Byla PK-1946-935/2017
Dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdama, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ir jai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, susipažinęs su pareiškėjos I. G. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. J. ir S. J.,

Nustatė

2Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas I. G. privataus kaltinimo skundas. Privataus kaltinimo skunde I. G. prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir A. J. bei S. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 154 straipsnio 1 dalį.

3Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 09.00 val., į pareiškėjos namo kiemą pagal jos prašymą konstatuoti faktines aplinkybes atvyko antstolė Daiva Prunskienė. Tuo metu į pareiškėjos namo kiemą įėjo S. J. ir A. J.. S. J. antstolės akivaizdoje pareiškėją apkaltino tuo, jog ji nunuodijo jų globotus kačiukus, o A. J. aiškino, jog pareiškėja tokiais veiksmais gyrėsi, taip pat nurodė, kad pareiškėja sužalojo jų šunį. I. G. tvirtina, jog nei vieno iš S. J. ir A. J. nurodytų veiksmų ji nėra padariusi.

4Pareiškėja nurodo, kad anksčiau aptartais veiksmais S. J. ir A. J. ją apšmeižė, paskleidė melagingą informaciją valstybės įgalioto asmens akivaizdoje.

5Skunde nurodoma, kad dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdama, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti ir jai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

6Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.

7Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Ši nusikalstama veika yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK XXII skyriuje, kuris saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens garbę ir orumą. Asmens garbę ir orumą taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iš esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tuo pačiu konstatuotina, jog tokia situacija nereiškia, kad toks klausimas yra paliktas spręsti tik skundą paduodančio asmens valiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečiu atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.

8Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sąvoka, nurodyta Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vienas iš nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi šioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013).

10Čia svarbu pastebėti ir tai, kad tiek tarp teisininkų, tiek visuomenėje diskutuojama dėl poreikio siaurinti Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio taikymo galimybes, netgi buvo mėginimų dekriminalizuoti šią veiką, paliekant galimybę tik civilinės teisės priemonėmis ginti garbę ir orumą. Taigi šie faktai taip pat patvirtina, jog baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį asmeniui gali kilti tik išskirtiniais atvejais, kai veika yra itin pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kito asmens teises bei teisėtus interesus.

11Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-190/2012). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto skundo turinio galima suprasti, jog skunde nurodomi teiginiai buvo pasakyti pareiškėjai, bendraujant būtent su ja, girdint trečiajam asmeniui, o ne trečiajam asmeniui, t. y. išsakyti teiginiai buvo skirti pareiškėjai, o ne kitam asmeniui ar asmenims.

12Įvertinęs I. G. skunde nurodytus teiginius, kuriuos galimai išsakė A. J. bei S. J., šių teiginių pobūdį, teiginių galimą paskleidimo mastą, teismas konstatuoja, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms. Konstatuotina ir tai, kad pareiškėja gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojusi civilinės teisės priemonėmis. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali būti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pastebėtina ir tai, kad civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kitą vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis išdėstyta teismų praktika daro išvadą, kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymą galima būtų svartyti kriminalinės bausmės paskyrimo klausimą.

13Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytais A. J. bei S. J. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

14Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje yra nustatyti privataus kaltinimo skundui keliami reikalavimai. Pagal minėto straipsnio nuostatas privataus kaltinimo skundas turi būti rašytinis, jame turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog jis neatitinka anksčiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai nurodoma asmenų, kurie kaltinami nusikalstamų veikų padarymu, veiksmų padarymo vieta. Skunde nurodoma, kad asmenys neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjos kieme, tačiau nėra konkretizuojama, kur tas kiemas yra. Šiuo atveju galima tik spėlioti, kad veiksmai galimai buvo padaryti kieme, kuris yra prie namo, esančio ( - ), kurį kaip savo gyvenamąją vietą nurodo pareiškėja. Vis tik, kaip jau minėta, I. G. skunde aiškiai neteisėtų veiksmų padarymo vietos nenurodė.

16Taigi pareiškėjos skundas negalėtų būti nagrinėjamas ir dėl to, kad jis neatitinka visų baudžiamojo proceso įstatymo tokiam skundui keliamų reikalavimų, kurie nėra formalūs ir yra privalomi kiekvienam asmeniui, besikreipiančiam į teismą su privataus kaltinimo skundu.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu,

Nutarė

18Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjos I. G. skundą, kadangi A. J. bei S. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių.

19Skundas dėl šios nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Skundas paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą Vilniaus apygardos teismui.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, susipažinęs su... 2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas I. G. privataus kaltinimo... 3. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 09.00... 4. Pareiškėja nurodo, kad anksčiau aptartais veiksmais S. J. ir A. J. ją... 5. Skunde nurodoma, kad dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į teisėsaugos... 6. Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti.... 7. Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas... 8. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad... 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m.... 10. Čia svarbu pastebėti ir tai, kad tiek tarp teisininkų, tiek visuomenėje... 11. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija... 12. Įvertinęs I. G. skunde nurodytus teiginius, kuriuos galimai išsakė A. J.... 13. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 14. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos BPK 412... 15. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog jis neatitinka anksčiau nurodytų... 16. Taigi pareiškėjos skundas negalėtų būti nagrinėjamas ir dėl to, kad jis... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1... 18. Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjos I. G.... 19. Skundas dėl šios nutarties gali būti paduodamas per septynias dienas nuo...