Byla 2-48/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, uždarajai akcinei bendrovei „KVP projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla.

5Ieškovas BUAB „Murena“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“, pareikštu atsakovams UAB „Piliuona“ ir UAB „KVP projektai“ ieškiniu prašė pripažinti 2009 m. vasario 11 d. susitarimą Nr. 18, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų niekiniu; taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą UAB „KVP projektai“ grąžinti 600 000 Lt sumą ieškovui bei priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad susitarimu šalys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas perleido atsakovui UAB „KVP projektai” reikalavimo teisę į 600 000 Lt UAB „Piliuona” skolą, kylančią iš statybos rangos sutarties Nr. AD3-07-02, o UAB „Piliuona” įsipareigojo sumokėti 600 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „KVP projektai”. Šalys taip pat susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tai yra UAB „Piliuona” sumokėjus 600 000 Lt UAB „KVP projektai” ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją, bus laikoma, kad UAB „Piliuona” atsiskaitė su UAB „Murena”, o UAB „Murena” atsiskaitė su UAB „KVP projektai”. 2009-02-20 mokėjimo nurodymu UAB „Piliuona” pervedė 600 000 Lt UAB „KVP projektai”. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo turtui galiojo teismo nutartimi pritaikytas laikinas areštas ir turto perleidimas buvo negalimas. Turto arešto aktas buvo įregistruotas 2009-02-05 (laikina būsena), o jo pakeitimas įregistruotas tik 2009-02-24, t.y. jau po ginčo sandorio sudarymo. Sandoris, sudarytas galiojant laikinam turto areštui yra niekinis ir negalioja.

6Atsakovas UAB „Piliuona“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Požymiai, kuriems esant pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinius dėl bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių ginčijimo, nagrinėjamoje byloje neegzistuoja. Disponavimas turtu, viršijančiu nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytų disponavimo neindividualizuotu bendrovės turtu ribą, negali būti laikomas asmens, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sudarytų sandorių teisėtumo ir/ar galiojimo sąlyga. Turtu, viršijusiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, UAB „Murena“ galėjo laisvai disponuoti. Ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi taikytų disponavimo turtu ribojimų ir Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatų nepažeidė.

7Atsakovas UAB „KVP projektai“ atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo BUAB „Murena“ ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bankrutuojančiai UAB „Murena“ bankroto byla iškelta 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d.. Laikinosios apsaugos priemonės – areštas civilinėse bylose Nr. 2-1032-601/2009 ir Nr. 2-1030-173/2009 BUAB „Murena“ pritaikytos Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimis, šalių susitarimas Nr. 18 sudarytas 2009 m. vasario 11 d., tai yra iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Nors ginčijamo BUAB „Murena”, UAB „KVP projektai” ir UAB „Piliuona” sandorio sudarymo metu Turto arešto aktų registre registruotu turto arešto aktu Nr. 0209000638 ieškovui buvo nustatyti disponavimo 128 315,92 Lt vertės turtu ribojimai, o Turto arešto aktų registre registruotu turto arešto aktu Nr. 0209000682 – disponavimo 328 787,76 Lt vertės turtu ribojimai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, pažeidė minėtomis teismo nutartimis taikytus disponavimo turtu ribojimus ir Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms teismas laikė nepagrįstu ieškovo argumentą, kad 2009 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo metu BUAB „Murena“ turtui galiojo teismo nutartimi pritaikytas areštas, dėl ko turto perleidimas buvo negalimas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šalių ginčą nutartimi, o ne sprendimu, pažeidė CPK 329 straipsnio nuostatas. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl ginčo atveju buvo priimta nutartis. Nagrinėjamu atveju byla buvo išspręsta iš esmės, byla yra civilinė, o ne bankroto, nes ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra nagrinėjami bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, remiantis CPK 259 straipsnio 1 dalimi, privalėjo priimti sprendimą.

132. Ginčo sandorio sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto areštas, kurio metu apeliantas neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir perleisti reikalavimo teises į bankrutuojančią įmonę (Turto arešto aktų registro 11 str. 1 d.). aplinkybę, kad į visą areštuotą turtą nepateko susitarimu perleista reikalavimo teisė, turėjo įrodyti atsakovas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo laikinas turto areštas, nurodė įstatymus bei teismų praktiką, pagrindžiančius argumentus, kad laikino turto arešto galiojimo metu yra areštuotas visas turtas. Atsakovas neįrodė, jog į areštuoto turto masę nepateko reikalavimo teisė į UAB „Piliuona“.

143. Aplinkybė, ar turto areštas galiojo ir perleidžiamam reikalavimui, yra esminė, nuo kurios tinkamo įvertinimo priklauso teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai nuspręsdamas, kad perleidžiamas reikalavimas nepateko į areštuoto turto masę ir nepripažindamas sandorio niekiniu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nesant byloje atitinkamų įrodymų, teismas, konstatuodamas, jog apelianto reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178, 270 straipsnių reikalavimus. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neįvertinti įrodymai, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, bei CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų, fakto, jog atsakovas neginčija ieškinio, nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nesivadavo apelianto nurodyta teismų praktika.

15Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovas UAB „Piliuona“ prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka teisės aktais nustatyto reguliavimo bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus.

16Atsakovas UAB „KVP projektai“ atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

18teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo BUAB „Murena“ ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui teisėjų kolegija pažymi, kad administratoriaus pareikšti ieškiniai dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo negaliojančiais nors ir yra nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, tačiau ne bankroto byloje, o atskiroje civilinėje byloje pagal bendras ginčo teisenos taisykles. Ginčai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kyla iš civilinių teisinių, o ne bankroto teisinių santykių. CPK 259 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš esmės išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, priėmė netinkamą procesinį sprendimą – nutartį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nors ir nagrinėdamas ieškinį, nutarties motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse nurodė netinkamą išnagrinėto procesinio dokumento pavadinimą – prašymas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šie pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimai nesudaro absoliutaus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

22Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1032-601/2009 apelianto atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 128 315,92 Lt sumai, o šio turto nepakankant – pinigines lėšas. Laikinas apelianto turto areštas Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. vasario 29 d. buvo užregistruoti turto arešto akto pakeitimai, nurodytas konkretus apeliantui priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas (b. l. 22-26, 115-117). Civilinėje byloje Nr. 2-427-173/2010 Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi apelianto turtui taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą 328 787,76 Lt sumai. Laikinas turto areštas Turto arešto aktų registre buvo užregistruotas 2009 m. vasario 6 d., turto arešto akto pakeitimai įregistruoti 2009 m. kovo 4 d. (b. l. 26, 120, 121). Apelianto ginčijamas šalių trišalis susitarimas Nr. 18 buvo sudarytas 2009 m. vasario 11 d. (b. l. 12) Minėto susitarimo pagrindu šalys susitarė dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tai yra atsakovui UAB „Piliuona“ sumokėjus 600 000 Lt atsakovui UAB „KVP projektai“ ir pateikus apeliantui pavedimo kopiją, bus laikoma, kad atsakovas UAB „Piliuona“ atsiskaitė su apeliantu, o apeliantas atsiskaitė su atsakovu UAB „KVP projektai“. Šalių susitarimas buvo įvykdytas 2009 m. vasario 20 d. atsakovui UAB „Piliuona” sumokėjus 600 000 Lt atsakovui UAB „KVP projektai“ (b. l. 13). Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (b. l. 10-11).

23Apeliantas šalių sudarytą susitarimą Nr. 18 iš esmės ginčija tuo pagrindu, jog susitarimo sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto areštas, kurio metu apeliantas neturėjo teisės disponuoti visu savo turtu, taip pat ir turtinėmis teisėmis – reikalavimo teise į atsakovą UAB „Piliuona“. Atsakovas UAB „Piliuona“, nesutikdamas su apelianto ieškinio reikalavimais, teigė, jog nors susitarimo sudarymo metu apelianto turtui ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turto arešto mastas buvo mažesnis negu visas apelianto turimas turtas, todėl apeliantas galėjo laisvai disponuoti turtu, viršijančiu nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytų disponavimo neindividualizuotu bendrovės turtu ribą.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti, tai yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.), kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti.

25Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kurio turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to, sprendžiant klausimą, turėjo apeliantas teisę sudaryti ginčijamą susitarimą ar ne, esminę reikšmę turi apelianto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir apelianto viso turto vertė susitarimo sudarymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiga buvo patikrinti, ar apeliantas ginčijamu susitarimu perleido tokį turtą, kuris buvo areštuotas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimis, ir ar apelianto turimo turto vertė buvo didesnė negu šiomis nutartimi taikyto turto arešto mastas.

26Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nors ginčijamo susitarimo sudarymo metu Turto arešto aktų registre registruotais turto arešto aktais apeliantui buvo nustatyti disponavimo 128 315,92 Lt ir 328 787,76 Lt vertės turtu ribojimai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas pažeidė minėtomis teismo nutartimis taikytus disponavimo turtu ribojimus ir Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, todėl laikė nepagrįstu apelianto argumentą, kad susitarimo sudarymo metu apelianto turtui galiojo teismo nutartimis taikytas areštas, dėl ko turto perleidimas buvo negalimas. Tačiau teismas nenustatė koks buvo apelianto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir ar apelianto viso turto vertė susitarimo sudarymo metu viršijo jo atžvilgiu taikyto turto arešto mastą. Iš Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1032-601/2009, turinio matyti, kad šia nutartimi buvo areštuoti apeliantui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai 128 315,92 Lt sumai, o šio turto nesant ar nepakankant – piniginės lėšos (b. l. 116, 117). Taigi minėta nutartimi apelianto turtinės teisės areštuotos nebuvo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks apeliantui priklausantis turtas buvo areštuotas Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-427-173/2010, šios nutarties taip pat nėra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, todėl byloje liko nenustatyta ar minėta nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotos apeliantui priklausančios turtinės teisės ar ne. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie apelianto viso turimo turto vertę ginčo susitarimo sudarymo metu, taigi nėra aišku ar sudarant ginčo susitarimą apeliantas nepažeidė jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Vaivorykštė" v. UAB "Revinė", bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

28Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčo susitarimo metu apelianto turtui galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių turinio, apelianto minėto susitarimo sudarymo metu turėto turto vertės, o dėl šios priežasties byloje būtinų ištirti ir nustatyti daug teisiškai reikšmingų aplinkybių, pareikalauti naujų įrodymų, sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla dėl ginčo susitarimo pripažinimo negaliojančiu perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

30Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“, uždarajai akcinei bendrovei „KVP projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“... 5. Ieškovas BUAB „Murena“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 6. Atsakovas UAB „Piliuona“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 7. Atsakovas UAB „KVP projektai“ atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo BUAB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Murena“ prašo Kauno apygardos teismo... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šalių ginčą nutartimi, o... 13. 2. Ginčo sandorio sudarymo metu apelianto turtui galiojo laikinas turto... 14. 3. Aplinkybė, ar turto areštas galiojo ir perleidžiamam reikalavimui, yra... 15. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą atsakovas UAB „Piliuona“... 16. Atsakovas UAB „KVP projektai“ atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 18. teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas... 22. Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1032-601/2009 apelianto... 23. Apeliantas šalių sudarytą susitarimą Nr. 18 iš esmės ginčija tuo... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų taikomos laikinosios apsaugos... 25. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kurio... 26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nors... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 28. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai,... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti...