Byla eI2-932-541/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. B., pareiškėjos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovės atstovei Agnei Žiedelytei-Gudei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. TS-6 ir įpareigoti Komisiją pripažinti 2015 m. balandžio 14 d. įvykusią kario V. B. mirtį susijusią priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba (kario statusu); 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 66 straipsnio 6 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija, įsigaliojusi 2015 m. balandžio 14 d.) tiek, kiek joje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios algos.

5Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Komisiją, kurios prašė ištirti ir nustatyti jos sutuoktinio – kario V. B. žūties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ir tarnyba (kario statusu). Komisija 2017 m. vasario 2 d. sprendimu TS-5 nusprendė, kad V. B. mirtis, ištikusi jį 2015 m. balandžio 14 d. autoįvykio metu, nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu, kadangi nelaimingas atsitikimas, dėl kurio V. B. mirė, įvyko 2015 m. balandžio 14 d. apie 7.16 val. įprastu maršrutu nuosavu automobiliu jam vykstant į nuolatinę tarnybos vietą, kur jo tarnyba turėjo prasidėti 7.45 val. Komisija šiame sprendime nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. V. B. būtų paskirtos kokios nors tarnybinės užduotys, kurias jis turėtų atlikti iki nustatyto tarnybos pradžios laiko, t. y. iki 7.45 val. Komisija 2017 m. vasario 2 d. sprendime padarė išvadą, kad V. B. patyrė mirtinus sužalojimus nevykdydamas pareiginėje instrukcijoje numatytų tarnybinių (virėjo) pareigų arba privalomų vadų (viršininkų) įsakymų (nurodymų). Komisija nurodė, kad pagal KASOKTĮ 66 straipsnį, tikrosios karo tarnybos kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) nurodytomis socialinio draudimo rūšimis nuo nelaimingų atsitikimų (tarme tarpe ir nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar pakeliui į tarnybos vietą / iš jos), už kurias numatytos draudiminės išmokos. Nurodė, kad eismo įvykis, kuris buvo V. B. mirties priežastimi, priskirtinas nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą.

6Pareiškėja nurodė, kad ji, nesutikdama su Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris padaręs išvadą, kad Komisija šiame sprendime netinkamai taikė teisės aktus ir pažeidė procedūros taisykles, 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. TS-5 panaikino ir perdavė Komisijai šį klausimą nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė, kad Komisija, vertindama V. B. atžvilgiu įvykusį nelaimingą atsitikimą, jį vertino kaip nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą, tuo pačiu konstatuodama, jog profesinės karo tarnybos kariai draudžiami VSDĮ nurodytomis socialinio draudimo rūšimis nuo nelaimingų atsitikimų. Tuo tarpu V. B., kaip profesinės karo tarnybos karys, nebuvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, kadangi profesinės karo tarnybos kariai visomis socialinio draudimo rūšimis draudžiami tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT minėtoje nutartyje taip pat padarė išvadą, kad Komisija neteisingai taikė teisės aktus, be to, Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko.

7Komisija, vykdydama LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartį, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė nesusieti V. B. mirties, ištikusios jį 2015 m. balandžio 14 d. autoįvykio metu, su tarnybinių pareigų vykdymu (karo tarnyba). Komisija Sprendime nurodė, kad V. B. mirties priežastimi buvo eismo įvykis, įvykęs pakeliui į darbą (nuolatinę tarnybos vietą), jis tarnybos pareigų ar kitų su karo tarnyba susijusių užduočių nevykdė (vykimas į tarnybos vietą įprastinėmis sąlygomis savaime nelaikytinas karo tarnybinių pareigų vykdymu). Komisija nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 9 d. Ekspertizės akto Nr. 11K-203(16) išvadas ir 2016 m. gruodžio 5 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktą Nr. 1(2015)2016, pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui techniniu požiūriu buvo automobilio „Opel Astra“ vairuotojo V. B. veiksmai – nelaimingas atsitikimas, kuris buvo V. B. mirties priežastimi, sąlygojo jo paties veiksmai, kurie nelaikomi susijusiais su tarnybos pareigų atlikimu ar apskritai su karo taryba susijusiais veiksniais ar kario statusu.

8Pareiškėja su Komisijos Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jis iš esmės yra identiškas ir priimtas tais pačiais motyvais kaip ir Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimas. Papildomai Sprendime nurodyta tik tai, kad pagal minėtus aktus, tariamai pagrindinė sąlyga eismo įvykio, kurio metu V. B. žuvo, kilimui buvo paties V. B. veiksmai. Pareiškėjos teigimu, pastaroji Komisijos išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai ir faktinei situacijai, kadangi V. B. mirtis buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu pagal KASOKTĮ 66 straipsnį ir išmokėta draudimo. Pareiškėja pažymėjo, kad nors Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos 2016 m. gruodžio 5 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akte Nr. 1 (2015)/2016 nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta pradinė tikėtina versija (paremta 2016 m. lapkričio 9 d. Ekspertizės aktu Nr. 11K-203(16) ir išskirtinai jame nurodytais kito eismo įvykio dalyvio P. P. parodymais apie įvykio aplinkybes), jog nelaimingo atsitikimo pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui techniniu požiūriu buvo automobilio „Opel Astra“ vairuotojo V. B. veiksmai, tačiau, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus eismo įvykio aplinkybėms ir jo kilimo priežastims nustatyti, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017 m. balandžio 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21278-15 buvo konstatuota, kad nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių – V. B. ar P. P., veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y. buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nėra galimybės. Dėl to, pareiškėjos teigimu, Sprendime nurodyta atitinkama aplinkybė negali būti sąlyga V. B. mirties nesusieti su tarnyba.

9Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ji, prašydama nustatyti V. B. žūties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, siekė įgyvendinti savo teisėtą lūkestį gauti teisingą KASOKTĮ 67 straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją jos sutuoktiniui žuvus dėl tarnybos. Pareiškėjos įsitikinimu, vien tik įvykio pripažinimas draudiminiu pagal KASOKTĮ 66 straipsnį, yra nepakankamas. Juolab, kad galimai KASOKTĮ 66 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 27 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Pareiškėjos manymu, eismo įvykio metu galiojusi KASOKTĮ 66 straipsnio redakcija, pagal kurią mokėtina draudimo suma priklausė nuo žuvusiojo darbo užmokesčio, diskriminuojanti, kadangi pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusią KASOKTĮ 66 straipsnio redakciją, kariai draudžiami VSDĮ nurodytomis socialinio draudimo rūšimis, inter alia, nelaimingų atsitikimų draudimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą žuvus socialiniu draudimu apdraustam asmeniui išmoka nepriklausė nuo kario atlyginimo dydžio, t. y. fiksuota vienkartinė draudimo išmoka sudarė 43 400 Eur. Nurodytas teisinis reguliavimas lyginant su kitomis asmenų grupėmis buvo diskriminuojantis ir nepalankus profesinės karo tarnybos kariams.

10Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais.

11Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

12Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad visapusiškai ir objektyviai vertino visus surinktus dokumentus, nustatytas faktines aplinkybes, todėl Sprendime ir pasisakė apie visas nustatytas aplinkybes, įskaitant 2016 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11K-203 (16) nurodytas išvadas. Komisija pažymėjo, kad V. B. mirtis yra tiesiogiai susijusi su nuosavo automobilio vairavimu vykstant į tarnybą, tačiau ar pats karys kaltas dėl eismo įvykio ar ne, tai įtakos Sprendimui neturėjo, nes Komisija nenustatė priežastinio ryšio tarp kario tarnybinių pareigų ir mirties.

13Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja nurodo, kad Sprendimas praktiškai yra identiškas Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimui, tačiau nepateikia jokių motyvų, pagrindžiančių Sprendimo nepagrįstumą. Atsakovė pažymėjo, kad Sprendime yra plačiau ir detaliau analizuojama V. B. tarnybos eiga, vykdytos pareiginės funkcijos, mirties aplinkybės, teisminė praktika bei teisinis reglamentavimas, susijęs su KASOKTĮ 67 straipsnio numatytų nuostatų taikymu.

14Atsakovė nurodė, kad pagal kompetenciją Komisija nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Taigi, Komisija pagal kompetenciją turėjo nustatyti, ar V. B. mirties priežastimi buvo jo vykdomos tarnybos pareigos (funkcijos), tarnybos sąlygos ar kiti, su tarnyba susiję veiksniai, ar ši mirtis įvyko dėl jo, kaip kario, veiklos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. mirė dėl kelių eismo įvykio, niekaip nesusijusio su kario tarnyba, metu patirtų sužalojimų, jam vykstant į tarnybos vietą nuosavu automobiliu. Nustatyta, kad V. B. mirė dėl eismo įvykio, įvykusio 7 val. 16 min., metu patirtų sužalojimų vykstant (t. y. pakeliui) į tarnybos vietą, t. y. dar nepradėjęs vykdyti tarnybos pareigų, numatytų kario pareiginėse nuostatuose, taip pat nevykdydamas kažkokių atskirų vadų pavedimų (nurodymų). Todėl Komisija, įvertinusi tiek faktines aplinkybes, tiek teisinį reglamentavimą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad V. B. mirė dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba ar jo statusu.

15Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

17Fondo valdyba paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d., kai eismo įvykyje žuvo V. B., galiojusioje KASOKTĮ 66 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog karių gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis. Fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Pagal VSDĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu), VSDĮ 3 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu (pensijų socialiniu draudimu, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme bei nedarbo socialiniu draudimu, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme) privalomai draudžiami krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių. Pagal VSDĮ nuostatas, galiojusias nelaimingo atsitikimo metu, profesinės karo tarnybos kariai nebuvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Taigi, tiek draudimo sumos, tiek vienkartinė kompensacija buvo mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, t. y. Fondo valdybos teritoriniai skyriai tik apskaičiuodavo draudimo sumą, o ją mokėdavo nukentėjusiojo tarnybos įstaiga.

18Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdį pranešta laiku ir tinkamai.

19Teismas

20konstatuoja :

21Byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. TS-6, kuriuo pareiškėjos sutuoktinio kario V. B. mirtis, ištikusi 2015 m. balandžio 14 d. eismo įvykio metu, pripažinta nesusijusia su tarnybinių pareigų vykdymu, teisėtumo ir pagrįstumo.

22Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Komisijai pateikė 2016 m. balandžio 12 d. prašymą ištirti ir nustatyti jos vyro V. B. mirties, ištikusios 2015 m. balandžio 14 d. apie 7.16 val. eismo įvykio metu V. B. vykstant į tarnybos vietą, priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

23Komisija 2017 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė, jog kario V. B. mirtis, ištikusi 2015 m. balandžio 14 d. eismo įvykio metu, nesusijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2571-208/2017 2017 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir iš šį klausimą Komisijai perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime nustatė, kad Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės aktus (taikant ne eismo įvykio (žūties) metu, bet ginčijamo sprendimo metu galiojusius teisės aktus) ir pažeidžiant pagrindines procedūros taisykles (ginčijamą sprendimą priimant nesant Karo medicinos ekspertizės komisijos ekspertinei nuomonei (išvadai)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-117-552/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT šioje nutartyje pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendime padarytoms išvadoms, kad ginčijamas Komisijos sprendimas neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis ne eismo įvykio metu galiojusiais, o šio Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais. LVAT taip pat pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, kad Komisija netinkamai atliko savo funkcijas, nevertindama, ar pareiškėjos sutuoktinio mirtis pakeliui į darbą susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar jo tarnyba. LVAT šioje nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad Komisijai, priimant ginčijamą sprendimą, buvo būtina gauti Karo Medicinos ekspertizės komisijos ekspertinę nuomonę (išvadą).

25Komisija, vykdydama minėtą LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį, 2019 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. TS-6, kuriuo nusprendė nesusieti V. B. mirties, ištikusios jį 2015 m. balandžio 14 d. autoįvykio metu, su tarnybiniu pareigų vykdymu (karo tarnyba). Komisija šiame sprendime pažymėjo, kad V. B. mirtis susijusi su nuosavo automobilio vairavimu, vykstant į darbą, t. y. nelaimingą atsitikimą, kuris ir buvo V. B. mirties priežastimi, sąlygojo jo kaip eismo dalyvio, vairuojančio padidinto pavojaus šaltinį, veiksmai, kurie niekaip negali būti laikomi susijusiais su tarnybos pareigų vykdymu ar apskritai su karo tarnyba susijusiais veiksniais ar kario statusu.

26Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl priežastinio ryšio tarp V. B. mirties ir jo tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos nustatymo.

27Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu).

28KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Pagal Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

29Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą komisijai, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę reglamentuoja Nuostatai (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-1174 redakcija). Pagal Nuostatų 2.1 punktą, Komisija nustato karių ir šaulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) (toliau – mirties ar sveikatos sutrikdymo) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba (šaulio statusu) (toliau – tarnyba); o pagal 2.2 punktą Komisija taip pat turi teisę ir pareigą įvertinti ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi, ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai. Ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba yra vienas iš Komisijos uždavinių, numatytų jos darbą reglamentuojančių Nuostatų 8.1 punkte.

30Nuostatai Komisiją, atlikusią tyrimą, įpareigoja priimti vieną iš sprendimų, numatytų Komisijos nuostatų 26 punkte: kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (26.1 papunktis); kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba (26.2 papunktis); šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai (26.3 papunktis); šaulio tarnyba nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai (26.4 papunktis).

31Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo (Nuostatų 27 punktas). Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai 29.6. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nevykdydamas tarnybos pareigų (Nuostatų 26.6 papunktis). Komisija, priimdama sprendimą, vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo nustatymo metu (Nuostatų 4 punktas). Komisijos priimti sprendimai turi būti objektyvūs ir teisėti (Nuostatų 33 punktas).

32Taigi, vertinimą, ar nelaimingas atsitikimas gali būti pripažįstamas susijęs su tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba, atlieka Komisija, kurios pagrindinis uždavinys – nustatyti priežastinį ryšį tarp kario mirties ar sveikatos sutrikimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos. Komisija turi atlikti išsamų vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu, nustatyti, ar įvykio metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybinės užduotys ir vadovaudamasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo nustatymo metu, priimti teisėtą ir objektyvų sprendimą. Komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma, turi nustatyti, ar karys, kuris mirė (patyrė sveikatos sutrikdymą), vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio, susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (mirtis, sveikatos problemos).

33Nagrinėjamu atveju Komisija, nustatinėdama priežastinį ryšį tarp V. B. mirties ir jo tarnybinių pareigų vykdymo, turėjo nustatyti dvi esmines aplinkybes – ar nelaimingas atsitikimas, dėl kurio karys mirė, įvyko kariui vykdant tarnybines pareigas ir/ar vykdomos pareigos buvo kario mirties priežastimi.

34Priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių/veiksnių tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė), todėl Komisija turi įvertinti ar tam tikri su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba susiję veiksniai (pvz. netinkamos tarnybos sąlygos) egzistavo ir ar šie veiksniai galėjo sukelti mirtį (sveikatos sutrikimą). Be to, priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario tarnyba gali būti nustatomas, kai karys mirė (patyrė sveikatos sutrikimą) dėl pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ar vadų nurodymų vykdymo.

35Komisija Sprendime nusprendė nesusieti V. B. mirties, ištikusios jį 2015 m. balandžio 14 d. autoįvykio metu, su tarnybinių pareigų vykdymu (karo tarnyba). Komisija tyrimo metu nustatė, kad V. B., turėdamas atsargos jūreivio karinį laipsnį, nuo 2008 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir paskirtas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado žinion, vėliau 2013 m. liepos 9 d. įsakymu paskirtas į štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) Aprūpinimo tarnybos Virėjų komandos virėjo pareigas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Komisija, be kita ko: 1) aptarė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42) Aprūpinimo tarnybos virėjų komandos virėjo pareiginius nuostatus; 2) nurodė, kad Karo laivų flotilėje tarnybos valandos darbo įprastomis dienomis – nuo 7.45 iki 16.45 val.; 3) aptarė eismo įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką; 4) nustatė, kad V. B. kitų, su karo tarnyba susijusių užduočių nevykdė.

36Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo V. B., įvyko 2015 m. balandžio 14 d. apie 7 val. 16 min. pastaram važiuojant automobiliu į tarnybos vietą (pakeliui į darbą). Byloje esančiame Karinių jūrų pajėgų 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1S-219 pažymėta, kad V. B. tarnyba 2015 m. balandžio 14 d. (nelaimingo atsitikimo dieną) nuolatinėje tarnybos vietoje, t. y. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, Klaipėdoje, laive ŠAL „Jotvingis“ (N42), turėjo prasidėti 7 val. 45 min. V. B. su virėjo pareigomis susijusias funkcijas bei su karo tarnyba susijusias užduotis turėjo pradėti vykdyti tik atvykęs į savo nuolatinę tarnybos vietą (t. y. laivą) 7.45 val. Nurodyti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad V. B. žuvo pakeliui į darbą dar net neprasidėjus tarnybos laikui. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 14 d. vykdamas į tarnybą vykdė su tarnyba susijusius vadų nurodymus, nėra.

37Šioje byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog V. B. mirtis eismo įvykio pakeliui į tarnybą metu nebuvo susijusi su jo tarnybinių pareigų karo tarnyboje vykdymu, kadangi, kaip nustatyta, eismo įvykis, kurio metu žuvo V. B., įvyko jam vykstant į tarnybą, ne tarnybos laiku ir neatliekant tarnybos (nevykdant tarnybinių pareigų) ar su ja susijusių pavedimų. Todėl konstatuotina, kad Komisija Sprendime pagrįstai nusprendė nesusieti V. B. mirties, ištikusios jį 2015 m. balandžio 14 d. autoįvykio metu, su tarnybinių pareigų vykdymu (karo tarnyba).

38Teismo vertinimu, Komisijos Sprendime nurodomi papildomi argumentai (kad V. B. mirtis tiesiogiai susijusi su nuosavo automobilio vairavimu, o kiekvienas kelių eisme dalyvaujantis automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis aplinkiniams; kad iš 2016 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akto ir 2016-12-05 Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto matyti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui techniniu požiūriu buvo automobilio „Opel Astra“ vairuotojo V. B. veiksmai) nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

39Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ar principus pažeidė Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, taip pat nenurodė, kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti Komisija, vertindama priežastinio ryšio buvimą, kokie prieštaravimai egzistuoja jos padarytose išvadose ir/ar kokie procedūrinio pobūdžio reikalavimai buvo pažeisti atliekant tyrimą.

40Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, kad Komisijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. TS-6 yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

41Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją pripažinti 2015 m. balandžio 14 d. įvykusią kario V. B. mirtį susijusią priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba (kario statusu), vertintinas kaip išvestinis ir, patvirtinus Komisijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. TS-6 teisėtumą, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

42Pareiškėja taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar KASOKTĮ 66 straipsnio 6 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija, įsigaliojusi 2015 m. balandžio 14 d.) tiek, kiek joje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios algos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui.

43Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą esant dviem sąlygoms: 1) teisės aktas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje; 2) teismui kyla pagrįsta abejonė dėl teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje atitikties Konstitucijai.

44KASOKTĮ 66 straipsnio „Karių draudimas“ 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 14 d.) nustatyta, kad profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.

45Teismas pažymi, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs ne su KASOKTĮ 66 straipsnio, o 67 straipsnio nuostatų taikymu, be to, kaip matyti, KASOKTĮ 66 straipsnyje reglamentuojami santykiai nėra susiję su Komisijos kompetencija ar su jos atliktu tyrimu bei priimtu Sprendimu. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Įstatymo 66 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis, ir 67 straipsnyje numatyta vienkartinė kompensacija kario žūties ar sveikatos sutrikimo atveju, yra skirtingi teisiniai institutai (skirtingos kariams skirtos socialinės garantijos) (LVAT 2019 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2737-1062/2018, aukščiau šiame teismo sprendime minėta 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-117-552/2019), kurie negali būti tapatinami, šių institutų taikymo teisinis reglamentavimas, sąlygos ir tvarka skiriasi. Kadangi KASOKTĮ 66 straipsnyje reglamentuojami teisiniai santykiai nesusiję su nagrinėjamoje byloje keliamu ginču, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių, bylų teisenos įstatymo 41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48Sprendimas per trisdešimt kalendorinių nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti... 5. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2016 m. balandžio 12 d. kreipėsi į... 6. Pareiškėja nurodė, kad ji, nesutikdama su Komisijos 2017 m. vasario 2 d.... 7. Komisija, vykdydama LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartį, iš naujo išnagrinėjo... 8. Pareiškėja su Komisijos Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jis iš esmės yra... 9. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad ji, prašydama nustatyti V. B. žūties... 10. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį... 11. Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir... 12. Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad visapusiškai ir objektyviai vertino... 13. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja nurodo, kad Sprendimas... 14. Atsakovė nurodė, kad pagal kompetenciją Komisija nustato kario žūties... 15. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 17. Fondo valdyba paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d., kai eismo įvykyje... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam... 19. Teismas... 20. konstatuoja :... 21. Byloje ginčas kilo dėl Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo... 22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Komisijai pateikė... 23. Komisija 2017 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė, jog... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 25. Komisija, vykdydama minėtą LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartį, 2019 m.... 26. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl priežastinio ryšio tarp V. B.... 27. Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja KASOKTĮ (redakcija,... 28. KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus... 29. Tarnybinio tyrimo komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų... 30. Nuostatai Komisiją, atlikusią tyrimą, įpareigoja priimti vieną iš... 31. Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs... 32. Taigi, vertinimą, ar nelaimingas atsitikimas gali būti pripažįstamas... 33. Nagrinėjamu atveju Komisija, nustatinėdama priežastinį ryšį tarp V. B.... 34. Priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių/veiksnių tarpusavio... 35. Komisija Sprendime nusprendė nesusieti V. B. mirties, ištikusios jį 2015 m.... 36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo V.... 37. Šioje byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą,... 38. Teismo vertinimu, Komisijos Sprendime nurodomi papildomi argumentai (kad V. B.... 39. Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokias... 40. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau... 41. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją pripažinti 2015 m. balandžio... 42. Pareiškėja taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su... 43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2... 44. KASOKTĮ 66 straipsnio „Karių draudimas“ 6 dalyje (redakcija, galiojusi... 45. Teismas pažymi, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs ne su KASOKTĮ 66... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių, bylų teisenos... 47. Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 48. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka...