Byla 2-1212/2014
Dėl kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus reikalavimo padidinimo uždarosios akcinės bendrovės „STATVA“ restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „STATVA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalies dėl kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus reikalavimo padidinimo uždarosios akcinės bendrovės „STATVA“ restruktūrizavimo byloje.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl įmonės pareigos mokėti einamąsias įmokas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

6Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „STATVA“ iškelta restruktūrizavimo byla, ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 28 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi palikus ją nepakeistą.

72014 m. vasario 17 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „STATVA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šia nutartimi patvirtintas kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus II eilės kreditorinis reikalavimas 57 686,75 Lt sumai (kita dalis reikalavimo 395 928,53 Lt sumai užtikrinta priverstine hipoteka).

8RUAB „STATVA“ restruktūrizavimo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti RUAB „STATVA“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti padidintą II eilės kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus kreditorinį reikalavimą 132 200,20 Lt sumai. Nurodė, kad remiantis UAB „STATVA“ buhalterinės apskaitos dokumentais, VSDFV Utenos skyriui teiktais dokumentais, už 2013 m. spalio mėnesį į biudžetą priskaičiuota ir turi būti sumokėta 53 464,51 Lt įmokų, už lapkričio mėnesį (iki nutarties iškelti UAB „STATVA“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos) 21 048,94 Lt įmokų, bendra įmokų suma – 74 513,45 Lt. Administratoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos yra didelis, tikslinga patvirtinti padidintą VSDFV Utenos skyriaus II eilės kreditorinį reikalavimą, įtraukiant minėto laikotarpio sumą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi administratoriaus prašymo kreditoriaus VSDFV Utenos skyrius finansinį reikalavimą RUAB „STATVA“ restruktūrizavimo byloje padidinti 74 513,45 Lt suma netenkino.

11Teismas nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punktą, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant ir privalomųjų įmokų mokėjimą. 2013 m. spalio 1 d. nutartyje iškelti restruktūrizavimo bylą yra nustatyta, jog UAB „STATVA“ einamąsias įmokas, ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus mokėjimus bei kitas ĮRĮ numatytas įmokas moka iš nurodytų sąskaitų, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas (ĮRĮ 8 str. 4 p.). Pasak teismo, iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad jeigu jau įstatymas numato, jog einamąsias įmokas yra pareiga mokėti po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, tai jas tuo labiau reikia mokėti iki minėtos nutarties įsiteisėjimo. Todėl teismas sprendė, kad padidinti kreditoriaus VSDFV Utenos skyriaus reikalavimą 74 513,45 Lt suma už 2013 metų spalio-lapkričio mėnesių įmokas nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

12Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo restruktūrizavimo byloje patvirtinimo ar padidinimo, todėl administratorius neturi prieš kreditoriaus valią teikti patvirtinti ar padidinti kreditoriaus finansinį reikalavimą.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Apeliantas RUAB „STATVA“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas administratoriaus prašymas, bei išspręsti klausimą iš esmės – padidinti VSDFV Utenos skyriaus kreditorinį reikalavimą 74 513,45 Lt suma.

15Nurodo, kad ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato restruktūrizuojamos įmonės ir kreditorių santykius, susijusius tik su palūkanų skaičiavimu nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, ir nereglamentuoja jokių santykių dėl einamųjų įmokų mokėjimo už minėtą laikotarpį. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 6 punktas nustato, kad nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą vykdoma skubiai, jos apskundimas restruktūrizavimo nestabdo. Tačiau įmonė įgyja restruktūrizuojamos įmonės statusą, kartu visas restruktūrizuojamos įmonės teises ir pareigas, tik nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 7 str. 10 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktu įstatymų leidėjas nustatė ne pareigą, o teisę teismui suteikti galimybę nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos mokėti einamąsias įmokas. Pati įmonė pasirenka, ar pasinaudoti teise mokėti einamąsias įmokas iš sąskaitos. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos mokėti įmokas privaloma tvarka. VSDFV priverstine tvarka negalėjo nurašyti įmokas nuo sąskaitų, nes tai prieštarautų ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

16Kreditorius VSDFV Utenos skyrius prašo apelianto atskirtąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

17Nurodo, kad už 2013 m. lapkričio mėn. minėtą 21 048,94 Lt einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą UAB „STATVA“ VSDFV Utenos skyriui sumokėjo (pervedė) pati, o už 2013 m. spalio mėn. 4 433,53 Lt sumą VSDFV Utenos skyrius nurašė iš apelianto banko sąskaitos debeto mokėjimo nurodymu. Taigi apelianto einamųjų įmokų skolos suma už 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesius sudaro ne 74 513,45 Lt, o 49 030,98 Lt. ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas draudžia vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos (nagrinėjamu atveju iki 2013 m. spalio 1 d.), tačiau ĮRĮ nenumato draudimo per laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos mokėti įmonei einamąsias įmokas. Pažymi, kad administratorius pateikė teismui prašymą padidinti VSDFV Utenos skyriaus II eilės kreditorinį reikalavimą visiškai nesuderinęs šio klausimo su VSDFV Utenos skyriumi.

18Teismas

konstatuoja:

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas restruktūrizavimo administratoriaus prašymas dėl VSDFV Utenos skyriaus kreditorinio reikalavimo padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

21ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Pagal to paties straipsnio 4 punktą, minėtu laikotarpiu restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. ĮRĮ tiesiogiai nenumato draudimo įmonei mokėti einamąsias įmokas laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kita vertus, įpareigojimas įmonei mokėti tokias įmokas šiuo laikotarpiu taip pat nenumatytas. ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalyje restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos apibrėžiamos kaip visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant pastarąją nuostatą su jau minėtomis ĮRĮ 8 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad einamosios įmokos, įskaitant ir privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas, pradedamos mokėti tik nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Tačiau nesant ĮRĮ tiesiogiai numatyto draudimo įmonei mokėti einamąsias įmokas nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, bei atsižvelgiant į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos yra privalomosios (ĮRĮ 2 str. 8 d.), konstatuoti, kad tokios įmokos neturi būti mokamos laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindo.

22Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad pati įmonė gali pasirinkti, ar pasinaudoti teise mokėti einamąsias įmokas iš sąskaitos nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Kaip minėta, valstybinio socialinio draudimo įmokas yra privaloma mokėti. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai (ĮRĮ 7 str. 2 d.). Atitinkamas nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą turinio reikalavimas numatytas ir ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punkte. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad teismas, priimdamas nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, sprendžia, iš kokių konkrečių sąskaitų gali būti mokami įmonės ūkinei komercinei veiklai mokėjimai ir įmokos. Tai jokiu būdu nereiškia, kad įmonė turi pasirinkimo laisvę pati nuspręsti, ar jai mokėti einamąsias įmokas, kurios yra privalomos mokėti.

23Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 7 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra skubiai vykdytina, jos apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojus ĮRĮ pakeitimams, minėtos nuostatos nebeliko, todėl įmonės restruktūrizavimas laikomas pradėtu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos ir būtent nuo šio momento įmonė įgyja restruktūrizuojamos įmonės statusą (ĮRĮ 7 str. 10 d.). Teismui priėmus nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, joje be kita ko nurodomas laikotarpis, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant ir privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮRĮ 8 str. 1 p.), darytina išvada, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai kreditorinį reikalavimą pareiškė dėl privalomųjų įmokų skolos, susidariusios iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, o teismui priėmus nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, konstatuoti, kad iki šios nutarties įsiteisėjimo mokėtinų privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma turėtų būti padidintas VSDFV Utenos skyriaus II eilės kreditorinis reikalavimas, nėra pagrindo.

24Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

25Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl įmonės pareigos mokėti einamąsias įmokas už... 6. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „STATVA“... 7. 2014 m. vasario 17 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „STATVA“ kreditorių... 8. RUAB „STATVA“ restruktūrizavimo administratorius kreipėsi į teismą,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi... 11. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau –... 12. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę, bet ne... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Apeliantas RUAB „STATVA“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 15. Nurodo, kad ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato restruktūrizuojamos... 16. Kreditorius VSDFV Utenos skyrius prašo apelianto atskirtąjį skundą atmesti,... 17. Nurodo, kad už 2013 m. lapkričio mėn. minėtą 21 048,94 Lt einamųjų... 18. Teismas... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas... 21. ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti... 22. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad pati įmonė gali pasirinkti, ar... 23. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 7 straipsnio... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį palikti...