Byla 2S-1339-163/2017
Dėl teisės negrąžinti pinigų už neįvykusį renginį

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje, pagal ieškovės UAB Tiketa ieškinį atsakovei G. S., dėl teisės negrąžinti pinigų už neįvykusį renginį,

Nustatė

3I. Ginčo esmė.

4

  1. Ieškovė UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovei G. S..
  2. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-07 nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

6

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-07 nutartimi nustatė ieškovei UAB „Tiketa“ 10 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos joje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad teismui pateiktas ieškinys iš dalies neatitinka CPK 111 str., 135 str. reikalavimų, kadangi ieškovo reikalavimas nėra pakankamai suformuluotas taip, kad jį be koregavimo būtų galima išnagrinėti teisme ir priimti aiškų bei pagrįstą sprendimą. Teigia, jog ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip prašymas paneigti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka kitos valstybės įgaliotos institucijos priimtą sprendimą ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, o CPK 137 str. 1 d. 1 p. įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
  2. Taip pat nurodė, kad ieškovas, siekdamas reikšti ir įrodyti tokį reikalavimą, taip pat turėtų ginčyti konkretų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą, atitinkamai apmokėdamas papildomą reikalavimą žyminiu mokesčiu, ir pateikdamas tiek procesinių dokumentų kopijų, kiek byloje bus dalyvių (CPK 113 str.).
  3. Pažymėjo, jog ieškovui apsisprendus papildyti savo ieškinį reikalavimu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovais vietoje asmens, kurio atžvilgiu šis nutarimas buvo priimtas, jam siūlė įtraukti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją ir UAB „Renginių centras“, kuriai teismo sprendimas ir turės tiesioginių pasekmių. Teigė, jog vartotojos G. S. statusą šioje byloje siūloma keisti į trečiojo asmens, kadangi jos teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turės įtakos, tačiau jokie reikalavimai, kuriuos ji galėtų ar turėtų įvykdyti, išties nėra reiškiami.

7III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu ieškovės atstovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės UAB „Tiketa“ 2017-05-25 ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.
  2. Apeliantė nurodė, jog ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp UAB „Tiketa“ ir vartotojos G. S., t. y. iš civilinio teisinio santykio, o Tarnybos balandžio 27 d. nutarimas Nr. 10-591, šioje situacijoje yra svarbus tik dėl kreipimosi į teismą termino skaičiavimo. Teigia, jog ieškovei nesikreipus į teismą per nustatytą laikotarpį, minėtas Tarnybos nutarimas įsigaliotų ir įgautų vykdomojo dokumento galią (VTAĮ 28 str. 2 d ). Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pačiame Tarnybos nutarime Tarnyba yra išaiškinusi ginčo šalims (UAB „Tiketai“ bei vartotojui) jų teisę, nesutinkant su Tarnybos sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškiant ieškinį civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės, todėl ieškovė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, jame išdėstydama visas aplinkybes.
  3. Pažymėjo, jog ieškovė nesiekė apskųsti 2017 m. balandžio 27 d. Tarnybos nutarimo, nors su jame išdėstytais argumentais bei priimtu sprendimu ir nesutinka. Teigia, jog ieškovė siekia VTAĮ nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui, perduodant civilinio ginčo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismui.
  4. Mano, jog kreipimasis į teismą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka užkerta kelią tarnybos nutarimo įsigaliojimui, todėl ieškovo reikalavimas neturėtų būti apmokestinamas papildomu žyminiu mokesčiu, o atsakovės G. S. procesinė padėtis neturėtų būti keičiama.
  5. Taip pat prašo teismo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis BUAB „Renginių centras“ bankroto administratorių UAB „Vadybos apskaita“ bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyta, jog ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK 137 str. 2 d. 1 p. , todėl nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
  5. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
  6. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
  7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys iš dalies neatitinka CPK reikalavimų, kadangi ieškovo reikalavimas nėra pakankamai suformuluotas taip, kad jį be koregavimo būtų galima išnagrinėti teisme ir priimti aiškų bei pagrįstą sprendimą. Teigia, jog ieškinio reikalavimas dėl ginčo suformuluotas kaip prašymas paneigti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka kitos valstybės įgaliotos institucijos priimtą sprendimą ir neatitinka CK 1.138 str. nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl pinigų už nesuteiktą paslaugą grąžinimo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai teisę negrąžinti pinigų atsakovei už bilietus į neįvykusį renginį, t. y. reiškia reikalavimą dėl teisių pripažinimo CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytu būdu, todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškovės prašymas neatitinka CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų yra nepagrįstas.
  8. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė kreipdamasi į teismą teisminės gynybos nurodė, jog nesutinka su 2017-04-27 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, mano jog jis yra nepagrįstas, tačiau šio nutarimo neskundė, o kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo esmės, siekdama išvengti ieškovės manymu, neteisėto nutarimo įsigaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VATĮ) 28 str. 1 d.. Kaip minėta anksčiau, asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovė net ir nesutikdama su 2017-04-27 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, pasirinko kitokį būdą ginti savo pažeistas teises (nei pirmosios instancijos teismo nuomone turėjo pasirinkti ieškovė), tai yra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė siekdama reikšti ir įrodyti tokį reikalavimą, taip pat turėtų ginčyti konkretų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą, atitinkamai apmokėdama papildomą reikalavimą žyminiu mokesčiu ir pateikdama tiek procesinių dokumentų kopijų, kiek byloje bus dalyvių, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas laikytinas nepagrįstu.
  9. Atskiruoju skundu ieškovė be kita ko prašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis BUAB „Renginių centras“ bankroto administratorių UAB „Vadybos apskaita“ bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Pažymėtina, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Šiuo atveju ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė. Nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įtraukti nurodytų trečiųjų asmenų į bylą, todėl laikytina, jog šis prašymas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti.
  10. Taip pat pastebėtina, jog į bylą įtraukus atitinkamus trečiuosius asmenis, ieškovės pareiga teismui pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė 2017-06-07 nutartyje nurodytus trūkumus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ši nutartis naikintina, bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Nutarė

13Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai