Byla 2-640-922/2013
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo
1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „ARGENTUM LUCRUM“ ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Nustatė
2Akmenės rajono apylinkės teisme priimtas UAB „ARGENTUM LUCRUM“ ieškinys dėl 500 Lt negrąžinto kredito, 80 Lt kredito mokesčio, 150 Lt baudos, 348 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės I. S.. Ieškovas nurodo, kad neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
3Procesiniai dokumentai 2013-04-23 įteikti atsakovės I. S. uošvei D. S. (20 b. l.), t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, tačiau atsakovės atsiliepimas per teismo, CPK 142 straipsnio pagrindu, nustatytą keturiolikos dienų terminą negautas.
4Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 str. 4 d. ir 285 str. 1 d. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
5Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6Ieškovas nurodo, kad 2010-10-28 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 500 Lt kreditą, pinigus pervesdamas į atsakovės nurodytą banko sąskaitą AB DnB banke Nr. ( - ).
7Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: kredito sutarties bendrąsias sąlygas, kurių SKST kodas ( - ) 1299, paaiškinimą, atsakovės registracijos formą, išrašą iš ieškovo banko sąskaitos, raginimų kurie patvirtina, kad atsakovė 2010-10-28 internete užpildė registracijos formą, sudarė kredito sutartį su atsakovu, kurios pagrindu į atsakovės nurodytą banko sąskaitą AB DnB banke Nr. ( - ) 2010-10-28 buvo pervesti 500 Lt, paskutinė kredito grąžinimo diena 2010-11-17, kredito mokestis 80 Lt (5-7, 8, 9, 10, 12-13, 14-16 b. l.).
8Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė prievolę grąžinti paskolą būtų įvykdžiusi, nėra (11 b. l.). kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas, t. y. atsakovė, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą prievolės neįvykdymo dieną, delspinigiai baigiami skaičiuoti po 120 dienų arba tą dieną, kai grąžinamas kreditas (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. p.). Jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą arba jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau nei 14 kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo mokėti 150 Lt baudą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.3. p.). Ieškovas nurodė, kad atsakovei už 120 dienų uždelsto kredito grąžinimo dinų buvo priskaičiuota 348 Lt delspinigių (3, 11 b. l.).
9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str.1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 str. 1 d.. Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino paskolos sutartu terminu, t. y. iki 2010-11-17, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Lt negrąžinto kredito ir 80 Lt kredito mokesčio yra pagrįstas ir įrodytas, taigi, tenkintinas.
10Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 498 Lt netesybų (348 Lt delspinigių ir 150 Lt baudos). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,5 % už dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 182,5 procentams metinių palūkanų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 str.), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 150 Lt baudą yra netenkintinas. Reikalaujamų priteisti netesybų dydis (498 Lt) yra beveik lygus pagrindinei skolai (500 Lt), ieškovas į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau nei 29 mėnesių nuo kredito grąžinimo termino. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis iki 200 Lt.
11CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
12Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. bei 93 str. 2 d. iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (72 %) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-04-12 mokėjimo nurodymu (4 b. l.), dalis, iš viso 51,84 Lt.
13Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).
14Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str. bei CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.38 str. 1 d., 6.71 str. 1 d., 6.73 str., 6.210 str. 1 d., 6.881 str., 6.882 str., 6.886 str. 2 d. teismas
Nutarė
15ieškinį tenkinti iš dalies.
16Priteisti iš atsakovės I. S. (asmens kodas ( - ) 500,00 Lt (penkių šimtų litų) negrąžinto kredito, 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) kredito mokesčio, 200,00 Lt (du šimtus litų) delspinigių, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą (780 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,84 Lt (penkiasdešimt vieno lito 84 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „ARGENTUM LUCRUM“, juridinio asmens kodas 302031531, Algirdo g. 19-504, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
17Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių, baudos ir bylinėjimosi išlaidų dalies.
18Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
19Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.