Byla 2-1715/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria vieną ieškinio reikalavimą atsisakyta priimti, o dėl kito reikalavimo nustatyti ieškinio trūkumai, civilinėje byloje 2-4136-781/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai V. M. dėl atsakovo Lietuvos Respublikos teismų institucijų tyčinio organizuoto sistemingo dengimo vieni kitų neteisėtus veiksmus ir trukdymo gintis nuo pareigūnų vykdomų nusižengimų ir nusikaltimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimą (ieškinio suma 350 000 Lt).

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, teisėjai V. M., kuriuo prašo:

  1. pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja V. M. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
  2. priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 350 000 Lt teisingą atlyginimą už sistemingą organizuotą jo teisių pažeidimą ir trukdymą gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja V. M. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Pasiūlė ieškovui dalyje dėl pareikšto reikalavimo - priteisti iš Lietuvos Respublikos 350 000 Lt teisingą atlyginimą - pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, nustatant trūkumų šalinimui terminą iki 2013 m. gegužės 15 d. (b.l. 12-13). Teismas sprendė, kad ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja V. M. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, reiškia faktų pripažinimą. Teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka). CPK 444 straipsnyje nurodytas faktų sąrašas nėra baigtinis, gali būti nustatyti ir kitokie juridinę reikšmę turintys faktai, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ieškovas pareikštais reikalavimais prašo teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, t. y. prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes. Teismo teigimu, tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Neteisėti (ieškovo nuomone) tiek teismų veiksmai (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Teismas konstatavo, kad minėtas ieškovo reikalavimas teisme nenagrinėtinas, dėl ko šį reikalavimą priimti atsisakytina CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7Ieškovas nurodo, kad nustačius šiuos faktus jam privalo būti priteistas iš Lietuvos Respublikos 350 000 Lt teisingas atlyginimas. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra su trūkumais. Ieškovas pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus privalo ieškinio pareiškime nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tai yra nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iš ko susideda 250 000 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina (CPK 115 str. 2 d.).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 19). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus nustatant, kad pirmas ieškinio reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir neteismingas tam teismui, nes vienu ir tuo pačiu metu tas pats ieškinio reikalavimas negali būti ir nenagrinėtinas teisme ir neteismingas tam teismui. Pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas privalo motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis, kad reikalavimas būtų išnagrinėtas pagal teismingumą. Todėl neteisinga nutartis yra naikintina.
  2. Pagal 141 straipsnį ieškinio pagrindą ar dalyką gali keisti ieškovas, bet ne teismas. Pagal CPK 279 straipsnio 4 d. galima kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, jeigu ginčas nėra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl, apelianto teigimu, teismo argumentai dėl pirmo ieškinio reikalavimo prieštarauja teismų praktikai ir šio ieškinio pagrindui ir dalykui, nes Konvencijos nuostatų pagrindu prašoma pripažinti apelianto teisių pažeidimus dėl teisės į civilinės bylos Nr. 2-3510-881/2013 neišnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą ir kitus pažeidimus, kurie nėra ir negali būti civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 nustatinėjamos aplinkybės ir faktai. Apelianto teigimu, pirmas ieškinio reikalavimas turi būti pripažintas nagrinėtinas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas.
  3. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnį nustatant, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktiką ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami tik procesinio teisinio pobūdžio klausimai, bet ne teisės į ieškinio patenkinimą įrodytinumas. Todėl teismo reikalavimas įrodyti 250 000 Lt turtinę žalą ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškinyje nurodytas ir pagrįstas įrodymais tyčinis dviejų ieškinių nesujungimas į vieną bylą, jų išnagrinėjimo vilkinimas priklausomai nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. I-5-840/2013 eigos ir tai, apelianto nuomone, yra tie konkretūs veiksmai, kurie sąlygojo ir šiuo metu sąlygoja apelianto teisių pažeidimus ir žalos atsiradimą bei Konvencijos nuostatų pažeidimus.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vieną ieškinio reikalavimą atsisakyta priimti, o dėl kito reikalavimo nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

15Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dalį ieškinio priimti atsisakė, kitai daliai nustatė trūkumų šalinimo reikalingumą - apelianto reikalavimą pripažinti, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja V. M. pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip ginčą nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o ieškinio reikalavimui priteisti turtinę ir neturtinę žalą nustatė terminą trūkumams pašalinti.

16Dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio

17Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apelianto pareikštą pirmąjį reikalavimą iš esmės grindė tuo, kad apeliantas prašė teismo nustatyti faktus, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, o tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas. Apeliantas nurodo priešingai – jo manymu, toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas kaip savarankiškas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu nesutinka.

18Minėta, kad apeliantas abu reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja V. M. tyčia vilkino civilinės bylos Nr. 2-3510-881/2013 nagrinėjimą priklausomai nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir taip trukdė apeliantui gintis nuo Lietuvos Respublikos pareigūnų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų civilinėse ir baudžiamosiose bylose jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą iš esmės ir nustatant atsakovų būtinąsias žalos atlyginimo sąlygas inter alia atsakovų neteisėtus veiksmus turės būti vertinami apelianto ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiami atsakovų neteisėti veiksmai net ir nepriklausomai nuo to, ar pirmasis ieškinio reikalavimas apskritai (ne)pareikštas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog „neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto pareikštas pirmasis reikalavimas, kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovai pažeidė jo teises civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir trukdė jam gintis kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, iš esmės nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Tačiau, minėta, tai nereiškia, kad klausimas dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos nustatymo - teisėjo/teismo veiksmų (ne)teisėtumo - ir nebus byloje nagrinėjimo objektu. Taigi, tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią ieškinio dalį kaip atskirą materialinį reikalavimą, iš esmės procesiniu požiūriu nėra neteisinga, nes ieškinio dalyku gali būti materialinis reikalavimas atsakovui, o ne vienas iš civilinės atsakomybės sudėties elementų, ir nesukelia neigiamų teisinių pasekmių apeliantui. Kita vertus, ir tokio procesinio sprendimo nepriėmimas taip pat neturėtų reikšmės bylos išsprendimui. Todėl naikinti šią nutarties dalį, neįtakojančią ginčo dėl žalos atlyginimo esmės, nėra pagrindo. Kadangi šis klausimas (dėl veiksmų (ne)teisėtumo), kaip minėta, turės būti nustatinėjamas ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, atmestini apelianto argumentai dėl to, kad teismas nenurodė į kurią instituciją reikia kreiptis.

19Apelianto argumentai, susiję su CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, apskritai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu skundžiamoje nutartyje nieko ir nepasisakė bei jos netaikė.

20Dėl trūkumų šalinimo

21Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas iš apelianto reikalauja nurodyti, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, įrodymus, iš ko susideda 250 000 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina.

22CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti reiškiamo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.).

23Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393). Joje yra nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) ir ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai). Kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis.

24Taigi, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju lyginant pirmosios instancijos teismo nurodytų šalinti trūkumų pobūdį su CPK 115 straipsnio 4 dalyje išvardintų tam tikrų trūkumų(neesminių netikslumų) pobūdžiu, negalima būtų pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai savo pobūdžiu galėtų būti vertinami tik kaip neesminiai, t.y. savo reikšmingumo bylai aspektu prilygstantys minėtoje normoje nurodytiems trūkumams. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje apžvalgoje yra nurodyta, kad įstatyme įtvirtinti formalūs ieškinio reikalavimai taip pat nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju procesinius reikalavimus ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir efektyvaus teisminio proceso. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso efektyvumo klausimas yra sietinas ne tik su ieškovo veiksmais ir besąlygišku (nepaisant net ir esminių įstatymo reikalavimų) jo teisės kreiptis į teismą užtikrinimu, bet ir su kitų asmenų (atsakovų) teise bei galimybe efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio jau pradinėje proceso stadijoje, nes, priėmus ieškinį, atsakovai turi pareigą pateikti išsamius atsiliepimus į ieškinio argumentus jau šioje stadijoje (CPK 142 str.). Akivaizdu, kad nesant ieškinyje esminių (būtinų) aiškių ieškinio pagrindą patvirtinančių ar dalyką apibrėžiančių duomenų, neįmanoma pateikti ir tinkamų atsiliepimų argumentų, kas neabejotinai gali lemti proceso efektyvumą tiek laiko, tiek kokybės aspektais. Kitas dalykas yra tai, ar skundžiamoje nutartyje nurodyti visi ieškinio trūkumai iš tikrųjų buvo konstatuoti pagrįstai.

25Apeliantas, kvestionuodamas teismo argumentus dėl ieškinio antrojo reikalavimo, teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnį, nes, apelianto teigimu, ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami tik procesinio teisinio pobūdžio klausimai, bet ne teisės į ieškinio patenkinimą įrodytinumas, todėl teismo reikalavimas įrodyti ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Su apelianto argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiamas ieškinio įrodytumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Tačiau, kita vertus, pažymėtina, kad įstatymas vienareikšmiškai reikalauja jau teikiamame ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio pagrindas (faktinis pagrindas) ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 137 str. 1 d. 2, 3 p. p.), taigi, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti bent jų nurodymo, ir minėtų duomenų nurodymo reikalavimas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip tapatus reikalavimui jau šioje stadijoje įrodyti ieškinio dalyką.

26Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visus procesinio dokumento trūkumus aptariamu (antrojo reikalavimu) aspektu nustatė pagrįstai. Kaip minėta, teismas įpareigojo apeliantą pašalinti tokius nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t.y. nurodyti 1) kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, 2) nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žalos atlyginimas, 3) pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą, 4) nurodyti aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, 5) įrodymus, iš ko susideda 250 000 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina. Tačiau faktiškai ieškinyje yra nurodyta, kas ir kokiu būdu turi atlyginti žalą, nurodyti, anot apelianto, konkretūs neteisėti veiksmai (bylų nesujungimas, vilkinimas ir pan.). Tuo tarpu tai, ar dalyvaujantys byloje asmenys atsakingi už žalą, ar nurodyti veiksmai buvo atlikti ir yra neteisėti ir t.t. bus įrodyta, nėra nagrinėjimo dalykas ieškinio priėmimo stadijoje.

27Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos nutarties dalimi, kuria apeliantui siūloma nurodyti aplinkybes ir įrodymus dėl 250 000 Lt turtinės žalos atlyginimo sumos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas reikalauja ne jau įrodyti 250 000 Lt sumos reikalavimo pagrįstumą, o nurodyti ieškinyje aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, įrodymus, iš ko susideda 250 000 Lt turtinė žala ir kokie įrodymai ją patvirtina, kas visiškai atitinka CPK 137 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto reikalavimus. Akivaizdu, kad turtinės žalos padarymo faktas, jos dydis yra vieni iš esmingiausių teisminio nagrinėjimo klausimų – gali būti nustatyti neteisėti veiksmai, asmenys juos atlikę, bet tai per se dar nereiškia žalos atsiradimo fakto, o juo labiau niekaip neparodo jos dydžio. Formaliai nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog turtinės žalos pagrindimo apeliantas apskritai niekaip nenurodė – ieškinyje teigiama, jog ją patvirtina ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013 ir tos bylos eiga ir medžiaga. Tačiau, visų pirma, tiek ieškinio kitoje byloje egzistavimas, tiek kurios nors bylos eiga patys savaime nepagrindžia nei žalos atsiradimo fakto, nei jos dydžio. Antra, kaip minėta, apeliantas ieškinyje nurodo, kad 250 000 Lt žalą patvirtina patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-3510-881/2013. Tačiau iš apelianto pateikto ieškinio priedo nagrinėjamoje byloje – 2011 m. gegužės 11 d. ieškinio kopijos apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3510-881/2013 (b.l. 3) matyti, kad toje byloje 250 000 Lt suma apskritai nurodoma ne kaip turtinė, o kaip apeliantui padaryta neturtinė žala. Taigi, apelianto nurodoma turtinė žala nagrinėjamoje byloje yra jo paties grindžiama neturtinės žalos dydžiu kitoje byloje. Minėta, kad ieškinyje turi būti nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, jie turi būti logiškoje sąsajoje. Šiuo atveju turtinės žalos reikalavimas faktiškai prieštarauja apelianto nurodytam jos pagrindimui.

28Galima sutikti, kad kai kurie ieškinio trūkumai gali būti šalinami parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai labiau taikytina neesminiams trūkumams, tuo tarpu esant esminiams trūkumams labai tikėtina, kad ydingai pradėtas procesas, turint galvoje labai ribotą parengiamųjų posėdžių skaičių (CPK 228 str.), gali tapti dar painesnis ir nepagrįstai sukeliantis didesnes visų proceso dalyvių ir teismo sąnaudas, varžantis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teises teikti išsamius atsikirtimus, be to, ir varžytų teismo teisę spręsti dėl parengiamosios bylos stadijos vykdymo būdų pasirinkimo (CPK 225 str. 7 p.). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad apeliantas turi teisinį išsilavinimą, yra itin daug kartų kreipęsis į teismus, taigi, nėra asmuo, negalintis savo jėgomis parengti tinkamą procesinį dokumentą dar prieš teikiant jį teismui.

29Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis dalyje, kuria apeliantas įpareigotas pašalinti ieškinio trūkumus, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), susiaurinant tik trūkumų, kurie konstatuoti pirmosios instancijos teismo, šalinimo apimtį iki siūlymo nurodyti aplinkybes bei įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos atsiradimą ir jos 250 000 Lt dydį. Pastebėtina, kad tai neriboja apelianto galimybės nurodyti ir papildomas ieškinio pagrindimo aplinkybes bei įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra suėjęs, skirtinas naujas ieškinio trūkumų šalinimo terminas – iki 2013 m. liepos 30 d.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant (sumažinant) ieškinio trūkumų šalinimo apimtį, t.y. pasiūlant ieškovui A. B. nurodyti aplinkybes bei įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos atsiradimą ir jos dydį (250 000 Lt).

32Nustatyti naują terminą trūkumų šalinimui - iki 2013 m. liepos 30 d.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį atsakovams... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Ieškovas nurodo, kad nustačius šiuos faktus jam privalo būti priteistas iš... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vieną... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir... 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dalį ieškinio priimti... 16. Dėl atsisakymo priimti dalį ieškinio... 17. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti apelianto pareikštą... 18. Minėta, kad apeliantas abu reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovai Vilniaus... 19. Apelianto argumentai, susiję su CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,... 20. Dėl trūkumų šalinimo... 21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas iš apelianto... 22. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti... 23. Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos... 24. Taigi, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog... 25. Apeliantas, kvestionuodamas teismo argumentus dėl ieškinio antrojo... 26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos... 28. Galima sutikti, kad kai kurie ieškinio trūkumai gali būti šalinami... 29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338... 31. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį palikti iš esmės... 32. Nustatyti naują terminą trūkumų šalinimui - iki 2013 m. liepos 30 d....