Byla 2S-1251-601/2009
Dėl areštų taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. Č. ir I. Č. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties Nr. 02200904341-L dėl areštų taikymo,

Nustatė

2Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi areštavo UAB „Plieno raštas“ gamybines patalpas bei skolininkams G. Č. ir I. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, įkeistus 2007-08-07 hipotekos lakštu, bei įspėjo įkeisto turto savininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nustatė, jog užtikrinant 3 000 000 Lt paskolos, suteiktos pagal 2007-08-03 kredito linijos sutartį Nr. 17-802, grąžinimą kreditoriui AB Ūkio bankas, UAB „Plieno raštas“ įkeitė gamybines patalpas, o G. Č. ir I. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 546 070 Lt. Kreditorius prašo priverstinai išieškoti – 2 792 497,26 Lt, kadangi skolininkas UAB „Plieno raštas“ tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui, teismas areštavo įkeistą turtą.

3Atskiruoju skundu pareiškėjai G. Č. ir I. Č. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl pareiškėjams G. Č. ir I. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), arešto, ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjams G. Č. ir I. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas be pagrindo viršijo hipoteka užtikrintos prievolės ribas, areštuodamas apeliantams priklausantį turtą, kadangi vien hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio turto vertė yra didesnė nei skolos dydis, dėl ko pardavus skolininko įkeistą turtą būtų visiškai padengtas įsiskolinimas kreditoriui; 2) pareiškėjų turto areštas nėra tikslingas, kadangi pirma eile pardavus hipotekos lakštu įkeistą skolininko turtą ir pilnai patenkinus kreditoriaus reikalavimus, pareiškėjams priklausantis turtas varžytynėse nebūtų parduodamas; 3) apribojus pareiškėjų teises disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu yra pažeidžiamos jų teisės į šeimos būstą.

4Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Ūkio bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo: hipotekos skyrius pagrįstai užtikrindamas skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui areštavo ne tik skolininko bet ir pareiškėjų įkeistą turtą.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7Lietuvos Respublikos CPK 558 str. 1 d. numatyta, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo <...>. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Lietuvos Respublikos CPK 560 str. numatyta, jeigu skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui.

8Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog skolininkas UAB „Plieno raštas“ pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. Kredito sutartį Nr. 17-802 (užtikrindamas 300 000 Lt kredito grąžinimą) hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), įkeitė kreditoriui AB Ūkio bankui jam nuosavybės teise priklausančias gamybines patalpas, esančias ( - ). Minėtu hipotekos lakštu aukščiau nurodytos prievolės įvykdymo užtikrinimui pareiškėjai G. Č. ir I. Č. taip pat įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį ( - ). Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintų reikalavimų, esant Kredito sutarties sąlygų pažeidimams, kredito sutartis buvo vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjus apie tai skolininką, nutraukta. 2009 m. balandžio 29 d. kreditorius kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo į Hipotekos skyrių prie Kauno miesto apylinkės teismo.

9Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių nutraukus Kredito sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui, bei paskolos grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkui ir pareiškėjams priklausantį turtą), kreditoriui kreipusis su pareiškimu dėl priverstinės skolos išieškojimo, Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo pagrįstai areštavo visą įkeistą turtą, siekiant užtikrinti skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui, kuri yra užtikrinta hipoteka.

10Atmestini apeliantų argumentai, jog teismas be pagrindo viršijo hipoteka užtikrintos prievolės ribas, areštuodamas apeliantams priklausantį turtą, kadangi vien hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio turto vertė yra didesnė nei skolos dydis, dėl ko pardavus skolininko įkeistą turtą būtų visiškai padengtas įsiskolinimas kreditoriui. Iš byloje pateikto hipotekos lakšto nuorašo matyti, jog prievolės užtikrinimo metu, bendrai įkeičiamo turto vertė (priklausančio tiek skolininkui tiek apeliantams) buvo 1 546 070 Lt, t. y. mažesnė už juo užtikrintą prievolę – 300 000 Lt. Be to, iš apeliantų pateiktos 2008 m. gruodžio 30 d. atliktos pakartotinio vertinimo turto vertės nustatymo pažymos matyti, jog skolininkui priklausančio įkeisto turto priverstinio pardavimo vertė yra 2 880 000 Lt, t. y. taip pat mažesnė nei hipoteka užtikrintas įsiskolinimas (bendrai sumoje 2 901 304,04 Lt). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų pateikta 2008-12-30 išvada dėl skolininko turto vertės atlikta beveik prieš metus, todėl atsižvelgiant į šiuo metu esančią ekonominę situacija bei nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje, tikėtina, jog skolininko įkeisto turto vertė gali būti dar mažesnė, dėl ko šiuo metu realizavus tik skolininkui priklausantį hipoteka įkeistą turtą prievolė kreditoriui nebūtų pilnai įvykdyta. Be to, pareiškėjams priklausančio įkeisto turto areštas nepažeidžia jų interesų, kadangi priverstinai pardavus iš varžytynių įkeistą turtą pirmiau būtų realizuotas skolininkui priklausantis įkeistas turtas ir tik jo nepakakus būtų parduodamas pareiškėjams priklausantis butas, pagal hipotekos lakšte nurodytą įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilę.

11Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

12Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

Nutarė

14Atskirąjį skundą atmesti.

15Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai