Byla I-27-162/2015
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą)

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo J. Z. atstovėms V. Z., advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams Irmantui Beržauskui, Jurgitai Lengvytei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui advokatui Vidui Rudokui, 2015 m. kovo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Swecko Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas J. Z. skundu (I t., b. l. 6-14) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 158-161), prašo:

41) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“;

52) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, kuriuo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 1.1.3 punktas;

63) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“;

74) įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (kadastro Nr. ( - ), plotas 2,4 ha). Skundžiamais įsakymais atsakovas pareiškėjo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,3450 ha žemės sklypo plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, o įsakymo 2.4 punktu nustatė nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimą, išmokant pareiškėjui 6330,39 Lt vienkartinę kompensaciją.

10Paaiškina, kad žemės sklypui skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ prašymą, kuris grindžiamas tuo, jog servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. Pareiškėjo teigimu, servitutai nustatyti neteisėtai. Specialiojo plano grafinės dalies brėžiniuose projektuojami servitutai apskritai nėra pažymėti. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytos sąlygos, leidžiančios administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį. Pažymi, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai.

11Skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojos teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet ne didesniame pločio ruože, negu tas, kuris pripažįstamas technologiškai būtinu magistralinio dujotiekio statybai bei vėlesniam jo aptarnavimui. Teigia, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačią nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iš esmės nebegali būti įgyvendinama.

12Teigia, kad skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiškėjui prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tačiau mano, jog žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiūros pareiga įsakymu turėjo būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“.

13Mano, kad skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, kad pareiškėjo nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl to taikant šio akto reikalavimus, mokėtina pareiškėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai. Teigia, jog remiantis Metodika, nuostoliai apskaičiuoti darant prielaidą, jog žemės sklypas yra ir bus naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį, nors pareiškėjo žemės sklypas yra arti šalia kelio Klaipėda-Šilutė, todėl jis vertingas būtent pritaikius jį naudoti ne žemės ūkio veiklai. Be to, ateityje žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama. Akcentuoja, jog net ir atsižvelgiant į VĮ Registrų centras nustatytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, pareiškėjo nuostoliai vien tik dėl tos sklypo dalies, kuriai nustatyti servitutai, sudarytų 23718 Lt sumą. Apskaičiuojant nuostolius taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas realiai negalėdamas naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, už šią dalį dar kasmet turėtų mokėti žemės mokestį, skaičiuojamą nuo VĮ Registrų centras nustatytos žemės sklypo rinkos vertės.

14Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Metodikos nuostatų bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai.

15Nurodo, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalia pareiškėjo sklypo yra laisvas valstybinės žemės plotas, todėl pareiškėjo atstovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje pasiūlė apsvarstyti galimybę šioje byloje sudaryti taikos sutartį. Atsakovui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kuriuo pasiūlyta leisti pakeisti žemės sklypo ribas valstybinės žemės sąskaita taip, kad nustatytas pareiškėjo sklypui servitutas būtų nereikalingas ar sumažėtų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2014 m. lapkričio 24 d. pranešė, kad atsisako organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Mano, kad toks sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjo žemės sklypas nėra areštuotas, be to, šioje byloje nėra ginčijama pareiškėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą. Teigia, jog atsakovas formaliai ir nemotyvuotai atsisakė organizuoti pareiškėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pabrėžia, kad vienas iš sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4.5 punktu, yra esamų servitutų panaikinimas.

16Akcentuoja, jog skundžiami įsakymai, kuriais pareiškėjo žemės sklype nustatyti servitutai bei skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi skundžiamose įsakymuose iš esmės nenurodyta apskundimo tvarka, o skundžiamas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas.

17Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. Z. atstovės V. Z. ir advokatė Snieguolė Šermukšnė skundą ir patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

18Pareiškėjas J. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (III t., b. l. 4-6).

19Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

20Atsakovas atsiliepimuose (I t., b. l. 51-59, II t., b. l. 180-185) nurodo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Paaiškina, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo; buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Nurodo, kad privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali būti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą metodiką. Nacionalinei žemės tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto būtinumo ir tikslingumo klausimą, nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas.

21Pažymi, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus. Teigia, kad servitutų ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiami įsakymai.

22Nurodo, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukšto slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamais įsakymais nėra suteikiamos, tačiau pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais. Paaiškina, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nenustatyta, jog kompensacija pareiškėjui būtų apskaičiuota nesilaikant teisės aktų, todėl priėmė skundžiamus įsakymus. Nurodo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.

23Nesutina su tuo, kad buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi skundžiamuose įsakymuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka. Pažymi, jog apskundimo tvarkos nenurodymas negali būti savarankiškas administracinio akto panaikinimo pagrindas, o tik pagrindas spręsti klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

24Nurodo, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo 2014 m. lapkričio 12 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą Nr. 12FP-4565 organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 informavo pareiškėjo įgaliotą asmenį, kad vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, atsisakoma organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes teisme nagrinėjama byla, be to, pareiškėjo atstovė advokatė Snieguolė Šermukšnė buvo pateikusi prašymą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės administracinėje byloje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi taikos sutarties projektą, 2014 m. lapkričio 13 d. raštu TR-(5.34)-13308 informavo NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad nėra pagrindo pritarti pareiškėjo atstovės Snieguolės Šermukšnės pasiūlymui ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje sudaryti taikos sutartį.

25Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant atsisakyti ginčo žemės sklypo dalies, kurioje administraciniai aktais nustatyti servitutai bei šią sklypo dalį kompensuoti gretimo žemės ploto sąskaita, t. y. prijungiant prie ginčo žemės sklypo dalį laisvos valstybinės žemės. Teigia, jog pareiškėjas negali inicijuoti jam priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro ( - )), esančio ( - ), formavimo pertvarkymo projekto rengimo su tikslu – pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypą į 4 atskirus sklypus, kadangi siekia šiuo projektu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės fondo sklypo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir ( - )), sąskaita, nes tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliais ir 40 straipsnio 1 daliai.

26Atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte įtvirtinti veiksmai, kurie gali būti atliekami rengiant projektą, tačiau šiame punkte nėra nurodyta, kad gali būti keičiamos žemės sklypo ribos, siekiant panaikinti nustatytą servitutą administraciniu aktu.

27Papildomai pažymi, jog patikslinus pareiškėjo 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenis. VĮ Registrų centras šio sprendimo pagrindu patikslino servituto plotą iš 0,345 ha į 0,3222 ha. Pažymi, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiškėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha plotui).

28Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita Lengvytė ir Irmantas Beržauskas su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė. Atsiliepimą (I t., b. l. 39-47) į pareiškėjo pirminį skundą iš esmės grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, kad prieš rengiant Specialųjį planą, buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau šio nuosavybės paėmimo būdo buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises. Paaiškino, kad paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų išperkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, išpirktame sklype būtų negalima bet kokia pareiškėjo ūkinė veikla, tuo tarpu, nustačius servitutus ūkinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus.

30Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuoti ginčo servitutai, numatyta jų apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutus, turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali šių sprendinių vienašališkai pakeisti. Servitutų sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiškai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai. Pabrėžia, kad 50 metrų pločio servitutai yra tokio dydžio, ribų ir ploto, kuris užtikrina viešpataujančio daikto naudojimą, dėl to nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad servituto riba nepagrįstai išplečiama daugiau nei būtina. Teigia, jog nuostoliai dėl pareiškėjo žemės sklype suprojektuoto servituto buvo apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Metodika bei esama žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi.

31Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas advokatas Vidas Rudokas su pareiškėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

32Atsiliepimą (III t., b. l. 11-18) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ iš esmės grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, jog teisės aktai nenumato privačios žemės sklypo perkėlimo procedūrų, todėl atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, privalo veikti taip kaip tai yra tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Teisės aktams tiesiogiai nenumatant galimybės privačios žemės sklypo perkėlimo procedūrų (žemės sklypo mainų), pareiškėjo reikalavimas valstybei perimti nuosavybėn žemės sklypo dalį, kurioje skundžiamais įsakymais nustatyti servitutai, atlyginant už šią privačią žemę gretimybėje esančia laisva valstybine žeme, yra nepagrįstas.

33Teigia, jog Specialiojo plano tikslas yra infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos krypčių, priemonių ir reikalavimų nustatymas bei infrastruktūros plėtrai skirtų teritorijų rezervavimas, o ne tikslių servitutų ribų suprojektavimas. Pažymi, jog teisės aktai nenustato reikalavimo Specialiajame plane pažymėti servitutus grafiškai.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swecko Lietuva“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swecko Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (III t., b. l. 4-6).

35Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui J. Z. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swecko Lietuva“ atstovui nedalyvaujant.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (minėta, toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180 (toliau – ir skundžiami įsakymai), kuriais pareiškėjo žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) nustatytas žemės servitutas bei 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, kuriuo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, prašo įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas.

38Faktinės aplinkybės

39Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l. 63) patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą (minėta, toliau – ir Specialusis planas).

40Pareiškėjas J. Z. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ) (plotas 2,4 ha), esančio ( - ), kurio dalis patenka į Specialiojo plano galiojimo zoną, savininkas (I t., b. l. 17-18).

41Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į Specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nustatė žemės servitutus pareiškėjo žemės sklypui, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijas. Skundžiamo įsakymo 1.1 punktu minėtam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 0,3450 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 0,3450 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 0,8607 ha. Šio įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Šio įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotą nuostolių atlyginimą – vienkartinę 6330,39 Lt kompensaciją (I t., b. l. 24-25)

42Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ pakeitimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 35 straipsniu, buvo pakeistas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1123 1.1.3 punkte nurodyto servituto, suteikiančio teisę naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas iš „0,8607 ha“ į „0,3450 ha“ (I t., b. l. 30).

43Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydamas organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu: 1) suskaidyti esamą sklypą į 4 sklypus; 2) pakeisti sklypo ribas (II t., b. l. 186). Skundžiamu NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 ((II t., b. l. 162) atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo pagrindu, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

44Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu ginčija servitutų nustatymo administraciniu aktu teisėtumą, apskaičiuotą dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinės kompensacijos dydį bei atsakovo atsisakymą organizuoti pareiškėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą žemės sklypą ir pakeisti jo ribas taip, kad pareiškėjo žemės sklype iš esmės neliktų servitutų, t. y. siekdamas žemės sklypo dalį, kuriai nustatyti servitutai, kompensuoti gretimos valstybinės žemės ploto sąskaita.

45Dėl servitutų nustatymo

46Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis reglamentuoja neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

47Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. Z. kartu su kitais asmenimis – S. G., P. D. M., I. N., R. S., A. N., L. G., T. G., S. G., UAB „Vidmarta“, UAB „Ferteksos transportas“, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo Suskystintų gamtinių dujų (minėta, toliau – ir SGD) terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino tą Specialiojo plano dalį, kurioje pareiškėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų.

49Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Atskirai pasisakydamas dėl aptariamų servitutų plotų, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

50Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Kelprojektas“ atlikęs kadastrinius matavimus nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos faktiškai neatitinka žemės sklypo ribų pagal Klaipėdos rajono Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 13.6-822 „Dėl Lėbartų kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ (II t., b. l. 145). Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 23 d. išvada Nr. 12IŽ-(14.12.111.)-90 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinių matavimų“ priėmė sprendimą pritarti ginčo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų atliktiems kadastriniams matavimams pagal pateiktą UAB „Kelprojektas“ matavimo schemą. Patikslinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenis (II t., b. l. 187). Proceso šalių paaiškinimais nustatyta, jog šiuo pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutai, t. y. iš 0,3450 ha ploto nustatytas 0,3222 ha ploto. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiškėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha ploto) (II t., b. l. 188-191).

51Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o patikslinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas netgi mažesnis servitutų plotas nei, kad buvo nustatytas Specialiajame plane. Argumentų ir įrodymų, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.

52Servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti skundžiamu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123, kurio 1.1.3 punktas pakeistas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, o ne Specialiuoju planu. Kaip nurodė minėtoje 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.

53Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje pateikiama servituto definicija, kuri apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

54Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus ir momentą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas.

55Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 11 d. raštas Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“ (I t., b. l. 61-62), kuriuo bendrovė kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, patvirtina, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti SGD terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo. Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Su servitutais nesutikusiųjų sąraše buvo įrašytas ir pareiškėjas.

56Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartinę ar periodines išmokas. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumą ir darnią plėtrą strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; <...> vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į viešuosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius priima šį įstatymą, ir 3 straipsnio 2-3 dalyse, numatančiose, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o taip pat viešasis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti.

57Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymą. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo.

58Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovui valią dėl servituto reikalingumo išreiškė 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (22.3)A6-432 (I t., b. l. 61-62).

59Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

60Analizuojant skundžiamų administracinių aktų turinio atitikimą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymą, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis.

61Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą gali būti nustatyti tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne J. Z., todėl darytina išvada, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktas yra juridiškai nepagrįstas.

62Proceso šalių procesiniuose dokumentuose akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiškai šią pareigą reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas ir nesudaro skundžiamo įsakymo 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,4 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), kuriame nustatytas servitutas atlikti visus žemės sklypų priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjui.

63Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“, 2.3 punktas, kuriuo numatyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, žemės savininkas, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

64Dėl kompensacijos dydžio

65Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (minėta, toliau – ir Metodika).

66Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu administraciniu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

67Teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano – rengėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“. Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 nustatytas kompensacijos dydis – 6 330,39 Lt už žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. ( - ) A (I t., b. l. 27) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas A) bei 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. ( - ) B (I t., b. l. 28) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas B). Iš Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

68Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais apskaičiavimais teigia, jog pareiškėjui nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą buvo apskaičiuoti darant prielaidą, kad pareiškėjo žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį. Teigia, jog žemės sklype iš esmės žemės ūkio veikla yra negalima, kadangi žemės sklypas yra šalia kelio Klaipėdos-Šilutė, be to, pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius sklypo žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama į įvairią kitokią paskirtį.

69Metodikos 2 punkte nurodyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1) sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2) iškertamą mišką; 2.3) prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

70Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 1 d. išrašo duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

71Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre ir kt. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

72Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad apskaičiuojant piniginę kompensaciją ji pagrįstai apskaičiuota kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi servituto nustatymo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl pareiškėjo argumentas, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą neturėjo būti skaičiuojami kaip už žemės ūkio paskirties žemę, laikytinas nepagrįstu.

73Metodikos 9 punkte nustatyta, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami taip: 9.1 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.

74Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės ūkio naudmenų našumo balas – 42.6. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 „Dėl žemės ūkio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų patvirtinimo“ (2012 m. liepos 31 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.) metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų našumo balą (42.6) yra lygi 1128 (94 pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų per mėnesį x 12 mėn.). Tokiu būdu nuostoliai už prarastą galimybę naudoti aptariamą žemės sklypą pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 5837,40 Lt (15 x 0,3450 x 1128). Atsižvelgus į tai sprendžiama, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai Apskaičiavimo akte B apskaičiuoti 5837,40 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

75Apskaičiavimo akte A ir Apskaičiavimo akte B nurodyta, jog pareiškėjo nuostoliai, patirti už sunaikintus pasėlius, įvertinti 492,99 Lt dydžio suma.

76Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39). Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Nustačius, jog žemės ūkio augalų vidutinis derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, buvo privaloma vadovautis šiuo įsakymų. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą, vidutinis vasarinių kvietrugių derlingumas 100 kg iš 1 ha – 21,08. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“, normatyvinė kvietrugių tonos kaina – 620 Lt. Nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius suma turėjo būti apskaičiuota taip: Np = 21,08 (derlingumas) x 100 x 0,3450 ha žemės plotas x 0,62 Lt už kg (normatyvinė kvietrugių tonos kaina – 620 Lt) x 1,0923 (žemės sklypo naudmenų našumo balas 42,6/39). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo aktą B duomenis sprendžiama, jog pareiškėjo patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (kvietrugius) įvertinti tinkamai.

77Konstatuotina, kad Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“ teisingai paskaičiavo pareiškėjo patiriamus nuostolius, o atsakovas, patikrinęs minėtą apskaičiavimą, teisėtai ir pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.4 punktu patvirtino 6330,39 Lt vienkartinę kompensaciją, išmokamą už servitutų nustatymą. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai, kad netinkamai buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl servitutų nustatymo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), laikytini nepagrįstais.

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t. y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis.

79Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

80Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

81Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

82Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėjas J. Z. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

83Dėl skundžiamų įsakymų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui

84Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad priimat skundžiamus įsakymus nebuvo laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamai išaiškinta įsakymų apskundimo tvarka.

85Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

86Aptariamuose įsakymuose nurodyta, kad jie skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

87Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-242/2014 yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Be kita ko, konstatavo ir tai, kad tuo atveju, jei apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą, vadinasi šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad konkretus apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

88Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

89Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai netenkintinas.

90Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.

91Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją.

92Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti J. Z. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu.

93Dėl 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 teisėtumo ir pagrįstumo

94Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas.

95Minėta, jog pareiškėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo buvo prašoma organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu: 1) suskaidyti esamą sklypą į 4 sklypus; 2) pakeisti sklypo ribas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius skundžiamu 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, argumentuodamas tuo, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, o teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis (II t., b. l. 162).

96Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje (1 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

97Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas pirminiu skundu (I t., b. l. 6-14) prašė panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180, kuriais pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ), nustatytas 0,3450 ha ploto servitutas. 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismas administracinės bylos nagrinėjimą Nr. I-61-162/2014 (naujas administracinės bylos Nr. I-27-162/2015) atidėjo 2014 m. spalio 13 d. dėl pareiškėjo atstovės pateikto prašymo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį (II t., b. l. 118-119). NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 9 d. raštu kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjo atstovė 2014 m. spalio 1 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono skyriui taikos sutarties projektą (II t., b. l. 123-125).

98NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktos taikos sutarties projekto 1.1 punkte numatyta, jog pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1, įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos inicijuoti jam priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tikslu pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypą į 4 atskirus sklypus bei įsipareigojant atsakovui pateikti atitinkamą prašymą. Taikos sutarties 1.5 punktu numatyta, jog patvirtinus Projektą, atsakovas įsipareigoja pakeisti 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.12.2)-1123 bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.2.2)-1180 pareiškėjo sklype nustatytą 0,3450 ha ploto servitutą, jį atitinkamai sumažinti pareiškėjo sklypams pagal parengtą Projektą. Akcentuotina, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 9 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-(5.34.)0-11519 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyrių dėl taikos sutarties administracinėje byloje sudarymo galimybės (II t., b. l. 123). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės departamentas 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. TR-(5.34)-13308 „Dėl taikos sutarties administracinėje byloje Nr. I-61-162/2014 sudarymo“ NŽT Klaipėdos rajono skyrių informavo, jog nėra pagrindo pritarti pareiškėjo 2014 m. spalio 1 d. pasiūlymui Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-61-162/2014 sudaryti taikos sutartį (II t., b. l. 143-147).

99Vertinant minėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą NŽT Klaipėdos rajono skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo metu, kai nagrinėjama administracinė byla Nr. I-27-162/2015 ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. pareiškėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė spręsti iš esmės tą patį klausimą, kuris jau buvo sprendžiamas pateikus taikos sutarties projektą, o atsakovo išsami pozicija dėl galimybės sutaryti taikos sutartį, siekiant organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikslu – suskaidyti esamą sklypą į 4 sklypus bei pakeisti sklypo ribas, yra išdėstyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės departamento 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. TR-(5.34)-13308 (II t., b. l. 143-147). Tokiu būdu atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo pagrindu, jog dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) vyksta teisminis ginčas.

100Pareiškėjas akcentuoja, jog minėtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų.

101Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad <...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

102Nors Sprendime nurodyta, kuriame teisme yra nagrinėjama byla susijusi su ginčo žemės sklypu, tačiau tai nelaikytina esminiu trūkumu, sutrukdžiusiu pareiškėjui suprasti skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindą ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą.

103NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 nurodytas faktinis (žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu) ir teisinis (Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis) priėmimo pagrindas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

104Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus

105Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas.

106Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

107Bylos medžiaga nustatyta, be to, proceso šalys neginčija, jog tarp pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) bei žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) yra laisvos valstybinės žemės plotas (II t., b. l. 145). Minėta, jog pareiškėjas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu siekia pakeisti nustatyto žemės servituto ribas, t. y. jas sumažint arba iš viso panaikinti valstybinės žemės sąskaita. Pagal aptartą teisinis reguliavimą nėra numatyta, kad gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu pertvarkyti žemės sklypo ribas taip, kad žemės dalis, kuriai nustatytas servitutas, būtų pakeičiama į lygiavertę valstybinės žemės dalį. Pabrėžtina, jog Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) numatė, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d galiojanti Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773 redakcija) numato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vertinant minėtas Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies skirtingas redakcijas akivaizdu, kad buvo panaikinta galimybė valstybinės žemės sklypą mainyti. Be to, tiek iki 2007 m. sausio 1 d galiojusi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, tiek galiojanti nuo 2007 m. sausio 1 d. reglamentuoja, kad kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi, nesant teisės aktuose aiškiai išreikštai galimybei valstybinės žemės sklypą mainyti, viešojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iš esmės būtų išmainomas valstybinės žemės sklypas ar jos dalis (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo žemės sklypo dalis, kuriai nustatyti servitutai).

108Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 4.5 punktu ir teigia, kad gali būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu panaikinti esamus servitutus. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka, kadangi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kokie veiksmai yra atliekami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o ne nustatyta, kokiu teisiniu pagrindu gali būti pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

109Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-79/2013, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 1385/2012, 2012 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012 ir kt.).

110Akcentuotina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiamo pagrindai nurodyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje. Nesant Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje nustatyto pagrindo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas siekiant panaikinti servitutus ar mainyti žemės sklypo dalį, nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti tokį pareiškėjo reikalavimą.

111Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suskaidyti esamą sklypą ir pakeisti jo ribas, atmestinas kaip nepagrįstas.

112Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

113Patikslintu skundu pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

114Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

115Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies, t. y. panaikinant 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 2.3 punktą.

116Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.

117ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numano, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

118Pareiškėjas patikslintu skundu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio bei nepateikia išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu. Toks prašymas bus išspręstas, jei pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateiks prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su šių išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu.

119Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

120Pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

121Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - )“ 2.3 punktą.

