Byla 2S-1959-460/2012

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1797-607/2012, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą (skundą) dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-08 nutarimo Nr. CB 2-40061 atmesti Tauragės rajono savivaldybės administracijos skundą, skundžiamas asmuo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, suinteresuoti asmenys Arūno Liočio firma, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Rasa“.

2Teisėja

Nustatė

3pareiškėja Tauragės rajono savivaldybės administracija 2012-08-31 Tauragės rajono apylinkės teismui pateiktu pareiškimu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-08 nutarimą Nr. CB 2-40061 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Editos Rutkauskaitės 2012-06-29 nutarimą Nr. CB2-400-52 „Dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo” kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-09-17 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą (skundą). Nurodė, jog pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-08-08 nutarimu Nr. CB 2-40061, turėtų instancine tvarka su skundu kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą.

5Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nutartį ir priimt nutartį, numatytą CPK 337 straipsnio 1 dalies 2,3, arba 4 punktuose. Nurodė, jog pagal Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalį prokuroro sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui, pagal Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį aukštesniojo prokuroro priimtas proceso sprendimas gali būti apskųstas teismui, todėl mano, jog ši byla nagrinėtina teisme.

6Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos Tauragės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą (skundą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Iš minėto teismo išaiškinimo ir pateiktų įstatymų nuostatų reglamentavimo akivaizdu, kad skundai dėl aukštesniojo prokuroro priimto proceso sprendimo dėl teisės aktų pažeidimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundą dėl prokuroro nutarimo teismas turi nagrinėti nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl pažeidimo, patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl pažeidimo (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).

11Esant nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetui pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

13Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai