Byla eAS-681-520/2017
Dėl išvados panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. įmonės „Res judicata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. įmonės „Res judicata“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Visagino savivaldybės administracija) dėl išvados panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas V. M. įmonė „Res judicata“ (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VPT, atsakovas) 2017 m. gegužės 10 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadą Nr. 4S-1478 (toliau – ir Išvada).

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

7Teismas pažymėjo, kad VPT, atlikusi trečiojo suinteresuoto asmens Visagino savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo) ir pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 neplaninį vertinimą, Išvadoje nusprendė, jog perkančioji organizacija, t. y. Administracija, įsigijusi teisines paslaugas nevykdydama naujos viešojo pirkimo procedūros, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą bei 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą, tačiau Išvadoje nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra taikytos poveikio priemonės, be to, Išvada yra adresuota Administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, o ne pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui apibrėžtų tiesioginių teisinių pasekmių, todėl Išvada negali būti ginčo tarp pareiškėjo ir VPT administraciniame teisme objektu.

8Teismo vertinimu, realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Išvada, o dėl jos Administracijos priimtas sprendimas nutraukti teisinių paslaugų teikimo sutartį su pareiškėju, t. y. Išvada, įvertinus jos turinį, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 82 straipsnyje nustatytą VPT kompetenciją) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio bylose (dėl galimybės skųsti teismui VPT išvadas) suformuotą praktiką (2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017 ir kt.), nelaikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Teismas darė išvadą, kad klaidingas galimybės skųsti Išvadą nurodymas negali lemti apskundimo galimybės atsiradimo, kai tokios galimybės nenustato ABTĮ nuostatos, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

9II.

10Pareiškėjas V. M. įmonė „Res judicata“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl Išvados priimti nagrinėti administracinio proceso tvarka.

11Pareiškėjas pripažįsta, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog joks asmuo negali skųsti Tarnybos išvadų, tačiau Išvadoje yra nustatyta, kad pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neteisėtai sudarė sandorį. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Išvada nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, nes Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis jam įstatymo nustatytas funkcijas, o VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos VPT funkcijos vykdymas įforminamas teisės taikymo aktu – išvada. Tai reiškia, kad išvada yra viešojo administravimo subjekto vykdant jam įstatymo priskirtas funkcijas parengtas teisės taikymo aktas, dėl kurio asmuo, kuris mano, jog šiuo aktu yra pažeidžiamos jo teisės, gali pateikti skundą ir jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 5 str. 1 d. ir 23 str. 1 d.).

12Pareiškėjas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pripažino, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą nesutikti su Išvada, tačiau, kaip ir kitais atvejais, apsaugojo Tarnybą nuo reikalavimų įrodyti Išvadoje (teisės akte) nurodytų teiginių pagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, teismas turi išsamiai įvardyti, kam yra skirtas ir taikomas skundžiamas teisės aktas, ko jame neturi būti parašyta ir kur jis negali būti naudojamas, nes dažniausiai šios išvados sudaro pagrindą pasamdyti brangesnį tiekėją.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14III.

15Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. M. įmonės „Res judicata“ skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

16Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl VPT 2017 m. gegužės 10 d. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvados Nr. 4S-1478 teisėtumo ir pagrįstumo. VPT Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros skyrius, atlikęs Administracijos ir pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. 5-272 neplaninį vertinimą, Išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija (Administracija), įsigijusi teisines paslaugas nevykdydama naujos viešojo pirkimo procedūros, pažeidė VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą bei 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą (b. l. 15–17).

17Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje neturėjo būti nurodyti motyvai dėl ginčo esmės, o Išvados turinys, pobūdis ir paskirtis turėjo būti analizuojama tik tiek, kiek tai būtina, jog būtų teisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Įvertinęs skundžiamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui apibrėžtų tiesioginių teisinių pasekmių, todėl Išvada negali būti ginčo tarp pareiškėjo ir VPT administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atskirajame skunde grindžia tuo, kad Išvada yra viešojo administravimo subjekto (VPT) vykdant jam įstatymo priskirtas funkcijas parengtas teisės taikymo aktas, dėl kurio pareiškėjas gali pateikti skundą administraciniam teismui, jeigu mano, jog šiuo aktu yra pažeidžiamos jo teisės.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, jog aplinkybė, kad šiuo atveju yra skundžiamas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, pati savaime nepagrindžia ginčo dėl Išvados priskirtinumo administraciniam teismui, nes ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

20Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti juridinio asmens skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto panaikinimo, nurodydamas, kad skundžiamas aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia institucijos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017). Nurodytoje nutartyje buvo pripažinta, kad ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio skundą padavusiam asmeniui.

21Tarnybos išvadų ginčijimo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas atskirajame skunde pripažįsta, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog asmenys negali skųsti teismui konstatuojamojo pobūdžio Tarnybos išvadų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Įvertinęs pareiškėjo skundžiamos Išvados turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Tarnyba Išvadoje tik konstatavo tam tikrų VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nuostatų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui, Išvada yra adresuota (skirta) Administracijai, kaip perkančiajai organizacijai, o ne pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde neneigia šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui apibrėžtų materialinių teisinių pasekmių. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisinė situacija skiriasi nuo tų atvejų, kuriais buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, jog VPT konstatuojamojo pobūdžio išvados negali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

22Įvertinusi Išvados turinį, atsižvelgusi į VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 82 straipsnyje nustatytą VPT kompetenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo, konstatavęs, kad Išvada pareiškėjui nesukelia tokio pobūdžio teisinių pasekmių, dėl kurių ji turėtų būti atskiros administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo dalyku. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne pati Išvada, o dėl jos Administracijos priimtas sprendimas nutraukti teisinių paslaugų teikimo sutartį su pareiškėju. Pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) būtent dėl Išvados priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes.

23Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjo V. M. įmonės „Res judicata“ atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas V. M. įmonė „Res judicata“ (toliau – ir pareiškėjas)... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi... 7. Teismas pažymėjo, kad VPT, atlikusi trečiojo suinteresuoto asmens Visagino... 8. Teismo vertinimu, realias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Išvada,... 9. II.... 10. Pareiškėjas V. M. įmonė „Res judicata“ atskirajame skunde prašo... 11. Pareiškėjas pripažįsta, kad administracinių teismų praktikoje yra... 12. Pareiškėjas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 13. Teisėjų kolegija... 14. III.... 15. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m.... 16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl VPT 2017 m.... 17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo skundo... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad... 20. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti... 21. Tarnybos išvadų ginčijimo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pats... 22. Įvertinusi Išvados turinį, atsižvelgusi į VPĮ (iki 2017 m. liepos 1 d.... 23. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Pareiškėjo V. M. įmonės „Res judicata“ atskirąjį skundą atmesti.... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį... 27. Nutartis neskundžiama....