Byla 2A-81-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

4dalyvaujant pareiškėjui K. G., jo atstovui adv. V.Krikščiūnui,

5suinteresuoto asmens atstovui K.Šerepkai,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-786/2009 pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Anykščių regioninio parko direkcijai ir Anykščių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus,

Nustatė

8pareiškėjas K. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą –sodybos buvimo faktą jam priklausančiame 1,26 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0973-9704, esančiame Mikierių km., Anykščių rajone. Nurodė, jog šie duomenys jam reikalingi pateikti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriui, kad būtų leista sklype formuoti sodybą. Pareiškėjas nurodė, jog sklype, kuris anksčiau priklausė S. B., buvo penki pastatai - gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir nenurodytos paskirties trobesys, ką patvirtina Šimonių valsčiaus Mikierių kaimo išskirstymo viensėdžiais bylos duomenys apie asmenis turinčius nukelti trobesius, tačiau faktiškai pastatai nebuvo nukelti, nes dalis jų likę kitame gretimame sklype ir po karo jais naudojosi kolūkis bei buvęs savininkas, kuris dėl represijų turėjo slapstytis. Nurodo, kad kitų duomenų apie pastatus, sodybinę žemę nėra. Tai, kad jam priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, patvirtina sklypo pakraštyje esantis sodas, šalia jo nutiesta elektros linija, sujungta su kaimynystėje esančia sodyba, prie sodo rasta taisyklingai išklota eilė U formos su stačiais 90 laipsnių kampais apsamanojusių akmenų. Be to, rasti seni, sutrūniję rastų likučiai, buvusių statinių liekanos.

9Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, jog juridiniam faktui nustatyti būtina įrodyti, kad pareiškėjui priklausančiame sklype buvo sodyba, tačiau sodo liekanos, liepų alėja, akmenų eilė, rastų likučiai nėra įrodymas, patvirtinantis sodybos – gyvenamo namo, buvimą, o rasti akmenys neįrodo, kad tai yra gyvenamo namo pamatai. Byloje esančiuose oficialiuose rašytiniuose įrodymuose patvirtinančiuose sodybų vietą – 1939 metais sudarytuose planuose, kuriuose yra S. B. priklausantis žemės sklypas, žemės apskaitos žiniaraščiuose, žemės viensėdžiais išskirstymo plane yra nurodyta, jog S. B. sklype buvo viena sodyba, kurios trobesiais užėmė 0.67 ha. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos matyti, jog ūkininkas S. B. turėjo penkis trobesius - gyvenamą namą, svirną, tvartą, kluoną ir nenurodytos paskirties trobesį. Tai, kad S. B. žemės sklype buvo viena sodyba, patvirtino ir liudytoja N. Š., kuri nurodė, jog tas pats gyvenamas namas stovi ir šiuo metu. Iš Anykščių žemėtvarkos skyriaus pateikto rašto, matyti, jog buvusio žemės savininko S. B. žemės sklypas 29,77 ha ploto buvo išskirstytas į atskirus sklypus ir S. B. priklausę pastatai yra ne K. G. priklausančiame sklype, o kitame. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjui K. G. priklausančiame žemės sklype gyvenamojo namo nebuvo ir nėra buvusių statinių žymių. Toks fakto nustatymas, pagal galiojančius įstatymus, įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas sklype buvęs gyvenamas namas, nes kitų pastatų buvimas neįrodo sodybos buvimo.

10Pareiškėjas K. G. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, nes jos prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pareiškėjo bei liudytojos parodymams, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Nurodo, jog pateiktame pareiškime buvo vadovaujamasi antstolio A. Bespalovo 2007-07-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.0025/07/00012 užfiksuotos faktinėmis aplinkybėmis, kurios įrodo, kad žemės sklype Mikierių kaime, anksčiau priklausiusiame S. B., buvo sodyba. Su tokia išvada teismas sutiko, tik konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rasti akmenys yra išlikę gyvenamojo namo pamatai. Teigia, jog teismas be pagrindo konstatavo, jog sklype buvo tik vienas gyvenamasis namas. Be to, sodyboje esantys pastatais galėjo būti statomi vėliau nei byloje yra sudaryti planai, kuriais vadovavosi teismas. Pareiškėjas nurodo, jog iš antstolio A. Bespalovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.0025/07/00012 užfiksuotų aplinkybių matyti, kad šalia žemės sklype esančio sodo aptikta taisyklingai išklota eilė apsamanojusių akmenų, kartu šalia yra elektros linija, sujungta su kaimynystėje esančia sodyba. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad šioje vietoje stovėjęs pastatas galėjo būti gyvenamasis pastatas, kadangi tuo metu, kaip patvirtino ir suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atstovė V. J., buvo elektrifikuojami tik gyvenamieji namai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad yra išlikę senos plytos nuo kamino, kas leidžia daryti išvadą, jog šiame name buvo pečius. Apie tai, kad pastate buvo įrengta virtuvė, krosnis su kaminu, šiame pastate buvo ruošiamas maistas, patvirtino ir liudytoja N. Š.. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklype yra sodas (senos obelys, vaiskrūmiai ir kiti medžiai). Tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo žemės sklype buvo sodyba. Teismas vadovavosi 1939 m. sudarytais planais, žemės apskaitos žiniaraščiais, žemės viensėdžiais išskirstymo planais, kuriuose nėra nurodyta pastato, esančio pareiškėjui K. G. priklausančiame žemės sklype ir kurio pamatų likučiai šiuo metu yra išlikę, paskirtis, tačiau tai nepaneigia išvados, kad šis pastatas buvo gyvenamosios paskirties. Be to, teismo posėdžio 2009-10-12 metu liudytoja N. Š. patvirtino, kad name, kurio pamatai yra išlikę pareiškėjo K. G. žemės sklype, sodybos šeimininkas S. B. gyveno, kai bijojo, jog gali būti ištremtas iš šalies, kad tame pačiame name gyveno ir visa šeima, kol dar nebuvo pastatytas dabar esantis gyvenamasis namas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad namas, kurio šiuo metu išlikę tik pamatai, buvo gyvenamasis, todėl teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

11Atsiliepime į pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo, jog tai, kad Mikierių k., Anykščių r. sav., žemės sklype, unikalus Nr.: 4400-0973-9704, yra buvusių statinių liekanų patvirtina antstolio A. Bespalovo konstatuotos faktinės aplinkybės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0025/07/00012 iš nuotraukų matyti senų pamatų bei raudonų plytų liekanos. Apie tai, kad K. G. priklausančiame žemės sklype buvusiame pastate gyveno ūkininko S. B. šeima, Anykščių apylinkės teismo posėdyje paliudijo ir N. Š., kuri tuo metu gyveno netoli S. B. sodybos. Mikierių apylinkės žemės apskaitos žiniaraštyje 1948 m. rugpjūčio 26 d. nurodyta, kad S. B. 29.77 ha žemės sklype 0,02 ha sudarė sodas ir uogynai. K. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype taip pat yra pažymėtas 0.020 ha (medžių ir krūmų želdinių) plotas. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad K. G. priklausančiame žemės sklype yra ūkininko S. B. buvusio gyvenamojo namo pamatai ir iki šių dienų išlikęs sodas. Suinteresuoto asmens turimomis žiniomis, vėliau ūkininkas S. B. pasistatė kitą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Dabartiniu žemės reformos metu ūkininko S. B. turėtas 29,77 ha plotas buvo padalintas. Šalia K. G. priklausančio žemės sklypo, vienoje iš padalinto sklypo dalių yra atstatyta sodyba, kaip teigiama - buvę ūkininko S. B. statyti trobesiai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos metu buvę ūkininko S. B. trobesiai ir sodyba atsidūrė skirtinguose žemės sklypuose; kad K. G. priklausančioje sklypo dalyje yra išlikę S. B. gyvenamojo namo pamatai, nors vėliau prasigyvenęs ūkininkas S. B. pasistatė ir kitus pastatus, kurių vienas (o gal ir daugiau) vėl buvo gyvenamosios paskirties ir į tai, kad Saugomų teritorijų įstatymas leidžia atstatyti buvusias sodybas, jei yra išlikusių tik sodų liekanų, suinteresuotas asmuo mano, kad yra pakankamai įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

12Atsiliepime į pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Anykščių regioninio parko direkcija nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir jį prašo atmesti. Nurodo, jog Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). K. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į valstybinį Šventosios kraštovaizdžio draustinį. K. G. apeliaciniame skunde teigia, kad žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas. Nurodo, kad S. B. sklype buvo sodyba su priklausiniais, tačiau šiuo metu žemės sklypas padalintas į septynias dalis. Vieną iš šių buvusio sklypo dalių 2007-05-28 nusipirko pareiškėjas K. G.. N. Š. nurodė, kad kažkoks statinys dabar priklausančioje K. G. žemėje lyg ir buvo, tačiau detalesnių žinių apie šį pastatą ji nepateikė. V. M. prisimena, kad jos dėdė - S. B. yra minėjęs, jog kažkoks statinys stovėjo, tačiau pateikti konkretesnės informacijos apie pastatą negali. Suinteresuotas asmuo mano, kad jeigu ir buvo pareiškėjui K. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype statinys, tai buvo tik S. B. sodybos priklausinys. N. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai galėjo būti statinys, kuriame laikinai gyveno S. B. šeima, vykstant sodybos statybai. Teigia, kad esamos sodybos priklausinys, nepriklausomai ar jis buvo gyvenamas ar ūkinės paskirties, nesuteikia galimybės statyti naujos sodybos, nes Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos leidžia atkurti buvusias sodybas. Nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad pirminiame S. B. priklausiusiame sklype buvo daugiau nei viena sodyba.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Pareiškėjas prašė teismą nustatyti sodybos buvimo faktą jam priklausančiame 1,26 ha žemės sklype, esančiame Mikierių k., Anykščių rajone ir nurodė, jog šie duomenys jam reikalingi pateikti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriui, tikslu gauti leidimą sklype formuoti sodybą. Byloje nustatyta, kad K. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į valstybinį Šventosios kraštovaizdžio draustinį. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau šiame įstatyme numatyti ir trys būdai, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Kaip nurodyta, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti. Kadangi pareiškėjas neturi neginčijamų duomenų, jog turimame žemės sklype buvo sodyba, darytina išvada, kad K. G. kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

15LR Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 punktu nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo, kaip pagrindinio sodybos elemento, žemės sklype buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-373/2007; Nr. 3K-3-259/2008; Nr. 3K-3-179/2009 ir kt.). Juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, pareiškėjas įrodinėjo antstolio A. Bespalovo 2007-07-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.0025/07/00012 užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojos N. Š. parodymais bei Šimonių valsčiaus Mikierių kaimo išskirstymo viensėdžiais byloje, žemės tvarkymo projekto ir pareiškimo 1939-10-10 protokole pateiktomis žiniomis apie Mikierių kaimo ūkininkus, kurie turi nukelti trobesius duomenimis. Pareiškėjas teigė, jog antstolio užfiksuoti duomenys - šalia esančio sodo aptikta taisyklingai išklota eilė apsamanojusių akmenų, elektros linija, sujungta su kaimynystėje esančia sodyba, senos kamino plytos, sutrūniję rąstai leidžia spręsti, kad šioje vietoje stovėjęs pastatas galėjo būti gyvenamasis pastatas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklype rastos sodo liekanos, liepų alėja, akmenų eilė, rastų likučiai, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad sklype rastos gyvenamojo namo liekanos. Su šia išvada kolegija sutinka dėl sekančių motyvų. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos matyti, jog ankstesnis žemės sklypo savininkas S. B. turėjo penkis trobesius - gyvenamą namą, svirną, tvartą, kluoną ir nenurodytos paskirties trobesį (b.l.10). Byloje esantis žemės apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad S. B., kuris nuosavybės teise valdė 29,77 ha žemės sklypą, priklausė statiniai ir jie užėmė 0,67 ha sklypo plotą (b.l. 22). Iš bylos dokumentų matyti, kad minėtas žemės sklypas šiuo metu yra išskirstytas į atskirus sklypus ir S. B. priklausę pastatai yra R. B. priklausančiame sklype (b.l. 20, 41, 47). Tai, kad S. B. žemės sklype buvo viena sodyba, patvirtino ir liudytoja N. Š., kuri nurodė, jog tas pats S. B. priklausantis gyvenamas namas, stovi ir šiuo metu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai -1939 metais sudarytas Mikierių kaimo žemės viensėdžiais išskirstymo planas, kuriame yra nurodytas S. B. priklausantis žemės sklypas, žemės apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodoma, jog S. B. sklype esanti sodyba ir trobesiai užėmė 0.67 ha, leidžia daryti išvadą, kad S. B. sklype buvo viena sodyba (b.l. 21-45). Aplinkybė, jog K. G. priklausančiame žemės sklype galėjo būti nenustatytos paskirties statinys, ką iš dalies patvirtina liudyt. N. Š., neduoda pagrindo konstatuoti, kad tai buvo gyvenamasis namas, o S. B. priklausančiame sklype buvo du gyvenamieji namai. Nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra Šventosios kraštovaizdžio draustinyje, yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, nustatyti prašomą juridinį faktą, nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad sklype rastos krosniai ar kaminui priklausančios plytos, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog šios liekanos priklauso gyvenamajam, o ne ūkiniam pastatui, kuris galėtų būti tik gyvenamojo namo priklausinys (CK 4.19 str.). Tai, kad sklype rasta pastato elementų ar pamatų liekanų, sodo liekanų, pravesta elektros linija, nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, nes šie duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjo žemės sklype yra buvusi sodyba. Nors apeliantas nurodo, kad pastate buvo gyvenama tiek iki pagrindinės sodybos įrengimo, tiek ir pokario laikotarpiu, taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, jog tai buvo gyvenamasis pastatas, nes bet kuris ūkinis pastatas gali būti pritaikytas laikinam gyvenimui, tačiau jis negali būti siejamas su gyvenamuoju namu, kaip pagrindiniu sodybos elementu.

16Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2004; Nr. 3K-3-147/2005; Nr.3K-3-601/2005). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios bylos įrodymų visumą vadovavosi nurodytomis taisyklėmis ir įrodymus įvertino tinkamai.

17Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.

18Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., b.l. 101).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straispsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

20Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš pareiškėjų K. G. (a.k( - ) 4 Lt (keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės... 3. sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,... 4. dalyvaujant pareiškėjui K. G., jo atstovui adv. V.Krikščiūnui,... 5. suinteresuoto asmens atstovui K.Šerepkai,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie... 8. pareiškėjas K. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą... 9. Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu... 10. Pareiškėjas K. G. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo... 11. Atsiliepime į pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo... 12. Atsiliepime į pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 15. LR Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio... 16. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 17. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.... 18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straispsnio 1... 20. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti iš pareiškėjų K. G. (a.k( - ) 4 Lt (keturis Lt) bylinėjimosi...