Byla 2-3761-835/2014
Dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, spręsdama ieškovės V. T. ieškinio atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovė pateikė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

4Ieškovė nurodė, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė (nukentėjusioji) pareiškė civilinį ieškinį, tačiau teismas nusprendė jos ieškinį patenkinti ir perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles, t. y. tokiu atveju taikomos CPK nustatytos rūšinio (CPK 27 str. 1 p.) ir teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 29, 30 str.). Nurodyta proceso teisės norma taikytina tais atvejais, kai civilinis ieškinys iš viso nepareikštas baudžiamojoje byloje arba civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 1 p.). Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, jis turi būti galutinai išnagrinėtas teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nustatymo nagrinėja tas pats arba kitas šio apylinkės teismo teisėjas, o kai baudžiamoji byla išnagrinėta apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, Nr. 3K-3-112/2009) . Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys neteismingas Alytaus rajono apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti.

5Ieškovei nurodytina, kad ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo yra teismingas Šaličininkų rajono apylinkės teismui. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 str. 4 d.).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

7atsisakyti priimti ieškovės V. T. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui G. S. kaip neteismingą ir jį su priedais grąžinti pateikusiam asmeniui.

8Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Ryšiai