Byla 2FB-12-907/2017
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant L. K., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims F. Š. ir P. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. Š., I. J., G. V., V. K., P. N., J. A., V. S., R. V., V. R., antstolių R. A. ir D. P. kontorai, UAB „Omnitel“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

3

  1. 2015-01-05 Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. R. pareiškimas suinteresuotiems asmenims F. Š., I. J., G. V., V. K., P. N., J. A., V. S., R. V., V. R., antstolių R. A. ir D. P. kontorai, UAB „Omnitel“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (1 t., 1-11, 16-26 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui R. R. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimas“ (2 t., 15-22 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis ir perduotas klausimas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., 74-80 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Radviliškio rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-150-1029/2017 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas (3 t., 35-36 b. l.). Šiaulių apygardos teismui 2017 m. spalio 30 d. priėmus sprendimą, sprendimas civilinėje byloje e2-150-1029/2017 įsiteisėjo, todėl ši civilinė byla buvo atnaujinta ir skirta nagrinėti teismo posėdyje.
  1. Pareiškėjas R. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų, papildymų negauta.
  1. Pareiškėjo atstovas advokatas R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti po 2018-01-08 atsižvelgiant į advokato užimtumą kitose bylose, klausimą dėl posėdžio atidėjimo nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui R. R. ir jo atstovui.
  1. Suinteresuotas asmuo F. Š. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad skola atsirado dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, iki šiol pareiškėjas jam nėra nė euro grąžinęs, kiek iki šios bylos iškėlimo yra išieškoję antstoliai, tiek šiai dienai pareiškėjas jam yra atlyginęs. Mano, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nuslėpė nuo teismo ir kreditorių kai kuriuos duomenis apie save, todėl bankroto byla jam neturėtų būti keliama.
  1. Suinteresuotas asmuo P. N. dėl pareiškėjo pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra, jeigu teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuspręs, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, mano, jog bankroto byla jam neturėtų būti keliama.
  1. Suinteresuotas asmuo G. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų, papildymų negauta.
  1. Suinteresuoto asmens G. V. atstovas advokatas D. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, kol jis nėra išspręstas, byla neturėtų būti nagrinėjama, jeigu teismas nuspręs bylą nagrinėti, prašo ją nagrinėti G. V. ir jo atstovui nedalyvaujant, pareiškėjo R. R. pareiškimą atmesti.
  1. Suinteresuoti asmenys I. J., V. K., J. A., V. S., R. V., V. R., antstolių R. A. ir D. P. kontoros atstovas, UAB „Omnitel“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų, papildymų negauta.
  1. Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo suinteresuotiems asmenims - kreditoriams pranešta teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (3 t., 77-79, 85-97 b. l.).
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
  1. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), vertinamas asmens nemokumas ir sąžiningumas.
  1. Pagal FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA yra 380 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9500 Eur. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir vertindamas, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimų terminai yra suėję, pareiškėjas kreditoriams skolingas 64695,25 Eur, t.y. F. Š. - 31507,41 Eur (įvykdymo terminas 2001-03-03), I. J. - 3081,41 Eur (įvykdymo terminas 2003-02-24), G. V. - 24328,08 Eur (1999-10-30), V. K. - 378,21 Eur (įvykdymo terminas 1999-12-10), P. N. 4149,25 Eur (2000-10-25), J. A. 267,93 Eur (įvykdymo terminas 2003-04-30), V. S. 294,38 Eur (įvykdymo terminas 2003-04-30), R. V. 297,32 Eur (įvykdymo terminas 2003-04-30) ir Antstolių R. A. ir D. P. kontorai 391,26 Eur vykdymo išlaidų; 1905,99 Eur skola V. R. dėl piniginių lėšų vaikui išlaikyti (išlaikymo įsiskolinimas). Pareiškėjas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu (2015-01-05) neturėjo kilnojamojo ir nekilnojamo turto (1 t., 45-46, 49 b. l.), nuo 2009-10-01 dirbo UAB „T.“ automechaniku, darbo užmokesčio suma buvo 350,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu jo turimas turtas ir pajamos teismui nėra žinomos, nes jis duomenų neteikė. Pareiškėjas susituokė su V. R. 2002-03-15, santuoką nutraukė 2007-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu (įsiteisėjo 2008-01-21, 1 t., 50, 171 b. l.), turi du nepilnamečius vaikus: E. R., gim. ( - ), ir J. R., gim. ( - ), kurie gyvena kartu su buvusia sutuoktine, 2007-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtina išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui E. R. suma 200 Lt (57,92 Eur), Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-03-13 teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui J. R. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 9500 Eur (25 MMA).
  1. Tačiau taip pat pažymėtina, jog teismas šioje nutartyje nurodo ir analizuoja 2014-2015 metų pareiškėjo pateiktus duomenis, nes kitų byloje nėra. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi (3 t., 77-78 b. l.) įpareigojo pareiškėją R. R. iki 2017-11-20 pateikti teismui patikslinti pareiškimą, t. y. pateikti duomenis apie kreditorius, skolų dydį, šeimos sudėtį, turtą, nurodyti būtinuosius poreikius, įvardinti sumą, skirtiną jiems tenkinti, galimą bankroto administratorių, jam skirtiną sumą ir t. t., taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Nutartimi pareiškėjui išaiškino, kad jam iki nurodyto termino nepatikslinus pareiškimo ir nepateikus tai pagrindžiančių dokumentų, jo pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Nutartis asmeniškai įteikta R. R. (3 t., 85 b. l.), tačiau teismo įpareigojimai iki šiol nėra įvykdyti. Pažymėtina ir tai, kad šios teismo sudėties teismui skyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, nei prieš bylos sustabdymą, nei jos nagrinėjimo atnaujinimo atveju pareiškėjas neatvyko į teismo posėdžius ir nedavė jokių paaiškinimų, nenurodė, kodėl nevykdo teismo įpareigojimų. Pareiškėjo atstovas advokatas R. J. prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes šalys ruošia kasacinius skundus su šia susijusioje civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog Liteko teismų informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas kasacinio skundo dar nėra pateikęs, suinteresuotų asmenų G. V. ir F. Š. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti. Vadinasi, pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti ar dar kartą sustabdyti nėra. Be to, kasacinio skundo padavimas ir net nagrinėjimas Lietuvos A. T. nesuteikia teisės pareiškėjui nevykdyti teismo įpareigojimų ir neatvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama iš esmės minėtam asmeniui ir jo atstovui nedalyvaujant, nors pareiškimą palikti nenagrinėtu taip pat yra visi pagrindai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, pagal pirminį pareiškimą suma viršija 9500 Eur (25 MMA). Tačiau pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui nepatikslinus pareiškimo ir nepateikus naujų duomenų, teismui nėra galimybės įvertinti naujų faktinių aplinkybių dėl jo šiuo metu esamų kreditorinių įsiskolinimų ir turimo turto bei gaunamų pajamų.
  1. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.
  1. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata. Be to, aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, turi būti vertinami trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas).
  1. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017; kt.).
  1. Pareiškėjas R. R. 2015-01-05 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreipdamasis į teismą su pareiškimu, nurodė, jog santuoka su V. R. nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, su ja turi nepilnametį vaiką E. R., gim. ( - ). Tačiau nuslėpė tą aplinkybę, kad su V. R. turi dar vieną nepilnametį vaiką J. R., gim. ( - ), kuris pareiškimo padavimo teismui metu jau buvo gimęs, ir tai, kad nuo 2010 m. antro pusmečio su V. R. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, vadinasi, su ja sukūrė ir bendrą turtą, prie kurio sukūrimo tiek darbu, tiek savo pajamomis prisidėjo R. R.. Minėtos aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-150-1029/2017, 3 t., 21-29 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-150-1029/2017, 3 t., 161-172 b. l.). Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertina kaip nesąžiningus veiksmus, kurie sudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ką yra pažymėjęs Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. rugpjūčio 6 d. priimdamas nutartį, kuria panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, ir perdavė klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., 74-80 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2015-08-06 nutartyje nurodė, jog nebuvo įvertinti visi bylai reikšmingi įrodymai, taip pat, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje kreditoriai prašo pripažinti R. R. nuosavybės teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio ( - ) (pieno surinkimo punkto, žemės sklypų, nebaigto statyti gyvenamojo namo, UAB „Eimis“ paprastųjų vardinių akcijų). Nustačius, jog pareiškėjui R. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio ( - ), bankroto bylos iškėlimas gali netekti prasmės, nes iš šio turto galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu (civilinė byla Nr. e2-150-1029/2017, 3 t., 161-172 b. l.) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 dienos sprendimo dalį dėl atsakovo R. R. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe panaikino ir toje dalyje priėmė naują sprendimą: pripažino, kad R. R. ( - ), adresas ( - ), bei ½ dalis šiame žemės sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo; 50 vnt nominalios vertės UAB „E.“ (įmonės kodas 301845947) paprastųjų vardinių akcijų. Šiai dienai pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nemažos vertės turtas, nors pareiškėjas teismui apie tai nepateikė jokių duomenų, todėl kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami iš šio turto, dėl ko bankroto bylos nėra jokio pagrindo kelti. Taip pat pripažintina, kad jog pareiškėjas sąmoningai vengė nurodyti vėliau gimusį vaiką, kad nepaaiškėtų ta aplinkybė, jog jis su V. R. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei sukūrė bendrą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, taip siekdamas išvengti išieškojimo, ir tai pažeidė jo kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad skolos susidarė dar nuo 1999 m., pareiškėjas skolinosi iš fizinių asmenų, o ne juridinių asmenų, kurių pagrindinė veikla yra teikti paskolas, iš asmenų, kurie su pareiškėjo skolomis susijusius praradimus negali iš kitos savo veiklos kompensuoti (pvz.: didindami palūkanas ir pan.), skolinosi dideles sumas ir neatsakingai, o dabar siekia išvengti skolų grąžinimo, kas rodo pareiškėjo nesąžiningumą nuo pat jo veiksmų atlikimo pradžios. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo atsikirtimai, jog nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių nuosavybės klausimas yra neišnagrinėtas ir ginčytinas, kad dar jis teiks kasacinį skundą, neatitinka teismų nustatytų aplinkybių.
  1. Kaip minėta, pagal teismų praktiką nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog R. R. bendrąja daline nuosavybe su V. R. priklauso ½ dalis 0,1141 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), bei ½ dalis šiame žemės sklype esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo; 50 vnt nominalios vertės UAB „E.“ (įmonės kodas 301845947) paprastųjų vardinių akcijų. Duomenų apie ginčo turto vertę pareiškėjas teismui nepateikė, nors buvo įpareigotas nutartimi, tačiau minėto turto vertė nėra maža, todėl į minėtą turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pareiškėjas vengė nurodyti tiek teismui, tiek kreditoriams apie bendrą gyvenimą su buvusia sutuoktine, apie gimusį vaiką, vengė įregistruoti savo vardu turtą, nurodyti jo vertę, neatvyko į teismo posėdį, taip vengdamas dėl to duoti paaiškinimus, taip siekdamas, kad būtų kuo mažiau išieškota kreditorių naudai. Tokie veiksmai neabejotinai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, įvertinant ir tai, kad nekilnojamojo turto ir akcijų vertė gana didelė ir tokios vertės turto nuslėpimas nuo kreditorių turėjo įtakos ir jo mokumui, t. y., nesant tam objektyvaus būtinumo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir tai konstatuota įsiteisėjusiais aukščiau paminėtais teismų sprendimais.
  1. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėtina, kad bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų.
  1. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg aktyvus savo mokumui pabloginti, nes sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ir pernelyg pasyvus, nes nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nuslėpė turimą turtą ir dėl to tapo nemokus, todėl toks jo veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu, nes jis suvokė, kad neturėdamas turto, kai turtas registruotas tik buvusios sutuoktinės vardu, nutraukdamas santuoką, nuslėpdamas nuo 2010 m. antro pusmečio bendrą gyvenimą su ja, prisiimdamas tokius įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo įvykdyti, nuslėpdamas gautas pajamas ir nemokėdamas kreditoriams, nesiekdamas gauti daugiau pajamų, pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jo nepatikslindamas, vengdamas teikti naujus duomenis apie save, todėl pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (turto nuslėpimas ir tikrųjų pajamų neatskleidimas) atlikimas rodo, kad jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (1 t., 1-11, 16-26 b. l.) yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).
  1. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, teismas

Nutarė

5Pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

6Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai