Byla 2-1853-944/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens A. S. A. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuoto asmens su savarankišku reikalavimu A. S. A. globėjai A. V., jo atstovei advokato padėjėjai J. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. A., V. A., J. A., Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens A. S. A. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina E. V., mirusi ( - ) priėmė palikimą atsiradusį po A. A. mirties ( - ) faktiniu valdymu. Nurodė, kad po A. A. mirties, E. V. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, jos pavedimu visus reikalus tvarkė pareiškėja. Pareiškėja po savo motinos – E. V. mirties, priėmusi palikimą negali paveldėti A. A. turto. Dėl šių priežasčių kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Suinteresuotas asmuo A. S. A. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. A. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. Faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Nurodė kad ne E. V. , o suinteresuotas asmuo priėmė A. A. turtą faktiniu valdymu, t. y. žemės sklypu naudojosi jis asmeniškai, vėliau jį išnuomojo. Teigia, kad pareiškėja tik kelerius metus naudojasi žemės sklypu, t. y. jį nuomoja. Paaiškina, kad palikimo priėmimui svarbu, kas disponuoja po mirusiojo mirtie, o ne po keleto metų.

4Pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, suinteresuoto asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas.

5Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. A. mirė ( - ). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis ( - ) (b. l. 11). A. A. paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). E. V. ir suinteresuotas asmuo su savarankišku reikalavimu A. S. A. yra A. A. vaikai (b. l. 12). E. V. mirė ( - ), jos palikimą priėmė pareiškėja J. G. (b. l. 42).

6Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (LR CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

7Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad A. A. turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo nurodo priešingas aplinkybes, susijusias su faktiniu, po A. A. mirties atsiradusiu, turto valdymu, t. y. suinteresuoto asmens globėja nurodo, kad A. S. A. naudojosi ginčo žemės sklypu, vėliau juo leido naudotis L. Š., kuris atsilygindavo daržovėmis; tuo tarpu pareiškėja nurodė, kad su ginčo žemės sklypu susijusius reikalus tvarkė ji motinos pavedimu, jį panaudos teisėmis perdavė L. Š..

8Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir/ar suinteresuotas asmuo A. S. A. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti savo reikalavimą.

9Suinteresuoto asmens A. S. A. interesus atstovavo globėja, kuri nurodė, kad suinteresuotas asmuo rūpinosi žemės sklypu, leido juo naudotis Šernų šeimai, todėl jie atsidėkodavo užaugintomis daržovėmis. Paaiškino, kad po nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą, vyko su A. A. apžiūrėti šio sklypo. Suinteresuotas asmuo savo reikalavimą grindė tik paaiškinimais, kuriuos davė jo globėja, kitų įrodymų patvirtinančių palikimo priėmimą nepateikė. Byloje apklaustas liudytoju L. Š. suinteresuoto asmens A. S. A. globėjos nurodytų aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi klausimus sprendė su pareiškėja, kuri veikė savo motinos vardu, su ja buvo derinami ir sprendžiami visi klausimai susiję su šiuo žemės sklypu. Paneigė suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad jiems vežė daržoves už žemės sklypo naudojimąsi, kad ginčo žemės klypo naudojimo klausimus svarstė su suinteresuotu asmeniu. Liudytojas nurodė, kad suinteresuotą asmenį pažįsta, tačiau jo, po nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, nematė. L. Š. paaiškino, kad po A. A. mirties buvo nuvykęs į Kauną, kad išsiaiškintų ginčo žemės sklypo naudojimosi sąlygas, nes pageidavo, šiuo sklypu toliau naudotis. Liudytojas pažymėjo, kad šiuos reikalus tvarkė pareiškėja, todėl su ja sudarė panaudos sutartį. Nurodė, kad buvo pasirašytos kelios panaudos sutartys, tačiau išliko ir teismui buvo pateikta 1995-06-10 žemės sklypo panaudos sutartis. Teismas nurodo, kad sandoriai yra galiojantys tol, kol jie nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ir pripažinti negaliojantys (LR CK 1.78 str.). Ši pateikta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jos nevertinti.

10Pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo parodymai ir rašytiniai duomenys patvirtina, kad po A. A. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu E. V. (pareiškėjos motina), todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad E. V. po A. A. mirties nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, o suinteresuotas asmuo A. S. A. atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė, todėl jo savarankiškas reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

11Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

12Ypatingojoje teisenoje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, išskyrus atvejus, kai šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas (LR CPK 443 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir suinteresuotas asmuo reiškė reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, t. y. kiekviena šalis įrodinėjo, kad ji priėmė palikimą ir neigė, kad kita šalis priėmė palikimą. Esant tokiai situacijai šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su išlaidomis teisinei pagalbai atlyginti atlygintinos pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja turėjo 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudarė procesinių dokumentų ruošimas ir atstovavimas teisme. Šios išlaidos neviršija LR CPK 98 str. ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

Nutarė

14pareiškimą tenkinti.

15Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas ( - ) po motinos A. A., gimusios ( - ), mirties – ( - ), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

17Suinteresuoto asmens A. S. A. reikalavimą atmesti.

18Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. A. pareiškėjai J. G. 1000 Lt atlyginti advokato teisines išlaidas.

19Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos... 3. Suinteresuotas asmuo A. S. A. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašo... 4. Pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, suinteresuoto asmens savarankiškas... 5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. A. mirė ( - ). Po jos mirties liko... 6. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo... 7. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad A. A. turtas, kurį galima buvo faktiškai... 8. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo... 9. Suinteresuoto asmens A. S. A. interesus atstovavo globėja, kuri nurodė, kad... 10. Pareiškėjos paaiškinimai, liudytojo parodymai ir rašytiniai duomenys... 11. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja... 12. Ypatingojoje teisenoje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos,... 13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265... 14. pareiškimą tenkinti.... 15. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas ( - ) po... 16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.... 17. Suinteresuoto asmens A. S. A. reikalavimą atmesti.... 18. Priteisti iš suinteresuoto asmens A. S. A. pareiškėjai J. G. 1000 Lt... 19. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos...