Byla e2-17654-433/2019
Dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pensija“ ieškinį atsakovui UAB „Smiltutė“ dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9 509,15 Eur skolos, 5 415,01 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. liepos 20 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017/07/20, pagal kurią ieškovas 5 metų terminui išnuomojo patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti minėtos Sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir dydžio nuomos mokestį. Ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2017-08-10 PVM sąskaita faktūra nr.PEN000000056; 2017-09-12 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000067; 2017-10-11 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000095; 2017-10-23 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000105; 2017-11-13 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000117; 2017-12-11 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000138; 2017-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000158; 2018-01-09 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000184; 2018-02-12 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000198; 2018-03-13 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000228; 2018-03-30 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000234; 2018-04-10 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000252; 2018-05-14 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000270; 2018-06-13 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000292; 2018-07-11 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000316; 2018-08-09 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000340; 2018-09-07 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000366; 2018-10-10 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000390; 2018-11-12 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000414; 2018-12-06 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000438; 2018-12-14 PVM sąskaita faktūra Nr. PEN000000452. Ieškovas nurodė, jog atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 9 509,15 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo skolos dydžio ir pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

8Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti 9 509,15 Eur skolą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

9Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 415,01 Eur delspinigių. Šioje vietoje pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

10Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad ieškovo prašomos priteisti 5 415,01 Eur netesybos yra neprotingai didelės, paskaičiuotos už per nepagrįstai ilgą laikotarpį (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d.). Teismo nuomone, nors atsakovas ir sutiko su tokia Sutarties nuostata (taikyti 0,2 procentų normą per dieną) bei tinkamai nevykdė savo prievolės sumokėti už nuomą, tačiau iš į bylą pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad jis vis dėlto moka ieškovui nuomos mokestį (paskutinė įmoka 2019 m. sausio 4 d.), be to, pats ieškovas per Sutarties nevykdymo laikotarpį iš esmės nesiėmė savalaikių priemonių užtikrinti savo teisę gauti nuompinigius ir netesybas, o ir prašomų priteisti netesybų suma 5 415,01 Eur yra neadekvačiai didelė lyginant su pagrindine skola – 9 509,15 Eur, todėl – ieškovo prašymas priteisti 5 415,01 Eur dydžio delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant – 937,89 Eur už 180 pradelstų dienų, taikant sutartyje numatytą 0,2 proc. normą.

11Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 70 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. – 200,90 Eur žyminio mokesčio bei 105,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, iš viso – 305,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

12Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Smiltutė“, juridinio asmens kodas 302844054, ieškovo UAB „Pensija“, juridinio asmens kodas 304497809, naudai: 9 509,15 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų devynių eurų, 15 ct) skolą, 937,89 Eur (dievybių šimtų trisdešimt septynių eurų, 89 ct) delspinigius ir 305,90 Eur (trijų šimtų penkių eurų, 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

16Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

17Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

18Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai