Byla 1S-494-282/2012
Dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje T. G., P. V. ir A. S. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei, kaltinamajam T. G., nukentėjusiajam V. M.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje T. G., P. V. ir A. S. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Nustatė

3T. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 2.30 val. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. ir P. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ( - ) pasivijus ir pargriovus ant žemės nukentėjusįjį V. M., spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, po to nukentėjusiajam V. M. nuėjus į savo namus, apie 3.00 val. gyvenamojo namo, adresu: ( - ), kieme sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį ir kūną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. kraujosruvą kaktos kairėje, muštinę žaizdą kairio žando srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

4P. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 2.30 val. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. ir T. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ( - ) pasivijus ir pargriovus ant žemės nukentėjusįjį V. M., spyrė jam 1 kartą į sėdmenų sritį, po to A. S. ir T. G. spyrė keletą kartų nukentėjusiajam V. M. į įvairias kūno vietas, vėliau, apie 3.00 val. V. M. nuėjus į savo namus, jo gyvenamojo namo, adresu: ( - ), kieme A. S. sudavė 1 smūgį į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. kraujosruvą kaktos kairėje, muštinę žaizdą kairio žando srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

5A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. rugpjūčio 29 d. apie 2.30 val. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. G. ir P. V., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. ( - ), pasivijus ir pargriovus ant žemės nukentėjusįjį V. M., spyrė jam ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, po to V. M. nuėjus į savo namus, apie 3.00 val. gyvenamojo namo, esančio ( - ), kieme sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį ir kūną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. kraujosruvą kaktos kairėje, muštinę žaizdą kairio žando srityje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, ir tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

6Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3–4 dalių reikalavimų, nes prokuroras ir pareigūnai paviršutiniškai atliko ikiteisminį tyrimą, neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekdami nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nesurinko duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, jog tyrimo metu nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su tuo, kad nukentėjusysis savo veiksmais prisidėjo prie žalos jam padarymo (konfliktas peraugo į muštynes dėl dviračio). Teismo vertinimu, taip liko iki galo neatskleista bylos esmė, ir šis procesinis pažeidimas trukdė nagrinėti bylą, nes tai svarbu nustatant, ar veika teisingai (ne per švelniai) kvalifikuota.

7Skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį kaip nepagrįstą ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad BPK 219 straipsnio 3–4 dalyse nereikalaujama atlikti nukentėjusiojo veiksmų analizės, kaip nors vertinti ar kvalifikuoti jo veiksmus, nes tai lemia ir jo procesinė padėtis, nebent yra nustatoma BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Teigia, kad šiuo atveju tokia aplinkybė nebuvo nustatyta, nes, kaip nurodė ir patys kaltinamieji, V. M. geranoriškai nurodė, kur paslėpti kaltinamųjų dviračiai, bei paaiškino, kad nerandamą dviratį paslėpė jo brolis M. M.. Be to, aiškinantis šias aplinkybes joks konfliktas nevyko. Tik po to, V. M. pradėjus bėgti link savo namų, jis buvo pavytas ir sumuštas. V. M. bėgimas namo negali būti vertinamas nei kaip provokuojantis, nei kaip rizikingas elgesys, todėl pagrįstai kaltinamajame akte nurodyta, kad nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę švelninančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl to, ar reikia kaip nors vertinti nukentėjusio asmens elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-144/2010), ir nurodė, jog ta aplinkybė, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai dar iki įvykio buvo priešiški, nagrinėjamu atveju nepaneigia šio objektyvaus požymio (įžūlaus elgesio) buvimo padarytoje nusikalstamoje veikoje. Asmeninės paskatos ne visada šalina veikos priešiškumą viešajai tvarkai. Todėl nukentėjusiojo veiksmų, atliktų dar prieš kaltinamiesiems padarant nusikalstamą veiką, neanalizavimas kaltinamajame akte nelaikomas tokiu trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-105/2007). Prokuroras mano, jog tokia teisėjo išreikšta kategoriška nuomonė dėl nukentėjusiojo elgesio kelia abejonių dėl galimo teismo šališkumo ir mano, kad tokios teisėjo išvados gali suklaidinti proceso dalyvius, kadangi galima susidaryti nuomonę, jog teisėjas iš anksto vertina įrodymus bei pasisako dėl kaltinamųjų veiksmų vertinimo. Teigia, kad šioje byloje asmeniniai santykiai buvo sprendžiami viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenimis, trukdant kitiems, elgiantis įžūliai. Teigia, kad šiuo atveju teisėjo nurodytos kliūtys nagrinėti baudžiamąją bylą kyla tik iš įrodymų vertinimo, o to bylos parengimo nagrinėti teisme metu negali būti. Be to, nurodo, kad visi kaltinamieji suprato jiems pareikšto įtarimo esmę, davė parodymus apie su tuo susijusias aplinkybes, todėl jų teisės pažeistos nebuvo.

8Skunde nurodo, kad teisėjas 2012-04-10 nutartyje nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių bei motyvų, kodėl, jo manymu, gali kilti kliūčių nagrinėti bylą teismo posėdyje, kodėl tokių trūkumų negalima ištaisyti bylos nagrinėjimo metu ir kas kliudo tai padaryti, nes mano, kad dėl formalių priežasčių užsitęstų bylos tyrimas bei nagrinėjimas, ir tai pažeistų kaltinamojo teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis).

9Taip pat skunde prokurorė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kaltinamajame akte turi būti nurodomos būtent įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jos turi būti nurodomos trumpai, neapkraunant to detalėmis, tokiomis kaip nukentėjusiojo veiksmai prieš nusikalstamą veiką ir jų analizė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2009). Teigia, kad šiuo atveju kaltinamajame akte nurodytos tik su kaltinimu susijusios aplinkybės. Be to, kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai – kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, liudytojų apklausų metu duoti parodymai, specialisto pateikta išvada. Pastebi, jog BPK 219 straipsnyje nenurodyta, kad kaltinamajame akte kokie nors duomenys turėtų būti analizuojami. Be to, kaltinamasis aktas, kitaip nei koks nors teismo sprendimas, nėra baigiamasis bylos dokumentas, todėl reikalaudamas atskleisti bylos esmę, o tai turi būti padaryta būtent baigiamuoju bylos dokumentu, teisėjas siekia perkelti jam tenkančią įstatymo uždėtą pareigą nustatyti, atskleisti bylos esmę ir remiantis tuo priimti teisingą sprendimą.

10Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai nutartyje teisėjas pasisakė dėl chuliganiškų paskatų padarant veiką, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje toks veikos apibudinimas ar kvalifikavimas nėra numatytas. Paprastai apie chuliganiškų paskatų buvimą ar nebuvimą sprendžiama, kai kartu su viešosios tvarkos pažeidimu padaromas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (14 b. l.), todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie chuliganiškų paskatų buvimą ar jų nebuvimą. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas dėl įvairių paskatų, o ne tik dėl chuliganiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-120/2011, 2K-652/2007, Teismų praktika Nr. 28), todėl taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, nebūtina įrodinėti būtent chuliganiškų paskatų buvimą kaltinamųjų veiksmuose.

11Teismo posėdyje prokurorė, kaltinamasis T. G. bei nukentėjusysis V. M. prašė skundą tenkinti.

12Skundas netenkinamas.

13Nors kaltinamasis aktas nėra baigiamasis bylos dokumentas ir jame neturi būti pateikta ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, analizė, tačiau kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuris turi atitikti jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, kadangi būtent šis dokumentas yra išeities pozicija bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme bei šiuo dokumentu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

14Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

15Kaltinamiesiems T. G., P. V. ir A. S. pateiktuose kaltinimuose abstrakčiai nurodyta, kad jie „įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“, tačiau išdėstant konkrečius kaltinamiesiems inkriminuojamus veiksmus įvardytas tik smūgių sudavimas. Akivaizdu, kad to nepakanka kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes būtinas šios veikos požymis – viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Suformuluotuose kaltinimuose nurodyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė viešoje vietoje – ( - ), tačiau ši vieta nekonkretizuota, nenurodyti įvykio vietos požymiai, leidžiantys ją laikyti vieša vieta, nenurodytos nusikalstamos veikos pasekmės (renginio nutraukimas, aplinkinių asmenų sumaištis, pasipiktinimas, išgąstis ir pan.). Taigi, kaltinimuose įvardyti kaltinamųjų veiksmai neatitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijos, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

16T. G., P. V. ir A. S. kaltinami nusikalstamą veiką padarę bendrininkų grupėje. Pagal teismų praktiką, kai veika padaryta bendrininkų grupėje, kiekvienam kaltinamajam inkriminuojami visi bendrininkų grupės narių atlikti nusikalstami veiksmai, o šiuo atveju atskirų kaltinamųjų kaltinimuose kitų bendrininkų veiksmai neinkriminuoti arba inkriminuoti prieštaringai: kaltinime P. V. nurodyta, kad A. S. sudavė 1 smūgį į veido sritį, tačiau A. S. kaltinime nurodyta, kad jis sudavė nenustatytą kiekį smūgių, o kaltinime T. G. iš viso nenurodyta, kad padarant nusikalstamą veiką smūgius sudavė ir A. S.. Be to, iš viso kaltinamiesiems inkriminuota 8 smūgių sudavimas, o tokia aplinkybė nepagrįsta bylos duomenimis.

17Be to, liudytoja I. P. parodė, kad eidami pas V. M. į namus, kaltinamieji pasiėmė pagalius, išlaužtus iš suolelio, kad kažkuris vienas iš kaltinamųjų pribėgo prie nukentėjusiojo ir pagaliu smogė per galvą. Tokią aplinkybę patvirtina ir kaltinamųjų P. V. bei A. S. parodymai, tačiau ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai tirta ir neatsispindi kaltinimuose. Tai rodo, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką nurodytas veikos padarymo būdas neatitinka bylos duomenų (BPK 219 str. 3, 4 p.).

18Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinimai T. G., P. V. ir A. S. yra nekonkretūs bei tarpusavyje prieštaringi, neatitinkantys bylos duomenų, nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos ne visos būtinos nusikalstamos veikos aplinkybės, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, todėl byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3–4 punktuose numatytų reikalavimų.

19Be to, BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Iš byloje esančių surinktų duomenų matyti, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo V. M. buvo asmeninių nesutarimų dėl dviračių dingimo, ir dėl to kaltinamieji ėjo aiškintis aplinkybių. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pakankamai išsamiai ištirta. Kaip skunde nurodyta, ne visada asmeninių paskatų buvimas paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, tačiau tik išsiaiškinus šias aplinkybes, galima būtų spręsti, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir ar kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija atitinka jų padarytus veiksmus, t. y. ar jų veiksmuose nėra kitos (-ų), sunkesnės (-ių) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) požymių. Dėl to pagrįstai apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu liko iki galo neatskleista bylos esmė, ir tai buvo pripažinta procesiniu pažeidimu, kuris trukdys nagrinėti bylą.

20Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, ir jų negalima ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, bei riboja kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir tinkamai gintis. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui.

21Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad teisėjo išreikšta kategoriška nuomonė dėl nukentėjusiojo elgesio kelia abejonių dėl galimo teismo šališkumo, kad teisėjas iš anksto vertina įrodymus ir pasisako dėl kaltinamųjų veiksmų vertinimo, nes teismas tik nurodė, jog byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, kurios, teismo nuomone, yra reikšmingos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

22Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24atmesti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį.

25Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros... 3. T. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m.... 4. P. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m.... 5. A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2011 m.... 6. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi... 7. Skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti... 8. Skunde nurodo, kad teisėjas 2012-04-10 nutartyje nenurodė jokių pagrįstų... 9. Taip pat skunde prokurorė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 10. Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai nutartyje teisėjas pasisakė dėl... 11. Teismo posėdyje prokurorė, kaltinamasis T. G. bei nukentėjusysis V. M.... 12. Skundas netenkinamas.... 13. Nors kaltinamasis aktas nėra baigiamasis bylos dokumentas ir jame neturi būti... 14. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo,... 15. Kaltinamiesiems T. G., P. V. ir A. S. pateiktuose kaltinimuose abstrakčiai... 16. T. G., P. V. ir A. S. kaltinami nusikalstamą veiką padarę bendrininkų... 17. Be to, liudytoja I. P. parodė, kad eidami pas V. M. į namus, kaltinamieji... 18. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinimai T. G.,... 19. Be to, BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine... 20. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme, ir jų... 21. Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad teisėjo išreikšta... 22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442... 24. atmesti Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą ir... 25. Nutartis galutinė ir neskundžiama....