Byla 2-833-323/2013
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. B., DNSB „Nata“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjaujant D. K., dalyvaujant ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, atsakovei T. T., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litma“ ieškinį atsakovei T. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. B., DNSB „Nata“,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 8885,81 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra negyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), priklausančių V. B., nuomininkas. 2010-08-03 po darbo valandų minėtos biuro patalpos buvo užlietos vandeniu, ko pasekoje buvo apgadintos patalpų lubos, atšoko tapetai, apgadinti rašomieji stalai, kiliminė danga, kėdės, buvo apipiltas kompiuteris, kuris sugadintas nepataisomai. Pažymėjo, kad patalpos buvo aplietos iš viršutinio buto, esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio atsakovei. Nurodė, kad atsakovė, būdama minėto buto savininkė, atsako už padarytą žalą, kuri sudaro iš viso 8885,81 Lt (2811,50 Lt kompiuterio likutinė vertė + 1815,00 Lt statinio dalinės techninės ekspertizės išlaidos + 3860,01 Lt remonto išlaidos pagal sudarytą sąmatą + 399,30 Lt išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti). Pažymėjo, kad nei 2010-08-04, po to, kai buvo pastebėtas patalpų apliejimas, nei vėliau atsakovė savo buto durų neatidarė ir neleido apžiūrėti patalpų, bendrauti vengia ir nerodo pastangų išspręsti žalos atlyginimo klausimo (t. 1, b.l. 2-6).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-08 sprendimu už akių ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 8885,81 Lt žalos atlyginimo bei 267,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 79-80).

42011-09-27 teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b.l. 89-90). Papildomais rašytiniais paaiškinimais atsakovė nurodė, kad virš ieškovo nuomojamų užlietų patalpų yra ne tik atsakovei priklausantis butas, tačiau ir palėpinės ertmės (tuštumos), kurios priklauso visam namui ir yra bendra nuosavybė. Už šių patalpų būklę atsako namo administratorius. Taip pat nurodė, kad namas, esantis ( - ) yra 1900 m. statybos, namo stogo stovis yra avarinis. 2010-08-03 buvo pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus lietus, dėl prastos namo stogo būklės lietaus vanduo nenubėgo nuo stogo, susikaupė ant jo, o vėliau per išorines sienas ir palėpines ertmes pateko į ieškovo biuro patalpas. Be to, paaiškino, kad virš ( - ) buto buvo atliekamas dalies stogo keitimas, ko pasekoje naujos ir senos stogo dalių sujungimas praleidžia lietaus vandenį. Laiko, kad atsakovės buto santechnikos įrangos stovis neturėjo įtakos ieškovo biuro patalpų apliejimui (t. 1, b.l. 119-120).

5Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo valdomų patalpų užpylimo šaltinis buvo iš atsakovės buto, tačiau konkrečios šaltinio vietos nurodyti negali. Pažymėjo, kad atsakovė neužtikrino, kad vanduo iš jos buto nebėgtų į žemiau jos esančias patalpas – atsakovės buto langai išpuvę, sienos suskilusios, atsakovė nesiima jokių priemonių apsisaugoti nuo galimos žalos ir apsaugoti kaimynus, nuo 1996 m. buto neremontuoja, nieko į jį neįsileidžia, nebendradarbiauja, po 2010-08-03 apliejimo neleido apžiūrėti savo buto, kad būtų galima nustatyti ieškovo valdomų patalpų apliejimo šaltinį, po tariamos liūties ir pratekėjusio vandens nebendradarbiavo su ieškovu, neinformavo apie įvykusį vandens pratekėjimą, todėl laiko, kad atsakovė savo kaltais veiksmais sukėlė ieškovui žalą, kurią privalo atlyginti.

6Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2010-08-03 buvo stichinis reiškinys – smarki liūtis, o kadangi atsakovė gyvena mansardiniame namo aukšte, pro kiaurą namo stogą tekėjo lietaus vanduo į kambarį (15,65 kv.m.), plane pažymėtą 6-3, po kuriuo yra užlietos ieškovo patalpos, ji, T. T., dėliojo kibirus ir įvairius indus lietaus vandeniui surinkti, tačiau ne viską spėjo surinkti ir dalis vandens, apie 5 litrus, pratekėjo. Laiko, kad nėra jos kaltės, nes namas senas, avarinės būklės, ji, T. T., stengėsi daryti viską, kad surinktų lietaus vandenį ir jis nepratekėtų į žemiau jos esančias patalpas. Taip pat paaiškino, kad po 2000 m. atlikto buto vandentiekio vamzdyno užaklinimo vamzdžių niekada nelietė, tik tais pačiais metais papildomai juos apvyniojo medžiaginėmis juostomis, kad neprabėgtų vanduo, kaip papildomą apsaugą. Laiko, kad padarė viską, kad iš jos buto nebūtų jokio gadinančio poveikio.

7Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad yra UAB „Vitės valdos“ techninio skyriaus vadovas. Paaiškino, kad nuo maždaug 2004 m. UAB „Vitės valdos“ nebeadministruoja daugiabučio namo ( - ). Taip pat nurodė, kad negali paaiškinti apie 2000 m. spalio mėn. atliktą atsakovei priklausančio buto ( - ), vandentiekio vamzdyno užaklinimą, kadangi tuo metu įmonėje dirbusių darbuotojų nebėra, taip pat nebėra išlikę to laiko dokumentacijos.

8Ieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu ( - ), atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (t. 1, b.l. 59, 166), o ieškovas nuomos sutarties pagrindu minėtame daugiabučiame name valdo negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą, nuosavybės teise priklausančią trečiajam asmeniui V. B., esančią žemiau atsakovei priklausančio buto (t. 1, b.l. 145-148, t. 2, b.l. 62). 2010-08-03 buvo užlieta ieškovo valdoma negyvenamoji patalpa (t. 1, b.l. 2-6, 37-47, 52). Ieškovas nurodo, kad patalpa buvo užlieta iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto. Ieškovas byloje neįrodinėja konkretaus užpylimo šaltinio, pripažįsta, kad tai galėjo būti tiek atsakovės bute esantis vandentiekio vamzdynas, tiek pro prakiurusį namo stogą galėjęs bėgti lietaus vanduo, atsakovės atsakomybę už kilusią žalą kildina iš pareigos bendradarbiauti, padėti išsiaiškinti žalos atsiradimo aplinkybes ir šaltinį, nevykdymo.

10Ieškovas atsakovės civilinę atsakomybė kildina iš delikto. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

11CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Šioje nutartyje kasacinis teismas paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nurodė, kad neteisėtiems veiksmams, kaip pagrindui atlyginti žalą buto užpylimo atveju, ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Įrodinėjant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos ieškovas turi pateikti įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis.

12Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-08-03 ieškovo naudojamoje ir valdomoje negyvenamojoje patalpoje daugiabučiame gyvenamajame name ( - ) buvo aplietos lubos, nuo jų vanduo pratekėjo ant darbastalių, grindų ir kt. (t. 1, b.l. 37-47, 52, t. 2, b.l. 71). Sprendžiant dėl įvykusio užpylimo šaltinio, pažymėtina, kad viršuje esančiame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu ( - ), nėra jai nuosavybės teise priklausančių objektų, kurie galėtų sukelti kitų asmenų turtą gadinantį poveikį. Bylos duomenimis matyti, kad vandentiekio vamzdynas atsakovės bute nuo 2000 m. spalio mėn. yra užaklintas, atsakovei į jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), vanduo yra netiekiamas (b.l. 167, 170, prijungtos c.b. Nr. 2-5739-642/2009 b.l. 52, 53). Pagal teisės aktus bute esantis vandentiekio vamzdynas buto savininkui priklauso nuo skaitiklio. Šiuo atveju atsakovei priklausančiame bute vandens skaitiklio, nesant vandens tiekimo, nėra ir atsakovės bute esantis vandentiekio vamzdynas priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau apskritai, net ir neanalizuojant kam priklauso atsakovės bute esantis užaklintas vandentiekio vamzdynas, vandens pratekėjimas iš jo yra netikėtinas, kadangi pastarasis yra atsakovės buto patalpoje, plane pažymėtoje 6-4. 2010-08-03 buvo aplieta ieškovo valdoma patalpa, plane pažymėta 4-4. Virš šios patalpos yra atsakovei priklausanti patalpa, plane pažymėta 6-3 (t. 1, b.l. 98-99). Logiškai nepagrindžiama, kad galimai trūkus atsakovės bute esančiam vandentiekio vamzdžiui galėjo būti sulieta ieškovo valdomos patalpos vieta, esanti 5,35 metrų atstumu nuo atsakovės bute esančio vandentiekio vamzdyno, vandens tekėjimo kelyje nesuliejant kitų vietų, išskyrus palei langą (t. 1, b.l. 44-47, 98, t. 2, b.l. 72). Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad 2010-08-03 užpylimo dieną buvo smarkus lietus (t. 1, b.l. 121), atsakovė nurodo, kad tą dieną pro kiaurą namo stogą bėgo lietaus vanduo, ji kiek galėdama dėliojo kibirus, indus ir jį bandė surinkti, tačiau dalis lietaus vandens pratekėjo (t. 1, b.l. 185, t. 2, b.l. 50, 88-89). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (CPK 178, 185 straipsniai). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir įrodymams, konstatuotina, kad vanduo į ieškovo valdomą patalpą negalėjo patekti iš viršuje esančio atsakovės buto dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų jai netinkamai valdant ir naudojant atitinkamos būklės techninę įrangą, galinčią būti pavojaus židiniu, kadangi tokios atsakovė nuosavybės teise neturi. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų viseto – Hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad 2010-08-03 buvo pavojingas meteorologinis reiškinys dėl iškritusio didelio kritulių kiekio; patalpų išsidėstymo plano bei turto sugadinimo lokalizacijos fotofiksacijos, iš kurių matyti, kad užpylimo židinys buvo 5,35 metrų atstumu nuo atsakovės bute esančio vandentiekio vamzdyno (t. 1, b.l. 98-99, 121), taip pat vadovaujantis logika, labiausiai tikėtina, kad vanduo į ieškovo valdomą patalpą per atsakovės butą pateko dėl prastos namo bendro naudojimo objekto – stogo – techninės būklės, iš kur prasiveržęs lietaus vanduo sugadino ieškovo valdomas patalpas.

13Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, pagal kurią daline daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektais) inter alia yra pagrindinės pastato konstrukcijos, t. y. pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje (stogas yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą nagrinėjamu atveju vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 3 str. 1 d., įstatymo red., galiojusi iki 2012-07-01) (t. 1, b.l. 132). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu – stogu, ar kitais bendro naudojimo objektais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdama kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 str. 1 d.). Taigi nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) (nei neteisėto naudojimosi savo turtu, nei bendro naudojimo objektais), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl konstatuotina, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima ir ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246 str., 6.263 str., CPK 185 str.).

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Valstybė patyrė 2250,00 Lt išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovei (t. 2, b.l. 84), kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas (t. 1, b.l. 70), sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Priteisti iš ieškovo UAB „Litma“ 2250,00 Lt valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

19Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8449-323/2011 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei T. T., asmens kodas ( - ) gyv. adresu ( - ) priklausančio turto areštą, ieškinio reikalavimo ribose – 8885,81 Lt.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-08 sprendimu už akių ieškinį... 4. 2011-09-27 teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiųjų asmenų atstovas prašo teismo... 6. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad... 7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad yra UAB... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu ( - ),... 10. Ieškovas atsakovės civilinę atsakomybė kildina iš delikto. Deliktinės... 11. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose... 12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-08-03 ieškovo naudojamoje ir... 13. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir... 14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 15. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-03 nutartimi taikytos laikinosios... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260,... 17. ieškinį atmesti.... 18. Priteisti iš ieškovo UAB „Litma“ 2250,00 Lt valstybės garantuojamos... 19. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...