Byla 2A-580-253/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 658,55 Lt ieškovo patirtai turtinei žalai dėl kompensacijos išmokėjimo pareigūnui V. V. atlyginti. Nurodė, kad atsakovas 2010-07-16 pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos poskyrio patruliui V. V.. 2010-07-16 pareigūnai V. V. ir V. M., tarnyboje būdami atsakingi už kelių eismo įvykius, gavę pranešimą apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nuvykę į įvykio vietą, siekė sulaikyti atsakovą. Atsakovui vengiant paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui, stengiantis ištrūkti, pareigūnas V. V. panaudojo prieš atsakovą kovinius veiksmus ir susižalojo. V. V. diagnozuotas dešinės kojos čiurnos raiščių plyšimas ir pareigūnas nuo 2010-07-17 iki 2010-09-07 buvo nedarbingas bei gydėsi. LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, pareigūnui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Kadangi policijos pareigūnas V. V. buvo sužalotas, vykdydamas tarnybines pareigas, pareigūnui išmokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Pareigūnas V. V. buvo sužalotas dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 187 str. 1 d. Ieškovas, išmokėjęs pareigūnui kompensaciją, įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį atsakovą A. B..

3Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš A. B. 15 658,55 Lt žalos atlyginimo Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 470 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos pareigūnas V. V. 2010-07-16 buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, atsakovui priešinantis. Jeigu atsakovas būtų paklusęs teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams eiti į tarnybinį automobilį, vedamas nesipriešinęs ir nesistumdęs, policijos pareigūnui nebūtų reikėję atlikti kovinių veiksmų, kurių metu pareigūnas susižalojo. Teismas tarp atsakovo veiksmų ir pareigūno sužalojimo nustatė tiesioginį priežastinį ryšį. Išmokėta kompensacija pareigūnui yra susijusi su policijos pareigūnui atsakovo padaryta žala, todėl atsakovas privalo ją atlyginti. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (LR CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Dėl to atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradus sužalojus policijos darbuotoją. Teismas vertino, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais ir nėra aplinkybių, dėl kurių nuostolių atlyginimas galėtų būti mažinamas.

4Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, teismas sprendime nenurodė, kokiais būtent neteisėtais veiksmais atsakovas padarė žalą. Administracinė byla atsakovui buvo iškelta ne dėl asmens sužalojimo, o dėl nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimams. Mano, kad neatliko neteisėto veiksmo, dėl kurio būtų atsakingas už pareigūno sveikatos sutrikdymą, nes nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 286 str. Teismas, pripažindamas atsakovą atsakingu už nusikalstamos veikos atlikimu galimas sukelti pasekmes ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovas neprašė nustatyti aplinkybės, jog būtent atsakovas sutrikdė V. V. sveikatą. Atsakovo kaltė dėl sveikatos sužalojimo nepasireiškė nei tyčia, nei neatsargumu. Tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo paties pareigūno V. V. veiksmai. Šis liudytojas prisipažino, jog traumą sąlygojo gruntas. Taigi, traumos priežastis buvo ne kontaktas su atsakovu, todėl priežastinio ryšio šiuo atveju nėra. Tai, kad sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys su tarnyba, neįrodo, kad priežastinis ryšys apima ir atsakovo veiksmus. Mano, kad pareigūnas nepatyrė draudimo išmokos dydžio nuostolių, kadangi buvo nedarbingas mažiau nei 60 dienų. Taip pat mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma LR CK 6.290 str. 3 d., todėl teismas nepagrįstai nesustabdė bylos ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą, kuriame nagrinėjimo laukia kreipimasis dėl šios normos atitikties Konstitucijai; taip kyla grėsmė pažeisti atsakovo teises bei teisėtus interesus.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą. Mano, kad teismas išsamiai aptarė nustatytas aplinkybes ir pagrįstai susiejo neteisėtus apelianto veiksmus, pasipriešinant policijos pareigūnams, su dėl jo veiksmų kilusia žala. Atsakovas kaltas dėl žalos padarymo, nes nesielgė taip, kaip nurodyta LR CK 6.263 str. 1 d. nuostatoje. Pareigūnas V. V. minėtoje situacijoje veikė vykdydamas savo tarnybines pareigas, jo veiksmai bei sprendimas panaudoti fizinę jėgą buvo adekvatūs susidariusiai situacijai, kurią nulėmė neteisėti apelianto A. B. veiksmai. Mano, kad teismas teisingai nustatė atlygintinos žalos dydį ir nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pagrindo bylos sustabdymui.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus palaikė.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-18 nutartyje, kuria panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-12 nutartį ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo, kad sprendžiant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą). Byloje nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos pareigūnas V. V. 2010-07-16 buvo sužalotas tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Šiam pareigūnui išmokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Taigi pareigūnui V. V. dėl apelianto neteisėtų veiksmų kilusi žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu būdu, nustatytu 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d.

10Apeliantas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nutarimo ir Telšių apskrities vyriausiojo komisariato 2010-10-27 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-03/IS-56, liudytojų V. M. ir V. V. parodymų bei šių pareigūnų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad atsakovas nepakluso Plungės rajono policijos komisariato kelių policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui eiti į tarnybinį automobilį protokolui surašyti, vedamas į automobilį priešinosi, stumdėsi rankomis. Atsakovas Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nutarimu A. B. pripažintas kaltu dėl LR ATPK 187 str. 1 d. bei 2 d. numatytų pažeidimų ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda. Ta aplinkybė, jog atsakovui nebuvo inkriminuotas kaltinimas baudžiamojoje byloje dėl pasipriešinimo pareigūnui, nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė atsakovui kilo dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (LR CK 6.246 str. 1 d., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.). Apelianto neteisėtų veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės elementų, konstatavimas LR CK 6.246 str. 1 d. prasme šiuo atveju nereiškia ieškinio ribų peržengimo.

11Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo paties policijos pareigūno sulaikymo metu atlikti veiksmai. Nors atsakovas teigia, kad aktyvių veiksmų, nukreiptų prieš policijos pareigūną nesiėmė, jo nusižengimas padarytas neveikimu, tokie argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais, įtikinamais argumentais. Pripažintina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja bylos duomenų visumai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais apie įvykio faktines aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūno V. V. panaudotas kovinis veiksmas, kurį atlikus sutriko pareigūno sveikata, buvo tiesiogiai sąlygotas apelianto veikos – priešinimosi teisėtiems pareigūnų reikalavimams, bandymo pasitraukti nuo pareigūnų. Šiuo atveju pareigūnas atliko kovinį veiksmą, vykdydamas savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, funkcijas, o ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis konkrečiu būdu savo nuožiūra. Savo funkcijoms įgyvendinti policijos pareigūnai turi teisę panaudoti įvairius kovinius veiksmus atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Nėra pagrindo pripažinti, kad, pasirinkdamas konkretų kovinį veiksmą, V. V. galėjo pasielgti neatsargiai ar viršyti jam suteiktus įgaliojimus. Pareigūnas V. V. susidariusioje situacijoje veikė vykdydamas savo tarnybines pareigas, jo veiksmus bei sprendimą susidariusioje situacijoje panaudoti fizinę jėgą nulėmė būtent neteisėti apelianto A. B. veiksmai.

12LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010-07-16 ir pareigūno V. V. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūnui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu buvo sumokėta 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Byloje nustatyta, kad kompensacija policijos pareigūnui buvo sumokėta būtent dėl dešinės čiurnos išorinių raiščių plyšimo, kuris buvo įvertintas kaip lengvas kūno sužalojimas, patirtas tarnybos metu, šių aplinkybių apeliantas neginčija. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė esant visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pasekmes – pareigūno sužalojimą, lėmusį pareigos ieškovui išmokėti pareigūnui kompensaciją atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltę.

13Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p. įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti LR CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 str.). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

14Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno V. V. patirtos žalos dydį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas LR CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (LR CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutiko, kad V. V. realiai patyrė ieškovo prašomo dydžio nuostolius, kadangi buvo nedarbingas neilgą laiko tarpą. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.

15Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui V. V. išmokėta jo 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-17 nutartimi šalims pasiūlyta pateikti žalos dydį patvirtinančius papildomus įrodymus. Ieškovas ir atsakovas papildomų realios žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad V. V. nebedirba policijos pareigūnu, yra išvykęs į užsienį, todėl liudyti jo nekvies. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d., LR CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2010-07-17 iki 2010-09-07 buvo nedarbingas bei gydėsi. Nustatydama padarytos žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, be to, jam priklausytų neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nustatytinas 8 000 Lt dydžio žalos atlyginimas (LR CK 6.283 str., 6.249 str. 1 d.).

16Nenustatytas atsakovo teisių pažeidimas dėl civilinės bylos nestabdymo. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu pripažinta, kad Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas (2002-12-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 124-5662) tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka, neprieštarauja Konstitucijai.

17Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

18Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą ieškinys tenkintas iš dalies (51 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma mažintina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iki 240 Lt (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 3 p., 96 str. 1 d.). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies atsakovui iš ieškovo priteistina po 230 Lt už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėto žyminio mokesčio (470 Lt – 51 proc.), iš viso 460 Lt (LR CPK 93 str. 2 d., 3 p.). Taip pat proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos bylą išnagrinėjus kasacine tvarka nepaskirstytos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteisiant 10,60 Lt (20,83 Lt – 49 proc.) (LR CPK 88 str. 1 d., 3 p., 93 str. 2 d.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą pakeisti.

21Sumažinti iš atsakovo A. B. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimo sumą iki 8 000 Lt.

22Sumažinti iš atsakovo A. B. valstybei priteistą žyminį mokestį už ieškinį iki 240 Lt.

23Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui A. B. po 230 Lt už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėto žyminio mokesčio – iš viso 460 Lt.

25Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 10,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 15 658,55 Lt ieškovo patirtai... 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškinį tenkino,... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Plungės rajono apylinkės teismo... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Policijos departamentas prie... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio Policijos... 10. Apeliantas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos... 11. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad tiesioginė žalos atsiradimo... 12. LR VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011-01-05... 13. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p. įstaigos,... 14. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno V. V. patirtos... 15. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi... 16. Nenustatytas atsakovo teisių pažeidimas dėl civilinės bylos nestabdymo.... 17. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios... 18. Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 20. Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą pakeisti.... 21. Sumažinti iš atsakovo A. B. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos... 22. Sumažinti iš atsakovo A. B. valstybei priteistą žyminį mokestį už... 23. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 24. Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus... 25. Priteisti iš atsakovo A. B. valstybei 10,60 Lt išlaidų, susijusių su...