Byla Ik-212-428/2013
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant pareiškėjai M. L. , jos advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. M. – R., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. L. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. I. G. ir J. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo,

Nustatė

3Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymą Nr. A-234, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (neskelbtina), planas; 2) panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-03 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-6, kuriuo E. I. G.yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2283-3263, adresu (neskelbtina); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-01 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852, kuriuo patvirtinti valstybinės žemės sklypo (neskelbtina), kadastro duomenys pagal priedą; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-29 įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2)-1340, kuriuo patikslinti aukščiau minėto įsakymo duomenys (b.l. 88-91).

4Pareiškėja skunde (b.l. 88-91) nurodė bei panašiai teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė advokatė paaiškino, kad skundžiami aktai yra neteisėti, pažeidžia pareiškėjos teisę naudotis įvažiavimu į jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, (neskelbtina), esantį sodą. Į šią namų valdą, esančią minėtame žemės sklype patenkama per vartus, tačiau į namų valdos sodą buvo įrengtas atskiras įvažiavimas. Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu sprendimu atkūrė nuosavybės teises E. I. G. į 0,0274 ha ploto žemės sklypą, (neskelbtina). Pareiškėjos teises pažeidžia apie 15 kv.m ploto, t.y. žalios zonos, esančios tarp Ateities pl. gatvės ir pareiškėjai priklausančios namų valdos, per kurį pareiškėja įvažiuodavo į sodą, įtraukimas į suformuotą žemės sklypą. Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymu Nr. A-234 patvirtintas žemės sklypo (neskelbtina), planas. Žemės sklypo(neskelbtina), plane yra nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) sklypo (neskelbtina), savininkui ir sklypo (neskelbtina), savininkams, t.y. pareiškėjai ir bendraturtei J. Ž. , 1 metro servitutas nuo pastato sienos prižiūrėt ir remontuoti pastatą, tačiau nėra išspręstas pateikimo į sklypo sodą klausimas. Žemės sklypo planas buvo parengtas pažeidžiant teisės aktus reglamentuojančius žemės sklypo plano parengimą. Rengiant ginčo žemės sklypo planą, nebuvo įvertintos gretimybės, nenustatytos žemės naudojimo sąlygos, 10 m vietinės reikšmės kelio apsaugos zona. Sklypas suformuotas neracionaliai, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo reikalavimus. Kitais skundžiamais aktais nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės E. I. G. bei patvirtinti ir patikslinti netinkamai suformuoto žemės sklypo, (neskelbtina), kadastro duomenys.

5Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l.95-99) ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymu Nr. A-234 (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas žemės sklypo (neskelbtina), planas nuosavybės teisių atkūrimui. Su ginčijamu Įsakymu pareiškėja iš esmės nesutinka tik dėl to, kad šiame plane nėra nustatytas servitutas patekimui į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (neskelbtina), sodą. Pažymėtina tai, kad į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą yra kitas įvažiavimas iš Raktažolių gatvės pusės, užtikrinantis pilnavertį šio žemės sklypo funkcionavimą. Ginčijamu įsakymu nenustačius pareiškėjos norimo servituto, pareiškėjos patekimas į jai priklausantį žemės sklypą nėra apribojamas. Pareiškėja nenurodo jokios teisės akto nuostatos, kurioje būtų nustatyta pareiga atsakovui derinant žemės sklypo planą nustatyti servitutus į papildomai, be teisinio pagrindo. Pareiškėja nenurodė kokiuose teritorijų planavimo dokumentuose įvažiavimas į sodą yra suplanuotas. Pareiškėja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio prasme neturi materialinės teisės ginčyti Įsakymą, kadangi juo nėra pažeidžiamos jos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pripažįsta aplinkybę, kad yra kitas tinkamas įvažiavimas į namų valdą. Nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčijamu įsakymu formuojamame žemės sklype numatyti papildomus apropojimus (t.y. servitutus) skirtus kitam žemės sklypui, kurie nėra objektyviai būtini, o tarnautų tik dėl didesnio patogumo. Tvirtinant ginčijamą įsakymą buvo įvertintos gretimybės. Patvirtintame žemės sklypo plane yra suplanuoti du servitutai, t.y.: 51 kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (neskelbtina), savininkui; 52 kitas servitutas (tarnaujantis daiktas) - skirtas žemės sklypo (neskelbtina) (t.y. pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui) savininkui naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Ginčijamo įsakymo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjos norimas servitutas gali būti nustatytas ir sandorio būdu. Pareiškėjos skundo antrasis ir trečiasis skundo reikalavimai yra laikytini išvestiniais iš pirmojo, kadangi jokių savarankiškų šių administracinių aktų panaikinimo pagrindų pareiškėja nenurodė. Teismui nusprendus atmesti pirmąjį patikslinto skundo reikalavimą, antrasis ir trečiasis reikalavimas taip pat yra atmestini.

6Atsakovas Nacionalinėje žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime (b.l. 113 - 114) ir jo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, jog pagal L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS1 6-391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, netgi patenkinus pareiškėjos patikslintą skundą ir panaikinus skundžiamus atsakovų priimtus administracinius aktus, tai nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-01-03 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-6 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-01 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852 nenurodė jokių šių administracinių aktų negaliojimo pagrindų, todėl šioje dalyje pareiškėjos patikslintas skundas taip pat atmestinas.

7Skundas netenkintinas.

8Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl servituto nenustatymo įvažiavimui į pareiškėjos namų valdos sodą, (neskelbtina), nuosavybės teisių atkūrimo procese atkuriant nuosavybės teises natūrą turėtoje vietoje trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. G.į 0,0274 ha žemės sklypą, (neskelbtina).

9Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymu Nr. A-234 buvo patvirtintas žemės sklypo (neskelbtina), planas (b.l. 102). Skundžiamu Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-03 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-6 trečiajam suinteresuotam asmeniui E. I. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (neskelbtina), kuriame pareiškėjos teigimu turėjo būti nustatytas pareiškėjos pageidaujamas servitutas patekimui į namų valdos sodą, (neskelbtina) (b.l. 118-119). Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-01 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852 buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo (neskelbtina), kadastro duomenys (b.l.121). Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-29 įsakymu Nr.8VĮ-(14.8.2)-1340 buvo patikslinti pirmiau minėto įsakymo netikslus adreso duomenys, t.y. vietoje skaičių ir raidžių „22 B“ buvo įrašytas skaičius „11“ (b.l.117).

10Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka numatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnyje. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos L. R. piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Tvarka) 106 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatytąja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėtų žemės sklypų ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, savo įsakymu paskiria atsakingus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų riboms formuoti. Šios ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Tvarkos 1061 punktas nustato, jog savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirta: suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos nuostatas pretendentams ar įpėdiniams natūra grąžinama visa, laisva, neužimta žemė, grąžintino natūra žemės sklypo suformavimas, servitutų nustatymas yra priskiriamas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai.

11Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Servitutu suteikiama teisė viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą detalizuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos L. R. Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau –Taisyklės). Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atveju, kuomet administraciniu aktu nustatomi servitutai.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl servituto nustatymo ne kartą buvo akcentuota, jog servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančiojo daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Vien kito asmens egzistuojantis interesas naudotis svetimu daiktu vien dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nebūtų pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008).

13Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reiškia, jog servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą ir gali būti pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, objektyviam būtinumu, kai nėra kitų būdų įgyvendinti nuosavybės teisei naudotis nekilnojamu daiktu.

14Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymu Nr. A-234 patvirtintame žemės sklypo plane nebuvo nustatytas kelio servitutas patekimui į pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, (neskelbtina), esantį sodą. Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymu Nr. A-234 patvirtintame laisvos žemės sklypo plane buvo suplanuoti du servitutai – 17 m2 pločio kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (neskelbtina), savininkui ir 9 m2 servitutas (tarnaujantis daiktas), skirtas žemės sklypo (neskelbtina), (t.y. pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui) savininkui - pareiškėjai naudotis sklypo dalimi (1.0 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad į namų valdos žemės sklypą (neskelbtina), patenka per kitą įvažiavimą iš (neskelbtina)pusės, kuriuo nuolat naudojasi. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų teigti, jog pareiškėjos žemės sklype apskritai kada nors buvo nustatytas ar suformuotas kitas įvažiavimas patekimui į namų valdos sodą. Byloje nėra jokių teritorijų planavimo dokumentų, bylojančių, kad įvažiavimas į sodą buvo suplanuotas namų valdoje (neskelbtina), Kaune (b.l. 21-58; Nuosavybės teisių atstatymo į žemę (neskelbtina)byla Nr. 2794). Pareiškėjos pateiktos foto nuotraukos – nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti pareiškėjos teisę į servituto nustatymą (b.l. 137-140). Kadastro žemėlapio plano ištrauka, Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko 2012-07-11 išrašas, namų valdos žemės sklypo, (neskelbtina), ribų ir statinių išsidėstymo namų valdos, (neskelbtina), planai patvirtina, jog pareiškėjos dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (neskelbtina), suformuotas kaip vientisas žemės sklypas (b.l. 19, 36, 135; Nuosavybės teisių atstatymo į žemę (neskelbtina)byla Nr. 2794). Sodas į kurį, pareiškėjos teigimu, apribotas patekimas yra to paties vientiso žemės sklypo (neskelbtina), ribose. Naudojimosi žemės sklypu (neskelbtina), tvarka tarp bendrasavininkų, t.y. pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens – J. Ž. , nėra įregistruota viešame registre.

15Esant šioms aplinkybėms, teigtina, kad nustatyti servitutą, patekimui į pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantį sodą, nėra realaus nei pačios pareiškėjos, nei kitų asmenų poreikio. Pareiškėjos individualus poreikis naudotis atskiru, specialiai tam skirtu įvažiavimu į namų valdos sodą, (neskelbtina), nesusijęs su objektyviu būtinumu patekti į sodą ir numatyti papildomus apropojimus trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Pažymėtina, kad papildomas įvažiavimas ar patekimas į sodą gali būti išspręstas naudojant bendrą įvažiavimą į žemės sklypą (neskelbtina), kurio egzistavimo pareiškėja neginčija. Pareiškėjos nurodytos kliūtys - tai, kad sodas aptvertas namų valdoje esančia tvora, kad į sodą įvažiuoti trukdo namų valdoje esantys statiniai, gali būti pašalintos kitais būdais, neapsunkinant papildomu apribojimu – servitutu kito žemės sklypo savininko. Pareiškėja negalėdama patekti į sodą gali perkelti namų valdos viduje esančią tvorą į kitą vietą, kad netrukdytų įvažiuoti į sodą, įrengti tvoroje vartus įvažiavimui į sodą, nugriauti ar perkelti statinius, trukdančius įvažiuoti ar kitaip patekti į sodą ir t.t. Pareiškėjos valia naudotis kito savininko žemėje nustatytu servitutu patekimui į jos sodą yra susijusi su patogumo ir naudingumo poreikiu, o ne objektyviu būtinumu patekti į sodą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja patekti į sodą gali iš namų valdos, naudojantis bendru įvažiavimu į namų valdą. Nesant servituto nustatymo tikslingumo poreikio papildomam įvažiavimui (patekimui) į pareiškėjos namų valdoje esantį sodą, atsakovas neturėjo pareigos nustatyti servitutą įvažiavimui į pareiškėjos sodą kito žemės savininko sklype.

16Nepagrįsti ir kiti pareiškėjos argumentai tai, kad ginčo sklypas suformuotas neracionaliai, nenustatytos žemės naudojimo sąlygos, nenustatyta 10 m vietinės reikšmės kelio – Ateities pl. apsaugos zona.

17L. R. žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. L. R. teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teritorijų planavimo tikslas yra saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius. L. R. Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų L. R. nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą.

18Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją, akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas, (neskelbtina), gali racionaliai funkcionuoti kaip atskiras turto vienetas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Nenustatyta ir pareiškėja nenurodė jokių konkrečių kliūčių ginčo žemės sklypo funkcionavimui. Be to, ginčo žemės sklypas yra ne (neskelbtina), kaip teigė pareiškėja, tačiau (neskelbtina). Pareiškėjos nurodyti kelio Ateities pl. apsaugos zonai numatyti reikalavimai (neskelbtina)atžvilgiu netaikytini. Ginčo žemės sklypas yra nutolęs nuo Raktažolių gatvės ribos (b.l.111).

19Taigi, naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymo Nr. A-234, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (neskelbtina), planas, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai: panaikinti Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-03 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-6, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-01 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-852 ir 2011-12-29 įsakymą Nr.8VĮ-(14.8.2)-1340, išvestinais iš pirmojo pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymą Nr. A-234. Nenustačius jokių pagrindų naikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19 įsakymą Nr. A-234, naikinti kitų nurodytų skundžiamų aktų, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti... 4. Pareiškėja skunde (b.l. 88-91) nurodė bei panašiai teismo posėdyje... 5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l.95-99) ir... 6. Atsakovas Nacionalinėje žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Skundas netenkintinas.... 8. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl servituto nenustatymo įvažiavimui... 9. Skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-19... 10. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka numatyta... 11. Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl servituto... 13. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir minėta Lietuvos Aukščiausiojo... 14. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 15. Esant šioms aplinkybėms, teigtina, kad nustatyti servitutą, patekimui į... 16. Nepagrįsti ir kiti pareiškėjos argumentai tai, kad ginčo sklypas... 17. L. R. žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, kad žemės... 18. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į faktinę situaciją,... 19. Taigi, naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 20. Vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 21. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...