122Kitoje dalyje pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

123Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

124Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėjas J. Z. skundu (I t., b. l. 6-14) ir patikslintu skundu (II t., b.... 4. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 4) įpareigoti atsakovą organizuoti pareiškėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (... 8. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.... 9. Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 10. Paaiškina, kad žemės sklypui skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti... 11. Skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys,... 12. Teigia, kad skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12... 13. Mano, kad skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, kad pareiškėjo... 14. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Metodikos... 15. Nurodo, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalia... 16. Akcentuoja, jog skundžiami įsakymai, kuriais pareiškėjo žemės sklype... 17. Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. Z. atstovės V. Z. ir advokatė... 18. Pareiškėjas J. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą... 19. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Atsakovas atsiliepimuose (I t., b. l. 51-59, II t., b. l. 180-185) nurodo, kad... 21. Pažymi, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina... 22. Nurodo, kad pareiškėjo pareiga išlaikyti žemės sklypą nėra siejama su jo... 23. Nesutina su tuo, kad buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8... 24. Nurodo, jog pareiškėjo įgaliotas asmuo 2014 m. lapkričio 12 d. NŽT... 25. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą organizuoti... 26. Atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų... 27. Papildomai pažymi, jog patikslinus pareiškėjo 2,4 ha ploto žemės sklypo... 28. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į... 30. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano... 31. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas advokatas Vidas... 32. Atsiliepimą (III t., b. l. 11-18) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB... 33. Teigia, jog Specialiojo plano tikslas yra infrastruktūros tvarkymo ir (ar)... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swecko Lietuva“ atsiliepimo į... 35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3... 36. Teisėjų kolegija... 37. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 38. Faktinės aplinkybės... 39. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m.... 40. Pareiškėjas J. Z. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (... 41. Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1123... 42. Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1180... 43. Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas NŽT Klaipėdos rajono... 44. Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu ginčija servitutų nustatymo... 45. Dėl servitutų nustatymo... 46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis... 47. Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi... 49. Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas... 50. Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Kelprojektas“ atlikęs kadastrinius... 51. Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas... 52. Servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti... 53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje... 54. Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus... 55. Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“... 56. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams,... 57. Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymą.... 58. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į... 59. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289... 60. Analizuojant skundžiamų administracinių aktų turinio atitikimą ginčo... 61. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog savininko pareiga tinkamai išlaikyti... 62. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose akcentuotas argumentas, jog... 63. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 64. Dėl kompensacijos dydžio... 65. Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų... 66. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu administraciniu aktu... 67. Teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano – rengėjas yra... 68. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais apskaičiavimais teigia, jog... 69. Metodikos 2 punkte nurodyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto... 70. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio... 71. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja... 72. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad apskaičiuojant piniginę... 73. Metodikos 9 punkte nustatyta, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės... 74. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 75. Apskaičiavimo akte A ir Apskaičiavimo akte B nurodyta, jog pareiškėjo... 76. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np)... 77. Konstatuotina, kad Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso... 79. Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė... 80. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių –... 81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl... 82. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei... 83. Dėl skundžiamų įsakymų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8... 84. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad priimat skundžiamus... 85. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad... 86. Aptariamuose įsakymuose nurodyta, kad jie skundžiami Lietuvos Respublikos... 87. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje... 88. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą... 89. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti... 90. Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi... 91. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tais... 92. Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4... 93. Dėl 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 teisėtumo... 94. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d.... 95. Minėta, jog pareiškėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11... 96. Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo... 97. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas pirminiu skundu (I t., b. l. 6-14)... 98. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktos taikos sutarties projekto 1.1 punkte... 99. Vertinant minėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas 2014 m.... 100. Pareiškėjas akcentuoja, jog minėtas Sprendimas neatitinka Viešojo... 101. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 102. Nors Sprendime nurodyta, kuriame teisme yra nagrinėjama byla susijusi su... 103. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr.... 104. Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus... 105. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo įpareigoti atsakovą... 106. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų... 107. Bylos medžiaga nustatyta, be to, proceso šalys neginčija, jog tarp... 108. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Žemės sklypų formavimo ir... 109. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog... 110. Akcentuotina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiamo... 111. Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjo... 112. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 113. Patikslintu skundu pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti... 114. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1... 115. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies, t. y.... 116. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė,... 117. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numano, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota... 118. Pareiškėjas patikslintu skundu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi... 119. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 120. Pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.... 121. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 122. Kitoje dalyje pareiškėjo J. Z. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip... 123. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.... 124. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...