Byla 3K-3-103/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. U. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 18 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kuria užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Skundo esmė

4Pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartį iš GNSB „Šatrija“ A. U. buvo perkelta 49 846 Lt paskola kreditoriui AB DnB NORD bankui (buvusiam AB Žemės ūkio bankui). Skolininkas A. U., užtikrindamas 49 846 Lt paskolos grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, 1999 m. vasario 11 d. hipotekos lakštu Nr. 02119990000434 įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu ( - ), bendras plotas 76,2 kv. m, unikalus buto Nr. ( - ). Įkeisto turto vertė 47 092 Lt. Kadangi skolininkas nevykdė prievolės pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. 8, kreditorius AB DnB NORD bankas 2005 m. gegužės 16 d. raštu informavo skolininką, kad nuo 2005 m. birželio 20 d. nutraukia minėtą skolos perkėlimo sutartį. Kreditorius nurodė, kad skolininkas negrąžino 54 017,63 Lt skolos, kurią sudaro 40 669,85 Lt paskola, 11 094,90 Lt nesumokėtų palūkanų, 2252,88 Lt delspinigių.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2007 m. birželio 18 d. nutartimi areštavo A. U. turtą – butą su 10.31 kv. m rūsiu, bendras buto plotas 76,2 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), esantį (duomenys neskebtini), įkeistą 1999 m. vasario 11 d. hipotekos lakštu Nr. 02119990000434, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką A. U., kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas konstatavo, kad pagal Teismų įstatymo 17 straipsnį, CK 4.192 straipsnį yra pagrindas taikyti įkeistam skolininko turtui areštą, nes skolininkas A. U. neįvykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui bei įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, kad jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui kreditorius nesikreips pakartotinai turtą parduoti varžytynėse, įkeisto turto areštas bus panaikintas.

7Kauno

8apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė skolininko atskirąjį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad esminiai atskirojo skundo argumentai yra susiję su ta faktine aplinkybe, jog teisme vyksta ginčas dėl skolos dydžio ir skolos pagrįstumo, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo areštuoti turtą, kol nepriimtas procesinis sprendimas šiuo klausimu. Tokie argumentai, kolegijos nuomone, negali būti teisinis pagrindas hipotekos teisėjo nutarčiai naikinti, nes šioje skolos išieškojimo stadijoje nėra vykdomas skolos išieškojimas. Kolegija pažymėjo, kad hipotekos kreditorius įstatymo suteiktomis teisėmis priverstinio skolos išieškojimo procese naudojasi siekdamas operatyvaus ir visiško reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto. Tai pat kolegija pažymėjo, kad A. U. ir jo sutuoktinė yra iškėlę civilinę bylą tik dėl skolos perkėlimo sutarties pagrįstumo ir skolos dydžio, įkeitimo sandorio (hipotekos lakšto) teisėtumo ir pagrįstumo skolininkas neginčija. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad hipotekos teisėjo nutartis pagrįsta ir teisėta.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu skolininkas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 18 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11Teismai, aiškindami ir taikydami CK 4.174 ir 4.192 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad teisme yra iškelta ir nagrinėjama kita byla dėl skolos perkėlimo sutarties pagrįstumo ir skolos dydžio. Kasatorius nurodo, kad skolos perkėlimo sutartimi jam ir jo sutuoktinei yra perkelta per didelė skola, galutinis procesinis sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas. Tačiau teismai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir nepagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą areštuoti. Kasatorius mano, kad, įsiteisėjus teismo nutartims, kreditorius gali išvaržyti ginčo turtą be jokių kliūčių, todėl būsimas procesinis sprendimas kitoje byloje tampa beprasmis. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą analogiškoje kaip ir kasatoriaus civilinėje byloje (civilinė byla A. Petkevičienė (Petraitienė) v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ ir GNSB ,,Šatrija“, bylos Nr. 3K-3-134/2006). Tiek ieškovė minimoje byloje, tiek ir kasatorius yra to paties daugiabučio namo gyventojai, kreditoriaus AB DnB NORD banko skolininkai pagal skolų perkėlimo sutartį, kurias jie ginčija. Ieškovės byloje ieškinys iš dalies tenkintas ir skola bankui sumažinta. Sprendimas kasatoriaus A. U. byloje dar nėra priimtas, tačiau, kasatoriaus nuomone, jo skolą teismas taip pat turėtų sumažinti.

12Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo skolininko kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymų leidėjas bylas, kylančias iš hipotekos teisinių santykių, priskyrė prie ypatingosios teisenos bylų. Teismui paprastai reikia tik formaliai patikrinti, ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos vienokiam ar kitokiam sprendimui priimti. Teismas šios kategorijos bylose nesaistomas jų dalyvių argumentų. Kreditorius nurodo, kad kasaciniame skunde keliami fakto klausimai, susiję su skolos dydžiu. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai taikė CK 4.174, 4.192 straipsnių, CPK 558 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Skolininko nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties aplinkybės yra kitokios, nesusijusios su hipotekos teisinių santykių bylomis ir ypatingosios teisenos procedūrų taikymu.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15`Pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartis iš GNSB „Šatrija“ A. U. buvo perkelta 49 846 Lt paskola kreditoriui AB DnB bankui. Užtikrinant šią prievolę, bankui buvo įkeistas butas. 2005 m. birželio 16 d. raštu bankas informavo skolininką, kad nutraukia šią skolos perkėlimo sutartį ir pradeda skolos priverstinį išieškojimą. Apylinkės teismo hipotekos teisėja, užtikrindama skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui, areštavo įkeistą turtą, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims ir t. t., įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Dėl 1999 m. vasario 29 d. skolos perkėlimo sutarties teisėtumo ir skolos dydžio nagrinėjama byla ieškinio teisenos tvarka.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kaip kasacijos pagrindas byloje nurodoma tai, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl priverstinio vykdymo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą teisiniams santykiams reglamentuoti. Dėl šių teisės klausimų teisėjų kolegija pasisako.

18CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolingas 54 017,63 Lt. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, kad pagrįstai teismai konstatavo, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui (kasatoriui), kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 straipsnio 1 dalis, CK 4.192 straipsnis).

19CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis). Per įstatymo nustatytus terminus kreditoriui nepateikus pakartotinio pareiškimo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 straipsnio 3 dalis). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Kreditorius (įkaito gavėjas) įgyja įkeitimo teisę.

20Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Jau buvo minėta, kad CPK 558 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės priverstinai išieškant skolą – prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jam administruoti; jeigu turtas nerealizuojamas ar reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo, pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad, pateikus pareiškimą pakartotinai, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą, todėl, prieš atliekant šias procedūras, turi būti patikrinti visi dokumentai ir jų duomenys, patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą. Toks dokumentas yra hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytas procedūras.

21Kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu kasacinio skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skundžiami teismų procesiniai sprendimai atitinka aptartų šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu taip pat pažymi, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.

22CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas kasacijos pagrindu pripažįsta atvejį, kai teismas sprendime (nutartyje), kuris skundžiamas kasacine tvarka, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatorius remiasi šiuo pagrindu ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006, kurioje ieškinio teisenos tvarka sprendžiama dėl įsipareigojimų kreditoriui (bankui) dydžio, o ne dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą. Pažymėtina, kad suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje konstatuotas faktines aplinkybes. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais argumentais dėl teisės taikymo šalių teisiniams santykiams reglamentuoti, šis kasatoriaus argumentas dėl skundžiamų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo taip pat negali būti laikomas pagrįstu.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardintų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus procesinius sprendimus.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Skundo esmė... 4. Pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartį iš GNSB „Šatrija“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2007 m. birželio 18 d.... 7. Kauno... 8. apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu skolininkas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo... 11. Teismai, aiškindami ir taikydami CK 4.174 ir 4.192 straipsnių nuostatas,... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. `Pagal 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartis iš GNSB „Šatrija“... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kaip kasacijos pagrindas byloje nurodoma tai, kad teismai, priimdami... 18. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis... 19. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl... 20. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga:... 21. Kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir... 22. CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas kasacijos pagrindu pripažįsta atvejį,... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 18 d.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...