Byla 2A-211/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aušrai Meliukštienei, atsakovų J. M. ir V. V. atstovui advokatui Edmundui Mikučiauskui, atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Mėris“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-879-605/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Mėris“ ieškinį atsakovams J. M. , V. V. , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BAB „Mėris“ 2008 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. M. , V. V. , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos 2002 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 001691 ir Nr. 001692 CK 1.80 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pagrindu bei taikyti restituciją – ieškovui BAB „Mėris“ grąžinti nekilnojamąjį turtą: pastatą – remonto dirbtuves bei pastatą – ūkinį pastatą, esančius Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, o atsakovams J. M. ir V. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti po 5 150 Lt. Ieškovas nurodė, kad AB „Mėris“ nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą vykdomąjį procesą, AB „Mėris“ nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos, AB „Mėris“ taip pat nebuvo informuota apie priverstinį sprendimo vykdymą, todėl buvo pažeistos AB „Mėris“ teisės ir teisėti interesai, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, ir dėl to, ieškovo nuomone, yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos. Ieškovas pažymėjo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, netinkamai surašė turto arešto aktą, kadangi jame nebuvo nurodytas AB „Mėris“ priklausančio turto metražas, nusidėvėjimo laipsnis bei kiti duomenys, ir tai sąlygojo neteisingą AB „Mėris“ priklausančio nekilnojamojo turto įkainojimą. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad parduodamo turto vertei nustatyti antstolis privalėjo kviesti ekspertą, tačiau antstolis turtą įvertino pats, tuo pažeisdamas 1964 m. CPK 411 straipsnio ir CK 1.5 straipsnio reikalavimus, todėl, ieškovo teigimu, toks turto vertės nustatymo principų pažeidimas laikytinas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, dėl ko ginčo turto perleidimo sandoriai turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Dėl restitucijos taikymo ieškovas nurodė, kad panaikinus ginčijamus turto pardavimo iš varžytynių aktus, turtas turėtų būti grąžinamas ieškovui BAB „Mėris“ natūra, o atsakovams J. M. , V. V. priteista po 5 150 Lt iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo BAB „Mėris“ 3 150 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog teismo antstolis paskelbė apie varžytynes „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai; ieškovui apie būsimas varžytynes taip pat buvo pranešta tinkamai – ieškovui 2002 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųstas pranešimas įmonės buveinės adresu Draugystės g., Žeimių miestelis, Jonavos rajonas, kurį nurodė ieškovas ir šioje byloje. Teismo teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad teismo antstolis įvykdė visas varžytynių sąlygas.

6Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 1964 m. CPK 411 straipsniu, areštuotą skolininko turtą teismo antstolis įkainoja kainomis, esančiomis toje vietoje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą; jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam kainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertą. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga bei byloje liudytoja apklaustos O. D. J. , buvusios nuo 2001 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. sausio 10 d. AB „Mėris“ likvidatore, parodymai patvirtina, kad ieškovas nesidomėjo skolų iš jo išieškojimu, turto pardavimu, todėl darytina išvada, kad nesidomėjo ir parduodamo turto įkainojimu. Teismas nurodė, kad byloje apklausta liudytoja O. D. J. parodė, kad kai ji 2001 m. perėmė įmonės dokumentus, matė, jog įmonė yra skolinga, ji nesidomėjo kokios buvo skolos, tik žino, kad nedidelės, ir žino, kad įmonė buvo skolinga mokesčių inspekcijai. Teismas pažymėjo, kad valstybinė mokesčių inspekcija 1998 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą išieškoti 4 408 Lt iš AB „Mėris“, o turtas buvo parduotas iš varžytynių 2002 m. lapkričio 29 d., t.y. daugiau negu po keturių metų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad likvidatorius, žinodamas apie įmonės skolas, turėjo suvokti ir žinoti apie jų išieškojimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas įstatymų suteikta teise prašyti antstolį kviesti ekspertą turto įkainojimui nepasinaudojo. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo pastatus parduodant iš varžytynių nebuvo pažeisti 1964 m. CPK reikalavimai dėl turto kainos nustatymo.

7Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų E. M. , I. M. , S. M. , E. Š. , V. S. , A. V. parodymai patvirtina, kad parduotas iš varžytynių turtas buvo visiškai apleistas, apgadintas (pradėtos ardyti sienos, nudegęs stogas) ir neprižiūrimas. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ūkininkai V. V. ir J. M. įsigiję minėtus pastatus juos suremontavo ir sutvarkė pastatų kiemo teritoriją. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta AB „VST“ 2008 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 22000-68 patvirtina, kad ginčo pastatuose iki 2003 m. vasario 19 d. nebuvo apšvietimo. Teismo nuomone, ieškovo prie ieškinio pateiktas likviduojamos AB „Mėris“ 2008 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 1 apie tai, kad įmonė piniginių lėšų neturi, veiklos nevykdo nuo 1998 metų, taip pat patvirtina, kad AB „Mėris“ savo nekilnojamuoju turtu visiškai nesirūpino, jo neprižiūrėjo nuo 1998 m. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai E. M. , I. M. , S. M. , E. Š. , V. S. , A. V. parodė, kad iš varžytynių įsigyti ginčo pastatai buvo apleisti, todėl juos remontavo ir šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina medžiagų įsigijimo pastatų remontui PVM sąskaitos faktūros (t.2, b.l. 17-59). Teismas nurodė, kad į bylą pateiktoje UAB „Skena“ atliktoje pagerinimo darbų vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 08-05/03 nurodyta, kad, vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, remonto mechaninių dirbtuvių, pažymėtų plane 1P1p, patalpose, esančiose adresu Draugystės g. 7a, Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, atliktų pagerinimo darbų vertė 2003 m. sausio 1 d. kainų lygiu yra 66 549 Lt, 2006 m. spalio 1 d. kainų lygiu – 82 645 Lt, o 2008 m. sausio 1 d. kainų lygiu – 3 786 Lt; iš viso 2003-2008 metais atliktų pagerinimo darbų statybinė vertė yra 152 980 Lt. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktoje 2008 m. gegužės 7 d. atliktoje UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę retrospektyviniu (atgaliniu) vertinimu 2002 m. lapkričio mėn. datai, turtas vertintas lyginamuoju metodu, išvada dėl turto vertės: nekilnojamojo turto – pastato – remonto mechaninių dirbtuvių 1P1p, bendras plotas 947,75 kv. m., statybos metai 1966, pastato – ūkinio pastato 2P1p, bendras plotas 193,60 kv.m., statybos metai 1950 m., esančių Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajono savivaldybėje, nustatyta rinkos vertė lyginamosios vertės metodu, retrospektyviniu (atgaliniu) vertinimu, vertinamai datai (2002 m. lapkričio mėn.) yra 12 900 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad teismui pateiktoje 2008 m. birželio 13 d. atliktoje UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto – pastato – remonto mechaninių dirbtuvių 1P1p, bendras plotas 947,75 kv.m., statybos metai 1966, pastato – ūkinio pastato 2P1p, bendras plotas 193,60 kv. m., statybos metai 1950 m., esančių Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajono savivaldybėje, nustatyta rinkos vertė lyginamosios vertės metodu, vertinamai datai (2008 m. birželio 2 d.) yra 350 000 Lt. Teismo teigimu, į bylą pateikti atsakovų įrodymai patvirtina, kad 2002 m. lapkričio 29 d. parduodant iš varžytynių nekilnojamąjį turtą, esantį Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, įstatymo reikalavimai dėl turto pardavimo už tinkamą kainą nebuvo pažeisti, o antstolis minėtą turtą įkainojo kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą.

8Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad minėtų pastatų rinkos vertė 2002 m. lapkričio 29 d., t. y. pastatų pardavimo iš varžytynių dieną, buvo 102 000 Lt. Teismas nurodė, kad nesivadovauja ieškovo į bylą pateikta VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P-08-766, kadangi joje esantys duomenys yra prieštaringi. Teismas nurodė, kad šios ataskaitos 1.6 punkte nurodyta, kad, jeigu 1999-2001 metais gamybinių pastatų ar fermų Jonavos rajone 1 kv.m. kaina svyravo nuo 10 Lt iki 130 Lt, atskirais atvejais yra registruotų sandorių ir per 300 Lt, tai 2002-2003 metais šios kainos keitėsi nežymiai – pagal turimus pardavimų sandorius, įregistruotus VĮ Registrų centre, Jonavos rajone buvo nuo 17 Lt iki 139 Lt. Teismas pažymėjo, kad minėtos ataskaitos 3.1 punkte nurodyta, kad 1 kv. m. patikslinimo verčių skaičiavimui vertintojai atrinko keturis geriausiai atitinkančius vertinamą objektą – remonto mechanines dirbtuves analogus, t. y. objektus, kurių 1 kv. m. kaina yra 264 Lt, 52 Lt, 152 Lt ir 59 Lt. Teismas nurodė, kad, apskaičiavus visų keturių objektų vidutinę 1 kv. m. kainą, gaunasi 131,75 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, konstatavo, kad vertintojo atrinkti keturi objektai, kaip geriausiai atitinkantys vertinamą objektą, visiškai neatitinka ataskaitos 1.6 punkte nurodytų kainų, t. y. nuo 10 Lt iki 130 Lt ir nuo 17 Lt iki 139 Lt, ir akivaizdu, kad palyginimui buvo atrinkti objektai faktiškai parduoti už maksimalią kainą. Dėl to, teismo teigimu, teismui pateiktos nurodytos turto vertės nustatymo ataskaitos negalima laikyti nei pagrįsta, nei teisinga.

9Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo sandorių sudarymo momentu AB „Mėris“ nekilnojamojo turto vertė buvo ne mažesnė kaip 143 585 Lt. Teismas pažymėjo, kad vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2001 m. sausio 22 d., tačiau turtas buvo parduotas beveik po dviejų metų, t. y. 2002 m. lapkričio 29 d., per tą laikotarpį visiškai neprižiūrimas, patyręs gaisrą, apgadintas. Dėl to teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro 2001 m. sausio 22 d. nustatytos pastatų: remonto mechaninių dirbtuvių ir ūkinio pastato, vidutinės rinkos vertės negalima laikyti nei teisinga, nei pagrįsta ginčijamų sandorių sudarymo momentui.

10Teismas pažymėjo, kad atsakovams 2002 m. įsigijus iš varžytynių nekilnojamąjį turtą ir nuo 2003 m. iki 2008 m. investavus apie 150 000 Lt gerinant nekilnojamąjį turtą, kai tuo metu ieškovas nesidomėjo nei skolų padengimu, nei jų išieškojimu, turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais pažeistų CK įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismo nuomone, aplinkybė, kad nuo 2002 m. kelis kartus padidėjo nekilnojamojo turto kaina, negali būti pagrindu sandoriui pripažinti negaliojančiu, kadangi sprendžiant dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

11Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad antstolė I. Pirtinienė priverstinio vykdymo proceso tvarka realizuodama skolininko turtą 1964 m. CPK 411, 422 ir 428 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais teismo antstolio prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus, kuriais AB „Mėris“ pastatai: remonto mechaninė dirbtuvė ir ūkinis pastatas, esantys Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, parduoti atsakovams J. M. ir V. V. už 10 300 Lt, netenkintinas.

12Teismas nurodė, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucija netaikytina.

13Apeliaciniu skundu BAB „Mėris“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad antstolis išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti prievolę gera valia ir tokiu būdu toks minėto procesinio dokumento išsiuntimo faktas yra laikytinas tinkamu antstolio pareigos informuoti skolininką apie jo atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimo procedūrą įvykdymu bei tinkamu šio dokumento įteikimu skolininko atžvilgiu, nepagrįsta. Į bylą pateikto raginimo turinys patvirtina, kad antstolio siųstą raginimą įvykdyti sprendimą geruoju buvo atsisakyta priimti, tačiau nei raginime, nei vykdomojoje byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, koks konkrečiai asmuo ir dėl kokių priežasčių atsisakė priimti raginimą. Teismas nesiaiškino, ar minėtą raginimą atsisakė priimti būtent ieškovas ir ar yra pagrindas atsisakymą priimti raginimą laikyti tinkamu ieškovo informavimu apie jo atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimo procedūrą. Pažymėtina, kad 2002 m. spalio 24 d. turto arešto akte yra nurodyta, kad skolininkas surašant šį aktą nedalyvavo, o vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis dokumentas buvo įteiktas skolininkui, todėl šios aplinkybės taip pat akivaizdžiai paneigia teismo išvadą dėl skolininko tinkamo informavimo apie jo atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimo procedūrą. Be to, ieškovas nuo 1998 m. turėjo likviduojamos įmonės statusą, todėl visa informacija apie varžytynes turėjo būti siunčiama AB „Mėris“ likvidatoriui, o ne įmonės buveinės adresu. Teismo išvados dėl ieškovo tinkamo informavimo apie skolos išieškojimo procedūrą bei ginčo turto pardavimą, nepagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuota praktika.
  2. Nors ieškovas savo reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo grindė aplinkybe, jog skolos išieškojimo procedūra antstolio buvo vykdyta pažeidžiant 1964 m. CPK 409 ir 410 straipsnius, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino ir nenurodė argumentų, dėl kokių priežasčių ieškovo nurodytini faktai, patvirtinantys antstolio veiksmų neteisėtumą ir ieškovo teisių pažeidimą, yra atmetami.
  3. Teismo išvada, kad ginčo pastatus parduodant iš varžytynių nebuvo pažeisti 1964 m. CPK reikalavimai dėl turto kainos nustatymo, nepagrįsta. Teismas, neįvertindamas ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ginčo turto vertės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino antstolio pareigos tinkamai įkainoti ginčo turtą atlikimo faktą, įtakojantį skolininko BAB „Mėris“ teisių ir interesų pažeidimą bei ginčo sandorių sudarymo neteisėtumą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
  4. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas dėl teismo precedentų privalomumo.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. M. , V. V. prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi nėra pateikta į bylą šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad atsakovai J. M. , V. V. yra sąžiningi ginčo pastatų įgijėjai ir investavo į varžytynėse nupirktus pastatus daug lėšų, dėl ko labai padidėjo nekilnojamojo turto vertė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo BAB „Mėris“ apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007 bei 2001 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2001, kadangi faktinės bylos aplinkybės minėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neįvertino ieškovo pateiktų argumentų bei įrodymų, kad ginčo pastatų vertė jų arešto metu buvo 143 585 Lt. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime aiškiai nurodė, kodėl ieškovo argumentai dėl ginčo turto vertės yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl neteisingų ir nepagrįstų teismo antstolio veiksmų, nustatant ginčo objektų tikrąją vertę, bei kad teismo antstolis turto arešto akte privalėjo aprašyti areštuojamų pastatų metražą bei nusidėvėjimo laipsnį. Atsakovo teigimu, turto arešto aktas atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi daiktų metražą bei nusidėvėjimo laipsnį nebuvo privaloma nurodyti. Atsakovas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai prašo taikyti restituciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atžvilgiu, kadangi neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o valstybė.

16Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Jonavos skyriaus 1998 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 05-18 dėl 4 408 Lt išieškojimo iš AB „Mėris“, 2002 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktais Nr. 001691 ir Nr. 001692 pardavė J. M. ir V. V. po ½ dalį AB „Mėris“ priklausančių pastatų: remonto mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. 4695-0006-9011, ir ūkinio pastato, unikalus Nr. 4695-0006-9022, esančių Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, už 5 150 Lt (bendra pastatų pardavimo kaina – 10 300 Lt). Byloje kilo ginčas dėl minėto turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

18Nurodytų pastatų pardavimo iš varžytynių momentu antstolio veiksmus vykdymo procese ir turto pardavimą iš varžytynių reglamentavo 1964 m. Civilinio proceso kodeksas. 1964 m. CPK 432 straipsnio penktojoje dalyje buvo nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai.

19Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „Mėris“ žinojo apie antstolio vykdomą išieškojimą, yra nepagrįsta, kadangi teismo antstolis netinkamai įvykdė pareigą informuoti skolininką apie pradėtą išieškojimo procesą. Minėtos skolos išieškojimo iš AB „Mėris“ proceso metu galiojusio 1964 m. CPK 393 straipsnio antroji dalis numatė, kad skolininkas ar jo atstovas privalo aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Taigi minėtoje įstatymo normoje buvo įtvirtinta skolininko ar jo atstovo pareiga aktyviai padėti teismo antstoliui vykdyti jo veiksmus. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad teismo antstolis siuntė raginimą skolininkui įvykdyti prievolę gera valia, tačiau šį raginimą skolininkas (ieškovas) atsisakė priimti. Pagal 1964 m. CPK 390 straipsnio pirmąją dalį teismo antstolis, pradėdamas sprendimą vykdyti, pasiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju; raginimas pristatomas ir skolininkui įteikiamas pagal taisykles, nustatytas CPK devintajame skirsnyje. Minėto kodekso devintas skirsnis reglamentavo teismo šaukimų ir pranešimų klausimus. 1964 m. CPK 132 straipsnio antroji dalis numatė, kad adresato atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo jam įteikimui. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo antstolio raginimas buvo siųstas AB „Mėris“ buveinės adresu ir duomenų, kad šis adresas būtų keitęsis, į bylą nepateikta. Į bylą pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys (t. 2, b.l. 69-71) patvirtina, kad minėtame registre nurodytas AB „Mėris“ buveinės adresas nesikeitė ir šiuo metu yra Draugystės g., Žeimių miestelis, Jonavos rajonas. Be to, pažymėtina, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog, liudytojos O. D. J. , dirbusios AB „Mėris“ likvidatore nuo 2001 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. sausio 10 d., teigimu, AB „Mėris“ įmonės buveinėje dirbo bendrovės buhalterė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teismo antstolio raginimas įvykdyti prievolę geruoju buvo išsiųstas tinkamu adresu, jį buvo atsisakyta priimti ir liudytojos parodymais nustatyta, kad bendrovės adresu dirbo buhalterė, kuri ir galėjo atsisakyti priimti antstolio siųstą raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, laikytina, kad teismo antstolio raginimas įvykdyti prievolę geruoju buvo įteiktas tinkamai ir AB „Mėris“ buvo informuota apie pradėtą išieškojimo procesą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog ne skolininkas atsisakė priimti jam siunčiamą buveinės adresu teismo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Nurodytu AB „Mėris“ buveinės adresu antstolis taip pat išsiuntė turto arešto aktą, pranešimą apie varžytynes (prijungta prie civilinės bylos vykdomoji byla Nr. 3-232/2002, b.l. 12,16) ir į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad AB „Mėris“ negavo nurodytų dokumentų. Pateiktame į bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame sąraše su istorija apie AB „Mėris“ atitinkamose grafose (15. Kita informacija; 16. Kontaktinė informacija ir kt.) nėra nurodyta, kad pašto siuntos bei dokumentai įmonei turi būti siunčiami įmonės vadovo, administratoriaus ar likvidatoriaus buveinės ar gyvenamosios vietos adresais (t. 1, b.l. 69-71). Juridinis asmuo turi ne tik teisę jo buveinės adresu gauti siunčiamas siuntas bei dokumentus, bet ir pareigą sudaryti sąlygas visuotinai nustatyta tvarka jam siunčiamų siuntų bei dokumentų tinkamam priėmimui registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog AB „Mėris“ žinojo apie įmonės atžvilgiu pradėtą išieškojimo procesą, patvirtina ir liudytojos O. D. J. , dirbusios AB „Mėris“ likvidatore nuo 2001 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. sausio 10 d., parodymai, kad jai buvo žinoma apie įmonės skolas, įskaitant ir skolą valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ji vykdymo procesu dėl skolų išieškojimo nesidomėjo. Tai reiškia, kad AB „Mėris“ žinojo apie įmonės atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, tačiau sąmoningai vengė aktyviai dalyvauti išieškojimo procese, tokiu būdų nevykdydama 1964 m. CPK 393 straipsnio antrojoje dalyje numatytų skolininko pareigų. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė 1964 m. CPK nuostatas, padarė teisingas išvadas, jog AB „Mėris“ žinojo apie įmonės atžvilgiu vykdomą išieškojimą.

20Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nors ieškovas savo ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo grindė faktais, jog skolos išieškojimo procedūra antstolio buvo vykdoma pažeidžiant 1964 m. CPK 409, 410 straipsnius, ir šios faktines aplinkybės buvo nurodytos ieškinyje, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių, turėjusių įtakos tolimesniam ginčo turto įkainojimui ir skolininko teisių apsaugai, nevertino. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, kad parduodant ginčo pastatus iš varžytynių nebuvo pažeisti 1964 m. CPK reikalavimai dėl turto kainos nustatymo, įvertino minėtas bei kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, teisingai nustatė turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir pagal jas pagrįstai nusprendė dėl ieškinio nepagrįstumo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad antstoliui atliekant skolos išieškojimą AB „Mėris“ turėjo kitą turtą, kurio vertės užteko 4 408 Lt skolos išieškojimui ir vykdymo išlaidoms. Teismo antstolis aprašo skolininko turto tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (1964 m. CPK 409 str. 2 d.). Antstoliui surašant 2002 m. spalio 24 d. turto arešto aktą skolininko AB „Mėris“ atstovas nedalyvavo, kadangi skolininkas nesidomėjo vykdymo procesu ir tai patvirtina pateikti į bylą įrodymai. Minėtu turto arešto aktu buvo areštuoti du pastatai 7000 Lt ir 3000 Lt vertės. Turto arešto akte nurodyta, kad pastatas 1P1p nuniokotas ir be langų bei kad pastatas 2P1p nuniokotas ir jo siena pradėta ardyti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, antstolis turėjo pagrindo areštuoti abu nurodytus pastatus, kadangi vien tik pastato 1P1p, kurio vertė turto arešto akte nurodyta 7000 Lt, dėl šio pastato būklės galėjo neužtekti 4 408 Lt skolos išieškojimui ir vykdymo išlaidoms, kurių dydis turto arešto akto surašymo momentu nebuvo žinomas. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad nurodyti pastatai buvo apleisti, neprižiūrimi bei blogos būklės ir kad pastatai buvo skirti iš esmės bendram naudojimui (veiklai), sąlygojo bendrą šių pastatų po ½ dalį pardavimą varžytynėse. Teisėjų kolegijos nuomone, 2002 m. spalio 24 d. turto arešto aktas iš esmės atitinka 1964 m. CPK 410 straipsnio reikalavimus ir bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, atlikdamas veiksmus dėl 4 408 Lt skolos išieškojimo iš skolininko AB „Mėris“, 1964 m. CPK 408, 409, 410 straipsnių reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas pripažinti negaliojančiais 2002 m. lapkričio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 001691 ir Nr. 001692, nepadarė.

21Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ir dėl to klaidingai įvertino faktą dėl antstolio pareigos tinkamai įkainoti ginčo turtą. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo argumentų bei pateiktų įrodymų, kad ginčo pastatų vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, jų arešto metu buvo 143 585 Lt, tačiau skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus atmetė, nurodydamas, kad nors vidutinė turto rinkos vertė VĮ Registrų centro buvo nustatyta 2001 m. sausio 22 d. masinio vertinimo būdu, tačiau iš varžytynių turtas parduotas tik beveik po dviejų metų, šiuo laikotarpiu ginčo pastatuose įvyko gaisras, pastatai buvo visiškai neprižiūrimi, apleisti, todėl VĮ Registrų centro nustatytos vidutinės rinkos vertės negalima laikyti nei teisinga, nei pagrįsta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus pirmosios instancijos teismo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo argumentus bei pateiktus įrodymus dėl VĮ Registrų centro nustatytos ginčo turto vertės ir todėl įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadas dėl antstolio tinkamo parduodamų iš varžytynių pastatų vertės nustatymo patvirtina pateikti į bylą įrodymai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino faktą dėl antstolio pareigos tinkamai įkainoti ginčo turtą, kadangi antstolis, nustatydamas ginčo turto vertę, privalėjo kviesti ekspertą. 1964 m. CPK 411 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad areštuotą skolininko turtą teismo antstolis įkainoja kainomis, esančiomis toje vietovėje, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą; jeigu atskirus daiktus įkainoti sunku, taip pat jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, teismo antstolis turto vertei nustatyti kviečia ekspertą. Bylos duomenys patvirtina, kad areštuoti pastatai antstolio buvo apžiūrimi ir įkainojami įvertinant jų faktinę būklę ir nustatyta areštuoto turto vertė 10 000 Lt (t. 1, b.l. 38). Į bylą nepateikti įrodymai, kad skolininkas prieštaravo atliktam įkainojimui, todėl laikytina, kad nei skolininkas, nei išieškotojas tokiam įkainojimui neprieštaravo ir todėl antstolis nustatė teisingą areštuojamų pastatų kainą ir pagrindo kviesti ekspertą nebuvo. Antstolio tinkamai atliktą areštuotų AB „Mėris“ pastatų įkainojimą patvirtina pateikta į bylą UAB „Robinta“ 2008 m. gegužės 7 d. atlikta turto vertės nustatymo ataskaita. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. P-08-766 nepagrįstumo.

22Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas dėl teismo precedentų privalomumo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti ir teismų precedentais reikia remtis itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo antstolio atliktą skolininko informavimą apie turto pardavimą iš varžytynių, privalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjų prašymų atnaujinti terminus finansiniams reikalavimams pareikšti bei įtraukti juos į patikslintą kreditorių sąrašą ir kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl įmonės bankroto administratoriaus pareigos įstatymo nustatyta tvarka pranešti duomenis apie bankrutuojančią įmonę, bet ne dėl antstolio teisių ir pareigų vykdymo procese. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo atsižvelgti į apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2001 suformuotą precedentą, kadangi nurodyta byla faktinėmis aplinkybėmis taip pat skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad antstolis netinkamai įvertino areštuojamą turtą bei pažeidė 1964 m. CPK 410 straipsnio, kuris nustato turto arešto akto turinį, nuostatas, todėl teismas pripažino, kad turto pardavimas iš varžytynių įvykdytas neteisėtai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie antstolio pažeidimai nėra nustatyti.

23Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi ir nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.153 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintiną sandorį įgiję nuosavybės teisę grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Ieškiniu nebuvo įrodinėjama ir į bylą nepateikti įrodymai dėl atsakovų J. M. , V. V. nesąžiningumo įgyjant pastatus iš varžytynių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių UAB „Skena“ ataskaitą Nr. 08-05/03, pagal kurią remonto mechaninių dirbtuvių pastate, esančiame Draugystės g., Žeimių miestelyje, Jonavos rajone, 2003-2008 metais atliktų pagerinimų darbų statybinė vertė yra 152 980 Lt.

25Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CK 1.78, 1.80, 1.95, 6.145-6.153 str.; 1964 m. CPK 128-133, 390, 391, 393, 408-412, 427-432, 435 str.; CPK 1, 3 str.).

26Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai J. M. ir V. V. nepateikė į bylą įrodymų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio pirmąja dalimi, šios išlaidos atsakovams J. M. ir V. V. nepriteistinos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo BAB „Mėris“ valstybei 10,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Mėris“ valstybei 10,05 Lt (dešimt litų penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas BAB „Mėris“ 2008 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu nusprendė... 5. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog teismo antstolis paskelbė... 6. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 1964 m. CPK 411 straipsniu, areštuotą... 7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų E.... 8. Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad minėtų pastatų... 9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad, VĮ Registrų... 10. Teismas pažymėjo, kad atsakovams 2002 m. įsigijus iš varžytynių... 11. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad... 12. Teismas nurodė, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl sandorių... 13. Apeliaciniu skundu BAB „Mėris“ prašo apeliacinės instancijos teismą... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai J. M. , V. V. prašo apeliacinės... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26... 17. Byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas Kauno apskrities valstybinės... 18. Nurodytų pastatų pardavimo iš varžytynių momentu antstolio veiksmus... 19. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad... 21. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo... 22. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas,... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.153 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta,... 25. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas... 26. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai J. M. ir V. V. nepateikė į bylą... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Mėris“...