Byla 2A-76-196/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-559-577/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DNB bankui dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Melinga“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius pareiškė patikslintą ieškinį dėl 79 598,05 Lt (23 053,19 Eur) nuostolių atlyginimo, 37 897,20 Lt (10 975,78 Eur) delspinigių ir 303,17 Lt (87,80 Eur) palūkanų priteisimo iš atsakovės AB DNB banko (toliau – ir Bankas) (t. 1 b. l. 108–116).

4Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Melinga“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas 601 597,19 Lt ieškovo finansinis reikalavimas, kuris buvo fiksuotas 2013 m. gegužės 16 d., Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo patvirtintas 2013–2017 m. UAB „Melinga“ restruktūrizavimo planas. Restruktūrizuojama UAB „Melinga“ nevykdė ir einamųjų mokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Kadangi RUAB „Melinga“ nevykdė minėtų mokėjimų, tai ieškovas VSDFV Utenos skyrius: 1) 2014 m. vasario 24 d. Bankui pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 3802, kurio suma 19 253,48 Lt, 2014 m. vasario 26 d. pagal šį debeto mokėjimo nurodymą gauta 8 169,66 Lt; 2) 2014 m. kovo 24 d. Bankui pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 6134, kurio suma 19 623,76 Lt; 3) 2014 m. balandžio 23 d. Bankui pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 8598, kurio suma 19 506,12 Lt; 4) 2014 m. gegužės 21 d. Bankui pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 10392, kurio suma 29 385,09 Lt.

5Bankas nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės, o nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. birželio 12 d. RUAB „Melinga“ pervedė lėšas, kurių bendra suma sudaro 380 273,89 Lt, net 176 tretiesiems asmenims (nurodyti priede), kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį yra paskesnės eilės kreditoriai negu VSDFV Utenos skyrius.

6Jei Bankas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. būtų vykdęs VSDĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą prievolę, ir kai sąskaitoje Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 buvo daugiau negu pakankamai lėšų, būtų lėšas nurašęs (įvykdęs ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus) VSDFV Utenos skyriui, VSDFV nebūtų patyręs žalos. Banko teiginys, kad jis, nurašydamas iš restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ sąskaitos ir 2014 m. gruodžio 23 d. pervesdamas ieškovui 67 670,37 Lt, padengė nurodytus ieškovo debeto mokėjimo nurodymus ir todėl dabar žalos (nuostolių) nėra, yra nepagrįstas. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, žala (nuostoliai) jau padaryti, nurodytos sumos jau pervestos tretiesiems asmenims nesilaikant CK 6.9301 straipsnio reikalavimų, t. y. dėl neteisėtų Banko veiksmų (neveikimo) nurodytoje sąskaitoje šių lėšų, iš kurių privalėjo būti padengti minėti ieškovo debeto mokėjimo nurodymai, neliko. Pagal VSDĮ 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Bankas, kuris neįvykdo Fondo valdybos teritorinio skyriaus mokėjimo nurodymų dėl einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų nurašymo, restruktūrizuojamos įmonės sąskaitoje esant lėšų, vadovaujantis CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei VSDĮ 18 straipsnio 1 dalimi, yra atsakingas už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą (nuostolius).

7Be to, Bankas yra sudaręs su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. kovo 5 d. susitarimą Nr. 5 „Dėl 2004 m. birželio 2 d. Banko sąskaitos sutarties Nr. F1-0-70 sąlygų pakeitimo“, kuriuo pakeista ir išdėstyta Banko sąskaitos sutarties nauja redakcija. Banko sąskaitos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad Bankas įsipareigoja „priimti ir įskaityti pinigus į Sąskaitą, vykdyti Kliento nurodymus dėl Sąskaitoje esančių lėšų pervedimo ir išmokėjimo bei atlikti kitokias Banko nustatytas operacijas“. Banko sąskaitos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad papildomai prie Sutartyje nurodytų sąlygų šalių santykiams pagal šią Sutartį bei visas kitas Banko ir Kliento sudarytas sutartis dėl Banko paslaugų teikimo Klientui taip pat taikomos Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės ir Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos, kurios yra neatskiriama sutarčių dalis. AB DNB banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos, kurios yra patvirtintos Banko prezidento 2010 m. vasario 11 d. įsakymu su vėlesniais 2012 m. birželio 15 d. ir 2013 m. birželio 21 d. pakeitimais ir kurios paskelbtos Banko interneto tinklalapyje www.dnb.lt, 11.28 punkte nurodyta, kad už pavėluotą mokėjimo operacijos atlikimą dėl Banko kaltės Bankas moka Klientui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pavėluotai atliktos dėl Banko kaltės mokėjimo operacijos. Taigi iš Banko priteistini delspinigiai už ieškovo pateiktų debeto mokėjimo nurodymų nevykdymą (pavėluotą vykdymą) dėl Banko kaltės. Apskaičiuodamas iš Banko priteistinus delspinigius, ieškovas atsižvelgė, kad pradelstomis dėl Banko kaltės dienomis laikytinos tik tos dienos, kai dėl Banko neteisėtų veiksmų (neveikimo) RUAB „Melinga“ vykdė (atliko) mokėjimus tretiesiems asmenims, kurie pagal CK 6.9301 straipsnį yra paskesnės eilės kreditoriai negu VSDFV Utenos skyrius. Delspinigių apskaičiavimas pateiktas minėtuose prieduose (t. 2, b. l. 7–20), o būtent pagal 1 priedą dėl ieškovo 2014 m. vasario 24 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 3802 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 9 310,41 Lt delspinigių, pagal 2 priedą dėl ieškovo 2014 m. kovo 24 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 6134 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 12 951,68 Lt delspinigių, dėl ieškovo 2014 m. balandžio 23 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 8598 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 68,66 Lt delspinigių, pagal 4 priedą dėl ieškovo 2014 m. gegužės 21 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 10392 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 7 052,42 Lt delspinigių. Iš Banko priteistinų delspinigių už ieškovo pateiktų debeto mokėjimo nurodymų nevykdymą (pavėluotą vykdymą) dėl Banko kaltės bendra suma sudaro 37 897,20 Lt (9 310,41 + 12 951,68 + 8 582,69 + 7 052,42).

8VSDĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas VSD įmokas, delspinigius ir baudas privalo įvykdyti per Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 73 punktą kredito įstaigos už pavėluotą socialinio draudimo įmokų įskaitymą į Fondo administravimo įstaigos sąskaitą moka palūkanas, apskaičiuotas Mokėjimų įstatyme nustatyta tvarka. Mokėjimų įstatymo 41 straipsnyje („Mokėjimo operacijos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas“) įtvirtinta prievolė mokėjimo paslaugų teikėjui atlyginti mokėjimo paslaugų gavėjui palūkanas dėl mokėjimo operacijos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Be to, Mokėjimų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.924 straipsnyje nurodyta, kad už netinkamą operacijų atlikimą Bankas privalo mokėti klientui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi prievolės šalys yra juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgdamas į tai, kad vienos dienos metinių palūkanų norma sudaro 0,016 proc. (6 procentai : 365 kalendorinių dienų), ieškovas atliko palūkanų apskaičiavimą, pateiktą minėtuose prieduose. Apskaičiuodamas iš Banko priteistinas palūkanas, ieškovas atsižvelgė, kad pradelstomis dėl Banko kaltės dienomis laikytinos tik tos dienos, kai dėl Banko neteisėtų veiksmų (neveikimo) restruktūrizuojama UAB „Melinga“ vykdė (atliko) mokėjimus tretiesiems asmenims, kurie pagal CK 6.9301 straipsnį yra paskesnės eilės kreditoriai negu VSDFV Utenos skyrius. Dėl ieškovo 2014 m. vasario 24 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 3802 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 74,48 Lt palūkanų, dėl ieškovo 2014 m. kovo 24 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 6134 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 103,61 Lt palūkanų, dėl ieškovo 2014 m. balandžio 23 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 8598 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 68,66 Lt palūkanų, dėl ieškovo 2014 m. gegužės 21 d. debeto mokėjimo nurodymo Nr. 10392 nevykdymo iš Banko priskaičiuota 56,42 Lt palūkanų. Iš viso priskaičiuota 303,17 Lt palūkanų.

9Ieškovas nurodė, kad, nutraukus UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Melinga“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas pareiškė tokius finansinius reikalavimus – 100 833,64 Eur kaip įkaito turėtojas ir 147 847,38 Eur kaip antrosios eilės kreditorius. Už laikotarpį, kai vyko restruktūrizavimo procedūra, apskaičiuoto 23 053,19 Eur finansinio reikalavimo prašė netvirtinti iki šios bylos išnagrinėjimo. Ieškovo pateikti debeto nurodymai buvo atšaukti dėl bankroto bylos iškėlimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui VSDFV Utenos skyriui iš atsakovės AB DNB banko 23 053,19 Eur nuostolių atlyginimo ir 87,80 Eur palūkanų, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui VSDFV Utenos skyriui iš atsakovės AB DNB banko 392,49 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės AB DNB banko 694 Eur žyminio mokesčio.

12Teismo vertinimu, šalis sieja deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, nes atsakovo pareiga vykdyti ieškovo mokėjimo nurodymus kyla ne remiantis šalių sudaryta banko sąskaitos tvarkymo sutartimi, bet teisės normomis, kuriomis reglamentuojama privalomų mokesčių mokėjimo ir išieškojimo iš banko sąskaitų tvarka. Teismas konstatavo, kad byloje būtina nustatyti, ar yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

13Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai (neveikimas), kuriais ji neatidėliotinai nevykdė ieškovo pateiktų debeto nurodymų, yra neteisėti. Teismas nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo klausti restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ vadovų nuomonės dėl debeto nurodymo vykdymo, vykdyti restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ pateiktus žemesnės eilės mokėjimo nurodymus, taip pat stabdyti pagal restruktūrizavimo planą vykdomos einamosios veiklos pagrindu apskaičiuotų privalomų mokesčių išieškojimus iš restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ banko sąskaitos.

14Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1212/2014 pateiktais Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) nuostatų išaiškinimais, pažymėjo, kad teismas, priimdamas nutartį iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, sprendžia, iš kokių konkrečių sąskaitų gali būti mokami įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti reikalingi mokėjimai ir įmokos, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad įmonė turi pasirinkimo laisvę pati nuspręsti, ar jai mokėti einamąsias įmokas, kurios yra privalomos.

15Teismas akcentavo, kad nors įmonės (RUAB „Melinga“) valdymo organai pagal kompetenciją atsako už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis), tačiau neteisėti RUAB „Melinga“ vadovų veiksmai teisiškai neįpareigojo Banko atlikti neteisėtų veiksmų, nes galiojo aukštesnės vykdymo eilės ieškovo suformuoti mokėjimo nurodymai. Kadangi bankas vertintinas kaip itin profesionalus specialią licenciją turintis verslininkas, kurio viena iš licencijuojamų paslaugų yra mokėjimo paslaugų teikimas (Mokėjimų įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniai), tai Bankas, teismo vertinimu, negali teisintis imperatyvių teisės normų nesuvokimu. Teismas konstatavo, kad atsakovė AB DNB bankas pažeidė mokėjimo nurodymų vykdymo taisykles.

16Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.282 str. 1 d. nuostatų, kuriomis nustatoma, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismo vertinimu, ieškovo VSDFV Utenos skyriaus veiksmai raštu leidžiant iš UAB „Melinga“ sąskaitos išmokėti darbo užmokestį buvo teisėti, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 231 punkte nustatyta: „Kai Fondo valdybos teritorinis skyrius yra pateikęs vykdyti mokėjimo nurodymą nurašyti iš skolininko sąskaitos kredito įstaigoje ir skolininkas pateikia prašymą leisti išmokėti darbo užmokestį bei dokumentus apie darbo užmokesčio apskaičiavimą, tai Fondo valdybos teritorinis skyrius gali duoti leidimą kredito įstaigai išmokėti iš skolininko sąskaitos darbo užmokestį už vieną mėnesį.“

17Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Melinga“ iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo nesumokėjo visų privalomų mokėjimų, atsiradusių restruktūrizavimo metu vykdant einamąją komercinę veiklą, įrodyta, nes atsakovės įvykdytų žemesnės eilės mokėjimo nurodymų suma viršija ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų sumą. Teismas padarė išvadą, kad 79 598,05 Lt (23 053,19 Eur) privalomų mokėjimų sumą ieškovas turėjo galimybę išieškoti iš restruktūrizuojamos UAB „Melinga“ banko sąskaitoje Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 buvusių lėšų, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos (negautų pajamų) ir neteisėtos atsakovės veikos (neveikimo). Nors dalis iš ieškovo ieškinyje nurodytų mokėjimo nurodymų buvo įvykdyta, tačiau, teismo vertinimu, pavėluotas mokėjimo nurodymų vykdymas pervedant tik dalį išieškomos sumos ir skolos ieškovui didėjimas (kaupimasis) nulėmė galutinius atsakovės elgesio padarinius – tai, kad restruktūrizuojama UAB „Melinga“ neturėjo galimybės įvykdyti vėliau pateiktų mokėjimo nurodymų, o paskutiniai 2014 m. spalio–2015 m. sausio mėn. laikotarpiu pateikti nurodymai, kurių bendra suma yra 34 470,18 Eur, iš viso dėl lėšų stokos nebuvo vykdomi ir dėl 2015 m. sausio 30 d. iškeltos UAB „Melinga“ bankroto bylos buvo atšaukti. Teismo vertinimu, neteisėtas atsakovės, kaip už lėšų pervedimą ieškovui atsakingo asmens, elgesys yra nors ir ne vienintelė, bet tiesioginė žalos ieškovui atsiradimo priežastis. Teismas padarė išvadą, kad priežastinis ryšys ir žala įrodyti.

18Teismas akcentavo, kad nors ieškovas turi teisinę galimybę pareikšti papildomą finansinį reikalavimą UAB „Melinga“ bankroto byloje, tačiau ieškovo neišieškotų mokesčių, kuriuos jis turėjo galimybę išieškoti UAB „Melinga“ restruktūrizavimo laikotarpiu, sumą vertino kaip ieškovo patirtą žalą. Teismo nuomone, atsakovė neteisi, kad kol nėra baigta pagrindinio skolininko bankroto byla ir nėra aišku, kokia ieškovo reikalavimo dalis joje bus patenkinta, tol negalima konstatuoti ieškovo patirtos žalos dydžio. Teismas paaiškino, kad ieškovo skolininkės neįvykdytos piniginės prievolės dydis yra konstatuojamas jos bankroto byloje, todėl ir atsakovės atsakomybės dydis yra aiškus. Teismo nuomone, BUAB „Melinga“ atsakomybė galėtų būti vertinama kaip subsidiari. Teismas pažymėjo, kad subsidiarios atsakomybės atveju juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės nėra siejamas su jo atžvilgiu vykdomų bankroto procedūrų užbaigimu. Tai, anot teismo, paneigia atsakovės argumentus apie ieškovo teisės kreiptis į teismą reikalaujant prievolės įvykdymo iš atsakovės neturėjimą iki paaiškės pagrindinės skolininkės UAB „Melinga“ prievolės ieškovui neįvykdymo fakto pagrįstumas, nes skolos išieškojimo eiliškumas sprendžiamas vykdymo procese.

19Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė išvestinius reikalavimus dėl 37 897,20 Lt (10 975,78 Eur) delspinigių ir 303,17 Lt (87,80 Eur) palūkanų priteisimo iš atsakovės, o reikalavimą dėl delspinigių priteisimo VSDFV Utenos skyrius grindžia 2012 m. kovo 5 d. susitarimo Nr. 5 „Dėl 2004 m. birželio 2 d. banko sąskaitos sutarties Nr. F1-0-70 sąlygų pakeitimo“ bei AB DNB banko paskelbtų mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų nuostatomis. Kadangi nurodyta Banko sąskaitos sutartimi ir paskelbtomis atsakovės AB DNB banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygomis nėra aptarta ir reglamentuojama priverstinio išieškojimo iš mokėtojų sąskaitų tvarka, tai, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta banko sąskaitos sutartis neapima ir VSDFV sąskaitos Nr. LT817300010129203471 (t. y. sąskaitos, kuri naudojama debeto mokėjimo nurodymams vykdyti) tvarkymo. Teismas akcentavo, kad CK 6.71 straipsnio l dalyje, 6.258 straipsnio l dalyje nustatyta, kad netesybų dydis yra nustatomas sutartimi ar įstatymais. Kadangi Bankas ir ieškovas ginčo santykiuose raštu, kaip imperatyviai reikalaujama CK 6.72 straipsnyje, nebuvo susitarę dėl netesybų, t. y. delspinigių, tai teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės AB DNB banko delspinigius.

20Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas, nes atsakovė neprieštaravo dėl reikalavimo priteisti palūkanas, be to, ir CK 6.934 straipsnyje nustatyta, kad bankas, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs mokėjimo nurodymą, atsako pagal bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės taisykles. Kadangi dėl atsiskaitymų taisyklių pažeidimo Bankas neteisėtai sulaikė lėšas, tai teismas konstatavo, kad Bankas privalo mokėti šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas.

21Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimų dalį, iš Banko ieškovui VSDFV Utenos skyriui priteisė 392,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 694 Eur žyminio mokesčio.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23Apeliaciniame skunde atsakovė AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Dėl bylos esmės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai nustatė deliktinės atsakomybės sąlygas ir neatskleidė bylos esmės: 1) klaidingai aiškino Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir Mokėjimų įstatymo 6, 7, 8 straipsnių santykį bei nepagrįstai suabsoliutino Banko, kaip profesionalaus verslininko, statusą; 2) konstatuodamas žalos padarymo faktą, nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nuostolių dydžiui pagrįsti naudodamas perspektyvinius UAB „Melinga“ veiklos rezultatus; 3) nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp UAB „Melinga“ įsiskolinimo Utenos skyriui ir Banko veiksmų; 4) nepagrįstai konstatavo atsakovės kaltę nagrinėjamoje situacijoje ir atsisakė taikyti mišrios kaltės instituto nuostatas; 5) pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles: neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, paneigiančius atsakovės tariamai įvykdyto pareigų nevykdymo faktą. Teismas neįvykdė pareigos išsamiai ištirti visus su byla susijusius įrodymus, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, ignoravo bylos faktines aplinkybes, kurios itin reikšmingos, vertinant Banko veiksmus deliktinės atsakomybės prasme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nutartyse dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo aptartas 2012 m. birželio 16 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas. Į tai, kad Bankas, gavęs 2014 m. birželio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raštą Nr. (8.3)R3-17696, kuriuo reikalaujama įvykdyti pateiktus mokėjimo nurodymus RUAB „Melinga“ einamosioms valstybinio socialinio draudimo įmokoms išieškoti, neatliko nė vieno mokėjimo kitiems asmenis, išskyrus darbuotojus, VSDFV ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

253. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo santykio. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Banko veiksmai (neveikimas) tuo aspektu, kad atsakovė AB DNB bankas neatidėliotinai nevykdė ieškovo pateiktų debeto nurodymų, yra neteisėti. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 2 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1212/2014. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neteisėti RUAB „Melinga“ vadovų veiksmai teisiškai neįpareigojo Banko atlikti neteisėtų veiksmų, nes galiojo aukštesnės vykdymo eilės ieškovo suformuoti mokėjimo nurodymai. Tačiau kalbant šios bylos kontekste apie einamųjų įmokų išieškojimą iš restruktūrizuojamos įmonės, pirmosios instancijos teismas ignoravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo santykį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos prieštarauja ĮRĮ įtvirtintam teisiniam reguliavimui, t. y. ĮRĮ yra specialusis įstatymas VSDĮ atžvilgiu. Teismas turėjo vadovautis ĮRĮ 8 straipsnio 1–3 punktais, 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju debeto mokėjimo nurodymų gavimo metu Bankas neturėjo duomenų apie tai, kad įmonės restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas teismo nutartimi. Bankas nebuvo UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylos dalyvis, todėl vadovavosi jam pateikta Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi, kurios 3 pastraipoje įtvirtinta, kad UAB „Melinga“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš šio turto yra sustabdomas pagal teismų ir institucijų sprendimus, priimtus tiek iki Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo, tiek po teismo nutarties priėmimo. Utenos skyriui cituojama nutartimi buvo pritaikytas draudimas nuo teismo nutarties dienos vykdyti priverstinį išieškojimą iš RUAB „Melinga“, išimtys dėl einamųjų įmokų nebuvo nustatytos. Sistemiškai įvertinus aptariamas teisės aktų nuostatas ir teismų sprendimus, Bankas pagrįstai rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-660-280/2012, todėl neturėjo teisės vykdyti VSDFV Utenos skyriaus mokėjimo nurodymų dėl restruktūrizuojamos įmonės einamųjų VSD įmokų priverstinio skolų išieškojimo.

264. Dėl atidumo ir rūpestingumo pareigos. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad Bankas sudarė sąlygas atsirasti Utenos skyriaus tariamai žalai, nepagrįstai suabsoliutino Banko atidumo ir rūpestingumo pareigą, konstatuodamas, kad Bankas negali teisintis imperatyvių teisės normų nesuvokimu. Nagrinėjamoje situacijoje priskiriant pareigą Bankui stebėti bendrovės restruktūrizavimo procesą, nors Bankas jame nedalyvauja, yra nelogiška ir neprotinga. ĮRĮ tokia funkcija yra priskirta restruktūrizavimo administratoriui, o finansų įstaiga, kurioje atidarytos bendrovės sąskaitos, negali būti įpareigota domėtis, stebėti ir reguliuoti restruktūrizuojamos įmonės veiklą. Teismo išvada dėl neva neteisėtų Banko veiksmų padaryta neįvertinus į bylą pateiktų duomenų ir ignoruojant tai, jog Bankas, gavęs 2014 m. birželio 10 d. Utenos skyriaus pateiktą informaciją apie restruktūrizavimo bylos eigą, sustabdė bet kokius mokėjimus trečiųjų asmenų naudai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bankas elgėsi rūpestingai ir atidžiai.

275. Dėl precedento reikšmės. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2014, nes cituojamos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma, nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus. Cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo keliamas klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo restruktūrizavimo byloje, o ne dėl priverstinio išieškojimo tvarkos, taigi teismo sprendimas nesuformavo ir negalėjo suformuoti jokių šiai bylai aktualių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Be to, faktinių aplinkybių vertinimo ir nustatymo aspektu jis neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla.

286. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nuostolių dydžiui pagrįsti naudodamas perspektyvinius UAB „Melinga“ veiklos rezultatus. Byloje nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp UAB „Melinga“ įsiskolinimo Utenos skyriui ir Banko veiksmų. Vien tariamas veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovas turi teisinę galimybę pareikšti papildomą finansinį reikalavimą UAB „Melinga“ bankroto byloje, tačiau ieškovo neišieškotų mokesčių, kuriuos jis turėjo galimybę išieškoti UAB „Melinga“ restruktūrizavimo laikotarpiu, suma vertinama kaip ieškovo patirta žala. Teismas konstatavo, kad nors dalis iš ieškovo ieškinyje nurodytų mokėjimo nurodymų buvo įvykdyta, tačiau pavėluotas mokėjimo nurodymų vykdymas pervedant tik dalį išieškomos sumos ir skolos ieškovui didėjimas (kaupimasis) nulėmė galutinius atsakovės elgesio padarinius – tai, kad RUAB „Melinga“ neturėjo galimybės įvykdyti vėliau pateiktų mokėjimo nurodymų. Tokios prielaidos ir spėjimai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu priežastiniam ryšiui konstatuoti ir vertinami kaip nuostolių dydžio matas. Teismas, nustatydamas tariamą nuostolių dydį, peržengė ieškinio reikalavimo ribas.

297. Dėl žalos fakto ir dydžio. Ieškovas ieškiniu kėlė klausimą dėl keturių mokėjimo nurodymų netinkamo įvykdymo, t. y. žalos atsiradimas siejamas su Banko veiksmais 2014 m. vasario 26 d.–2014 m. birželio 12 d. laikotarpiu. Tačiau pats žalos faktas grindžiamas perspektyviniais padariniais – nurodoma, kad praėjus nagrinėjamam laikotarpiui ir vėliau didėjant UAB „Melinga“ įsiskolinimui valstybės biudžetui (nors faktinės aplinkybės ir Banko veiksmai gavus Utenos skyriaus informaciją pasikeitė), už tai atsakingas lieka vienintelis Bankas. Teismas, konstatuodamas Utenos skyriaus žalą, neįvertino šių aplinkybių: du iš keturių pateiktų mokėjimo nurodymų yra visiškai įvykdyti, o vienas – įvykdytas iš dalies, t. y. Utenos skyriui sumokėta 57 060,87 Lt. Kiti mokėjimo nurodymai Utenos skyriaus buvo atšaukti. RUAB „Melinga“ padengus nurodytus įsiskolinimus, pakartotinis reikalavimas atlikti tokius pačius mokėjimus negali būti tenkinamas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Utenos skyrius pateikė prašymą BUAB „Melinga“ bankroto byloje netvirtinti finansinio reikalavimo dalies, kuri reikalaujama priteisti iš Banko, t. y. einamųjų įmokų išieškojimas nukreiptas ne į bendrovę, o į sąžiningą trečiąjį asmenį, ignoruojant bet kokius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad Utenos skyrius nesiekė išieškoti žalos iš bendrovės vadovo, kuris atsakingas už einamųjų įmokų mokėjimą ir (ar) restruktūrizavimo administratoriaus, kuris atsakingas už bendrovės veiklos kontrolę bendrovės restruktūrizavimo metu. Taip pat ignoruotas faktas, kad UAB „Melinga“ mokėjo įmokas ir restruktūrizavimo laikotarpiu, t. y. skola valstybės biudžetui nuolat kito.

308. Dėl priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad, pasitvirtinus faktui, jog UAB „Melinga“ vis dar yra skolinga Utenos skyriui, yra pagrindas teigti, kad dėl to egzistuoja priežastinis ryšys tarp Banko veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Toks priežastinis ryšys nėra logiškas ir yra pernelyg nutolęs. Vertinant UAB „Melinga“ įsiskolinimo Utenos skyriui susidarymo aplinkybes spręstina, ar iš tiesų šį įsiskolinimą lėmė Banko veiksmai ir ar Bankas, būdamas finansinių paslaugų teikėjas, turėjo būtinų žinių apie RUAB „Melinga“ padėtį ir restruktūrizavimo bylos eigą, kad galėtų vykdyti Utenos skyriaus nurodymus ir neabejotinai galėtų suvokti bei prognozuoti kilsiančių bendrovės įsiskolinimų mastą valstybės biudžetui. Bankui negali būti keliamas reikalavimas, kad sąskaitos tvarkymo metu, neturėdamas informacijos apie restruktūrizavimo bylos eigą, numatytų, jog einamosios įmonės įmokos vykdomos netinkamai, bendrovės, kuriai teikiamos paslaugos, veikla yra nuostolinga, nes toks reikalavimas neatitiktų protingumo kriterijaus, todėl UAB „Melinga“ įsiskolinimas Utenos skyriui yra pernelyg nutolęs rezultatas nuo atsakovų veiksmų tvarkant restruktūrizuojamos bendrovės banko sąskaitą ir nėra pagrindo konstatuoti teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Be to, Banko veiksmų izoliuotas vertinimas, ignoruojant UAB „Melinga“ vadovų ir restruktūrizavimo administratoriaus elgesį, nėra teisingas. Ieškovui padarytos žalos faktas ir dydis priklauso ne nuo atsakovės AB DNB banko veiksmų, o nuo trečiojo asmens UAB „Melinga“ turėtų (neturėtų) pajamų ir kitų nuo Banko niekaip nepriklausančių veiksnių (restruktūrizavimo byloje priimtų sprendimų, kitų bendrovės kreditorių nurodymų apimties ir pan.). Bankas negalėjo ir neturėjo kompetencijos ir pareigos kontroliuoti UAB „Melinga“ veiklą ir atitinkamai užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimą. Tik įmonės valdymo organai pagal kompetenciją atsako už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis), todėl keltinas šių asmenų atsakomybės klausimas.

319. Dėl deliktinės atsakomybės. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje UAB „Melinga“ atsakomybė vertintina kaip subsidiari. Tokie teismo argumentai sukuria padėtį, kada restruktūrizuojama įmonė, ignoruodama ĮRĮ nuostatas, atleidžiama nuo atsakomybės, ją perkeliant sąžiningam trečiajam asmeniui, kuris teikia tik sąskaitos tvarkymo paslaugas. Jei einamosios įmokos nemokamos, pagrindinis skolininkas negali būti atleidžiamas nuo mokestinių prievolių, nepagrindžiant tokios išvados jokiomis konkrečiomis teisės normomis. Be to, pats ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų nuostoliams išvengti, nors tokią pareigą suponavo profesinio rūpestingumo reikalavimas. Ieškovas nepaaiškino, kodėl nesiėmęs priemonių savo neva pažeistoms teisėms apginti įmonės bankroto byloje, reiškiamu ieškiniu siekia padaryti tiesioginę žalą sąžiningo trečiojo asmens interesams. Ieškovo teisių pažeidimo pagrindimas yra pernelyg abstraktus, todėl nekeliant klausimo dėl nuostolių atlyginimo kitais būdais (pavyzdžiui, priteisiant nuostolius iš bendrovės vadovų) ar nevertinant kitų svarbių aspektų, reikalavimas priteisti žalą išimtinai iš Banko neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (savo teises siekiama ginti ne tiesiogiai už priimtus sprendimus atsakingų asmenų sąskaita, o sąžiningo trečiojo asmens interesų sąskaita). Priešingas aiškinimas visiškai paneigia ĮRĮ nuostatas deliktinės atsakomybės kontekste.

3210. Dėl mišrios kaltės. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės AB DNB banko kaltę ir atsisakė taikyti mišrios kaltės instituto nuostatas. Skundžiamame sprendime teismas palaiko ieškovo argumentus, kad Bankui neįvykdžius mokėjimo nurodymų, tai sietina su jo kalte, t. y. sutapatina Banko veiksmų teisėtumą su Banko kaltės įrodymu. Tokia teismo pozicija laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Neaišku, kokiu būdu Bankas, nedalyvaudamas UAB „Melinga“ restruktūrizavimo byloje ir turėdamas tik jam pateikiamą informaciją, nematydamas, už kokio laikotarpio įsiskolinimą buvo formuojami Utenos skyriaus mokėjimo nurodymai, galėjo priimti kitokius sprendimus. Be to, negalima pateisinti Utenos skyriaus pasyvių veiksmų, sprendžiant situaciją. Utenos skyrius, tik 2014 m. birželio 10 d. raštu pateikdamas informaciją Bankui apie priimtus sprendimus išieškoti einamąsias įmokas iš restruktūrizuojamos bendrovės, negali perkelti iš to kylančių padarinių trečiajam asmeniui. Teismas ignoravo faktines aplinkybes, kad Utenos skyrius neinformavo Banko apie restruktūrizavimo eigą, o iš debeto mokėjimo nurodymų nėra aišku, už kokio laikotarpio įsiskolinimą jie suformuoti. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino Utenos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. posėdyje išsakytos pozicijos dėl proporcingos Banko atsakomybės. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog Banko tariama kaltė (neteisėti veiksmai) nėra vienintelė ieškovo nurodomų nuostolių priežastis, todėl nelogiška ir neteisinga tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš Banko visa apimtimi.

3311. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentavimas akivaizdžiai iškreipia įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), pažeidžia teismo pareigą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir ištirti bei įvertinti visus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą pirmojoje instancijoje, nevertino ir neanalizavo įrodymų visumos: išvadą dėl Banko pareigų pažeidimo padarė atsižvelgęs į pavienes aplinkybes, kurios, vertinant kompleksiškai byloje nustatytų aplinkybių visetą, nėra pakankamos Banko pareigų pažeidimo faktui konstatuoti. Teismas sprendimo išvadas pagrindė tik dalimi jo paties selektyviai parinktų byloje esančių įrodymų, o likusių įrodymų (apie Banko informuotumą nagrinėjamoje situacijoje, Panevėžio apygardos teismo nutartis, Banko elgesį po Utenos skyriaus duomenų pateikimo ir t. t.) nevertino, nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų sąsajumo bei neįvertino įrodymų visumos, kaip to reikalaujama pagal CPK 176, 185 straipsnių nuostatas.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodoma, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovė AB DNB bankas keičia savo gynybos poziciją, klaidina teismą, iš pradžių teigdama, kad žino, jog RUAB „Melinga“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ieškovo debeto mokėjimo nurodymų nevykdys, nes tam neturi teisinio pagrindo, o apeliaciniame skunde atsakovė jau teigia kitaip, o būtent, kad apie UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylos eigą ji sužinojo tik iš VSDFV Utenos skyriaus rašto. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovei AB DNB bankui buvo žinoma apie UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylos eigą bei prievolę vykdyti VSDFV mokėjimus, taip pat nurodo, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ji neprašė taikyti mišrios kaltės instituto nuostatų.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Melinga“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti materialiosios teisės bei proceso normas, išsamiai ištyrė visus su byla susijusius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų

38Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas, konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

40Dėl naujų įrodymų priėmimo

41Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia naujus įrodymus.

42CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

43Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo VSDFV Utenos skyriaus pateikti įrodymai, t. y. VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. vasario 25 d. pretenzinio rašto ir Fondo valdybos 2013 m. birželio 7 d. rašto „Dėl įmokų išieškojimo restruktūrizavimo proceso metu“ kopijos, AB DNB banko 2014 m. kovo 3 d. atsakymo į ieškovo 2014 m. vasario 24 d. pretenzinį raštą kopijos, VSDFV Utenos skyriaus debeto mokėjimo nurodymų Nr. 3802, 6134, 8598, 10392 kopijos, VSDFV 2014 m. sausio 22 d. priverstinės hipotekos sprendimo ir UAB „Melinga“ sąskaitoje lėšų judėjimo kopijos priimtinos į bylą.

44Dėl civilinės atsakomybės

45CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jei įrodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimą – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą (jos padarymo faktą bei konkretų dydį), priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos bei atsakovo kaltę (nebent asmuo konkrečiu atveju atsako be kaltės).

46Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl banko, kaip kredito įstaigos, nustatytos prievolės per Mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigos nurodymu nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė AB DNB bankas pažeidė šią prievolę. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes bei nepagrįstai priėjo išvadą, kad atsakovei civilinė atsakomybė taikytina.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką (CPK 185 straipsnis), nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

48Dėl neteisėtų veiksmų

49Neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

50VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis (akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad kredito įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos.

51Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. kovo 5 d. sudarė susitarimą Nr. 5 dėl 2004 m. birželio 2 d. banko sąskaitos sutarties Nr. F1-0-70 sąlygų pakeitimo, kuria Bankas įsipareigojo priimti ir įskaityti pinigus į ieškovo atidarytas sąskaitas bei vykdyti ieškovo nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitų (sutarties 1.1 punktas, t. 1, b. l. 131–133). Iš šio susitarimo 1.2, 3.1 punktų matyti, kad Bankas taip pat turi pareigą vykdyti ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi priimtas UAB „Melinga“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 p.); taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytas UAB „Melinga“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jos turto ne tik pagal Panevėžio apygardos teismo, bet ir pagal kitų teismų bei institucijų sprendimus (3 p.); leista visus UAB „Melinga“ komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams mokėti iš šių AB DNB banko sąskaitų Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 ir Nr. LT20 4010 0455 0004 9693; AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT65 7300 0100 0255 0568, neatsižvelgiant į pritaikytus šioms sąskaitoms apribojimus ir areštus (4 p.) (t. 1, b. l. 12–13). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi išaiškinta, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nutarties rezoliucinės dalies 3 p.) sąvoka „kitos institucijos“ apima ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VSDF valdybos teritorinius skyrius, o sąvoka „sprendimai“ taip pat apima Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių priimtus sprendimus; patikslinta, kad UAB „Melinga“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš šio turto yra sustabdomas pagal teismų ir institucijų sprendimus, priimtus tiek iki Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo, tiek po šios teismo nutarties priėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad 2012 m. birželio 19 d. nutartyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog UAB „Melinga“ iš šių sąskaitų leidžiama komercinei veiklai vykdyti atlikti reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Melinga“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas 601 597 Lt ieškovo finansinis reikalavimas, kuris buvo susidaręs iki 2013 m. gegužės 16 dienos. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo patvirtintas 2013–2017 m. UAB „Melinga“ restruktūrizavimo planas. RUAB „Melinga“ toliau nevykdant mokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, VSDFV 2014 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką UAB „Melinga“ (t. 2, b. l. 74). Ieškovas 2014 m. vasario 24 d. apeliantei pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 3802, kurio suma 19 253,48 Lt (t. 2, b. l. 70). 2014 m. vasario 25 d. ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo apeliantės pateikti išaiškinimą, dėl kokių priežasčių nebuvo vykdomi debeto mokėjimo nurodymai, pateikti į UAB „Melinga“ sąskaitas 2013 m. spalio ir vėlesniais metais (t. 2, b. l. 66). 2014 m. vasario 26 d. pagal debeto mokėjimo nurodymą Nr. 3802 gauta 8 169,66 Lt, o likusi suma – 11 083,82 Lt – negauta. 2014 m. kovo 6 d. apeliantė AB DNB bankas pateikė atsakymą į VSDFV Utenos skyriaus raštą, kuriame nurodė, kad remiantis Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi, UAB „Melinga“ vykdė banko sąskaitose mokėjimus, reikalingus komercinei veiklai vykdyti, o VSDFV pateikti debeto mokėjimo nurodymai AB DNB banke yra gauti ir priimti į kartoteką (t. 2, b. l. 69). Ieškovas 2014 m. kovo 24 d. Bankui pateikė debeto mokėjimo nurodymą Nr. 6134, kurio suma 19 623,76 Lt. 2014 m. kovo 25 d. RUAB „Melinga“ VSDFV pervedė 75,91 Lt pagal debeto mokėjimo nurodymą Nr. 6206, kuris pateiktas už 2013 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2014 m. sausio – vasario mėn. susidariusį įsiskolinimą (t. 2, b.l. 184). Ieškovas pateikė 2014 m. balandžio 23 d. – mokėjimo nurodymą Nr. 8598, kurio suma 19 506,12 Lt, 2014 m. gegužės 21 d. – mokėjimo nurodymą Nr. 10392, kurio suma 29 385,09 Lt (t. 2, b. l. 71–73). 2014 m. gegužės 22 d. RUAB „Melinga“ VSDFV pervedė 553,71 Lt pagal debeto mokėjimo nurodymą Nr. 10406, kuris pateiktas už 2014 m. kovo – balandžio mėn. susidariusį įsiskolinimą (t. 2, b.l. 201). 2014 m. gegužės 30 d. iš RUAB „Melinga“ sąskaitos į VSDFV sąskaitą buvo pervesti 57 355,95 Lt pagal 2014 m. sausio 22 d. sprendimą dėl priverstinės hipotekos (t. 2, b. l. 77, 209). 2014 m. birželio 5 d. RUAB „Melinga“ VSDFV pervedė 3520,56 Lt pagal debeto mokėjimo nurodymą Nr. 11916 (t. 2, b.l. 209). Iš sąskaitos, esančios AB DNB banke Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. birželio 12 d. RUAB „Melinga“ pervedė lėšas, kurių bendra suma sudaro 380 273,89 Lt, 176 tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 55–81). 2014 m. birželio 10 d. raštu ieškovas VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į apeliantę, reikalaudamas vykdyti pateiktus debeto mokėjimo nurodymus ir informuodamas, kad Bankas, nevykdydamas pateiktų mokėjimo nurodymų RUAB „Melinga“ einamosioms valstybinio socialinio draudimo įmokoms išieškoti, padarė VSDFV Utenos skyriui 115 257,60 Lt žalą, dėl kurios atlyginimo VSDFV Utenos skyrius turi teisę kreiptis į teismą (t. 1, b. l. 7–8). 2014 m. birželio 25 d. apeliantė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir kad Bankas, gavęs duomenis dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties, kuria draudžiamas išieškojimas iš bendrovės turto pagal teismų ir institucijų sprendimus pakeitimą ar panaikinimą, įvykdys VSDFV nurodymus nesumokėtas RUAB „Melinga“ valstybinio socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje (t. 1, b. l. 9–11). 2014 m. liepos 11 d. RUAB „Melinga“ atliko mokėjimus VSDFV, kurių sumos 667,23 Lt ir 21 631,52 Lt, 2014 m. spalio 6 d. – mokėjimą, kurio suma 20 000 Lt (t. 1, b.l. 55-77). 2014 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė ieškinį teismui, kurį 2015 m. vasario 2 d. patikslino.

52Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas pateikė debeto mokėjimo nurodymus, o atsakovė jų per Mokėjimo įstatyme nustatytą terminą nevykdė (išskyrus 2014 m. vasario 24 d. pateiktą debeto mokėjimo nurodymą, kuris iš dalies apmokėtas gavus 8 169,66 Lt), o priėmė į kartoteką. Atsakovės argumentai, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo draudė iš trečiojo asmens sąskaitos nurašyti pinigus ieškovo naudai, laikytini nepagrįstais, nes šios nutarties rezoliucinės dalies 4 p. nurodyta, jog leidžiama visus UAB „Melinga“ komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams mokėti iš DNB banko sąskaitų Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 bei Nr. LT20 4010 0455 0004 9693, taip pat AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT65 7300 0100 0255 0568, neatsižvelgiant į pritaikytus šioms sąskaitoms apribojimus ir areštus. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad 2012 m. birželio 19 d. nutartyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog UAB „Melinga“ iš šių sąskaitų leidžiama komercinei veiklai vykdyti atlikti reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad visi ieškovo pateikti debeto mokėjimo nurodymai atlikti po nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Melinga“ restruktūrizavimo planas, priėmimo.

53Apeliantė AB DNB bankas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai aiškino ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies ir Mokėjimo įstatymo 6, 7, 8 straipsnių santykį bei nepagrįstai suabsoliutino Banko, kaip profesionalaus verslininko, statusą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo Banko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

54ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant ir privalomųjų įmokų mokėjimą. Pagal to paties straipsnio 4 punktą minėtu laikotarpiu restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Viena vertus, ĮRĮ tiesiogiai nenumatytas draudimas įmonei mokėti einamąsias įmokas laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Kita vertus, įpareigojimas įmonei mokėti tokias įmokas šiuo laikotarpiu taip pat nenumatytas. ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalyje restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos apibrėžiamos kaip visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie mokami įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant pastarąją nuostatą su jau minėtomis ĮRĮ 8 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatomis, darytina išvada, kad einamosios įmokos, įskaitant ir privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas, pradedamos mokėti tik nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2014). Tačiau nesant ĮRĮ tiesiogiai numatyto draudimo įmonei mokėti einamąsias įmokas nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos bei atsižvelgiant į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos yra privalomos (ĮRĮ 2 straipsnio 8 dalis), konstatuoti, kad tokios įmokos neturi būti mokamos laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1212/2014). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi šiuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, o apeliantė teigia, kad šis išaiškinimas šiuo atveju netaikytinas, nes ji neturėjo duomenų apie UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylos eigą, apie tai, jog buvo patvirtintas UAB „Melinga“ restruktūrizavimo planas, o vadovavosi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartimi.

55Kaip minėta, VSDFV pateikus debeto mokėjimo nurodymus, apeliantė turėjo pareigą nurašyti pinigus nuo UAB „Melinga“ sąskaitos tiek sutarties su ieškovu, tiek VSDĮ 21 straipsnio 2 dalies pagrindu, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapribojo šios pareigos. Šios nutarties rezoliucinės dalies 4 punktu leista visus UAB „Melinga“ komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams mokėti iš šių AB DNB banko sąskaitų Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 ir Nr. LT20 4010 0455 0004 9693; AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT65 7300 0100 0255 0568, neatsižvelgiant į pritaikytus šioms sąskaitoms apribojimus ir areštus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB DNB banko sąskaitoje Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 RUAB „Melinga“ buvo pinigų, tačiau Bankas šios pareigos nevykdė ir nenurašė pinigų VSDFV naudai. Iš šios sąskaitos Bankas RUAB „Melinga“ nurodymu vykdė mokėjimus trečiųjų asmenų naudai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra mokėjimo paslaugų teikėja (Mokėjimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai), todėl turėjo žinoti Mokėjimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 106 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, 63 straipsnio nuostatas, pagal kurias nustatyta, kad jei kredito įstaigai yra pateiktas mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos ir atitinkamas antstolių patvarkymas ar kitos valstybės institucijos sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, o mokesčių sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą atsižvelgdama į CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę bei minėtų dokumentų pateikimo datą. Mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su CK 6.9301 straipsnio (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d.) 1 dalies nuostatomis, pagal kurias nustatyta, kad jei skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Taigi nors, kaip teigia atsakovė, RUAB „Melinga“ valdymo organai atsako už tinkamą įmonės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis), tačiau neteisėti RUAB „Melinga“ vadovų veiksmai neįpareigojo Banko atlikti neteisėtų veiksmų ir pervesti lėšas tretiesiems asmenims bei nevykdyti VSDFV pateiktus debeto mokėjimo nurodymus.

56Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo banko neteisėtą neveikimą, t. y. nustatytu terminu nevykdant VSDFV pateiktų debeto mokėjimo nurodymų ir nesulaikant RUAB „Melinga“ pateiktų mokėjimo nurodymų tretiesiems asmenims, kurie buvo paskesnės eilės kreditoriai nei ieškovas.

57Dėl priežastinio ryšio ir žalos

58CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

59Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).

60Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir ieškovui atsiradusios žalos. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad priežastinis ryšys pernelyg nutolęs.

61Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad RUAB „Melinga“ AB DNB banko sąskaitoje Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 buvo pakankamai lėšų ieškovo debeto mokėjimo nurodymams įvykdyti (t 1., b. l. 171-211, t. 2, b. l. 7–20). Tačiau atsakovė nustatytu terminu lėšų nenurašė, o vykdė paskesnės eilės RUAB „Melinga“ pateiktus mokėjimo nurodymus. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo 187 157 Eur (t. 1, b. l. 144). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlus UAB „Melinga“ bankroto bylą, BUAB „Melinga“ skola ieškovui siekė 271 734,21 Eur (t. 2, b. l. 24–26), kurios dalį – 84 577 Eur – sudaro UAB „Melinga“ restruktūrizavimo metu vykdytos veiklos laikotarpiu apskaičiuoti mokesčiai. Taigi UAB „Melinga“ iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo nesumokėjo visų privalomų mokėjimų, atsiradusių restruktūrizavimo metu vykdant komercinę veiklą. Nors dalis iš ieškovo ieškinyje nurodytų mokėjimo nurodymų buvo įvykdyta (pagal ieškovo Bankui pateiktą debeto mokėjimo nurodymą Nr. 3802, kurio suma 19 253,48 Lt, ieškovas gavo 8 169,66 Lt), tačiau pagal kitus ieškinyje nurodytus mokėjimo debeto nurodymus mokėjimai nebuvo gauti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad iš sąskaitos pervedant ieškovui lėšas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2014 m. birželio 5 d. du iš keturių ieškinyje nurodytų debeto mokėjimo nurodymų buvo visiškai įvykdyti, o vienas – iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinyje buvo nurodyti šie debeto mokėjimo nurodymai: Nr. 3802, Nr. 6134, Nr. 8598, Nr. 10392, o RUAB „Melinga“ atliko mokėjimus pagal šiuos ieškovo debeto mokėjimo nurodymus: Nr. 6206, Nr. 10406 bei Nr. 11916 bei pagal VSDFV 2014 m. sausio 22 d. sprendimą dėl priverstinės hipotekos UAB „Melinga“ nustatymo (t. 1, b. l. 171-211, t. 2, b. l. 74). Pagal minėtą sprendimą pervesta 57 353,95 Lt suma, siekiant padengti 2013 m. spalio – gruodžio mėn. susidariusius einamųjų VSD įmokų įsiskolinimus, o ne siekiant įvykdyti 2014 m. vasario 24 d. - 2014 m. gegužės 21 d. pateiktus mokėjimo nurodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV 2014 m. sausio 22 d. sprendimas dėl priverstinės hipotekos 57 353,95 Lt sumai buvo priimtas anksčiau nei ieškinyje nurodyti debeto mokėjimo nurodymai, todėl ir šios sumos pervedimas negalėjo padengti dalies ieškinyje nurodytų debeto mokėjimo nurodymų (t. 2, b. l. 74, 209). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad RUAB „Melinga“ ieškovui pervestos sumos iš dalies padengė 2014 m. vasario 24 d. - 2014 m. gegužės 21 d. ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus. Kitų byloje duomenų, galinčių pagrįsti, jog buvo įvykdyti debeto mokėjimo nurodymai Nr. 3802, Nr. 6134, Nr. 8598, Nr. 10392 (išskyrus jau minėtą debeto mokėjimo nurodymą Nr. 3802, pagal kurį gauta 8 169,66 Lt), nėra.

62Kadangi ieškovo pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurių suma 23 053,19 Eur, nebuvo įvykdyti, o paskutiniai 2014 m. spalio–2015 m. sausio mėnesių laikotarpiu pateikti nurodymai, kurių suma 34 470,18 Eur, dėl lėšų stokos iš viso nebuvo vykdomi ir dėl 2015 m. sausio 30 d. iškeltos bankroto bylos buvo atšaukti, tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neteisėtas atsakovės delsimas įvykdyti pateiktus mokėjimo nurodymus lėmė ieškovo patirtos žalos (negautų pajamų) atsiradimą. Taigi neteisėtas Banko delsimas įvykdyti ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus sudarė sąlygas UAB „Melinga“ išvengti 23 053,19 Eur dydžio prievolės įvykdymo valstybei.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors neteisėtas atsakovės neveikimas (delsimas įvykdyti ieškovo pateiktus mokėjimo nurodymus) nebuvo vienintelė priežastis ieškovės žalai atsirasti, tačiau ją nulėmė. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir padarytos VSDFV biudžetui žalos yra pernelyg nutolęs.

64Dėl kaltės

65CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

66Apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo, jog jai pateikti debeto mokėjimo nurodymai yra dėl einamųjų įmokų išieškojimo, taip pat nežinojo, už kokį laikotarpį šie debeto mokėjimo nurodymai suformuoti, atmestini. Iš šalių susirašinėjimo, bankui pateiktų debeto mokėjimo nurodymų galima matyti, už kokį laikotarpį įmokos yra išieškomos (t. 1, b. l. 9-11; t. 2, b. l. 69, 70-73). Kadangi Bankas vertintinas kaip itin profesionalus specialią licenciją turintis verslininkas, kurio viena iš licencijuojamų paslaugų yra mokėjimo paslaugų teikimas (Mokėjimų įstatymo 6, 7 ir 8 straipsniai), darytina išvada, kad Bankas turėjo suprasti, jog ieškovo pateikti debeto mokėjimo nurodymai yra dėl einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, o jų nurašymas atitinka Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlygą, kurioje nurodyta, jog leidžiama visus UAB „Melinga“ komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomas įmokas bei darbo užmokestį darbuotojams mokėti iš DNB banko sąskaitų Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 bei Nr. LT20 4010 0455 0004 9693, taip pat AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT65 7300 0100 0255 0568, neatsižvelgiant į pritaikytus šioms sąskaitoms apribojimus ir areštus (nutarties rezoliucinės dalies 4 p.).

67Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nežinojo apie restruktūrizavimo bylos UAB „Melinga“ iškėlimą ir eigą, todėl negalėjo sulaikyti RUAB „Melinga“ mokėjimų tretiesiems asmenims ir vykdyti ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus, laikytinas nepagrįstas.

68Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad iš 2014 m. vasario 25 d. rašto Nr. (8.36) R3-592 matyti, kad ieškovas Banką informavo apie UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir apie tai, jog jis nevykdo ieškovo pateiktų mokėjimo debeto nurodymų dėl einamųjų VSD įmokų skolų priverstinio išieškojimo. Bankas 2014 m. birželio 25 d. rašte pripažino, jog jam žinoma, kad UAB „Melinga“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ieškovo pateiktų debeto mokėjimo nurodymų nevykdys, nes neturi tam teisinio pagrindo, todėl debeto mokėjimo nurodymus priima į kartoteką. Taigi iš šio rašto turinio matyti, kad Bankas žinojo apie iškeltą restruktūrizavimo, tačiau atsisako vykdyti ieškovo pateiktus debeto mokėjimo nurodymus.

69Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės kaltė dėl nustatytu terminu debeto mokėjimo nurodymų neįvykdymo nustatyta.

70Dėl atlygintinų nuostolių dydžio

71CK 6.934 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs mokėjimo nurodymą, atsako pagal bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės taisykles, o 2 dalyje nurodyta, kad jeigu dėl atsiskaitymo taisyklių pažeidimo bankas neteisėtai sulaikė lėšas, tai bankas privalo mokėti šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal VSDĮ 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Mokėjimų įstatymo 41 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai atlygina savo mokėjimo paslaugų vartotojams visą komisinį atlyginimą ir palūkanas, kurie tenka mokėjimo paslaugų vartotojams dėl mokėjimo operacijos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

72Nagrinėjamu atveju Bankas, nors ir buvo informuotas apie ieškovo pateiktus mokėjimo nurodymus, tačiau jų nustatytu terminu neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 23 053,19 Eur nuostolių atlyginimo ir 87,80 Eur palūkanų. Apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju taikytinas mišrios kaltės institutas ir todėl mažintini atlygintini nuostoliai, laikytini nepagrįstais.

73Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė atsakovės atsakomybės laipsnį mažinti atsižvelgiant į ieškovų kaltus veiksmus, vadovaujantis bendrosiomis mišrią kaltę nustatančiomis civilinės atsakomybės normomis – CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015).

74Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bankas nustatytu terminu neįvykdė mokėjimo nurodymų, taip pat konstatuota, kad jis buvo informuotas apie pareigą juos įvykdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tai, jog RUAB „Melinga“ pateikė Bankui vykdyti mokėjimo nurodymus tretiesiems asmenims, o ne VSDFV, Banko neįpareigoja jų vykdyti. Akcentuotina, kad Bankas nesant pakankamai lėšų sąskaitoje Nr. LT54 4010 0455 0002 0272 visiems mokėjimo nurodymams įvykdyti, turėjo pareigą vykdyti VSDFV pateiktus mokėjimo nurodymus, sulaikydamas RUAB „Melinga“ pateiktus mokėjimo nurodymus.

75Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti priteistinų nuostolių dydį atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog banko neteisėti veiksmai nėra vienintelė ieškovo nurodomų nuostolių priežastis.

76Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas ieškinio dalies atsisakymas, atsiėmimas ar ieškinio patikslinimas (CPK 139 – 141 straipsniai). Išklausius teismo posėdžio garso įrašą taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas atsisakė savo dalies reikalavimų. Be to, vien tai, kad nors Banko elgesys buvo ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jis buvo pakankama priežastis nuostoliams atsirasti, nėra pagrindas mažinti priteistinų nuostolių dydį.

77Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti mišrios kaltės instituto ir mažinti atlygintinų nuostolių dydį, yra pagrįstas.

78Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

79CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

80Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal patikslinto ieškinio ribas, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Banko neteisėtu neveikimu padarytos žalos atlyginimo, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtų nuostolių dalį.

81Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti arba keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 4. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d.... 5. Bankas nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo... 6. Jei Bankas nebūtų atlikęs nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y.... 7. Be to, Bankas yra sudaręs su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba... 8. VSDĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kredito įstaiga Valstybinio... 9. Ieškovas nurodė, kad, nutraukus UAB „Melinga“ restruktūrizavimo bylą,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismo vertinimu, šalis sieja deliktinės civilinės atsakomybės santykiai,... 13. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai (neveikimas), kuriais ji neatidėliotinai... 14. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.... 15. Teismas akcentavo, kad nors įmonės (RUAB „Melinga“) valdymo organai pagal... 16. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.282 str. 1 d. nuostatų,... 17. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Melinga“ iki restruktūrizavimo... 18. Teismas akcentavo, kad nors ieškovas turi teisinę galimybę pareikšti... 19. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė išvestinius reikalavimus dėl 37... 20. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas, nes atsakovė... 21. Teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimų dalį, iš Banko ieškovui VSDFV... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. Apeliaciniame skunde atsakovė AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus... 24. 1. Dėl bylos esmės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos... 25. 3. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Įmonių... 26. 4. Dėl atidumo ir rūpestingumo pareigos. Pirmosios instancijos teismas,... 27. 5. Dėl precedento reikšmės. Remtis teismų precedentais reikia itin... 28. 6. Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas,... 29. 7. Dėl žalos fakto ir dydžio. Ieškovas ieškiniu kėlė klausimą dėl... 30. 8. Dėl priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 31. 9. Dėl deliktinės atsakomybės. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo,... 32. 10. Dėl mišrios kaltės. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės AB DNB... 33. 11. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „Melinga“ prašo... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų ... 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 39. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 40. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 41. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia naujus... 42. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 43. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314... 44. Dėl civilinės atsakomybės... 45. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai... 46. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl banko, kaip kredito... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 48. Dėl neteisėtų veiksmų... 49. Neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose... 50. VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis (akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio... 51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. kovo 5 d. sudarė... 52. Taigi iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas pateikė debeto mokėjimo... 53. Apeliantė AB DNB bankas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 54. ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti... 55. Kaip minėta, VSDFV pateikus debeto mokėjimo nurodymus, apeliantė turėjo... 56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 57. Dėl priežastinio ryšio ir žalos ... 58. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 59. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta... 60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra tiesioginis priežastinis... 61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad RUAB „Melinga“ AB DNB banko... 62. Kadangi ieškovo pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurių suma 23 053,19... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 64. Dėl kaltės... 65. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik... 66. Apeliantės teiginiai, kad ji nežinojo, jog jai pateikti debeto mokėjimo... 67. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantė nežinojo apie restruktūrizavimo... 68. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad iš 2014 m. vasario 25 d. rašto... 69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės kaltė... 70. Dėl atlygintinų nuostolių dydžio... 71. CK 6.934 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankas, neįvykdęs ar netinkamai... 72. Nagrinėjamu atveju Bankas, nors ir buvo informuotas apie ieškovo pateiktus... 73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama galimybė atsakovės... 74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bankas nustatytu terminu neįvykdė... 75. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus,... 76. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas ieškinio dalies... 77. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad... 78. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 79. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo... 80. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovės... 81. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 83. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti...