Byla AS-1062-552/2015
Dėl išvados ir įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl išvados ir įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. balandžio 24 d. išvadą Nr. (2.11)-15-34 „Dėl J. V. veiksmų“ ir Valstybės kontrolės 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d nutartimi atsisakė priimti J. V. skundą.

6Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šios teisės normos nustato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į teismą – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį.

7Iš pareiškėjos skundo turinio bei jo priedų teismas nustatė, kad Inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2015 m. balandžio 24 d. surašė išvadą dėl J. V. veiksmų Nr. (2.11)-15-34, kurioje konstatavo, kad pareiškėja savo neveikimu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Šioje išvadoje pasiūlyta pareiškėjai už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į šią išvadą, valstybės kontrolierius 2015 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad pareiškėja, dirbdama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus 1-ojo poskyrio vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-166 patvirtinto Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus 1-ojo poskyrio vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktą, tačiau nuspręsta neskirti J. V. tarnybinės nuobaudos, kadangi pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

8Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma panaikinti Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. išvada Nr. (2.11)-15-34 yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Minėta išvada negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas skirti tarnautojai nuobaudą, metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgęs į tai, kad Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. išvada Nr. (2.11)-15-34 negali būti pripažįstama individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, teismas pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma šią išvadą panaikinti, atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

9Teismo vertinimu, Valstybės kontrolės 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. K-139 „Dėl J. V. tarnybinio nusižengimo“ pats savaime pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, jai nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, todėl aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (dalyku). Aplinkybė, kad valstybės kontrolieriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakyme Nr. K-139 nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, teismo teigimu, nesudaro pagrindo šį sprendimą vertinti kitaip. Teismas pažymėjo, kad akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal jo pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

10Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti valstybės kontrolieriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. K-139 yra nenagrinėtinas teismų, kadangi nėra administracinis aktas, darantis įtaką J. V. teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Šią pareiškėjos skundo dalį teismas taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

11II.

12Pareiškėja J. V. atskiruoju skundu prašo atmesti pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti nagrinėti jos skundą ir priimti nagrinėti jos skundą.

13Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos išvada, kurioje ji yra kaltinama tarnybinio nusižengimo padarymu, yra nepagrįsta, jai suformuotas kaltinimas padarius tarnybinį nusižengimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nėra įrodytas. Pareiškėja nesutinka, kad skundžiami aktai jai nesukelia teisinių pasekmių, nes dėl galiosiančios tarnybinės nuobaudos negalės pretenduoti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, skatinimus ir pan. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-950-905/2014.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15III.

16Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

19Pareiškėjos skundžiamoje Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr. (2.11)-15-34 konstatuota, kad J. V. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir siūlyta jai kirti tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte – pastabą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad tokia išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjai teises ir pareigas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 -851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007), tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi, konstatuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį, kadangi pareiškėjos norima apskųsti išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, ,,Administracinė jurisprudencija“, Nr. 11, 2007 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012).

21Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2015 m. balandžio 24 d. surašė išvadą Nr. (2.11)-15-34, kurioje konstatavo, kad pareiškėja savo neveikimu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. J. V. pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdamas į šią išvadą, valstybės kontrolierius 2015 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. K-139 pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau nusprendė neskirti tarnybinės nuobaudos J. V., kadangi pasibaigė įstatyme nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

22Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punkte. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, tarnybinių nuobaudų išnykimą ar panaikinimą, motyvuotas išvadas, kuriose asmuo, pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir sprendimus įrašomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta tvarka (Taisyklių 23 p.).

23Kaip matyti, skundžiamu įsakymu pareiškėjai nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, juo taip pat nėra pripažįstama, kad tarnybinį nusižengimą padarė ėjęs valstybės tarnautojo pareigas asmuo, taip pat šiuo įsakymu pareiškėja nėra pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, už kurį jai turėtų būti skirta tarnybinė nuobaudą – atleidimas iš pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu įsakymu pareiškėja nebuvo pripažinta pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, todėl nepagrįsti jos teiginiai apie atitinkamų ribojimų taikymo galimybę (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str.).

24Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos skundžiama išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, o valstybės kontrolieriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. K-139 yra nenagrinėtinas teismų, nes nėra administracinis aktas, darantis įtaką J. V. teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmesti.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d nutartimi... 6. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 7. Iš pareiškėjos skundo turinio bei jo priedų teismas nustatė, kad... 8. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 9. Teismo vertinimu, Valstybės kontrolės 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr.... 10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti valstybės... 11. II.... 12. Pareiškėja J. V. atskiruoju skundu prašo atmesti pirmosios instancijos... 13. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos išvada, kurioje ji yra kaltinama... 14. Teisėjų kolegija... 15. III.... 16. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 19. Pareiškėjos skundžiamoje Inspekcijos 2015 m. balandžio 24 d. išvadoje Nr.... 20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 21. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2015 m.... 22. Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 23. Kaip matyti, skundžiamu įsakymu pareiškėjai nebuvo paskirta tarnybinė... 24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teisėjų kolegija... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmesti.... 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį... 28. Nutartis neskundžiama....