Byla 2-2154/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-5518-345/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aketus“ administratoriaus prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Aketus“ bankrotą tyčiniu (suinteresuoti asmenys – E. T., uždaroji akcinė bendrovė „Europastoliai“, Transcargo Systems LLP)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aketus“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Indepozit atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-5518-345/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aketus“ administratoriaus prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Aketus“ bankrotą tyčiniu (suinteresuoti asmenys – E. T., uždaroji akcinė bendrovė „Europastoliai“, Transcargo Systems LLP), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Aketus“ iškelė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Indepozit. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Aketus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto

4Bankrutavusi UAB (toliau – ir BUAB) „Aketus“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB Indepozit, kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Aketus“ bankrotą tyčiniu; pripažinus bankrotą tyčiniu, pranešti prokurorui dėl tyrimo pradėjimo.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 16 d. įmonės akcininkai UAB „Europastoliai“ ir Transcargo Systems LLP pardavė UAB „Aketus“ akcijas Latvijos piliečiui J. K. (J. K.), o pastarasis tapęs vieninteliu akcininku 2013 m. spalio 16 d. paskyrė save įmonės vadovu, vietoje E. T.. UAB „Aketus“ savo registracijos adresu neegzistuoja jau nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio. Reikalavimų pateikti įmonės dokumentaciją nepavyko įteikti nei E. T., nei J. K.. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi UAB „Aketus“ akcijų pardavimas ir vadovo pasikeitimas buvo atlikti jau pateikus prašymą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, darytina prielaida, kad suinteresuotų asmenų (prašyme nurodoma atsakovų) veiksmai vertintini kaip sąmoningas siekimas trukdyti teismui ir bankroto administratoriui nustatyti tikrąsias įmonės bankroto priežastis bei galbūt išvengti atsakomybės dėl bendrovei nenaudingų sandorių, bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, skolininko nesąžiningumo, apgaulingos buhalterinės apskaitos ir kitokių veiksnių, lėmusių įmonės bankrotą. Pareiškėjo teigimu, tikrinant įmonės banko sąskaitas buvo nustatyta, kad įmonės gautos lėšos buvo paimamos iš sąskaitų grynaisiais pinigais, kurie galbūt galėjo būti panaudoti ne įmonės reikmėms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad E. T. pateiktame piniginių lėšų perdavimo akte nurodyta, jog J. K. yra perduodamos įmonės piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Tačiau patikrinęs sąskaitas administratorius nustatė, kad tokių lėšų nebuvo ir realiai jos negalėjo būti perduotos. J. K., tapęs įmonės vadovu, nei viename banke nepakeitė parašų pavyzdžių kortelių, kad galėtų valdyti įmonės sąskaitas. Pareiškėjas paaiškino, kad administratorius su J. K. yra susidūręs ir kitoje administruojamojoje BUAB „Girista“, todėl manytina, jog šis asmuo (ar jo asmens duomenimis prisidengę kiti asmenys) perima bankrutuojančias įmones su tikslu tikriesiems jos savininkams ir vadovams išvengti atsakomybės.

6Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „Aketus“ pagal dvi 2012 m. sausio 10 d. paskolos sutartis buvo paskolinusi 390 000 Lt akcininkei Transcargo Systems LLP, tačiau apie lėšų grąžinimą administratorius duomenų neturi. Transcargo Systems LLP direktoriumi buvo E. T., o akcininkai yra UAB „Aketus“ darbuotojai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) įtaria, kad E. T. pagamino netikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pareiškėjo manymu, E. T. pateiktas UAB „Aketus“ bankų sąskaitose nesančių lėšų priėmimo–perdavimo aktas yra suklastotas ir fiktyvus. Įmonės vadovams paslėpus ir neperdavus bankroto administratoriui įmonės buhalterinės dokumentacijos, nėra galimybės nustatyti, ar įmonės kasoje galėjo būti kokios nors sumos ir kam jos perleistos.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė prašymą pripažinti UAB „Aketus“ bankrotą tyčiniu.

9Teismas nustatė, kad iš byloje esančio 2013 m. spalio 16 d. UAB „Aketus“ banko sąskaitoje esančių lėšų priėmimo–perdavimo akto matyti, jog E. T. perdavė J. K., o J. K. priėmė UAB „Aketus“ Danske banko sąskaitoje esančias lėšas: -145 962,78 Lt ir Swedbank, AB sąskaitoje esančias lėšas: -125 978,18 Lt, t. y. atsakovas naujajam UAB „Aketus“ savininkui perdavė neigiamą sąskaitų likutį. Be to, išrašai iš Swedbank, AB ir Danske banko patvirtina, kad piniginių lėšų perdavimo akto pasirašymo dieną UAB „Aketus“ priklausančiose banko sąskaitose buvo padarytos piniginių lėšų rezervacijos 125 978,18 Lt ir 145 962,78 Lt sumoms. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog piniginių lėšų priėmimo–pardavimo aktas yra galbūt suklastotas.

10Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog įmonės lėšos buvo išgryninamos iš banko sąskaitų ir panaudojamos ne įmonės veiklai, nepateikė jokių įrodymų šiems savo argumentams pagrįsti. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) atliko UAB „Aketus“ operatyvinį patikrinimą, kurio metu iš UAB „Aketus“ buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pagal VMI 2012 m. lapkričio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymą nenustatyta UAB „Aketus“ buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą nurodė, kad UAB „Aketus“ įtariama pagaminusi netikrus dokumentus, tuo padarydama didelę žalą, ir apgaule kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog įmonės vadovas nuosekliai ir kryptingai siekė padaryti bendrovę nemokia, o pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje pasitvirtins, ir dėl to yra pagrindas pripažinti UAB „Aketus“ bankrotą tyčiniu.

11Teismas taip pat nustatė, kad iš 2013 m. spalio 16 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo akto, UAB „Aketus“ banko sąskaitose esančių lėšų perdavimo–priėmimo akto matyti, jog E. T. naujajam UAB „Aketus“ direktoriui J. K. perdavė turimus bendrovės dokumentus, o pastarasis ir yra atsakingas už įstatyme nustatytų pareigų vykdymą, įskaitant nustatytos pareigos pateikti įmonės finansinius dokumentus bei turtą administratoriui.

12Teismo vertinimu, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, o jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto, juo labiau, kai įmonė, pablogėjus jos finansinei padėčiai, dar turėjo galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, patys nelaikydami jos nemokia. Ta aplinkybė, kad UAB „Aketus“ paskolos sutartimis Transcargo Systems LLP paskolino 390 000 Lt, o administratorius neturi informacijos apie lėšų grąžinimą, taip pat nesudaro pagrindo UAB „Aketus“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

13Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pagal bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti sąmoningą ir nuoseklų siekį privesti UAB „Aketus“ prie bankroto tyčia, sąmoningai blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą, siekiant nurodyto tikslo.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Pareiškėjas BUAB „Aketus“ atskirajame skunde prašo įpareigoti E. T. pateikti informaciją / atsakymus į atskirajame skunde nurodytus klausimus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pripažinti UAB „Aketus“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Bankroto administratorius prašė, kad E. T. pateiktų teismui informaciją, kodėl nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kaip tai nustato įstatymai; kas lėmė įmonės akcininkų ir direktoriaus pasikeitimus 2013 m. spalio 16 d. ir kieno iniciatyva tai buvo padaryta; kada ir kokiomis aplinkybėmis, kiek kartų E. T. buvo susitikęs su J. K.; informaciją apie UAB „Aketus“ ir Transcargo Systems LLP bei UAB „Gekra“ sudarytus sandorius bei minėtų įmonių skolas UAB „Aketus“. Šie dokumentai reikalingi nustatyti aplinkybes dėl BUAB „Aketus“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tačiau šios informacijos E. T. nepateikė, todėl teismas neturėjo visos informacijos priimdamas skundžiamą nutartį. Informacijos apie sudarytus sandorius turėjimas leistų įvertinti 2012 m. sausio 10 d. paskolos sutarčių, pagal kurias Transcargo Systems LLP paskolinta 390 000 Lt, naudingumą įmonei bei įvertinti vadovo veiksmus.
  2. FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą yra detaliai įvardyti nustatyti neteisėti E. T. veiksmai, kuriais įmonei buvo padaryta žala, o tokių neteisėtų veiksmų pasikartojimas pagrindžia tokių veiksmų sąmoningumą ir nuoseklumą. Pranešime be kita ko nurodyta, kad dėl E. T. padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. vasario 28 d. UAB „Aketus“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – veiklos turto ir nuosavo kapitalo. Tai visiškai pagrindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius.

16Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

    1. Atskirajame skunde apskritai nėra nei vieno argumento dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, todėl apribota E. T. galimybė teisiniais argumentais atsikirsti į skundą. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tik tuo, kad neva E. T. nepateikė teismui dokumentų, kurių prašė bankroto administratorius, todėl Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo visos reikalingos informacijos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.
    2. Klausimas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2093-345/2014, kuria teismas panaikino E. T. skirtą baudą dėl informacijos ir dokumentų neperdavimo BUAB „Aketus“ administratoriui. Tik J. K., kaip įmonės vadovas, turi pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus, o E. T. įvykdė pareigą perduoti naujajam direktoriui (J. K.) visus įmonės dokumentus. E. T. objektyviai negalėjo įvykdyti administratoriaus prašymo pateikti dokumentus, kadangi šių dokumentų jis neturi savo žinioje.
    3. Pareiškėjas nurodo klaidingą informaciją, kad E. T. yra Transcargo Systems LLP direktorius, nes iš šių pareigų jis yra atleistas nuo 2013 m. vasario 3 d. Taigi E. T. negali pateikti ir šios įmonės žinioje esančių dokumentų, nes niekaip nėra susijęs su šia bendrove.
    4. Iš skunde išdėstytų aplinkybių neįmanoma suprasti, kokiais argumentais ir įrodymais, išskyrus pareiškėjo samprotavimus ir spėliojimus, yra grindžiami reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo, reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu yra grindžiamas vienintele aplinkybe, kad administratoriui po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduoti dokumentai ir turtas, tačiau E. T. nėra subjektas, kuris šią pareigą turėjo vykdyti. Visi pareiškėjo samprotavimai dėl dokumentų klastojimo ir galimo pinigų naudojimo ne įmonės veiklai buvo paneigti pirmosios instancijos teismui E. T. pateiktais rašytiniais įrodymais.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Aketus“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Apelianto BUAB „Aketus“ bankroto administratoriaus UAB Indepozit įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas visos reikšmingos informacijos ir neišreikalavęs jos iš buvusio BUAB „Aketus“ vadovo E. T. (ėjusio vadovo pareigas iki 2013 m. spalio 17 d.), priėmė nepagrįstą nutartį, atsisakydamas pripažinti bankrotą tyčiniu, nors iš FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešimo apie įtarimą turinio bei kitų apelianto nurodytų aplinkybių matyti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 bei 5 punktuose nurodyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai. Savo ruožtu suinteresuotas asmuo E. T. teigia, kad apeliantas neįrodė, jog yra pagrindai pripažinti bankrotą tyčiniu, be to, tik J. K., kaip įmonės akcininkas ir vadovas nuo 2013 m. spalio 16 d., turi pareigą pateikti administratoriui pastarojo reikalaujamą informaciją bei dokumentus, ir administratorius nepagrįstai šiuos reikalavimus reiškia E. T.

22Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

23Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis).

242013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

25Primintina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitas aplinkybes, nulėmusias įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

26Šioje byloje BUAB „Aketus“ administratorius pareiškė reikalavimą pripažinti UAB „Aketus“ bankrotą tyčiniu, nurodydamas, kad UAB „Aketus“ valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir arba perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš administratoriaus prašyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad reikalavimas bankrotą pripažinti tyčiniu buvo grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais požymiais, kuriuos teismas nustatęs gali bankrotą pripažinti tyčiniu. Kaip jau buvo minėta, nustačius bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

27Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, ar įmonės valdymo organas ir / ar dalyviai tinkamai vykdė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų, susijusių su įmonės ūkine komercine, finansine veikla išsaugojimu ir perdavimu administratoriui, ar bankroto nenulėmė netinkama įmonės vadovo veikla (neveikimas), ar administratoriaus nurodomi įmonės vadovo ir / ar akcininkų sprendimai bei sudaryti sandoriai nebuvo veiksmai, kuriais tyčia buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir įmonės dokumentų perdavimo administratoriui.

28Pirmosios instancijos teismas netenkino administratoriaus reikalavimo, iš esmės apsiribodamas formaliu nurodymu, kad administratorius privalo pateikti įrodymus, jog yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, o šiuo atveju administratorius nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y. kad administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai bei turtas, t. y. nėra sudarytos galimybės visapusiškai patikrinti įmonės veiklos efektyvumą ir teisėtumą, be to, neišsiaiškino ir neįvertino administratoriaus nurodomų aplinkybių, susijusių su suinteresuotų asmenų atliktais veiksmais, dėl kurių administratoriui nebuvo perduoti dokumentai ir turtas, bei nenagrinėjo ir neįvertino visų administratoriaus nurodomų faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu buvo prašoma pripažinti bankrotą tyčiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administratorius savo reikalavimą grindė FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešimu apie įtarimą (b. l. 18-23), iš kurio matyti, kad FNTT yra surinkusi dokumentus, susijusius su UAB „Aketus“ ūkine komercine veikla, tačiau administratorius neteikė teismui FNTT nurodomų dokumentų. Esant tokia situacijai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka, galėjo pasiūlyti administratoriui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į šioje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę rinkti įrodymus ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

29Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. B2-2093-345/2014) ieškinys dėl bankroto bylos UAB „Aketus“ iškėlimo teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 23 d. Ieškinys teismo rezoliucija buvo priimtas 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. tenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškėlė UAB „Aketus“ bankroto bylą. Pagal bylos duomenis 2013 m. spalio 16 d. UAB „Aketus“ vienintelis akcininkas J. K. savo sprendimu 2013 m. spalio 16 d. atleido E. T. (kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis BUAB „Aketus“ direktoriumi buvo nuo 2011 m. gegužės 27 d.) iš vadovo pareigų, ir paskyrė save (J. K.) eiti direktoriaus pareigas nuo 2013 m. spalio 17 d. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis E. T. UAB „Aketus“ dirbo nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. spalio 16 d.

30Pažymėtina, kad pagal administratoriaus į bylą pateiktą 2011 m. gegužės 19 d. UAB „Aketus“ akcininkų sąrašą, bendrovės akcininkais 2011 m. gegužės mėnesį buvo UAB „Europastoliai“ ir Transcargo Systems LLP, kurios vadovu iki 2013 m. vasario 3 d. buvo E. T.. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti duomenys. Tačiau juridinių asmenų registro išraše nei Transcargo Systems LLP, nei UAB „Europastoliai“ nebuvo nurodyti kaip UAB „Aketus“ akcininkai. Iš juridinių asmenų registro duomenų taip pat matyti, kad nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. spalio 16 d. (kai J. K., kaip vienintelis įmonės akcininkas, priėmė sprendimą atleisti E. T. iš vadovo pareigų) registrui nėra pateikti dokumentai apie akcininkų pasikeitimą, o J. K., kaip akcininkas, įregistruotas tik 2013 m. spalio 21 d. Nepaisant šių neatitikimų ir bankroto administratoriaus išreikštų abejonių bei prašymo įpareigoti E. T. nurodyti reikšmingą informaciją apie akcininkų pasikeitimo, o taip pat dokumentų ir įmonės turto perdavimo aplinkybes, kurios neabejotinai turėjo būti žinomos E. T., o pastarajam nei atsiliepime į prašymą, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodžius jokių duomenų apie J. K. tapimo akcininku aplinkybes, kai savo ruožtu įmonės dokumentai ir turtas nustatytu laiku nebuvo perduoti administratoriui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino susiklosčiusios situacijos, nevertino akcininkų pasikeitimo ir dokumentų bei turto naujajam akcininkui bei vadovui perdavimo galimo fiktyvumo (atsižvelgiant į akcininko pasikeitimo laiką bei naujojo akcininko pareigų susisiekti su administratoriumi ir perduoti dokumentus nevykdymą) bei kitų toliau nurodytų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių.

31Būtent šioje byloje administratorius savo reikalavimą grindė ir tuo, kad J. K., atstovaujantis bendrovei nuo 2013 m. spalio 17 d. ir neperduodantis jokių dokumentų, yra fiktyvus, ir nurodė faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas šis argumentas. Iš administratoriaus nurodomų argumentų visumos matyti, kad administratorius reikalavimą grindė tuo, jog akcijų perleidimas J. K. buvo fiktyvus ir tai buvo padaryta tik sąmoningai siekiant trukdyti teismui ir bankroto administratoriui nustatyti tikrąsias UAB „Aketus“ bankroto priežastis ir išvengti atsakomybės dėl bendrovei nenaudingų sandorių, bendrovės turto pasisavinimo ar išvaistymo ir pan. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šių administratoriaus argumentų, nors minėta aplinkybė yra viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant tyčinio bankroto klausimą (ypač įvertinus tai, kad E. T. savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog jis visus buhalterinės apskaitos dokumentus, informaciją, grynųjų pinigų likutį perdavė J. K. ir šis asmuo priėmė). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog bankroto administratoriui pareiškimą nustatyti tyčinį bankrotą grindžiant akcijų perleidimo sandorių fiktyvumu, teismas privalo visapusiškai ištirti ir įvertini faktines aplinkybes dėl sandorių fiktyvumo ir / ar akcijų įgijėjo nepatikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

32Kita teisiškai reikšminga šioje byloje aplinkybė, kuri turėjo būti išsiaiškinta ir nustatyta, tačiau to nebuvo padaryta, – UAB „Aketus“ nemokumas ir šio nemokumo priežastys. Iš prašyme nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad administratorius įrodinėjo, jog UAB „Aketus“ nemokia tapo iki akcijos buvo perleistos J. K. ir tuo metu, kai įmonei vadovavo E. T., t. y. būtent dėl E. T. sudarytų sandorių bei kitų veiksmų (neveikimo), nurodytų FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą.

33Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 25 d.) iškėlė UAB „Aketus“ bankroto bylą. Teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovas UAB „Aketus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais duomenimis apie pradelstas skolas, 2011 ir 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat ir tuo, kad įmonės registracijos adresu siunčiami dokumentai grįžta siuntėjui (todėl tikėtina, kad įmonė jau nebevykdo ūkinės veiklos), padarė išvadą, kad UAB „Aketus“ yra nemoki. Pažymėtina, kad šioje byloje administratorius nurodė aplinkybes, jog UAB „Aketus“ jos registracijos adresu nėra jau nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodė, kad 2011 metais įmonės turtas sudarė 288 079 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 185 977 Lt, 2012 metais įmonė turto turėjo už 835 341 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 673 112 Lt, įmonės didžiausią turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (747 704 lt), o ilgalaikis įmonės turtas sudarė tik 62 594 Lt, įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Apibendrinant minėtoje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo iškelta bankroto byla, darytina išvada, kad buvo nustatyta, jog įmonė tapo nemokia žymiai anksčiau nei kad buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

34Atkreiptinas dėmesys, kad iš paties E. T. pateiktų įrodymų bei atsiliepimuose į atsakovo administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir informacijos pateikimo bei atskirąjį skundą nurodytų argumentų matyti, kad 2013 m. spalio 16 d. E. T. naujajam įmonės savininkui ir vadovui perdavė neigiamą BUAB „Aketus“ sąskaitų likutį: Danske banko sąskaitoje buvo rezervuota: -145 962,78 Lt ir Swedbank, AB sąskaitoje: -125 978,18 Lt. Savo ruožtu įmonės kasoje buvo tik 18,10 Lt. Be to, atsiskaitymas su VSDV fondo biudžetu visiškai sutriko nuo 2013 metų birželio mėnesio (b. l. 35-36). Taigi byloje yra duomenų, kad E. T., kaip vadovas, bei akcininkai UAB „Europastoliai“ ir Transcargo Systems LLP perdavė J. K. jau nemokią įmonę.

35Atkreiptinas dėmesys, kad VSDV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo apie BUAB „Aketus“ nurodyta, kad UAB „Aketus“ vadovui 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir šis pranešimas buvo įteiktas pačiam vadovui, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, VSDV Vilniaus skyrius ir anksčiau siuntė pranešimus apie skolą VSDV fondui ir apie tai bendrovės vadovas (E. T.) žinojo, tačiau jokių veiksmų dėl skolos sumokėjimo nesiėmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesiaiškino ir nenustatė, kiek pradelstų įsipareigojimų įmonė turėjo dar E. T. įmonės valdymo laikotarpiu ir ar vadovas, žinodamas apie įmonės padėtį, toliau nedidino finansinių įsipareigojimų.

36Pažymėtina, kad FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, jog UAB „Aketus“, tuo metu atstovaujama direktoriaus E. T., įtariama padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl dokumentų suklastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Minėtame FNTT pranešime be kita ko nurodyta, kad UAB „Aketus“, vadovaujama ir atstovaujama E. T., 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. vasario 28 d. veikiant bendrovės vardu ir interesais, kartu su UAB „Rašalinė“ direktore R. D., tvarkančia UAB „Aketus“ buhalterinę apskaitą ir vykdančia vyriausiojo finansininko pareigas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, siekiant nuslėpti įvykusias ūkines operacijas. Tarp FNTT nurodytų įtarimų nurodyta ir tai, kad E. T., kaip UAB „Aketus“ vadovas, įtariamas nurodęs buhalterei užregistruoti ūkines operacijas dėl didelių sumų išmokėjimo įvairiems asmenims iš bendrovės kasos, taip pat iš banko išmokėtų pinigų priėmimo į bendrovės kasą, nesant šias operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų. FNTT pranešime apie įtarimą pažymima, kad dėl pranešime išvardytų juridinio asmens atstovo E. T. padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų, iš dalies negalima nustatyti 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. vasario 28 d. bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Taigi iš esmės pranešime apie įtarimą nurodytos faktinės aplinkybės atitinka mažiausiai du ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius (t. y. 1, 5 punktus), (nes E. T. įtariamas netinkamai vykdęs įstatymuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), o tai suponavo pirmosios instancijos teismo pareigą visapusiškai tirti ir išsiaiškinti, ar minėti padariniai nėra sąmoningai sukelti tuo metu buvusio įmonės vadovo ir akcininkų. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių ir buvusio įmonės vadovo bei akcininkų veiksmų, apsiribodamas konstatavimu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog piniginių lėšų priėmimo–pardavimo aktas yra suklastotas, o FNTT pranešimas apie įtarimą bei ta aplinkybė, kad administratorius neturi duomenų apie 390 000 Lt paskolos, suteiktos vienam iš buvusių akcininkų, grąžinimą, savaime nereiškia, jog įmonės vadovas ar akcininkai privedė įmonę prie bankroto.

37Iš byloje esančios 2013 m. birželio 28 d. FNTT specialisto išvados Nr.5-5/49 „Dėl UAB „Aketus“ ūkinės veiklos“ (kurią apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose esantį viešąjį interesą ir į tai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iš esmės iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai), priima ir nagrinėja) matyti, kad tarp nepagrįstų apskaitos dokumentais ūkinių operacijų yra ir 390 000 Lt iš kasos išmokėjimas, kurių paskirtis – suteiktos paskolos Transcargo. Pažymėtina, kad šios paskolos buvo suteiktos 2012 metais, o paties E. T. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad jis (E. T.) iš Transcargo Systems LLP vadovo pareigų buvo atleistas tik 2013 m. vasario 3 d., taigi, tikėtina, kad minėtų paskolų suteikimo dieną E. T. buvo ir vienos iš UAB „Aketus“ akcininkų vadovu ir žinojo / žino apie minėtų paskolų suteikimo bei (ne)grąžinimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad apskaitos dokumentais nepagrįstas ir tam tikrų sumų išmokėjimas iš kasos ir pačiam E. T.

38Atkreiptinas dėmesys, kad FNTT pranešimas apie įtarimą surašytas 2014 m. kovo 26 d., t. y. jau po E. T. akcentuojamo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo, atlikto 2012 m. lapkričio 8 d. – 2012 m. lapkričio 26 d. Be to, minėto patikrinimo tikslas, kaip nurodyta operatyvaus patikrinimo pavedime, yra siekis patikrinti tik mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, o ne visos buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ar įmonės valdymą kaip tokį. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo VMI operatyvinio patikrinimo rezultatus, spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo / nepripažinimo tyčiniu. Be kita ko, Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 26 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos aplinkybės, t. y. kad įmonės direktorius, pareikalavus iš jo raštiško paaiškinimo, nurodė, jog 2011 metais įmonės darbuotojams buvo suteiktos beprocentinės paskolos (kurias buvo pažadėta peržiūrėti ir apskaičiuoti palūkanas), taip pat tai, jog įmonės kasoje grynųjų pinigų patikrinimo metu nebuvo, o grynieji pinigai buvo laikomi direktoriaus kabinete, viršutiniame stalčiuje, kelia abejonių dėl įmonės valdymo tinkamumo.

39Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų išreikalauti iš kitų institucijų UAB „Aketus“ buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su E. T. sudarytais sandoriais ir veikla (nors administratorius buvo nurodęs apie FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą), kurių pagrindu būtų išsiaiškintos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar esant įmonei faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didino įmonės įsipareigojimus (pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius) o tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013); kiek vadovas buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant, ar įmonės bankrotas konkrečiu atveju buvo tyčinis, kai įmonės kreditoriaus, reiškiančio tokį reikalavimą byloje, teigimu, tyčinį bankrotą lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, būtina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Taigi šioje byloje turėjo būti nustatyti sandoriai, kuriuos sudarė bendrovės vadovas E. T. ir akcininkai, bei šių asmenų veiksmai (neveikimas) vykdant bendrovės ūkinę komercinę bei finansinę veiklą, sandorių bei veiksmų (neveikimo) ekonominis naudingumas ir / ar žalingumas bendrovei ir jos kreditoriams.

40Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl UAB „Aketus“ bankroto nepripažinimo tyčiniu padarė visiškai neišsiaiškinęs ir nenustatęs esminių bylos aplinkybių šiam klausimui išspręsti, t. y. neatskleidė bylos esmės, o neištirtų aplinkybių bei išreikalautinų įrodymų apimtis ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis ir grąžinama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne išnagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi uždarajai... 4. Bankrutavusi UAB (toliau – ir BUAB) „Aketus“, atstovaujama bankroto... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 16 d. įmonės akcininkai UAB... 6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad UAB „Aketus“ pagal dvi 2012 m. sausio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė prašymą... 9. Teismas nustatė, kad iš byloje esančio 2013 m. spalio 16 d. UAB „Aketus“... 10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog įmonės lėšos buvo... 11. Teismas taip pat nustatė, kad iš 2013 m. spalio 16 d. Dokumentų... 12. Teismo vertinimu, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo ir... 13. Teismas konstatavo, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, jog yra... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Pareiškėjas BUAB „Aketus“ atskirajame skunde prašo įpareigoti E. T.... 16. Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d.... 21. Apelianto BUAB „Aketus“ bankroto administratoriaus UAB Indepozit... 22. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad... 23. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai įmonės... 24. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ nuo 2013 m.... 25. Primintina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų... 26. Šioje byloje BUAB „Aketus“ administratorius pareiškė reikalavimą... 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti ir... 28. Pirmosios instancijos teismas netenkino administratoriaus reikalavimo, iš... 29. Kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje... 30. Pažymėtina, kad pagal administratoriaus į bylą pateiktą 2011 m. gegužės... 31. Būtent šioje byloje administratorius savo reikalavimą grindė ir tuo, kad J.... 32. Kita teisiškai reikšminga šioje byloje aplinkybė, kuri turėjo būti... 33. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d.... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad iš paties E. T. pateiktų įrodymų bei... 35. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 12 d.... 36. Pažymėtina, kad FNTT 2014 m. kovo 26 d. pranešime apie įtarimą nurodoma,... 37. Iš byloje esančios 2013 m. birželio 28 d. FNTT specialisto išvados... 38. Atkreiptinas dėmesys, kad FNTT pranešimas apie įtarimą surašytas 2014 m.... 39. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų išreikalauti... 40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 42. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir...