Byla 2-66/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2132-259/2012, kuria atsisakyta priimti ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretieji asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, S. B., G. P. dėl restitucijos taikymo, sprendimų, įsakymo, aktų pripažinimo negaliojančiais, valdymo nuosavybės teisės atstatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareikšto ieškinio teismingumo.

5Ieškovas K. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti 1984 m. spalio 24 d. Kauno miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 400 2.4 punktą negaliojančiu; 2) pripažinti 1985 m. kovo 15 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 87 2 priedėlio 4 punktą negaliojančiu; 3) pripažinti 1990 m. vasario 23 d. Kauno miesto Lenino rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 39 2 priedėlio 4 punktą negaliojančiu; 4) pripažinti 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmimo-perdavimo aktą Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl pastato ( - ) dalių negaliojančiu; 5) pripažinti 1990 m. kovo 21 d. 24/100 pastato ( - ) bei 33/100 pastato unikaliu ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-1259 negaliojančia; 6) pripažinti 1951 m. sausio 27 d. Kauno miesto Stalino rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 53 negaliojančiu; 7) pripažinti 2009 m. rugpjūčio 19 d. jungtinės veiklos sutartį ( - ) negaliojančia; 8) pripažinti 1995 m. kovo 16 d. Lietuvos Vyriausybės įgalioto asmens A. D. perdavimo-priėmimo aktą - važtaraštį Kauno miesto valdybai negaliojančiu; 9) pripažinti 1995 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities valdytojo įsakymo Nr. 928 dalį, leidžiančią A. Z. parduoti 125 kv. m žemės, negaliojančia; 10) pripažinti 2004 m. rugsėjo 27 d. perdavimo-priėmimo akto Kauno apskrities viršininko dalį, liečiančią buto ( - ) priklausinį, negaliojančia; 11) pripažinti 1999 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1360 9 punktą negaliojančiu; 12) pripažinti 2003 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-879 2 punktą negaliojančiu; 13) pripažinti 2006 m. birželio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-7819 dalyje nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybai 0,0116 ha negaliojančiu; 14) pripažinti 2006 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-12119 3 punktą negaliojančiu; 15) pripažinti 2006 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 6967 3 dalį negaliojančia; 16) taikyti restituciją - žemę 125/518 ir 116/518 žemės sklype ( - ) pripažinti ir grąžinti nuosavybėn K. P. vardu; 17) taikyti restituciją - 24/100 ginčo namo ( - ), pripažinti ir grąžinti nuosavybėn K. P. vardu; 18) taikyti restituciją - 33/100 ūkinio pastato ( - ), pripažinti ir grąžinti nuosavybėn K. P. vardu; 19) pripažinti juridinį faktą 682 kv. m žemės ( - ) kvartale Nr.151, sklype Nr. 3 P. K., P. asmenine nuosavybe; 20) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) ieškovo K. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, A. Z., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, S. B., suinteresuotam asmeniui G. P. dėl restitucijos taikymo, sprendimų, įsakymo, aktų pripažinimo negaliojančiais, valdymo nuosavybės teisės atstatymo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l. 118-119). Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu bei įvertinęs ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdį, nustatė, jog ieškovas ginčija 13 viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kuriuos pripažinus negaliojančiais būtų pagrindas taikyti restituciją (17 -19 ieškinio reikalavimai) ir grąžinti ieškovui žemę bei pastatus. Teismas sprendė, kad ginčas byloje kilo iš administracinių teisinių santykių, administracinis teisinis santykis byloje vyrauja, todėl byla yra teisminga ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniam teismui. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino, kad ieškovas turi teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas K. P. (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 122-123). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neteisinga, pažeidžianti apelianto konstitucines teises į teisėtą, teisingą, nešališką teismą, į teisminę gynybą, užkertanti kelią prasidėti teisminiam procesui, nes vilkinamas ieškinio priėmimas. Teismas neatliko savo pareigų, t.y. neįgyvendino išaiškinimo pareigos (CPK 158 str. 3 d.,), kooperacijos principo (CPK 8 str.), todėl pažeidė asmenų teisėtų lūkesčių principą (CPK 1.2 str. 1 d.).
  2. Pareikštu ieškiniu yra ginčijama iš privatinės teisės veikimo ir taikymo sferos susiklostę sutartiniai santykiai su atsakovais bei iš civilinių teisinių santykių atsakovų prisiimtų įsipareigojimų netinkamas vykdymas, civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės atsiradimą atsakovams bei suformuota teismų praktika. Todėl, apelianto teigimu, pareikštas ieškinys nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme – Kauno apygardos teisme.
  3. Skundžiamosios nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas nė vienas ieškinio pagrindo ir dalyko trūkumas, teismas pripažino, kad apeliantas, teikdamas ieškinį, CPK 115 straipsnio 2 dalies išaiškinimo nepažeidė, todėl ir nenurodė ką reikėtų šalinti. Apelianto teigimu, teismas trūkumų aiškiai neįvardino, nesuteikė apeliantui galimybės juos ištaisyti (CPK 115 str.), todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. sausio 13 d. išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 spręstinas ieškinio priėmimo klausimas.
  4. Teismas negali priimti CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos nutarties pripažinti procesinius dokumentus nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjui, nes procesiniai dokumentai jų formos ir turinio požiūriu nebuvo teikiamai suforminti ne dėl pareiškėjo veiksmų, o būtent teismui netinkamai atlikus savo pareigas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Nustatyta, kad ieškiniu apeliantas ginčija 13 viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kuriuos pripažinus negaliojančiais būtų pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui žemę bei pastatus.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Visų pirma atmestini atskirojo skundo argumentai susiję su CPK 115 straipsnio nuostatų pažeidimu, nes pirmosios instancijos teismas nei kaip nors šio straipsnio nuostatomis rėmėsi, nei turėjo remtis. Taigi, šio straipsnio nuostatos, sprendžiant ieškinio nepriėmimo dėl netinkamo teismingumo pagrįstumo klausimą, neturi teisinės reikšmės. Todėl išsamiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako, o pasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su apelianto teisėmis į teisminę gynybą, inicijuojamo ginčo pobūdžiu.

16Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas.

17Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

18Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 str. 2 d.). Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja civilinius, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ginčus ir kitas bylas dėl privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.), administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia inter alia bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

19Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, apeliantas siekia, kad jam būtų grąžinta dalis namo, dalis ūkinio pastato, dalis žemės sklypo. Ieškinio pagrindu nurodo 1949 m. birželio 11 d. Kauno miesto Stalino rajono komisijos surašytą namų valdos nacionalizacijos aktą (b.l. 31), priimtą LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 353 „Dėl namų nacionalizavimo“, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1949 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 247 pagrindu, ir teigia, jog nacionalizacijos aktas be teismo atskiro sprendimo laikytinas niekiniu, taip pat nurodo visą eilę vėliau priimtų Kauno miesto administracinių organų sprendimų, Kauno apskrities viršininko įsakymų, kurių pagrindu buvo perleidžiami statiniai ir žemė, kuriuos apeliantas siekia susigrąžinti. Akivaizdu, kad galimybė susigrąžinti apelianto nurodomą turtą restitucijos pagrindu sietina su turto nacionalizavimo, įvykdyto tuometinėje LTSR priimtų turto nacionalizacijos teisės aktų pagrindu, neteisėtumu bei su vėliau sekusių kitų apelianto nurodomų administracinių aktų neteisėtumu, t.y. byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, nes ieškinys iš esmės yra grindžiamas viešosios teisės, o ne privatinės teisės normų pažeidimų pagrindu. Kaip minėta, tokius ginčus spręsti yra pavesta administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Tokią išvadą patvirtina ir Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. T-2006-09 sprendžiant teismingumo klausimą dėl ieškinio, kuriuo buvo siekiama susigrąžinti 1940 m. tuometinės LTSR valstybinių institucijų aktų pagrindu konfiskuotą turtą pagal ieškovo A. A. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai .

20Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą apie aptariamo ieškinio teismingumą, tik, kolegijos nuomone, ieškinį priimti turėjo būti atsisakyta ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto, o 1 punkto pagrindu, t.y. dėl to, kad jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareikšto ieškinio teismingumo.... 5. Ieškovas K. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau –... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas K. P. (toliau – apeliantas) prašo Kauno... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 13. Nustatyta, kad ieškiniu apeliantas ginčija 13 viešojo administravimo... 14. Atskirasis skundas netenkintinas. ... 15. Visų pirma atmestini atskirojo skundo argumentai susiję su CPK 115 straipsnio... 16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13... 17. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137... 18. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam... 19. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, apeliantas siekia, kad jam būtų... 20. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....