Byla 2A-1417-432/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Jolvalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jolvalda“ ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, pareikštą atsakovams AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tretieji asmenys VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija ir Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Tokio Marine Kiln“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą- 14 770,50 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 3. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, nepatenkinus šio reikalavimo,- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 4. Trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašo ieškinį atmesti. 5. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį neteiks, prašė bylą nagrinėti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui nedalyvaujant. 6. Trečiasis asmuo Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė „Tokio Marine Kiln“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 7. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016-10-14, 11 valandą, vietoje, kur Klaipėdos geležinkelio stoties Anglinės kelyno kelias Nr. 21 eina lygiagrečiai su Burių gatve, Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu vagonas Nr. 54008453 susidūrė su vilkikais, kurių valstybiniai numeriai yra DHT549 ir GFN026, ir juos apgadino. Stumiant 13 vagonų iš kelio Nr. 3 link kelio Nr. 31, traukinių derintojas laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje ir pirmas pagal kryptį važiavimo vagonas susidūrė su vilkikais. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pagal teisės aktų reikalavimus turėjo atlikti tyrimą dėl įvykio, tačiau to nepadarė. 8. Ieškovo įsitikinimu, jis yra nukentėjęs šio įvykio metu, bet nėra kaltas dėl įvykio. Ieškovo darbuotojo vairuojamas automobilis atliko jam būtiną procedūrą- svėrimą. Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta KLASCO, šioje vietoje nuolat vyksta krovos darbai. Traukinių derintojas, kuris turi užtikrinti saugą, nepastebėjo, kad vilkikas yra ne gabarito zonoje. Vilkikas buvo sustojęs ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos ir tuo nieko nepažeidė. Vairuotojas neturėjo kitos išeities, nes kelio plotis šioje vietoje yra per siauras, kad du vilkikai galėtų prasilenkti, nekliudę vienas kito. 9. Ieškinyje dėstoma, kad 2016-10-14 Klaipėdos kelių policijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016-10-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 ieškovo darbuotojui- vairuotojui A. G.- skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, posėdžio metu apklausdamas policijos pareigūną kaip liudytą, klausė, kodėl nėra nurodytas konkretus ATPK straipsnis, kurį galėjo pažeisti pažeidėjas, bet pareigūnas pasakė, kad pažeidimas padarytas, pastatant automobilį ant kelio kraštą žyminčios juostos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje nurodomas ATPK 9 straipsnis, nutartyje remiamasi ne Kelių eismo taisyklėse nustatytu žymėjimu, bet Lietuvos Respublikos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas) 2 straipsnio 33 punkto nuostata, kuri numato 2,5 metrų eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta byloje Nr. ATP-271-361/2017, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pretenzija dėl padarytos žalos, bet atsakovas nesutiko atlyginti žalą (vilkiko ir puspriekabės remonto kaštus). 10. Ieškinyje nurodyta, kad teisme vairuotojas neginčijo, kad jis kirto ištisinę juostą, žyminčią kelio kraštą. Vairuotojas nesuprato, kad traukinys gali siekti automobilį, nes toje vietoje nėra atitvaro, ribojančio geležinkelio ir kelio ribas. 11. Ieškovas teigė, kad įvykio vietoje sudarytame įvykio plane nurodomi atstumai: važiuojamosios dalies plotis- 5,25 m., vienos važiavimo juostos plotis- 2,7 m., atstumas nuo kelio krašto iki geležinkelio bėgių- 2,05 m.; po susidūrimo nuo ieškovo automobilio iki kitos kelios pusės krašto- 4,32 m., 4,07 m., 4,15 m.; kitoje kelio pusėje yra kelkraštis, atskirtas aukštesniu bortu, o įvykio vietoje stovi pastatas. Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-25/D1-249 „Dėl geležinkelio stočių projektavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodoma, kad iki pastatų, viadukų ir pėsčiųjų tiltų atramų bei kitų statinių ir įrenginių stotyse galimas didžiausias atstumas yra 2 450 mm., o iki tvorų (išimtiniais atvejais), kada negresia keleivių ir geležinkelio darbuotojų saugumui- 2 450,00 mm (Taisyklių 52.1.3; 52.1.4 punktai). 12. Ieškovas taip pat paaiškino, kad atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nuomojamame žemės sklypo, esančio adresu Naujoji uosto g. 23, Klaipėda, detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte Nr. 2 nurodomi esamų privažiavimų prie AB „Klasco“ gatvių parametrai, lentelės priešpaskutinėje eilutėje nurodyta Burių gatvė, kurioje įvyko susidūrimas. Pagal detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto lentelę: bendras važiuojamosios dalies plotis- 9 m., važiuojamosios dalies vienos juostos plotis- 3,5 m., eismo juostų skaičius- 2. 13. Ieškovo įsitikinimu, įvykio vietoje negali prasilenkti du vilkikai, kadangi pagal Europos komisijos Tarybos direktyvą 96/53/EB, maksimalus refrižeratorių plotis yra 2,6 m., o kitų automobilių- 2,55 m. Burių gatvė yra per siaura, nėra saugiai ir suprantamai atskirta nuo geležinkelio. Šioje vietoje ne pirmą kartą įvyksta susidūrimai. Atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojai, duodami nurodymus vairuotojams įvažiuoti į jų bendrai administruojamą teritoriją, ne tik privalėjo numatyti, bet ir žinojo, kad įvykio vietoje, prie „Klasco“ vartų, apsauginės juostos plotis yra tik 2,05 m., nors Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punktas nustato 2,5 m. eismo saugos zoną nuo bėgių. Kelias susidūrimo vietoje yra 2,5 m. per siauras. 14. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime nurodė, kad eismo įvykio dieną stumiant sąstatą į krovos kelią Nr. 33, su mašinistu sąstate važiavo ir traukinių derintojas A. V., kuris pastebėjo, kad iš manevrinio sąstato kairės pusės tuo pačiu metu manevrus atlieka (rikiuojasi) du vilkikai. Traukinių derintojas, pamatęs į geležinkelio kelią išbėgusį žmogų, kuris paskui įsėdo į vilkiką, uždarė transporto priemonės duris ir užlenkė jos veidrodėlį, nurodė mašinistui stabdyti sąstatą. Mašinistas pradėjo stabdyti sąstatą, tačiau vagono šonas kliudė vieną iš vilkikų. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimus bei Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 4.7 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama šalia geležinkelio bėgių palikti (laikyti) bet kokius įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2,5 metro nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos. 15. Atsakovo įsitikinimu, nors atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, jis neprivalo atlyginti žalos, jei ši atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl ieškovo darbuotojo kaltės. Pirma, ieškovo darbuotojas, būdamas nerūpestingas ir neapdairus, sustojo ir stovėjo draudžiamojoje vietoje. Ieškovo darbuotojas (vairuotojas) pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo didelį neatsargumą patvirtina ir tai, kad būtent vairuotojas A. G. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą. Teigė, kad šios bylos nagrinėjimas nėra administracinės bylos nagrinėjimas iš naujo arba skundo nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje, o ieškovo vertinimas, kad taisykles vairuotojas pažeidė tik formaliai, yra nesuprantamas. 16. Geležinkelio transporto priemonės važiuoja tik bėgiais ir negali apvažiuoti atsiradusios kliūties. Lokomotyvo su pakrautais vagonais stabdymo kelias yra ilgesnis, nei ratinės transporto priemonės. Dėl šių aplinkybių ieškovo vairuotojo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Be to, ieškovo vairuotojo kaltė ir eismo įvykio aplinkybės, kurias nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas bei patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, yra aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, tokios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 17. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nėra aišku, kokius nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus yra atlikęs atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Ieškovas nepagrindžia, kodėl turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Iš ieškovo pateiktų dokumentų atsakovas daro prielaidą, kad atsakingu už žalą jis laiko atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes, ieškovo nuomone, būtent laiku nesustabdytas traukinys lėmė nuostolių atsiradimą. Ieškovas niekada nereiškė atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pretenzijų dėl įvykio, be to, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nėra atsakinga už kelių priežiūrą ar ženklinimą. 18. Ieškinyje nepagrįstai nurodama, kad eismo įvykis įvyko dėl per siauro kelio. Kaip teigia pats ieškovas, kelio plotis vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra 2,7 m, o vilkiko plotis yra 2,55 m., taigi, jei vilkikas būtų stovėjęs eismo juostoje, kitos transporto priemonės būtų galėjusios aplenkti jį antrąja eismo juosta. Be to, įvykis įvyko ne lenkimo metu, todėl kelio plotis negalėjo turėti jam įtakos. 19. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovo pateiktos žalos įvertinimo ataskaitos yra hipotetiniai dokumentai, kuriais žala yra įvertinta tik preliminariai. Pats ieškovas nurodo, kad šiuo metu transporto priemonė yra suremontuota ir dalyvauja eisme, todėl būtina nustatyti tikrąjį ieškovo patirtų nuostolių dydį, t. y. tikruosius remonto kaštus. 20. Taip pat atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paaiškino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ieškovo darbuotojas, kadangi šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovo teiginiai, esą administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisingai, teismai netinkamai taikė administracinės teisės normas ir kt., yra nereikšmingi ir neturėtų būti vertinami, nes šios aplinkybės jau yra įvertintos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusių teismų. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje buvo įspėjamasis kelio ženklas, taip pat – atskira aikštelė transporto priemonėms statyti, taigi, ieškovo vairuotojas buvo ypatingai neatsargus. 21. Trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime nurodė, kad žalą lėmė paties ieškovo (jo darbuotojo) veiksmai. Tai prejudicinis faktas, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Iš nuotraukų aiškiai matosi, kad vilkikas stovėjo prie pat bėgių, išvažiavo iš jam skirto kelio, nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

622. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimu ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė eismo įvykio teritorijos detaliojo plano sprendiniais, teiginiais, kad kelio ruožas įvykio vietoje yra per siauras saugiai prasilenkti dviem vilkikams, taip pat teiginiais, kad šiame kelio ruože dažnai vyksta eismo įvykiai, kai vagonas susiduria su vilkikais. Ieškovo veiksmai, krovininį automobilį pastačius draudžiamoje stovėti vietoje, yra nepateisinami. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pakartotinai kelia klausimą dėl vilkiko vairuotojo atsakomybės pagrįstumo. Ieškinyje nurodyta, kad vairuotojas tik formaliai padarė teisės pažeidimą, o teismo posėdžio metu atstovas teigė, kad ieškinyje įsivėlė klaida: vairuotojas nepadarė teisės pažeidimo. Tokius ieškovo argumentus pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti mišrios kaltės (ieškovo ir atsakovo / -ų) klausimą, bylos nagrinėjimo metu sprendimą priėmęs teismas nenustatė. 23. Analizuojant ieškovo reikalavimo pagrįstumą civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų kontekste, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo reikalavimo neįrodė, nes neįvykdė pareigos įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išvadai dėl atsakovo/-ų neteisėtų veiksmų fakto konstatavimo byloje įrodymų nėra, todėl ieškovo teiginiai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų neįrodyti, taip pat neįrodytas žalos dydis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.245 – 6.248 straipsniai). Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti netikslinga, nes neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. 24. Atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateiktos eksperto išvados, kurias skirtingai interpretuoja priešingos šalys, nekeitė teismo padarytų išvadų, kad ieškovas neįrodė atsakovų/-o neteisėtų veiksmų, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotos aplinkybės dėl vairuotojo atsakomybės yra pagrindas prieiti išvadą, kad eismo įvykį nulėmė ieškovo vairuotojo neteisėti veiksmai, o šilumvežį valdžiusių asmenų veiksmai galėjo tik sumažinti žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko labai greitai, kas pašalino galimybę šilumvežio mašinistui sustabdyti sąstatą.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

825. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą: patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus. 26. Apeliantas nurodo, kad atsakovai patirtos žalos ar jos dydžio neginčijo. Atsakovai tik nurodė, kad dėl įvykio kaltas ieškovo vairuotojas. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nenagrinėjo ieškinio pagrindo, bet nukrypo į žalos atsiradimo instituto įrodinėjimą ir priėjo išvadą, kad žala ieškovui nepadaryta, nes jis jau susiremontavo savo apgadintas transporto priemones. Tokiu būdu teismas ieškinį išnagrinėjo, plečiamai aiškindamas ieškinio esmę, o tai draudžia daryti įstatymas. 27. Ieškovas taip pat paaiškina, kad byloje yra trečiojo asmens Lietuvos transporto saugos administracijos, įvykio metu, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie susisiekimo ministerijos, pateikta medžiaga. Tarp kitų dokumentų yra Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie susisiekimo ministerijos raštas dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti Nr. S-959(5.10 E), kuriame dėl aptariamo įvykio įsakmiai nurodytos priemonės, kurias vienas iš atsakovų, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, privalo atlikti. Šios priemonės buvo atliktos po nurodymo ir įvykio vietoje buvo: pažymėtas pavojingąją geležinkelio zoną žymintis važiuojamosios dalies kraštas; pastatyti kelio ženklai „Sustoti ir stovėti draudžiama“; įvykio vietoje leidžiama vykti tik vienpusiam eismui. Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas būtent šį dokumentą ne vieną kartą nurodė, bet teismas į dokumentą nekreipė dėmesio ir jo ne tik necitavo, bet išvis dėl jo įtakos šalių ginčui nepasisakė. Šis dokumentas įrodo atsakovo pareigą užtikrinti eismo saugumą įvykio vietoje. Pareiga atsirado ne po įvykio, o prieš jį. 28. Apeliantas mano, kad aplinkybės, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16, nėra tapačios ieškinio dalykui ir negali būti prejudicinis faktas šioje byloje. 29. Ieškovas nurodo, kad pagal detaliojo plano duomenis kelio matmenys transporto priemonių susidūrimo vietoje privalėjo būti: bendras važiuojamosios dalies juostos plotis- 9 metrai, važiuojamosios dalies vienos juostos plotis- 3,5 metro, eismo juostų skaičius- 2. Įvykio vietoje sudarytame eismo įvykio plane (plano neginčija nė viena šalis), nurodyti atstumai: važiuojamosios dalies plotis- 5,25 metro, vienos važiavimo juostos plotis- 2,7 metro, atstumas nuo kelio krašto iki geležinkelio bėgių- 2,05 metro. Po susidūrimo nuo ieškovo automobilio iki kitos kelio pusės krašto nurodyti tokie atstumai: 4,32; 4,07; 4,15 metro. Kitoje kelio pusėje kelkraštis atskirtas aukštesniu bortu, o įvykio vietoje stovi pastatas. 30. Apeliantas paaiškina, kad atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, duodamas nurodymus vairuotojams įvažiuoti į jų bendrai administruojamą teritoriją, atlikti krovimo ir svėrimo veiksmus, ne tik privalėjo numatyti, bet ir žinojo, kad įvykio vietoje, prie „Klasco“ vartų apsauginės juostos plotis iki geležinkelio bėgių yra tik 2,05 m., nors Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostata numato 2,5 metro eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Automobilis, vairuojamas UAB „Jolvalda“ vairuotojo A. G. atliko jam būtiną procedūrą - svėrimą. Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta atsakovo, KLASCO. Ji yra Klaipėdos Jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, kurioje nuolat vyksta krovos darbai ir kurioje kertasi automobilių ir geležinkelio transporto keliai. Teismo sprendimo 32 punkte teigiama „tai nepateisina ieškovo veiksmų krovininį automobilį statyti draudžiamoje vietoje“. Ieškovas teigia, kad ten važiuoti ir laukti būtinos procedūros- svėrimo, jam nurodė atsakovas KLASCO. Įvykio metu toje vietoje nebuvo draudžiama važiuoti ir sustoti. Ieškovo darbuotojas buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, o ne pagal Kelių eismo taisyklių 150, 150.7 punktus, nes ženklai, draudžiantys stovėti įvyko vietoje, buvo pastatyti vėliau, po šio įvykio ir iš dalies inicijuojant ieškovui. Tai įrodo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie susisiekimo ministerijos raštas Dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti Nr. S-959(5.10 E), kuriame dėl aptariamo įvykio įsakmiai nurodytos priemonės, kurias vienas iš atsakovų, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, privalėjo atlikti po įvykio, tam, kad ateityje panašūs įvykiai nepasikartotų. 31. Trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nors ieškovas tvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl per siauro kelio, tačiau pagrindinė įvykio priežastis yra vilkiko vairuotojo veiksmai. Kadangi vilkiko vairuotojas yra ieškovo darbuotojas, todėl laikytina, kad paties ieškovo veiksmai nulėmė žalos atsiradimą. Vilkiko vairuotojas ignoravo bonus pater familias pareigą. Iš eismo įvykio nuotraukų matyti, kad vilkikas stovėjo prie pat bėgių. Atsakingas asmuo nebūtų taip rizikavęs. Traukinys dėl savo specifikos gali judėti tik bėgiais ir negali išvažiuoti už bėgių ribų. Tuo tarpu iš nuotraukų matyti, kad vilkikas išvažiavo už jam skirto kelio ribos. 32. Bonus pater familias elgesio standartas reikalautų, pamačius, kad transporto priemonė gali sustodama kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei išvengti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 7 dalis numato, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. 33. Vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje nesiėmė veiksmų pranešti apie susidariusią situaciją policijai, kelio savininkui ar kitaip pažymėti susidariusią kliūtį. Todėl žala padaryta dėl vairuotojo kaltės ir neturi būti atlyginama ieškovui. Lietuvos transporto saugos administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. 34. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pats ieškovas klaidingai vertina faktines įvykio aplinkybes. Viena vertus, ieškovas teigia, kad eismo juostos plotis eismo įvykio kelyje yra 2,7 m., o jo vilkiko plotis yra 2,55 metro. Taigi, tokiu atveju, jei vilkikas būtų stovėjęs eismo juostoje (ko šiuo atveju nebuvo), kitos transporto priemonės būtų galėjusios aplenkti vilkiką antrąja eismo juosta, o kartu šalia bėgiais judėjęs traukinys nebūtų kliudęs vilkiko. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovo dėstomus teiginius apie tai, kad įvykį nulėmė per siauras kelias. Kita vertus, nagrinėjant ieškovo vairuotojui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą (2017-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje. Nr. II-17-158/2017; 2017-06-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017) buvo nustatyta, kad vilkikas buvo pastatytas, pažeidus Kelių eismo taisykles, t. y. kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šios faktinės aplinkybės taip pat paneigia ieškovo argumentus dėl įvykį nulėmusio per siauro kelio, nes vairuotojas vilkiką su puspriekabe buvo pastatęs už kelio ribų. 35. Atsakovo teigimu, byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų veiksmų ir ieškovui kilusių nuostolių. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai nepaneigia sprendime teismo nustatyto fakto, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. 36. Ieškovas byloje turėjo pagrįsti, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) yra pakankama jam kilusios žalos priežastis, t. y. pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties teismas turėjo ieškinį atmesti, ką ir padarė. 37. Kaip teigia atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog traukinio derintojas laiku nepastebėjo prie bėgių stovinčių vilkikų. Eismo įvykis įvyko dėl to, jog ieškovo darbuotojas kirto ištisinę liniją, pastatydamas vilkiką su puspriekabe per arti geležinkelio bėgių. Jei vairuotojas būtų pastatęs vilkiką su puspriekabe, nekirsdamas ištisinės linijos, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Dėl to paminėtas atsakovas mano, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) nenulėmė eismo įvykio. 38. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyti faktai, jog transporto priemonės buvo apgadintos dėl neteisėtų ieškovo darbuotojo veiksmų, t. y. kad šio darbuotojo neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui kilusiais padariniais (vilkiko apgadinimu). Teismams aptartoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustačius, jog būtent ieškovo darbuotojo veiksmai nulėmė atitinkamus padarinius- ieškovui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, teismas privalėjo remtis nustatytais prejudiciniais faktais. 39. Pats ieškovas pripažino, kad transporto priemonės, kurios buvo apgadintos įvykio metu, buvo faktiškai suremontuotos. Vadinasi, ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, turėjo pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius ieškovo transporto priemonių remontui išleistas sumas. Nepateikdamas tokių įrodymų, ieškovas neįrodė žalos dydžio. 40. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teritorijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, atsakovas patikėjimo teise valdo tik geležinkelio privažiuojamąjį kelią, o ne visą teritoriją, kaip nurodo apeliantas. Dėl teritorijos, geležinkelio kelio priklausomybės ginčų nebuvo, tačiau jau apeliaciniame skunde apeliantas dėl nesuprantamų priežasčių nurodo, kad teritoriją valdo abu atsakovai. 41. AB „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad apelianto darbuotojo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinio pažeidimo byloje, pagrįstai paminėtas aplinkybės laikė prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. 42. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės buvo suremontuotos ir šiuo metu dalyvauja eisme (šias aplinkybes ieškinyje ir pretenzijoje atsakovui nurodė apeliantas), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, konstatuodamas, kad apeliantas turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius remonto išlaidas, o ne reikalauti prognozuojamų (galimų) remonto išlaidų.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 44. Šalių ginčas kilo dėl subjekto, atsakingo už ieškovui padarytą žalą, nustatymo ir žalos atlyginimo dydžio. 2016 m. spalio 14 d., 11 valandą, vietoje, kur Klaipėdos geležinkelio stoties Anglinės kelyno kelias Nr. 21 eina lygiagrečiai su Burių gatve, Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu vagonas Nr. 54008453 susidūrė su dviem vilkikais su puspriekabėmis. Vilkikas „MAN TGA 18.440“, valstyb. Nr. DHT 549 ir puspriekabė „Reisch“, valstyb. Nr. GJ 731, priklausantys ieškovui, šio susidūrimo metu buvo apgadinti. 45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas byloje neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. 46. Apeliantas UAB „Jolvalda“, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog dėl žalos atsiradimo kaltas pats ieškovas. 47. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.245 – 6.248 straipsnių nuostatas iš esmės teisingai nustatė, kad žalos atlyginimui priteisti reikalinga būtinų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. 48. Ieškovo darbuotojo (vilkiko ir puspriekabės vairuotojo) kaltę dėl ieškovui padarytos žalos pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodinėtina aplinkybe (prejudiciniu faktu pagal CK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu, įrodomoji reikšmė iš tiesų aptarta CPK 182 straipsnio 3 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2018-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018 suformuluota taisyklė, kad nors šioje teisės normoje „<...> tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto.“ Ieškovo darbuotojo (vilkiko su puspriekabe vairuotojo) kaltė įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatyta tik dėl ieškovui priklausančių transporto priemonių vairuotojo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, o ne dėl visų eismo įvykio dalyvių visų veiksmų, kurie sukėlė ieškinyje nurodytą žalą, padarymo. 49. Byloje esančioje 2018-07-27 UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje MV 2018-29 (2 t., b. l. 119) nurodyta, kad ekspertas, ištyręs įvykį, padarė išvadą, kas techniniu požiūriu galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti: 1) vilkikų vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 150.10 punktui, 3 priedo 1.1. punktui bei kelio ženklo Nr. 328 reikalavimams; 2) galimai traukinio derintojo veiksmai, kad jis ne laiku pastebėjo grėsmę manevrinio traukinio eismui ir pavėluotai informavo apie tai traukinio mašinistą, galėjo techniniu požiūriu nulemti eismo įvykio pasekmes; 3) šilumvežio mašinistas nebuvo laiku informuotas apie būtinumą sustoti. Pažymėtina kad ši išvada yra pernelyg preliminari, ji nėra pagrįsta pakankamais faktiniais duomenimis apie tyrimams reikšmingus atstumus, transporto priemonių judėjimo greitį, stabdymo kelią, žmogaus galimybę pamatyti kliūtį, jo reakcijos greitį ir kt. Ekspertui nebuvo pateikti net patikimi duomenys, ar ieškovui priklausanti transporto priemonė prieš susidūrimą su traukiniu stovėjo, ar judėjo (2 t., b. l. 118). Visi šie duomenys turėjo būti surinkti ir ištirti, siekiant atskleisti bylos esmę. 50. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdo didesnio pavojaus šaltinius, todėl turi užtikrinti savo darbuotojų teisių ir pareigų apimtis taip, kad būtų užtikrintas darbų saugumas ir darbuotojų susižinojimas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino. Pirmosios instancijos teismas neištyrė, ar yra priežastinis ryšys tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ (darbuotojų) veiksmų ir kilusių pasekmių. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, ar bėgiais judančio sąstato derintojas laiku pastebėjo grėsmę traukinio eismui ir ar laiku informavo traukinio mašinistą apie pavojų. Taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar šilumvežio mašinistas turėjo techninę galimybę sustabdyti sąstatą iki susidūrimo su ieškovo transporto priemonėmis. Aplinkybės, reikalingos atitinkamoms išvadoms padaryti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo net išaiškintos. Nėra nustatyta, per kokį atstumą bėgiais judančio sąstato derintojas ir šilumvežio mašinistas turėjo galimybę pamatyti šalia bėgių nesaugiai stovinčias transporto priemones, kokiu greičiu galėjo judėti sąstatas ir kokiu greičiu jis judėjo, ar turėjo techninę galimybę šilumvežio mašinistas išvengti sąstato susidūrimo su ieškovo transporto priemonėmis, pradėdamas stabdyti sąstatą, kai tik atsirado galimybė pamatyti kliūtį. Taip pat nėra patikimai nustatyta aplinkybė, ar prieš susidūrimą su sąstato vagonu ieškovui priklausančios transporto priemonės judėjo, ar stovėjo. Šias aplinkybes būtina nustatyti, apklausiant visus geležinkelio eismo įvykio dalyvius, išnagrinėjant įvykio vietos schemas ir brėžinius, jei prireiktų specialių žinių, paskiriant ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). 51. Vertinant kito atsakovo- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ veiksmus, būtina išsamiai ištirti, ar AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ tinkamai kontroliavo krovos darbus ir užtikrino jų saugumą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie susisiekimo ministerijos raštas Nr. S-959(5.10 E) „Dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti“ (1 t. b. l. 152), kuriame dėl aptariamo įvykio nurodytos priemonės, kurias atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, privalo atlikti. Konstatuota, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje gabaritus žyminti riba nėra aiškiai pažymėta vizualinėmis priemonėmis. Pateikti šie nurodymai: 1. aiškiai pažymėti pavojingąją geležinkelio zoną, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, t. y. pastatyti kelio ženklus „Sustoti ir stovėti draudžiama“ ir pastatyti ryškius, šviesą atspindinčius signalinius stulpelius. Stulpeliai turėtų būti tokio aukščio, kad traukinių derintojai ir mašinistai matytų, ar vilkikai stovi, nepažeisdami gabaritus žyminčių ribų. Taip pat nurodyta, kad dviejų juostų važiuojamoji dalis yra per siaura dvipusiam vilkikų eismui vykti, todėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ įpareigota įrengti priemones, reguliuojančias eismą- siauroje vietoje leisti vykti tik vienpusiam eismui, priešingos krypties eismą nukreipiant apvažiavimu, kuris yra pritaikytas vilkikų gabaritams. Iš šio dokumento galima spręsti apie atsakovo pareigą užtikrinti eismo saugumą įvykio vietoje, kuri iki minėto įvykio nebuvo tinkamai vykdoma. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijos pavojingumą, joje galiojančias eismo taisykles, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar ieškovo darbuotojas buvo gavęs nurodymą iš atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo įvažiuoti į KLASCO teritoriją ir laukti svėrimo, taip pat ar AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ tinkamai kontroliavo krovos darbus ir užtikrino saugų eismą KLASCO teritorijoje. Taip pat tai, ar ieškovo darbuotojas svėrimo darbams galėjo atvažiuoti kitu laiku ar kitur pastatyti transporto priemones. 52. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti mišrios kaltės klausimą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Tokia išvada nepagrįsta. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, yra aiškinama, nurodant, kad civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Yra svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas, vertinant jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, žalos padaręs asmuo yra kaltas. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2006). 53. Ankstesnėse pastraipose išdėstytos aplinkybės yra pagrindas išsamiai įvertinti visų trijų subjektų: ieškovo bei abiejų atsakovų atsakingų darbuotų veiksmus, kiek jie galėjo nulemti minėtą įvykį ir žalos atsiradimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovų, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). 54. Atsakovų ir ieškovo darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio su ieškovui padaryta žala ypatybių pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino. Tik išsiaiškinus visas būtinas faktines bylos aplinkybes, aprašytas šios nutarties 50 ir 51 punktuose, bus galimybė teisingai nuspręsti dėl ieškovo ir abiejų atsakovų veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo nuostoliais ir dėl mišrios kaltės. 55. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiajam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016). Šioje byloje būtina išanalizuoti ieškovo ir abiejų atsakovų darbuotojų, kurių valdomos transporto priemonės dalyvavo ieškinyje aprašytame eismo įvykyje, veiksmus, jų galimybes išvengti eismo įvykio ar sumažinti jo padarinių sunkumą ir tik po tokio įvertinimo priimti sprendimą dėl mišrios kaltės ir kiekvienos iš šalių atsakomybės už ieškovui padarytą žalą pagrindo ir dydžio. 56. Pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalies, 6.264 straipsnio nuostatas, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, – įstatymų leidėjas aiškiai nustato, jog už darbuotojų padarytą žalą atsakingas yra juos samdantis asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) X skyriaus nuostatos numato darbuotojų padarytos žalos darbdaviui atlyginimo sąlygas ir tvarką. Paminėtos teisės normos yra pagrindas konstatuoti, kad šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos ieškovo darbuotojo (vairuotojo A. G.) ir atsakovo- AB Lietuvos geležinkeliai darbuotojų (šilumvežio mašinisto V. D. ir traukinių derintojo A. V.) interesams, todėl šiuos asmenis būtina įtraukti į bylą kaip trečiuosius asmenis (CPK 47 straipsnis). 57. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatavęs, kad ieškovas neįrodė reikalaujamo priteisti žalos dydžio ir šią aplinkybę nurodęs kaip vieną iš ieškinio atmetimo pagrindų, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Ieškovas yra pateikęs įrodymus, kad jo transporto priemonės (vilkikas ir puspriekabė) ieškinyje aprašyto geležinkelio eismo įvykio metu buvo apgadintos (1 t., b. l. 39- 88, 181, 185). Teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės klausimus, nenustatė pagrįsto ir teisingo ieškovo nuostolių dydžio ir tinkamai neišsprendė žalos atlyginimo priteisimo klausimo. 58. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Ieškovo UAB „Jolvalda“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

13Vilniaus mieto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai