Byla e2-20119-608/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei ir Akvilei Savickytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. A. V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas J. P. A. V. Z. pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Senamiesčio ūkis“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1223,95 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Namo, esančio adresu ( - ), administravimą vykdo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Senamiesčio ūkis“. Ieškovas nurodo, jog 2019 m. rugsėjo mėn. gavo sąskaitą iš atsakovės už rugsėjo mėnesį suteiktas administravimo paslaugas. Kaip nurodo ieškovas, jis šią sąskaitą automatiškai apmokėjo, tačiau tik vėliau pastebėjo, kad į administravimo paslaugas ieškovui yra įtraukta administravimo paslauga – palėpės valymas už 1011,51 EUR plius PVM. Ieškovas nurodo, kad palėpė nepriklauso jam bendra daline nuosavybės teise su kitais namo gyventojais, kadangi ieškovas įsigijo butą su atidalinta palėpe (pasak ieškovo, palėpė yra atidalinta iš bendrų patalpų ir palėpe yra padidintas buto bendras plotas). Ieškovui, pasinaudojusiam atsidalijimo iš bendros nuosavybės teise, po įvykusio atsidalinimo nebepriklauso bendros palėpės patalpos. Dėl šios priežasties, ieškovo sutuoktinė M. L. - V. Z. kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti, kodėl jiems, vieninteliams iš gyventojų atsidalinusiems palėpės dalį, yra skaičiuojamos išlaidos už jiems nepriklausančios palėpės valymą. Ieškovo teigimu, atsakovė tik formaliai nurodė, kad už bendro naudojimo patalpas turi mokėti visi gyventojai, nesigilindama į ieškovo nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas jau pirko butą su atidalinta palėpe ir neturi jokių teisių bei pareigų į likusią palėpės dalį. Ieškovo sutuoktinei bandant toliau aiškintis situaciją, atsakovė nurodė, kad jeigu bus pateikti įrodymai, kad palėpė atidalinta, ji perskaičiuos sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją dėl buto, esančio ( - ), ir virš jo esančios palėpės ir gavo 2019 m. vasario 7 d. atsakymą, kuriame nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registre yra duomenys apie patalpas palėpėje, esančias minėtame pastate, plane pažymėtas 4-5, 4-6, 4-7, 4-8 – minėtos patalpos yra sudėtinės ieškovui priklausančio buto, esančio adresu ( - ), dalys. Registrų centro atsakyme nurodyta, kad ieškovui priklausančio buto ankstesnis savininkas savo nuosavybės teises į jam pagal įstatymą priklausančią pastogės dalį įregistravo, todėl nuosavybės teisė į jam pagal įstatymą priklausančią dalį pastogės yra įgyvendinta. Ieškovas pažymi, jog tuometinis buto savininkas, atsidalino savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir teisę į ją įgyvendino dar galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) redakcijai (patalpos palėpėje kaip buto sudėtinė dalis, tuometinio savininko vardu, pirmą kartą įregistruotos 1997 m.), todėl šio atsidalijimo teisėtumo sąlygos yra nagrinėtinos pagal tuo metu galiojusį kodeksą bei įstatymus. Vilniaus apygardos teismo 2017 gegužės 11 d. nutartyje byloje Nr. 2A-937-340/2017 pabrėžiama, kad 1964 m. CK 128 straipsnyje buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Taigi būtina sąlyga nuosavybės teisei į padidintą bendrojo naudojimo objekto dalį įgyti buvo bendraturčių sutikimas tokiam pagerinimui atlikti ir įstatymų nustatytos tvarkos laikymasis. Ieškovas nurodo, kad šie sutikimai iš bendraturčių buvo gauti ir buvo patvirtinti Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos vyr. juristės. Ieškovas nurodo, kad bendraturčiui atidalijus konkrečią bendro turto dalį, tokiu būdu jo atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė ir jis tampa vienasmenis turto savininkas, todėl nebeturi jokių pareigų ir teisių į patalpas, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise jam nebepriklauso. Ieškovo teigimu, apie tai, kad palėpės patalpos iš tiesų buvo atidalintos ir priskirtos prie buto, esančio ( - ) (t. y. joms nebuvo suteiktas atskiras unikalus numeris) patvirtina iš Registrų centro gauti duomenys – 1995 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto valdybos leidimas įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje, kuriuo buvusiam buto savininkui leista įsirengti gyvenamąsias patalpas virš buto, ir Vilniaus miesto inspekcijos pažyma dėl individualaus statinio priėmimo naudoti. Ieškovas nurodo, kad persiuntus šiuos duomenis atsakovei buvo pakartotinai prašoma grąžinti neteisėtai sumokėtą mokestį už palėpės tvarkymą, tačiau atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. pateikė atsakymą, kuriuo vėl formaliai pakartota, kad išlaidas už vykdomą bendro naudojimo objektų administravimą apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų patalpų daliai. Ieškovas pažymi, kad nėra palėpės bendraturtis, dėl ko neturėjo jokios pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų administravimą – valymo paslaugas. Ieškovas savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu (atsidalinus) įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Galimas ir santykinis atidalijimas, kai sumažinamas bendraturčių skaičius, atskyrus vieno bendraturčio dalį, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

6Atsakovė UAB ,,Senamiesčio ūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2018 m. gegužės 24 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A375-101/18(2.9.2.8-UK9.) punktu Nr. 2 atsakovė buvo įpareigota organizuoti ginčo namo bendrojo naudojimo patalpų išvalymo nuo kaupiamų daiktų darbus. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, namo skelbimų lentoje išplatino pranešimą, kuriuo informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie namo bendrojo naudojimo patalpose esančius daiktus ir šiukšles. Atsakovė nustatė terminą iki 2018 m. liepos 10 d. pašalinti daiktus ir šiukšles iš palėpės ir nurodė, kad to nepadarius, atsakovė pati organizuos darbus ir mokestį už atliktus darbus paskirstys visiems patalpų savininkams, proporcingai turimos patalpos plotui. Namo butų ir kitų patalpų savininkams neatlaisvinus palėpės, atsakovė pati organizavo palėpės valymo darbus. Bendra atliktų darbų vertė 5765,38 EUR. Atsakovė darbų išlaidas paskirstė namo patalpų savininkams, tarp jų ir ieškovui, atsižvelgdama į įregistruoto buto plotą (129,49 kv. m.). Ieškovui tenkanti už atliktus darbus dalis atitinkamai sudarė 1223,95 EUR. Atsakovė nurodo, kad darbai atlikti namo bendrojo naudojimo patalpose, kurios nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir įregistruotos Registrų centre, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui kartu su kitais bendraturčiais. Atsakovės teigimu, viena ta aplinkybė, kad ieškovas įsirengė ir įsiregistravo 68,36 kv. m. gyvenamąsias patalpas virš buto Nr. 4, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas, kaip namo bendraturtis, neprivalo prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objekte – pastogėje – atliktų darbų. Atsakovė savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalimi, kurios 3 punktas numato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsniu, kurio 3 ir 7 dalys įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų pareigą proporcingai savo bendrosios dalinės nuosavybės daliai apmokėti išlaidas. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009, kurioje suformuota taisyklė, jog nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamos ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamu bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

7Ieškinys atmetamas.

8Ieškovui J. P. A. V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (e.b.l. 5). Namo, esančio adresu ( - ), administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 30-38/19 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ pagrindu vykdo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ (e.b.l. 33-38). Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ pateikė ieškovui apmokėti sąskaitą už 2019 m. rugsėjo mėnesį suteiktas administravimo paslaugas (e.b.l. 22). Ieškovas sumokėjo atsakovei minėtoje sąskaitoje nurodytus mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Į minėtoje sąskaitoje nurodytas administravimo paslaugas yra įtraukta administravimo paslauga – palėpės valymas už 1011,51 EUR plius PVM. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovas įsigijo butą ( - ), prie kurio buvo prijungta ankstesnio savininko atidalinta palėpės dalis, ir atidalinta palėpės dalimi buvo padidintas buto bendras plotas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar namo bendraturtis, realizavęs savo teisę atsidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, privalo apmokėti likusios neatidalintos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administravimo paslaugas. Ieškovas savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiuo būdu (atsidalinus) įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

9Tokia ieškovo pozicija nepagrįsta.

10Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2018 m. gegužės 24 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A375-101/18(2.9.2.8-UK9) 2 punktu atsakovė buvo įpareigota organizuoti namo ( - ), bendrojo naudojimo patalpų išvalymo nuo kaupiamųjų daiktų darbus (e.b.l. 39-40). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė organizavo ir užsakė minėtus valymo darbus, atitinkamų paslaugų suteikimo bei jų kainos.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrosios naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros santechninė, techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriama bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorinės durys, išoriniai laiptai, tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus; pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai, bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad palėpės patalpos, už kurių valymą administratorius priskaičiavo mokesčius ieškovui, nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, jos nepriklauso nuosavybės teise atskiriems savininkams. Todėl pagal minėtą teisinį reglamentavimą palėpė laikytina bendrojo naudojimo objektu. Tai, kad ieškovas yra realizavęs savo teisę atsidalinti dalį palėpės patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės, nekeičia likusių neatidalintų palėpės patalpų kaip bendrojo naudojimo objekto statuso ir nepanaikina namo bendraturčių teisės naudoti jas kaip bendrojo naudojimo objektą. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo registro duomenis dėl ginčo patalpų kaip bendrojo naudojimo objekto ir patvirtinančių, jog minėtos patalpos skirtos naudoti atskirų namo savininkų reikmėms. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kokia bendrosios dalinės nuosavybės teise namo patalpų savininkams priklausančių patalpų dalis buvo atidalinta ir prijungta prie ieškovo buto, ar buvo atidalinta tik proporcinga dalis ieškovo nuosavybės teise valdomo buto plotui, ar atidalinant palėpę ieškovui buvo perleistos ir kitų namo patalpų savininkų nuosavybės teisės į atitinkamas bendrojo naudojimo patalpas, ar kitų namo patalpų bendraturčių teisė į atidalijimą nebuvo realizuota, atidalinant kitas bendrojo naudojimo patalpas (pvz. rūsio ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklę šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo nuosavybės teisė į palėpę, kuri kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas nesuformuota ir neįregistruota nekilnojamojo turto registre, yra pasibaigusi. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis, numatanti kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, reglamentuoja bendraturčių tarpusavio santykius, o ne jų santykius su trečiaisiais asmenimis.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kai bendraturčių dalys nuosavybės teisėje nustatomos pagal įstatymą, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą, prie kurio priskirtinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. numatytas turtas, grindžiamos proporcingumo principu, numatytu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 5 d., t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Minėtoje apžvalgoje yra konstatuota, kad esant bendrajai dalinei nuosavybei susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai) ir bendraturčių tarpusavio santykiai (vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai). Nuosavybės subjekto daugetas neturi įtakos savininkų santykiams su trečiaisiais asmenimis.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Ieškovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiamas nuo įstatymo nustatytos pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Toks santykis turi būti nustatomas vadovaujantis viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie buto, kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto, ir daugiabučio gyvenamojo namo naudingąjį plotą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), naudingas plotas yra 129,49 kv. m. (e.b.l. 5-6). Atsakovė mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimą paskirstė proporcingai ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto naudingam plotui ir ieškovui tenkanti mokesčių dalis sudaro 1223,95 EUR.

15Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimas ir teismų praktiką aplinkybė, jog ieškovas yra atsidalinęs dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų ir prijungęs ją prie savo nuosavybės teise valdomo buto yra reikšminga sprendžiant namo bendraturčių ginčus dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau neturi įtakos nei likusių neatidalintų ir kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto nesuformuotų namo palėpės patalpų kaip namo bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės statusui, nei įstatymo reglamentuotai bendraturčių pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės objektus apimčiai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus, priskaičiuojant ieškovui minėtų patalpų administravimo ir tvarkymo mokesčius į ieškovui išrašytą sąskaitą. Ieškinyje nurodyti mokesčiai ieškovo sumokėti atsakovei, esant įstatymo nustatytam pagrindui ir įstatymo nustatyto dydžio, todėl ieškinys atmetamas.

16Ieškovo nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016) neaktuali ginčo situacijoje, nes ieškovo nurodytos teismo nutartyse sprendžiami ginčai tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais, o nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tarp bendraturčio ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus dėl išlaidų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą paskirstymo.

17Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Nutarė

19Ieškinį atmesti.

20Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai