Byla A-942-502/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą atsakovui Klaipėdos savivaldybės merui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkės 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją nagrinėti iš esmės jai pateiktą skundą.

5Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į Komisiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. (4.22)-R2-1998 „Dėl patalpų ( - ), perdavimo panaudos pagrindais“ (toliau – ir Raštas) panaikinimo. Skunde nurodė, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti skundą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, skundas jam nebuvo grąžintas, nors vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 3 dalimi turėjo būti grąžintas. Sprendime nenurodyta, kuriuo iš Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija), 16 punkte nurodytų pagrindų buvo vadovaujamasi priimant šį sprendimą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamame Sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, jog Raštu nėra priimtas joks sprendimas, kuris galėtų pakeisti pareiškėjo teisinį statusą ir, kad šis raštas nėra įpareigojantis pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus ar draudžiantis užsiimti kokia nors veikla. Pareiškėjui Sprendimu buvo atimta galimybė vykdyti projektą „VDCI-115 „SOS - VAIKAI“ Intensyvios krizių įveikimo pagalbos šeimai ir vaikams centras“, taip pat ir kitus projektus. Komisijos pirmininkė, neišnagrinėjus skundo Komisijos posėdyje, neturėjo galimybės įvertinti visų aplinkybių bei Rašto, todėl neturėjo teisės padaryti tokią išvadą vienasmeniškai. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pirmininkė neįvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nenurodė į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina Komisijos arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama teisė į teisminę gynybą.

6Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime nurodė, kad Komisijos teisinį statusą ir darbo tvarką reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu nr. 533 (toliau – ir Nuostatai). Kadangi skundo priėmimo procedūra vyksta pagal specialias teisės normas, nėra jokio pagrindo taikyti analogiją ir vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 18 p. 2 d., atsisakius priimti skundą nagrinėti, Komisija neįpareigota jį grąžinti pareiškėjui. Komisijos pirmininkas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, remdamasis Nuostatų 16 p., įvertino skundą ir Sprendime nurodė argumentus, dėl kurių skundas nepriimtinas nagrinėti Komisijoje. Skundžiamas Sprendimas yra visiškai pagrįstas, kadangi pareiškėjo skundžiamas raštas, kaip nepakeičiantis pareiškėjo teisių ir pareigų, negali būti ginčo dalyku. Klaipėdos miesto savivaldybės 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. (4.22)-R2-1998 pateikta informacija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau jokie sprendimai šiuo raštu nebuvo priimami. Įvertinus Rašto turinį, jis laikytinas informacinio pobūdžio ir pats savaime teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

8Akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Komisijos pirmininko įgaliojimų nepagrįsti, kadangi pagal Nuostatų 16 p., 18 ir 21 punktus, sprendimą dėl skundo priėmimo priima Komisijos pirmininkas, todėl Sprendimas priimtas nepažeidžiant kompetencijos ir Nuostatose numatytos sprendimų priėmimo procedūros. Atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo institucijų veikla, šioms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Ginčą dėl patalpų panaudos teisinių santykių tarp pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės sprendžia bendrosios kompetencijos teismai (civ. byla Nr. e2-5589-965/2015).

9Nepagrįstais vertina ir pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Atsisakius priimti nagrinėti skundą, kuris negali būti nei Komisijos, nei teismo nagrinėjimo dalyku, teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama. Atsakovo nuomone, sprendimu niekaip nebuvo apribota galimybė kreiptis teisminės gynybos dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, susijusių su projektų vykdymu, ar Klaipėdos miesto savivaldybės priimtų sprendimų, susijusių su patalpų panauda.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. su skundu kreipėsi į Komisiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. (4.22.)-R2-1998 „Dėl patalpų ( - ), perdavimo panaudos pagrindais“ panaikinimo. Komisija skundžiamą Sprendimą grindė tuo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, šiuo atsakymu pareiškėjui nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos subjektinės teisės. Komisijos pirmininkė, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Komisijos nagrinėjimo dalyku gali būti tik administraciniai aktai, kurie daro įtaką asmens subjektinėms teisėms. Teismas sprendė, ar pagrįstai Komisijos pirmininkė atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

13Teismas, įvertinęs Rašto turinį, pritarė Komisijos Sprendime išdėstytai pozicijai, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jame jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra. Teismo vertinimu, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, taip pat nėra nustatyta pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Rašte pateikiama informacija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

14Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reguliavimo dalyku yra ir asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, į kuriuos viešojo administravimo subjektas gali atsakyti laisvos formos raštu, o asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą VAĮ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Teismas akcentavo, kad šis teisinis reguliavimas lemia, jog Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, viešojo administravimo subjektų atsakymai į asmenų kreipimąsi apie institucijos veiklos pagerinimą ar trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informaciją apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu ir pan., priskirtini viešojo administravimo subjektų veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas taip pat patenka į Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetenciją. Šiuo atveju Raštas adresuotas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei atsakant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (16.3-42)SD-3877 ir nėra tiesiogiai susijęs su kokiu nors pareiškėjo kreipimusi į Klaipėdos miesto savivaldybę, t. y. raštas nėra atsakymas pareiškėjui.

15Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad byla dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo pagal pareiškėjo skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nepriskirtina nagrinėti Komisijos kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 16.1 punkte yra nustatyta, jog užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis, be kita ko, įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai. Nustatęs, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, Komisijos pirmininkas gali nuspręsti atsisakyti jį priimti nagrinėti. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti bei tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Komisiją nagrinėti iš esmės jai pateiktą skundą.

16III.

17Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

18Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė byloje dalyvaujančius asmenis. Atkreipia dėmesį, kad mero atstovavimo teisme turinį ir ribas bei jų nustatymo tvarką turi nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskiru savo sprendimu. Tai reiškia, kad be savivaldybės tarybos žinios meras teisme vesti bylos neturi teisės - priešingu atveju meras įgytų per didelius įgaliojimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu įgaliojimo suteikimo tvarka nėra nustatyta savivaldybės tarybos veiklos reglamentu pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės taryba ar administracijos direktorius priima sprendimą dėl įgaliojimo suteikimo, tačiau tam būtinas savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovo teikimas. Šiuo atveju meras, potvarkiais duodamas įgaliojimus L. A. ir J. L., kurie atliko procesinius veiksmus šioje byloje, be administracijos direktoriaus ir jų tiesioginio vadovo delegavimo, peržengė savo kompetencijos ribas. Teismas, nenustatęs, ar šių asmenų pareigybių aprašyme apskritai yra nustatytas atstovavimas ir kam (kokiai konkrečiai savivaldybės institucijai) teisme, pažeidė imperatyvias teisės normas.

19Pareiškėjas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių priėmė nepagrįsta išvadą, jog Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

20Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pagal teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje vertino, ar pareiškėjo teisės iš tiktųjų yra pažeistos, taip pat šioje stadijoje neturėjo teisės atsisakyti priimti skundą konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1066-520/2015). Raštas, dėl kurio panaikinimo buvo paduotas skundas Komisijai, turėjo tiesiogines pasekmes pareiškėjui, kadangi atėmė galimybę jam vykdyti projektą „VDCI-115 „SOS- VAIKAI“ Intensyvios krizių įveikimo pagalbos šeimai ir vaikams centras“, taip pat ir kitus projektus. Šis Raštas daro įtaką ir pareiškėjo įvaizdžiui.

21Ginčijamas Sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi Sprendime nėra nurodytas jo priėmimo pagrindas, nenurodyta į kokią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, jeigu jo skundas nenagrinėtinas Komisijoje ir kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą nagrinėti. Be to, atsisakius priimti skundą nagrinėti, jis nebuvo pareiškėjui grąžintas, kaip nustatyta ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje.

22Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

23Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie netinkamą įgaliojimą atstovauti merui ir savivaldybės tarybai yra visiškai nepagrįsti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savivaldybės tarybai teisme gali atstovauti atstovas, kuriam įgaliojimus išduoda meras ir tokie įgaliojimai kildinami iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2012, 23). Pats pareiškėjas atsakovu byloje nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės merą, todėl jam atstovavimui savo interesams nereikia gauti papildomų įgaliojimų iš jokių kitų institucijų, o įgaliojimus atstovauti jis gali teikti bendra teisės aktuose nustatyta tvarka.

24Pažymėjo, kad teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, jog byla dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero rašto teisėtumo ir pagrįstumo nėra priskirtina Komisijos kompetencijai, o ginčas dėl patalpų panaudos teisinių santykių tarp pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės jau yra išspręstas bendrosios kompetencijos teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas c. b. Nr. e2A-273-265/2016).

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. (4.22.)-R2-1998, teisėtumo ir pagrįstumo.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

29Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

30Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

31Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu sprendė, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo Komisijai skundžiamą Raštą, kadangi jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, jame nėra jokių viešojo administravimo subjektų patvarkymų ar įpareigojimų, skirtų pareiškėjui, jame pateikta informacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, atitinkamai nepriskirtas Komisijos kompetencijai.

32Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad Komisijai skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, atsisakius priimti nagrinėti skundą, jis pareiškėjui nebuvo grąžintas, tokiu būdu pažeisti ABTĮ nustatyti reikalavimai. Be to, byloje atsakovą atstovavo tokių įgaliojimų neturintys asmenys, o meras negali suteikti įgaliojimų be savivaldybės tarybos sprendimo.

33Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

34Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

35Įvertinus pareiškėjo Komisijai skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2014 m. birželio 13 d. rašto Nr. (4.22.)-R2-1998 turinį akivaizdu, kad juo socialinės apsaugos ir darbo ministrė informuojama dėl patalpų, esančių adresu: ( - ), perdavimo panaudos pagrindais. Taip pat jame prašoma pateikti informaciją, tačiau jokie įpareigojimai, nurodymai minėtu raštu nėra duodami, jis yra skirtas ne pareiškėjui, o socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Pareiškėjo Komisijai skundžiamas Raštas, kaip pagrįstai nurodė Komisijos pirmininkas, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, yra informacinio pobūdžio raštas, o ne individualus administracinis aktas, kuris nei pareiškėjui, nei kitiems subjektams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pagrįstai sprendė, kad jis nepriskirtinas nagrinėti Komisijos kompetencijai, atitinkamai atsisakė priimti jį nagrinėti.

36Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Komisijos pirmininko veiksmų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gruodžio 16 d., toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai reglamentuoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų (toliau – komisija) darbo tvarką. Šių Nuostatų 16 p. Nustatyta, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis įvertina, be kita ko, ir skundo priskyrimą komisijos kompetencijai. Įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: priimti skundą (prašymą) nagrinėti; atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti; nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą ištaisyti skundo (prašymo) trūkumus; neištaisius per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, atsisakyti jį priimti ir grąžinti skundą (prašymą) padavusiam asmeniui (Nuostatų 18 p.). Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, gavus skundą, Komisijos pirmininkas įvertina skundo priskyrimą jos kompetencijai, o nustatęs, kad jis nenagrinėtinas Komisijoje, nusprendžia atsisakyti priimti skundą nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Komisijos pirmininkas pažeidė teisės aktus vienasmeniškai išsprendęs skundo priėmimo klausimą, nepagrįsti ir atmestini.

37Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju tik išnagrinėjus bylą iš esmės sprendžiama ar asmens teisės yra pažeistos. Pareiškėjo skundas Komisijoje nebuvo priimtas nagrinėti dėl to, kad jo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jokių pasekmių ne tik pareiškėjui, bet jokiam kitam subjektui, todėl nustačius, kad toks raštas akivaizdžiai niekam jokių teisinių pasekmių nesukels, galima atsisakyti priimti nagrinėti skundą jo priėmimo stadijoje.

38Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad Komisijos pirmininkas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, jo negrąžino pareiškėjui, savaime nedaro priimto Komisijos sprendimo neteisėtu ir nesudaro pagrindo jį naikinti.

39Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą atmesti.

42Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į Komisiją dėl Klaipėdos... 6. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras pateiktame atsiliepime į... 7. Atsiliepime nurodė, kad Komisijos teisinį statusą ir darbo tvarką... 8. Akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Komisijos pirmininko... 9. Nepagrįstais vertina ir pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės į... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. su skundu kreipėsi... 13. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, pritarė Komisijos Sprendime išdėstytai... 14. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 15. Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatavo, kad byla dėl Rašto... 16. III.... 17. Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas pateikė... 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Pareiškėjas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs... 20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos... 21. Ginčijamas Sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų,... 22. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras pateikė atsiliepimą į... 23. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie netinkamą... 24. Pažymėjo, kad teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, jog byla... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2015 m. lapkričio 2 d.... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos... 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo nagrinėti bylą... 30. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės... 31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis ginčui... 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad Komisijai... 33. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir... 34. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio... 35. Įvertinus pareiškėjo Komisijai skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės... 36. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl... 37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad Komisijos pirmininkas, atsisakęs... 39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį... 42. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....