Garantinio fondo taryba 2013 m. kovo 15 d. vykusiame posėdyje nutarė neskirti R. M. 3428,98 Lt dydžio išmokos iš Garantinio fondo, nes atsakovė R. M. sudarė darbo sutartį su nemokia įmone ir pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei D. L. parduotuvei buvo pateiktas 2012-08-07, o atsakovė buvo priimta į darbą 2012-08-30. Bankrutavusios IĮ D. L. parduotuvė administratorius, gavęs lėšas iš Garantinio fondo, bankiniu pavedimu per klaidą atsakovei R. M. sumokėjo 3428,98 litų. Pastebėjęs klaidą, administratorius registruotu paštu išsiuntė atsakovei raginimą, kad ši geranoriškai grąžintų jai nepriklausančias pinigines lėšas, tačiau atsakovė iki šiol neįvykdė pareigos grąžinti be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas. Bankroto administratorius 3428,98 litų pervedė atsakovei 2013-03-22, vadinasi nuo to momento atsakovė sužinojo ar turėjo sužinti apie nepagrįstą piniginių lėšų gavimą, todėl ieškovas prašo sumokėti 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2013 kovo 22 dienos.

7A. R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Nurodė, kad bankrutuojančioje IĮ D. L. parduotuvėje kepėja dirbo nuo 2012 m. rugpjūčio 30 dienos. Įmonės savininkė D. L. sudarė su ja Darbo sutartį, kuria įsipareigojo mokėti minimalaus atlyginimo dydžio darbo užmokestį. Apie tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, darbdavė jos neinformavo. Atsakovė dirbo sutartyje sutartą darbą iki 2012-11-30, o darbo užmokestis nebuvo sumokėtas nei numatytais terminais, nei vėliau. Apie įmonės nemokumą informacijos neturėjo, nes informacija nebuvo vieša.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas LR CK 6.237 str. 1 dalies pagrindu, tačiau konstatavo, jog atsakovei R. M. išmokėtos sumos iš Garantinio fondo negalima pripažinti be pagrindo įgytu turtu, nes jai buvo išmokėta darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir už prastovas susidarę įsiskolinimai, kurie apskaičiuoti pagal Darbo sutartį. Pažymėjo, kad CK 6.241 str. 1 d. 4 punkte numatyta, jog negalima išreikalauti be pagrindo išmokėtos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokesčio ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Kadangi galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovė būtų veikusi nesąžiningai ar buvo padaryta skaičiavimo klaida, privalėjo įrodyti ieškovas, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažino, jog atsakovei pinigai buvo išmokėti per klaidą, todėl konstatavo, kad galima išieškoti tik dėl sąskaitybos klaidos sumokėtą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, todėl ieškinį atmetė.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutavusi IĮ D. L. parduotuvė, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovei išmokėtos sumos iš Garantinio fondo negalima pripažinti be pagrindo įgytu turtu, nes jai buvo išmokėta darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir už prastovas susidarę skolinimai. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu, apeliantas teigia, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl su ja susiję teisiniai santykiai, visų pirma, yra reglamentuojami LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Vadovaujantis ĮBĮ 35 str. 7 d., bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų finansiniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, tačiau tuo atveju, jeigu bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui Garantinio fondo lėšos nebuvo skirtos, šio darbuotojo finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas tik ĮBĮ nustatyta tvarka, t.y. realizavus bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei priklausantį turtą. Todėl ieškovui per klaidą pervedus atsakovei Garantinio fondo neskirtas pinigines lėšas, atsakovė 3428,98 Lt dydžio sumą gavo be jokio teisinio pagrindo, nes pinigai buvo išmokėti nesant ĮBĮ numatyto teisinio pagrindo ir tokio piniginių lėšų įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu.

162. Bankroto procesas turi būti nukreiptas visų kreditorių finansinių reikalavimų proporcingam patenkinimui užtikrinti, todėl bankroto proceso nuostatos turi užtikrinti kreditorių lygiateisiškumo principo apsaugą bei garantuoti kreditorių lygias galimybes siekti jų reikalavimų patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atmetus ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų išreikalavimo iš atsakovės, buvo pažeistas bankrutavusios įmonės kreditorių lygiateisiškumo principas - atsakovei nepagrįstai ir be jokio pagrindo buvo suteiktas prioritetas padengti savo finansinį reikalavimą anksčiau už kitus kreditorius, taip pažeidžiant kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

173. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ta aplinkybe, kad atsakovė dirbo Darbo sutartyje sutartą darbą, o darbo užmokestis nebuvo sumokėtas nei numatytais terminais, nei vėliau, todėl gauti pinigai nėra be pagrindo įgytas turtas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja turtą įgijusio asmens sąžiningumas ar/ir atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas), nes pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-67/2011).

184. LR CK 6.241 str. 1 d. 4 punkto išimtis negali būti taikoma šioje byloje, nes pagal LR DK 186 str. 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal Darbo sutartį. Tuo tarpu LR Garantinio fondo įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad Garantinis fondas yra valstybės išteklių fondas. Garantinio fondo lėšų pagrindinė paskirtis - užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam. Vadinasi, Garantinio fondo skirtos lėšos negali būti laikomos darbo užmokesčiu, nes skiriasi šių piniginių lėšų paskirtis ir prigimtis. Atsakovei per klaidą buvo sumokėtos Garantinio fondo kitiems bankrutavusios įmonės darbuotojams skirtos lėšos, o ne darbo užmokestis, todėl LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nurodyta išimtis negali būti taikoma.

195. Per klaidą pervedus atsakovei Garantinio fondo skirtas pinigines lėšas, šių lėšų neužteko kitiems darbuotojams, kuriems jos buvo skirtos, todėl administratorius turėjo pervesti darbuotojams Garantinio fondo skirtas lėšas iš savo sąskaitos. Tokia susiklosčiusi situacija prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. ĮBĮ numatyta, kad bankrutavusios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti padengiami, realizavus bankrutavusios įmonės turtą, o ne be jokio teisinio pagrindo paties bankroto administratoriaus piniginėmis lėšomis.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Apeliantas formaliai vertina bylos aplinkybes, tvirtindamas, kad atsakovė išmokėtą pinigų sumą įgijo be pagrindo. Mano, kad iš netiesos negali gimti tiesa. Panaikinus teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų paminti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Atsakovė pati nedėjo jokių pastangų, kad jai iš Garantinio fondo būtų skirta išmoka.

232. Jokie teisės aktai neįpareigoja asmens, norinčio įsidarbinti, tikrinti būsimo darbdavio mokumą, juolab, kad tokios informacijos tuo metu atsakovė iš niekur negalėjo gauti. Ieškovas remiasi Garantinio fondo tarybos 2013 kovo 15 d. nutarimu, kuris grindžiamas jo priėmimo metu nebegaliojusia įstatymo nuostata, kuri galimai yra antikonstitucinė (byla nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme). Mano, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, patvirtinančių, jog išmoka atsakovei buvo sumokėta be pagrindo.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas netenkintinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

27Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas.

29Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime Nr.KT13-N5/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 12 dalies (2008 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad ši dalis, tiek, kiek joje buvo nustatyta, jog išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams, sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių) pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime konstatuota, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai. Šiuo atveju Garantinis fondas negali atsisakyti išmokėti lėšas asmeniui, kuris įsidarbino nemokioje įmonėje po to, kai kuris nors kreditorius jau buvo pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

30Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė R. M. nesąžiningai būtų įsidarbinusi pas nemokų darbdavį IĮ D. L. parduotuvę, tyčia siekdama gauti išmokas iš Garantinio fondo.

31Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas neturi teisės remtis Konstitucijai prieštaraujančio Garantinio fondo nuostatomis.

32Pripažinus, kad išmokos atsakovei R. M. išmokėtos teisėtai, kiti apelianto argumentai neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui, todėl jie nebeanalizuotini.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui (apeliantui) bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

35A. R. M. teisinė pagalba apeliacinėje instancijoje buvo teikiama vadovaujantis Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-14 Sprendimo Nr. SP-82 – (7.0050) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pagrindu (b. l. 82), tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.

36Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas bankrutavusi individuali įmonė (IĮ) D. L. parduotuvė,... 6. Ieškovas nurodė, kad Garantinio fondo taryba 2013 m. kovo 15 d. vykusiame... 7. A. R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 8. Nurodė, kad bankrutuojančioje IĮ D. L. parduotuvėje kepėja dirbo nuo 2012... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas LR CK 6.237 str. 1 dalies pagrindu,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutavusi IĮ D. L. parduotuvė, atstovaujamas... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovei... 16. 2. Bankroto procesas turi būti nukreiptas visų kreditorių finansinių... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ta aplinkybe, kad... 18. 4. LR CK 6.241 str. 1 d. 4 punkto išimtis negali būti taikoma šioje byloje,... 19. 5. Per klaidą pervedus atsakovei Garantinio fondo skirtas pinigines lėšas,... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliacinio skundo... 21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 22. 1. Apeliantas formaliai vertina bylos aplinkybes, tvirtindamas, kad atsakovė... 23. 2. Jokie teisės aktai neįpareigoja asmens, norinčio įsidarbinti, tikrinti... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus,... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime... 30. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė R. M. nesąžiningai būtų įsidarbinusi... 31. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas neturi teisės remtis Konstitucijai... 32. Pripažinus, kad išmokos atsakovei R. M. išmokėtos teisėtai, kiti apelianto... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui (apeliantui) bylinėjimosi išlaidos... 35. A. R. M. teisinė pagalba apeliacinėje instancijoje buvo teikiama... 36. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 37. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti...