Byla 1S-121-307/2018

Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai G. K. trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo į jai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai G. K. trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo į jai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d.

3Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

4

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. G. (J. G.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „B. LT“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį 223 straipsnio 1 dalį.
2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieškovo Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, prašymas ir G. K. šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, apribojimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Vėlesnėmis Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas kaltinamajai G. K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 26 d.
4. Kaltinamoji G. K. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir civilinio ieškovo Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės įgalioto atstovo 2017 m. liepos 17 d. prašymą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo atmesti.
1. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė į kaltinamųjų, kaip subjektų, specifiškumą ir esamos situacijos ypatumus. Kaltinamosios teigimu, J. G., A. G., G. K. ir juridinis asmuo UAB „B. LT“, yra kaltinami BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu (piktnaudžiavimas tarnyba), kadangi jie veikė kaip specialūs subjektai, t. y. bankroto administratoriai. Pasak kaltinamosios, kiekvienas bankroto administratorius privalo turėti privalomos profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Draustis šios rūšies draudimu bankroto administratorius įpareigoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos. Administratoriaus profesines civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800,00 Eur. Kaltinamoji nurodo, kad nusikaltimai šioje baudžiamoje byloje inkriminuoti už administratorių veiklą administruojant BUAB „L.“. Šios įmonės bankroto procesas buvo pradėtas 2016 m. gegužės 16 d., o užbaigtas – 2016 m. rugsėjo 28 d. Tuo metu kaltinamoji G. K. buvo apsidraudusi privalomuoju bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Anot kaltinamosios, civiliniai ieškiniai yra pareikšti visiems keturiems bankroto administratoriams, kurie administravo BUAB „L.“ ir bendra jų draudimo suma sudaro 579 200,00 Eur bei ženkliai (daugiau nei keturis kartus) viršija civilinio ieškovo Ėriškių žemės ūkio bendrovės pareikštą ieškinio sumą (104 497,23 Eur), taip pat ženkliai (daugiau nei dvigubai) viršija abiejų civilinių ieškovų (Ėriškių žemės ūkio bendrovės ir UAB „M.“) pareikštų civilinių ieškinių sumą (239 218,83 Eur), todėl visą kaltinamųjų padarytą žalą minėtų ieškinių tenkinimo atveju atlygintų draudikai. Taigi, pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra jokios būtinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teisių į jiems priklausantį turtą. Toks kaltinamųjų teisių apribojimas, pasak kaltinamosios, yra perteklinis ir nepagrįstai riboja jų nuosavybės teises.
2. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 spręsdamas labai panašią situaciją (buvo bandoma areštuoti bankroto administratoriaus turtą), išaiškino, jog atsakovui bankroto administratoriui apsidraudus privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalą atlygintų draudikai, ir atmetė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Kaltinamosios teigimu, vienintelis kaltinamasis, kurio turtui teismas iš tiesų galėtų pritaikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą šioje baudžiamoje byloje, yra M. Š., kadangi jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „L.“ administracijos vadovas (direktorius), todėl jokio privalomo civilinės atsakomybės draudimo neturi ir teismo priteistą žalą ieškinio tenkinimo atveju jis privalėtų atlyginti iš savo asmeninių lėšų.
5. Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.
6. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios G. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta. Skunde kaltinamoji G. K. pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. bei 2018 m. vasario 14 d. nutartyse. Jokių naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodoma.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
8. Aukštesnysis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumu. Priešingai nei teigiama kaltinamosios skunde, Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į G. K. turtą gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymas.
9. G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – bankrutavusios UAB „A.“, (įmonės kodas ( - )), bankroto administratoriaus UAB „B. LT“ (įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), Pakruojo rajonas) įgaliotas asmuo vykdyti BUAB „A.“ bankroto procedūrą pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. ( - ) ir bankroto administratore, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupėje kartu su bankroto administratoriais – UAB „B. LT“ administracijos vadovu J. G. ir A. G. bei bendrininkaudama kartu su UAB „L.“ direktoriumi M. Š., veikdama tiesiogine tyčia, J. G. organizuojant per ją bei padedant A. G. piktnaudžiauti tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimą savo kaip UAB „B. LT“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „L.“ bankroto procedūrą priešingai savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J. G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „L.“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir vėliau jam išvengti turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo bei J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą BUAB „L.“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.
10. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė šioje byloje pareiškė 104 497,23 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5, 9-16, 18). 2016 m. gruodžio 6 d. UAB „M.“ šioje byloje pareiškė 134 721,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65, 69-70, 73-74). 2017 m. liepos 17 d. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama atsakovais be M. Š. įtraukti ir J. G., G. K. bei A. G. (t. 16, b. l. 24-31). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieškovo Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovės atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, prašymas ir kaltinamųjų turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
11. Skunde kaltinamoji nurodo, kad byloje nėra pagrindo taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę, nes visą jos kaip bankroto administratorės padarytą žalą byloje pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo atveju atlygintų draudikas, su kuriuo ji kaip bankroto administratorė yra sudariusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių“ 8.3. punktu, draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamosios G. K. galimai padaryti neteisėti veiksmai, kurių padarymu ji kaltinama šioje baudžiamojoje byloje, neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Vadinasi, laikinas kaltinamosios G. K. nuosavybės teisių apribojimas ir toliau būtinas šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.
12. Kaltinamosios skunde nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017 buvo atmestas ieškovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išreikalauti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, negu teigiama kaltinamosios skunde, taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo prašoma byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, t. y. esant pareikštam netiesioginiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje, kurioje privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu apsidraudęs atsakovas bankroto administratorius nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jo paties atliktus veiksmus, todėl nustačius draudžiamąjį įvykį byloje nebūtų grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes žalą atlygintų draudikai.
13. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į kaltinamajai G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamoji. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.
14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios G. K. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį naikinti kaltinamosios skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

5Teisėjas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6kaltinamosios G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.

7Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.