Byla e2A-495-180/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1701-796/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant valstybės institucijai, teikiančiai išvadą – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę Šilutės rajono savivaldybės administraciją patikslinti riboto konkurso „Daugiafunkcinio sporto komplekso Šilutės mieste, Rusnės g. 10a, Šilutė, I statybos etapo rangos darbai“ pirkimo sąlygų 49 punkte nustatytą kvalifikacinės atrankos indeksą P(1) – teikėjo vidutinė metinė darbų apimtis, nurodant maksimalią vertinamą balų reikšmę ir pakoreguoti pirkimo sąlygų 53 punktą, nurodant, kad pasiūlymus kviečiami pateikti ne mažiau kaip dešimt tiekėjų ir, jei maksimalų balų skaičių surenka daugiau kandidatų, pateikti pasiūlymus kviečiami visi kandidatai, surinkę maksimalų balų skaičių.
  2. Ieškovės įsitikinimu, ribotas pirkimo būdas ne skatina, o, priešingai, riboja konkurenciją, nes verčia subjektus kooperuotis ir siūlyti didesnių kainų pasiūlymus nei yra verti darbai, kuriuos reikia atlikti pirkimo objekte. Nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios reikšmės, kyla grėsmė pažeisti ne tik pirkimo skaidrumo ir kitus viešųjų pirkimų principus, didinama kartelinių susitarimų atsiradimo tikimybė. Atsakovė pirkimo sąlygose kriterijui P(2) nustatė maksimalią reikšmę, kurią pasiekęs tiekėjas gaus didžiausią galimą balą ir jam daugiau balų už šį kriterijų nebus skiriama, tačiau nenustatė maksimalios reikšmės kriterijui P(1) ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) įtvirtintą proporcingumo principą. Nesant maksimalios reikšmės, reikalavimas tampa neproporcingas pirkimo objektui.
  3. Kviečiamų tiekėjų skaičiaus padidinimas iki dešimties leistų užtikrinti tiekėjų konkurenciją, o atsakovei leistų racionaliai panaudoti pirkimo objektui skiriamas biudžeto lėšas. Nustačius didesnį kviečiamų teikti pasiūlymus tiekėjų skaičių, tiekėjai informuojami, kad jie neprivalo jungtis į ūkio subjektų grupę, o tai reiškia, kad atsakovė sulauks daugiau paraiškų dalyvauti pirkime. Kviečiant daugiau patyrusių tiekėjų teikti pasiūlymus sudaromos sąlygos gauti konkurencingą kainą.

4II

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Dėl Pirkimo sąlygų 49 punkte nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijaus – indeksas P(1)

  1. Teismas nustatė, kad atsakovės riboto konkurso būdu paskelbtame pirkime buvo nurodytas objektyvus riboto kandidatų skaičiaus pasirinkimo kriterijus P(1) – tiekėjo vidutinė metinė svarbiausių statybos darbų apimtis (ypatingų statinių kategorija, visuomeninės paskirties statinių grupė) per pastaruosius 5-ius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5-erius metus) Eur su PVM.
  2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad nenustačius kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalios reikšmės tiekėjai yra suinteresuoti jungtis į ūkio subjektų grupes tam, kad galėtų dalyvauti tolesnėse procedūrose, todėl sumažėja teikiančių paraiškas skaičius, o tai mažina konkurenciją ir didina pasiūlymų kainas. Ieškovė šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kodėl kriterijui P(1) nenustačius maksimalių ribų, šis kriterijus yra neproporcingas pirkimo objektui ir dėl to riboja konkurenciją. Ieškovė neteigė, kad maksimalaus kriterijaus nenustatymas šiame pirkime riboja jos teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje.
  3. Ieškovė nepagrįstai remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2016 m. rugsėjo 22 d. rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad tikslinga nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijaus maksimalias reikšmes, kurias viršijus, balų daugiau kandidatai negauna. Vadovaudamasis VPT išvada, pateikta nagrinėjamoje byloje, teismas sprendė, kad svarbiausia išsiaiškinti ir nustatyti, ar perkančioji organizacija, nenustatydama maksimalaus atrankos kriterijaus, užtikrino realią konkurenciją pirkime. Nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenustato imperatyvių reikalavimų kvalifikacinės atrankos metu nustatyti maksimalias kriterijų reikšmes.
  4. Byloje nustatyta, kad pirkime iš viso buvo gautos aštuonios paraiškos. Daugiau nei pusę paraiškų (penkias) yra pateikę pavieniai ūkio subjektai ar susijungę į dviejų asmenų grupę. Trys tiekėjai pateikė paraiškas, susijungę į trijų, keturių ir penkių ūkio subjektų grupes. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad pirkime egzistuoja didelė ir reali konkurencija.
  5. Riboto konkurso pirkimo objektas – daugiafunkcinio sporto komplekso Rusnės g. 10A, Šilutėje, I statybos etapo darbai, kuriems atlikti nustatytas 60 mėnesių terminas. Įvertinęs ilgą statybos darbų atlikimo terminą, teismas sutiko su atsakove, kad šiems darbams atlikti ir įvykdyti yra būtina atrinkti aukštos kvalifikacijos ir finansiškai stiprų tiekėją. Dėl to pagrįstas atsakovės siekis nenustatyti P(1) kriterijui maksimalios reikšmės tam, kad būtų pasirinkti tiekėjai, turintys didžiausias vidutines metines svarbiausių statybos darbų apimtis.
  6. Teismas sprendė, kad tokia kvalifikacinės atrankos tvarka yra proporcinga perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir užtikrina efektyvią tiekėjų tarpusavio konkurenciją, nes tiekėjai siekia įrodyti, kad būtent jie turi didžiausią patirtį ir yra labiausiai pajėgūs įvykdyti pirkimo sutartį ir laimėti kvalifikacinę atranką.

7Dėl Pirkimo sąlygų 53 punkto numatytos sąlygos kviesti penkis tiekėjus

  1. Pagal pirkimo 53 punkto nuostatas perkančioji organizacija kviečia pateikti pasiūlymus 5-is tiekėjus, kurių paraiškos eilėje išsidėstę 1–5 vietose (pagal kvalifikacijos įvertinimo balus (K). Jeigu paraiškas pateikia mažiau tiekėjų arba, atmetus minimalių kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančius tiekėjus, jų lieka mažiau, negu nustatyta, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
  2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad paminėtas punktas turėtų būti patikslintas nurodant, kad pasiūlymus kviečiami pateikti ne mažiau kaip dešimt tiekėjų arba visi kandidatai, surinkę maksimalų balų skaičių.
  3. Teismas rėmėsi VPĮ 47 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią riboto konkurso atveju pateikti pasiūlymus turi būti kviečiami ne mažiau kaip penki tiekėjai ir priėjo prie išvados, kad pirkimo sąlygų 53 punktas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, dėl to nėra pagrindo jo patikslinti. Ieškovė nemotyvavo, kodėl būtina kviesti būtent dešimt, o ne kitą skaičių tiekėjų. Atrankoje paraiškas pateikė aštuoni tiekėjai, iš jų atsakovė siekia išsirinkti penkis pajėgiausius, kurie ir bus pakviesti pateikti siūlymus, dėl to teismas sprendė, kad konkurencija yra pakankama.

8III

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Ieškovė UAB „Gensera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nevertino esminio klausimo, ar atsakovė pagrįstai pasirinko riboto konkurso būdą, ar teisingai nustatė atrankos kriterijus, pagal kuriuos yra ribojama konkurencija.
    2. Norėdami atitikti P1 kvalifikacinį reikalavimą, tiekėjai jungiasi į didesnes ūkio subjektų grupes, tačiau tinkamam sutarties įvykdymui toks jungimasis esminės reikšmės neturi, nes realiai sutartį vykdo tik vienas ar du jungtinės veiklos partneriai. Taip susiklosto situacija, kai atrankoje daugiausiai balų gavusios ūkio subjektų grupės turima darbų apimtis tampa neproporcingai didelė, lyginant su pirkimo objektu, ir viršija tai, kas protingai būtina.
    3. Atsakovė nepagrįstai svarbiu atrankos kriterijumi pasirinko tiekėjo apyvartą, kai praktikoje žinoma, kad dažnai dideles apyvartas turinti įmonė nebūtinai yra stabili ilgalaikėje perspektyvoje. Įmonės stabilumą atspindi įmonės finansinė padėtis.
    4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad jokie viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nenustato prievolės perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms ribotus konkursus, nustatyti kriterijų svarbos (lyginamojo svorio) maksimalias reikšmes. Tai nustatyta VPT 2016 m. rugsėjo 22 d. viešoje konsultacijoje.
    5. Atrankos kriterijaus (P2) vertinimo svarba yra 0,7, o kito, ginčijamo kriterijaus P1, vertinimo svarba tėra 0,3. Taigi realiai susiklosto situacija, kad kriterijų P(2) realiai viršys didžioji dauguma rinkos dalyvių atitinkančių minimalius kvalifikacinius pirkimo reikalavimus. Dėl to vienintelis atrankos kriterijus lieka tik P(1). Tikėtina, susiklostys situacija, kai didesnį balų skaičių surinks neproporcingai dideli rinkos dalyviai arba įmonės, susijungusios į jungtinę veiklą tam, kad gautų kuo didesnį balą pagal P(1) kriterijų.
    6. Pirkimui pateiktų paraiškų skaičius niekaip negali atspindėti realios konkurencijos, nes neaišku, kiek realiai dalyvių bus pakviesta dalyvauti pirkime. Praktika rodo, kad dauguma Lietuvos statybų rinkos dalyvių, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, atsisako dalyvauti tokiame pirkime, kai nėra nustatomos maksimalios atrankos kriterijų reikšmės, nes jie suvokia, kad įvykus tariamai atrankai, vis tiek liks tie patys didieji rinkos dalyviai bei tų pačių rinkos dalyvių jungtiniai elementai.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės skundą atmesti.
  4. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantė nepateikė paraiškos pirkime ir neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, dėl to vien dėl šios priežasties apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
    2. Priešingai nei teigia apeliantė, VPT 2016 m. rugsėjo 22 d. vieša konsultacija neturi privalomojo pobūdžio, nes nėra pasirašyta ir nėra registruota. VPT, pateikusi išvadą šioje byloje, nurodė, kad paminėta konsultacija tėra tam tikri siūlymai perkančiosioms organizacijoms, kaip būtų galima gerinti ir tobulinti viešuosius pirkimus, o ne imperatyvaus pobūdžio nurodymai.
    3. Apeliantė neįrodė savo teiginių, kad konkurso atveju tarp tiekėjų nebuvo realios konkurencijos. Iš viso pirkime buvo gautos net aštuonios paraiškos, net du tiekėjai pirkime dalyvauja savarankiškai.
    4. Apeliantė tik formaliai nurodo, kad atrankos kriterijai yra diskriminuojantys dalyvius, tačiau nepagrindžia, kaip tai pasireiškia. Iš konkurso sąlygų 49 punkto P(1) kriterijaus matyti, kad jame nėra nustatyta minimalios ribos sutarčių apimčiai, dėl to bet kuris ūkio subjektas, per pastaruosius penkerius metus turintis bent menkiausios statybos darbų patirties ypatingų statinių kategorijoje visuomeninės paskirties statinių grupėje ir nepriklausomai nuo atliktų darbų vertės, turi teisę dalyvauti pirkime.
    5. Priešingai nei teigia apeliantė, ūkio subjektas, pamatęs skelbimą apie bet kokį pirkimą, nepaisant pirkimo būdo, kiekvienu atveju individuliai sprendžia, ar rengti pasiūlymą, ar ne, tačiau tai savaime nelemia sąlygų neteisėtumo.
    6. Kvalifikacinės atrankos metu siekiama atrinkti ne tik minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius tiekėjus, o keletą kvalifikuočiausių tiekėjų, kurie vėliau varžysis pasiūlymų kainomis. Apeliantė siekia paneigti kvalifikacinę atranką, kad pasiūlymus galėtų teikti visi kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).
  2. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
  3. VPĮ 24 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją pateikti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus, parengtus vadovaujantis VPĮ nuostatomis, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, taip pat paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
  4. Apeliantė ieškinyje prašė patikslinti ir kitą – 53-čią pirkimo sąlygų punktą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia ir teisėjų kolegija dėl šio ieškinio reikalavimo nepasisako.
  5. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar perkančioji organizacija konkurso „Daugiafunkcinio sporto komplekso Šilutės mieste, Rusnės g. 10a, Šilutė, I statybos etapo rangos darbai“ sąlygų 49-ame punkte, indekse P(1), nenustatydama maksimalios atliktų darbų vertės ir už tai skiriamų maksimalių balų skaičiaus, o viršijus šią ribą neskiriant papildomų balų, neapribojo tiekėjų konkurencijos, nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str.).
  6. VPĮ 36 straipsnyje, apibrėžiančiame kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą, nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai (1 d.). Pagal paminėto straipsnio 1 dalies 1 punktą perkančioji organizacija gali reikalauti pateikti per paskutinius 5-rius metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai: pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti <...>. Taigi paminėtoje teisės normoje nėra įpareigojimo apibrėžti konkrečią atliktų darbų vertės ribą, kuri būtų reikšminga skiriant balus. Tai, kad atsakovė ginčo indekse nenustatė tiekėjams vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apyvartos maksimalios ribos, tiekėjų konkurencijos nepažeidžia, neriboja dalyvių skaičiaus. Priešingai, tokia nuostata suteikia galimybę dalyvauti pirkime daugiau tiekėjų.
  7. Ginčo nuostata P(1) neprieštarauja indekso P(2) nuostatai, nes nėra draudžiama perkančiajai organizacijai pasirinkti keletą tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, atsižvelgiant į perkamo objekto reikšmę. Nagrinėjamu atveju perkami daugiafunkcinio sporto komplekso Rusnės g. 10A, Šilutėje, I statybos etapo darbai, kurių atlikimo terminas – 60 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio pirkimo reikšmę ir sudėtingumą, objekto vertę bei perkančiosios organizacijos tikslus, nustatant ginčijamus kvalifikacinės atrankos kriterijus, padarė pagrįstą išvadą, kad viešojo pirkimo objektas yra išskirtinis ir sudėtingas, dėl to perkančioji organizacija pagrįstai nenustatė indekso P(1) kriterijaus maksimalios reikšmės, siekdama pasirinkti finansiškai pajėgius tiekėjus, turinčius itin aukštą kvalifikaciją.
  8. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui) ir nustatyti VPĮ 35–38straipsnių pagrindu, t. y. atrankos kriterijai turi būti susiję su kandidatų ekonomine ir finansine būkle, techniniu ir profesiniu pajėgumu, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartais (VPĮ 47 str. 2 d.).
  9. Apeliantė šių teismo išvadų nepaneigė (CPK 12, 177, 178 str.). Savo teiginius, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti maksimalias kriterijų reikšmes, apeliantė grindžia VPT 2016 m. rugsėjo 22 d. vieša konsultacija dėl ribotu būdu vykdomų pirkimų. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Viešieji pirkimai vykdomi VPĮ ir jį įgyvendinančių teisės aktų pagrindu. Konsultacija nėra nei įstatymas, nei jį įgyvendinantis teisės aktas ir neprivalomas, tuo labiau teismams. Tokios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m lapkričio 29 d. išvadoje, pateiktoje į šią nagrinėjamą bylą. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad VPT rekomendacijos (ginčo atveju net ne rekomendacija, o tik konsultacija) – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. e3K-3-1-969/2017 ir Nr. e3K-3-2-248/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VPT išvada, pateikta šioje byloje, pagrįstai sprendė, kad svarbiausia yra ne nustatyti maksimalias kriterijų reikšmes, bet pasirinkti tokius kriterijus, kurie užtikrintų realią tiekėjų konkurenciją.
  10. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir išsamiai argumentavo, kad ginčo atveju nekyla jokių abejonių dėl realios ir didelės tiekėjų konkurencijos užtikrinimo. Pirkime iš viso buvo gautos aštuonios paraiškos. Daugiau nei pusę paraiškų, t. y. penkias, pateikė pavieniai ūkio subjektai ar susijungę į dviejų asmenų grupes. Trys tiekėjai pateikė paraiškas, susijungę į trijų, keturių ir penkių ūkio subjektų grupes. Jungtis į grupes ir teikti bendrą paraišką VPĮ nedraudžia (VPĮ 2 str. 29 d.)
  11. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atsakovė pagrįstai pirkimus vykdė pasirinkusi riboto konkurso būdą.
  12. CPK 4232 straipsnio 1 dalis nustato tiekėjo pareigą prieš kreipiantis į teismą laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokia pareiga įtvirtinta ir VPĮ 93 straipsnyje. Išsamiai perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja VPĮ V skyrius. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
  13. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis.
  14. Iš apeliantės pretenzijos atsakovei ir ieškinio turinio matyti, kad atsakovės pasirinkto darbų pirkimo būdo – riboto konkurso, teisėtumas nebuvo ginčijamas nei išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nei ieškinyje teismui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus ir tirti atsakovės pasirinkto pirkimo būdo teisėtumą (CPK 4238 str.). Pagal CPK 312 straipsnį nauji argumentai apeliaciniame skunde negali būti pateikiami, jei jie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Peržengti apeliacinio skundo ribų taip pat nėra pagrindo, dėl to apelianto prielaidų dėl atsakovės sprendimo pasirinkti riboto konkurso pirkimo būdą teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nenagrinėja (CPK 320 str.).
  15. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo konkurso sąlygų kvalifikacinės atrankos indekso P(1) – Tiekėjų kvalifikacijos palyginimo tarpusavio kriterijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes iš teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliantės reikalavimą, atsiliepimus į jį, ir sprendimą motyvavo (CPK 270 str. 4 d.).
  16. Skundžiamame sprendime teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės norams, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, riboto konkurso esmę, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
  17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teigė, kad apeliantė neturi suinteresuotumo, dėl ko reikalavimas savaime turi būti atmestas. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Suinteresuotas asmuo pagal nacionalinių teismų bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką – bet kuris asmuo, ketinantis dalyvauti konkurse, pateikti pasiūlymą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-26/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.). Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso.
  18. Atsakovė nepaneigė apeliantės suinteresuotumo dalyvauti konkurse. Tai, kad ji nepateikė pasiūlymo, nepaneigia jos suinteresuotumo, nes apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Taigi ieškinio patenkinimo atveju apeliantė būtų turėjusi galimybę dalyvauti pirkime. Nepaisant to, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir sudarius ir įvykdžius viešojo pirkimo sutartį su kitu tiekėju, neatmestina panašių paslaugų poreikio tikimybė ateityje, todėl tiekėjas pripažįstamas turintis teisinį suinteresuotumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
  19. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti – teisiškai nėra reikšmingi.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
  2. Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo) matyti, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 762,30 Eur. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ (į. k. 300584533), atsakovei – Šilutės rajono savivaldybės administracijai (į. k. 188723322), 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai