Byla I-1101-0624/2009
Dėl nutarimų dalių panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės – Markovienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atstovui Kęstučiui Griniui, atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei Ingai Černiuk, trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovui advokatui Martynui Žilinskui, nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir AB „VST“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „VST“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimų dalių panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėja Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga 2009-04-21 patikslintu skundu prašo panaikinti: 1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-216 patvirtintos tvarkos „Elektros energijos perdavimo paslaugos kainos, tarifai ir jų taikymo tvarka“ 1 punktą; 2) Valstybines kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-217 3 punktą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimu Nr. O3-217 1 punktu patvirtintos tvarkos „AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka“ 38 punktą; 3) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-218 3 punktą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-218 1 punktu patvirtintos tvarkos „Akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka“ 38 punktą; 4) patenkinus skundą, įpareigoti atsakovę teismo sprendimą paskelbti Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai. Nurodo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai nustatydama elektros tiekimo kainas nesilaikė teisės norminių aktų reikalavimų, dėl ko buvo neteisėtai nustatytos didesnės elektros tiekimo kainos. Pareiškėjo teisė paduoti tokio pobūdžio skundus teismui numatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme: 1. Dėl Vartotojų lygos - Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 9 str. 2 d., 13 str. 1 d. 12 ir 13 p., 31 str. Vartotojų lyga, vadovaudamasi savo įstatais, gali ginti savo narius (įstatų 12 p.) ir ginti viešą interesą (13 p.). Vartotojų lyga, gindama viešąjį interesą, atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo reikalavimus, t. y. turi daugiau kaip 20 narių, yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. Vadovaujantis šioje skundo dalyje išdėstytais teisės aktais Vartotojų lyga turi teisę ginti teisme vartotojų viešąjį interesą. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu tokia teisė numatyta šio įstatymo 5 str. 3 d. 3 p. bei 56 str. Lietuvos Respublikos Seimas, realizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 4 d., priėmė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą, kuriame numatė vartotojų teisių apsaugos priemones ir institucijas, kurios garantuoja šių teisių apsaugą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos, įgyvendinanti valstybes politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą. Šio įstatymo 12 str. nustato Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir šias funkcijas bei teises vartotojų teisių apsaugos srityje: užtikrina vartotojų teisių apsaugą; koordinuoja vartotojų teisių apsaugos institucijų, atsakingų už tam tikros vartojimo srities reguliavimą veiklą vartotojų teisių apsaugos srityje (analizuoja sukauptą periodiškai iš valstybės ir savivaldybių institucijų gaunamą informaciją apie vartotojų teisių apsaugą; teikia pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos tobulinimo); dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas; šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt. Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.672 str., 6.188 str., 6.350-6.370 str., privalo dalyvauti ginant vartotojų teises, turi teisę savo iniciatyva ginti vartotojų teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3-11/2004 konstatavo, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu nustatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarime pažymima, kad kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Taip pat svarbu, kad viešasis interesas - ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes; tai visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos saugomos ir ginamos vertybės. Valstybės institucijos priimto teisės akto (priimto pažeidžiant įstatymą ar kitą teisės aktą) santykis su viešuoju interesu atskleidžiamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-03-22 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-194): „Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Valstybės institucijos priima aktus įvairiais klausimais, todėl gali būti, kad neteisėtu aktu yra pažeidžiamas konkretaus fizinio ar juridinio asmens teisės arba teisėti interesai. Dažnai yra situacijų, kai neteisėtas valstybės institucijos aktas pažeidžia kartu ir viešąjį ir privatųjį interesus. Dėl šios priežasties viešojo intereso gynimas kartu reiškia ir privačiojo intereso gynimą. Taigi, nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas“. Atsakovės nutarimas priimtas pažeidžiant teisės norminius aktus, todėl darytina išvada, kad tuo pačiu buvo pažeistas viešasis interesas. Taip pat nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai nustatė laikinas elektros tiekimo kainas, nes RST ir VST neva pažeidė Elektros energijos įstatymą ir Elektros energijos kainų nustatymo metodiką. Mano, kad atsakovė, vienašališkai nustatydama šilumos kainas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją (5 str. 3 d., 7 str. l d., 46 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (15 str. 3 d.), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą (44 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymą Nr. 4-350 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (40.9. punktą), 2003-06-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB „Dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB“ (A Priedo Vartotojų apsaugos priemonės b punktą) ir daugelį kitų teisės aktų. Atvejai, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vienašališkai gali nustatyti reguliuojamas kainas, nurodyti Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 5 p. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,vienašališkai nustatydama elektros energijos kainas, pati negali pažeisti įstatymų ar trukdyti, apriboti kitiems ūkio subjektams vykdyti įstatymus ar sutartinius įsipareigojimus ar įpareigoti ūkio subjektus nesilaikyti įstatymų, jos priimti sprendimai negali prieštarauti ar konkuruoti su aukštesniais norminiais teisės aktais. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-12-29 priėmė nutarimus: Nr. O3-216 „Dėl vienašališko elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir tarifų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“, Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcines bendrovės Rytų skirstomieji tinklai elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“, Nr. O3-218 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“. Visi nutarimai 2008-12-31 paskelbti Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai Nr. 99. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimo Nr. O3-216 1 punktu nutarė vienašališkai nustatyti Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką. Šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos 1 p. nustatė, kad tvarka taikoma nuo 2009-01-01. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-217 1 punktu nutarė AB „RST“ vienašališkai nustatyti kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką, nutarimo Nr. O3-217 3 punktu pripažino netekus galios nuo 2009-01-01 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-11-30 nutarimo Nr. O3-126 l punktą, nutarimu Nr. O3-217 1 punktu patvirtintos tvarkos „AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka“ 38 punktu nustatė, kad ši tvarka įsigalioja nuo 2009-01-01, nutarimo Nr. O3-218 1 punktu nutarė akcinei bendrovei „VST“ vienašališkai nustatyti kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką, o nutarimo Nr. O3-218 3 punktu pripažino netekus galios nuo 2009-01-01 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007-11-30 nutarimo Nr. O3-125 l punktą, nutarimo Nr. O3-218 l punktu patvirtintos tvarkos „Akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka“ 38 punktu nustatė, kad ši tvarka įsigalioja nuo 2009-01-01. Visais šiais veiksmais ir išvardintais nutarimų punktais atsakovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus ir ES teisę, neteisėtai paankstino Elektros energijos kainų tvarkos taikymą, jų įsigaliojimą. Savo veiksmais ir sprendimais atsakovė neteisėtai apribojo elektros tiekėjų įstatymų privalomuosius (įstatymų numatytus) veiksmus, tuo pažeisdama vartotojų interesus, garantuotus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos įstatymų. Todėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiksmai ir sprendimai yra neteisėti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d. Lietuvos piliečiams garantuoja vartotojų teisių apsaugą. Ji realizuojama įvairiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Viena svarbiausių vartotojų teisių - teisė į informaciją. Šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d. nustatytą teisę, energetikos srityje, realizuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 str. 3 p., nustatantis, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 str. 3 p. visiems subjektams, neišskiriant ir atsakovės, kurie nustato valstybės reguliuojamas energijos kainas, nustato privalomą kainų skelbimą viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios. Todėl atsakovė, vienašališkai nustatydama elektros tiekimo kainas AB „RST“ ir AB „VST“, privalėjo laikytis šios įstatymų normos. Atsakovė, priimdama ginčytinus 2008-12-29 sprendimus ir nustatydama jų taikymą nuo 2009-01-01, pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 str. 3 p. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. nustato, kad gamintojų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo kaina ir perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus dviem mėnesiams nuo jų paskelbimo. Skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo. Ši įstatymo norma yra privaloma visiems subjektams, tame tarpe ir atsakovei, kurie skelbia elektros energijos kainas bei tarifus. Atsakovė, vienašališkai priimdama ginčytinus 2008-12-29 sprendimus ir nustatydama jų taikymą nuo 2009-01-01, pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1 str. 2 d. kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui. Todėl atsakovė, vienašališkai nustatydama elektros tiekimo kainas ir jų taikymo tvarką, nustatydama anksčiau nei įpareigoja Respublikos energetikos įstatymo 15 str. 3 p. ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d., viršijo savo kompetenciją, pažeidė vartotojų teises - jų teisėtus lūkesčius (konstitucinį teisinės Valstybės principą vartotojų teisę į informaciją (Lietuvos Konstitucijos 46 str. 5 d.), tuo pačiu pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. l d., nustatanti, kad negalioja joks teisės aktas prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovė savo sprendimais neteisėtai apribojo ūkio subjektų įstatymines prievoles, konkuravo su Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos teisė nustato: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. piliečiams garantuoja vartotojų interesų apsaugą o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. garantuoja piliečių teisę į informaciją šios konstitucinės teisės normos realizuojamos įvairiuose įstatymuose, tame tarpe, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme. Europos sąjungos sutarties 153 str. numato vartotojų teisę į informaciją. Įvairiose Direktyvose šį teisės norma yra realizuojama, tame tarpe, - Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB, kurių A priedo „Vartotojų apsaugos priemonės“ b punkte nustatyta „Paslaugų tiekėjai tiesiogiai informuoja savo vartotojus apie visus kainų padidėjimus; ši informacija pranešama pakankamai anksti, ne vėliau kaip prieš vieną įprastą sąskaitų pateikimo laikotarpį iki įsigaliojant kainų padidėjimui.“ Lietuvos energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nustato, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. nustato, kad gamintojų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo kaina ir perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus dviem mėnesiams nuo jų paskelbimo. Skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomenines elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymas Nr. 4-350 Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo 40.9 punktas nustato, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ir tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą. Sistemiškai aiškinat aukščiau išdėstytas teisės normas galima konstatuoti, kad naują elektros energijos kainą ir jų taikymo tvarką viešai skelbti privalėjo elektros energijos tiekėjai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios. Tokia jų pareiga yra kildintina ne tik iš įstatymų reikalavimų, bet ir iš civilinių santykių t. y. sutartinių santykių: pasirašytų su vartotojais sutarčių įsipareigojimais; apie naują elektros energijos kainą pranešti atskiru pranešimu ir tiesiogiai buitiniams vartotojams, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų padidinimo, privalėjo elektros energijos tiekėjai; pateikti naujos kainos pakeitimo priežastis, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki naujos elektros energijos kainos įsigaliojimo pradžios, privalėjo elektros energijos tiekėjai. Atsakovė, vienašališkai nustatydama elektros tiekimo kainas, privalėjo garantuoti, kad elektros tiekėjai galės įvykdyti (realizuoti) įstatymų numatytas prievoles. Atsakovė, priimdama ginčytinus 2008-12-29 sprendimus ir nustatydama jų taikymą nuo 2009-01-01, neteisėtai apribojo ūkio subjektų veiklą, t. y. apribojo jų galimybes vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų norminių aktų reikalavimus, ES Direktyvų įpareigojimus. Priimti 2008-12-29 sprendimai ir nustatyti jų taikymai nuo 2009-01-01, konkuruoja su aukštesnės galios teisės aktais, o tai yra Lietuvos Respublikos konstitucinių principų (teisinės valstybės) pažeidimas, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 40.9 p. nustato, kad ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ir tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais pranešti buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą; Elektros tiekėjai šią norminio akto normą realizuoja civiliniuose santykiuose su vartotojais - ji yra viešųjų sutarčių tarp elektros tiekėjų ir vartotojų dalis. Atsakovė, priimdama ginčytinus sprendimus ir nustatydama jų taikymą nuo 2009-01-01, administraciniais metodais, neteisėtai įsikišo į juridinių asmenų (elektros tiekėjų) veiklą, apribodama jų galimybes realizuoti civilinius santykius su vartotojais. Tai prieštarauja CK 2.80 str. l d. Pažymėjo, kad Lietuvos vartotojai, gindami savo teises, gali pasinaudoti (remtis) ne tik Lietuvos teise, bet ir tiesiogiai ES teisės suteiktomis teisėmis. Europos Parlamento ir Tarybos 2003-06-26 direktyva 2003/54/EB „Dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB 3 str. 3 d. nustato, kad „<...> Jos užtikrina ankštą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač atsižvelgiant į bendrųjų sutarties nuostatų ir sąlygų, bendros informacijos teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės užtikrina, kad laisvieji vartotojai galėtų veiksmingai pasirinkti kitą tiekėją. Tarp priemonių, taikomų bent buitiniams vartotojams, turi būti nustatytosios A priede“, t. y. ES teisė Lietuvos vartotojui garantuoja teisę į tinkamą, laiku pateiktą informaciją, kurios pateikimo tvarką numatyta Elektros Direktyvos A Priedo b punkte: „Paslaugų tiekėjai tiesiogiai informuoja savo vartotojus apie visus kainų padidėjimus; ši informacija pranešama pakankamai anksti, ne vėliau kaip prieš vieną įprastą sąskaitų pateikimo laikotarpį iki įsigaliojant kainų padidėjimui.“ Atsakovė pažeidė šią Direktyvą ir joje garantuotas vartotojų teises. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą šioje byloje, šis sprendimas turėtų būti paskelbtas tokia pačia tvarka kaip buvo paskelbti ginčytini teises aktai. Tai užtikrintų vartotojų teisių realizavimą, t. y. jų teisę į teisingą informaciją (kadangi keičiami jau paskelbti teisės aktai), jų teisė toliau ginti savo teises, tarkime, galimos žalos, atsiradusios neteisėtais valstybės institucijos veiksmais ir sprendimais, išieškojimu ar kitaip realizuoti savo teises ir teisėtus interesus, kylančius iš teisės aktų teisėtumo (I tomas, b. l. 168-175).

3Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčo esmė yra vartotojų teisių apsauga, nes buvo gauta daug vartotojų prašymų dėl jų teisių gynimo. Direktyvos a priede yra nurodyta, kaip turi būti skelbiamos elektros tiekimo kainos, todėl tų normų turėtų būti laikomasi. Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Komisija pažeidė šias įstatymo nuostatas. Atsakovė netinkamai aiškina teisės aktų taikymą.

4Pateiktu atsiliepimu atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) yra valstybės įstaiga ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Energetikos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Seimo priimtais teisės aktais, Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei Komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747. Nuostatų 5 punktas numato pagrindinius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tikslus ir uždavinius - prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Elektros energetikos įstatymo 44 str. 6 d. nustatyta, kad pasibaigus kiekvieniems reguliavimo periodo metams, Komisija kontroliuoja, ar paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų metinis svertinis vidurkis neviršijo viršutinių kainų ribų. Nustačius, kad paslaugos teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis per praėjusius reguliavimo periodo metus viršijo atitinkamą nustatytą viršutinę kainos ribą, Komisija turi teisę įpareigoti paslaugos teikėją nustatyti atitinkamai mažesnes kainas ir tarifus. Konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai (44 str. 1 d.). Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai (44 str. 4 d.). Skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo (44 str. 5 d.). Pažymėjo, kad Komisijos atliekamas skirstymo tinklų operatorių kainų ir tarifų bei jų nustatymo metodikų skelbimas nėra vien formalus veiksmas. Skelbdama konkrečių skirstymo tinklų operatorių informaciją apie elektros energijos kainas, Komisija privalo užtikrinti šių kainų teisėtumą. Nors tokia Komisijos kompetencija expressis verbis nėra įtvirtinta, tačiau ji išplaukia iš kitų teisės aktų nuostatų. Komisijos pagrindinis uždavinys yra prižiūrėti atskirų energetikos sektorių rinkas (Nuostatų 5 punktas), kurį realizuodama Komisija be kita ko kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą (Nuostatų 6.16 punktas). Iš Komisijos kaip elektros energijos rinką prižiūrinčios institucijos vaidmens bei iš minėtų Elektros energetikos įstatymo 44 str. nuostatų seka, kad Komisijos atliekamas perdavimo ir skirstymo įkainių skelbimas apima ir šių metodikų atitikimo teisės aktams patikrinimą. Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 6 p. įtvirtinta, kad nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, Komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. To paties straipsnio 5 punkte nustatyta, kad Komisija vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų. Nuostatų 7.2 punkte įtvirtinta, kad Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę priimti sprendimą dėl kainų dydžio ar transporto tarifų maksimalaus dydžio ir nurodyti sprendimo galiojimo laiką, kai nepavyksta suderinti su ja kainų (tiekėjams) ar transporto tarifų maksimalių dydžių (vežėjams). Komisija 2008-12-18 nutarimu Nr. O3-208 pakoregavo perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą. Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo paslaugų kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai, tačiau AB „Lietuvos energija“ pakoreguotų konkrečių elektros energijos paslaugų kainų ir tarifų nepateikė. Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2008-10-31 Komisijos nutarimu Nr. O3-175 „Dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainos, tarifų ir jų taikymo tvarkos“ paskelbtos elektros energijos perdavimo paslaugos kainos tapo klaidingos dėl minėtu nutarimu Nr. O3-208 pakeistų kainos dedamųjų bei vadovaudamasi Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 ir 6 punktais, skundžiamu nutarimu Nr. O3-216 vienašališkai nustatė ir paskelbė atitinkamai pataisytas kainas. Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 44 str. 1 d., AB Rytų skirstomieji tinklai, turinti skirstomųjų tinklų operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo licencijas, 2008-10-31 raštu Nr. 104010 - 973 pateikė Komisijai Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos projektą (toliau – ir RST tvarka), kuriam 2008-10-31 sprendimu (protokolo Nr. 43) pritarė įmonės valdyba. Šia RST tvarka nustatomi visuomeniniai ir skirstymo paslaugos tarifai vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš aukštos, vidutinės ir žemos įtampos elektros tinklų. AB „VST“, turinti skirstomųjų tinklų operatoriaus ir visuomeninio tiekėjo licencijas, 2008-10-31 raštu Nr. 10330-3404 pateikė Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos projektą (toliau – ir VST tvarka), kuris patvirtintas įmonės valdybos 2008-10-31 nutarimu (protokolo Nr. 19/2008). Šia VST tvarka nustatomos elektros energijos skirstymo vidutinės įtampos elektros tinklais paslaugos kainos, skirstymo žemos įtampos elektros tinklais paslaugos kainos antros ir trečios grupės vartotojams, persiuntimo paslaugos kainos buitiniams vartotojams ir visuomeniniai elektros energijos tarifai elektros energijos vartotojams bei jų taikymo tvarka. Pažymėjo, kad lapkričio mėnesį, pasikeitus prognozuojamai gamybos kainai 2009 metams, abi įmonės turėjo patvirtinti naujus visuomeninius tarifus ir kreiptis į Komisiją dėl elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo. Atsižvelgdama į tai, kad AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ į Komisiją nesikreipė, Komisija skundžiamais nutarimais Nr. O3-217 ir Nr. O3-218 vienašališkai nustatė ir paskelbė AB Rytų skirstomųjų tinklų bei AB „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką. Taip pat nurodo, kad paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai. Skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 4-5 d.). Komisija yra įpareigota skelbti paslaugos teikėjo nustatytas kainas, todėl kainas Komisija 2008-11-04 yra viešai paskelbusi savo tinklapyje. Komisija įvykdė Elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d. nustatytą pareigą, t. y. nenustačiusi vartotojų diskriminavimo, paskelbė AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB „VST“ nustatytas elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką per 30 kalendorinių dienų nuo jų prašymo gavimo dienos. Teisės aktai nenustato Komisijai pareigos skelbti skirstymo paslaugos teikėjų nustatytas kainas konkrečiu būdu ar konkrečiame leidinyje, todėl viešas paskelbimas oficialiame tinklapyje laikytinas tinkamu informavimu. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, „Konstitucijos 7 str. 2 d. sąvoka „paskelbti“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą oficialus viešas teisės aktų paskelbimas yra vien šių teisės aktų teksto išspausdinimas tradiciniame „popieriniame“ leidinyje ar kad yra būtinai sietinas tik su jų išspausdinimu kokiame nors leidinyje. Svarbu, jog nebūtų sudaryta prielaidų kvestionuoti teisės akto turinio autentiškumą. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai įstatyme nustačius vienintelį oficialaus teisės aktų paskelbimo šaltinį ir vienintelį oficialaus paskelbimo būdą toks teisinis reguliavimas būtų ne tik neracionalus, bet ir teisiškai ydingas, konstituciškai nepagrįstas, nes neleistų atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintai teisei pasiekti savo tikslų, kadangi būtų neįmanoma operatyviai įgyvendinti tam tikrų legislatyvinių sprendimų, nebūtų garantuojama atitinkamos informacijos slaptumo apsauga, teisės akto nuostatos būtų neadekvačiai suprantamos dėl ne itin aukštos poligrafijos kokybės ir t. t. Taip būtų nukrypta nuo konstitucinės teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo sampratos“. Elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. nustato, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo. Ši norma analizuotina sistemiškai, atsižvelgiant į kitose to paties straipsnio dalyse išdėstytas nuostatas. Elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. išdėstyta norma nustato, kada įsigalioja energijos kainos bei tarifai, o kaip jie turi būti skelbiami, kad įsigaliotų, išdėstyta to paties straipsnio 4 dalyje. Tačiau vadovaujantis šia norma skelbiamos paslaugos teikėjo nustatytos kainos. Nei šis, nei kiti Elektros energetikos įstatymo straipsniai nereglamentuoja, kaip turi būti skelbiamos ne paslaugos teikėjo, o Komisijos vienašališkai nustatytos kainos. Pažymėjo, kad skundžiami nutarimai yra individualūs teisės aktai. Pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. 3 d. „<...> kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie teisės aktai šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skelbiami „ Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data“. To paties įstatymo 3 str. 3 d. numatyta, kad „ <...> kolegialių institucijų individualūs teisės aktai šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra gali būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Taigi bendra taisyklė yra ta, kad Komisijos priimami individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną. Skundžiami nutarimai pasirašyti 2008-12-29, tačiau juose įrašyta, kad jais nustatytos kainos įsigalios nuo 2009-01-01. Teisės aktai nenumato, kad skundžiami nutarimai privalomai turi būti paskelbti būtent „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėja savo skunde teigia, kad skundžiami Komisijos nutarimai prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams ir vadovaujasi „Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB“. Pažymėjo, kad direktyva 2003/54/EB reglamentuoja ne gamtinių dujų vidaus rinkos bendrąsias taisykles, o yra skirta elektros energijos vidaus rinkos bendrosioms taisyklėms nustatyti. Nesuprantama, ar pareiškėja siekia pagal analogiją taikyti elektros energetikos sričiai gamtinių dujų sektoriaus reguliavimą, ar painioja elektros energetiką reguliuojančius teisės aktus su gamtinių dujų sektorių reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad nors elektros energetikos ir gamtinių dujų ūkiai priklauso vienai energetikos sistemai, tačiau dėl skirtingų savybių, charakteristikų, techninių duomenų juos reglamentuoja skirtingi teisės aktai, numatantys skirtingus kainodaros pagrindus. Europos Sąjungoje elektros energetikos sektorių reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių panaikinanti Direktyvą 96/92/EB. Dujų sektoriui skirta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB. <...> Būtent dėl šių energetikos sektorių specifikos jie reglamentuojami ne vienu, o skirtingais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Išvadą, kad šiems sektoriams negali būti taikomi vienodi standartai, pagrindžia ir tai, kad kainų reguliavimas neišvengiamai remiasi sąnaudų atspindėjimu. Šių sektorių sąnaudos dėl techninių charakteristikų skirtumų (skirtingi tiekimo tinklai, skirtingi reikalavimai būtinai infrastruktūrai ir kt.) iš esmės skiriasi. Vieno energetikos sektoriaus reguliavimo principų negalima pagal analogiją taikyti kitam sektoriui, nes reguliuojamo energetikos sektoriaus specifika lemia specialių taisyklių poreikį. LVAT yra pasisakęs, jog būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Skundžiami nutarimai nepažeidė pareiškėjos ar jos atstovaujamų vartotojų teisių ir teisėtų interesų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Komisija, 2008-12-29 priimdama skundžiamus nutarimus, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.

5Atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodo, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešasis interesas - dinamiškas, labai įvairus ir administraciniai teismai kiekvienoje byloje turi aiškintis, ar ginami interesai pripažintini viešaisiais. Aiškinant viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais tikslais“ (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimas). Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantys administraciniai teismai kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, nagrinėjamoje situacijoje pripažintinas viešuoju interesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Konstitucinis Teismas 2009-03-02 nutarime yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46 str. 5 d., kylantis veiksmingos vartotojų teisių, interesų apsaugos užtikrinimo imperatyvas suponuoja ir tai, kad Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisini reguliavimą, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam vartotojui gauti elektros energiją nediskriminacinėmis sąlygomis, visiems vartotojams elektros energija būtų tiekiama saugiai ir patikimai. Kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų interesus, tai inter alia taikytina ir elektros energijos vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo srityje. Taigi Komisija, skundžiamais nutarimais nustatydama elektros energijos kainas, veikė įgyvendindama jai teisės aktais pavestas funkcijas ir siekdama užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą. Todėl pareiškėjos prielaidos dėl viešojo intereso pažeidimo yra nepagrįstos. Pareiškėja patikslintame skunde akcentuoja, kad Komisija nesilaikė Energetikos įstatymo 15 str. nustatytų reikalavimų. Tačiau šiame straipsnyje teigiama, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad Komisijos nutarimų įsigaliojimui taikytinos Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatos. Pareiškėja patikslintame skunde reikalauja tuo atveju, jei teismas patenkintų jo reikalavimus, tokį teismo sprendimą paskelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi teisės aktai nenumato tokio paskelbimo galimybės. ABTĮ 117 str. nustatyta, kad leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiami tik administracinio teismo sprendimai dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas patenkintų pareiškėjos reikalavimus, Komisija ABTĮ nustatyta tvarka turėtų galimybę tokį teismo sprendimą apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Neįsiteisėjusio teismo sprendimo paskelbimas galėtų suklaidinti vartotojus ir pažeistųjų teisę į teisingą informaciją (I tomas, b. l. 50-54, II tomas, b. l. 1-3).

6Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepimuose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje nėra ABTĮ 89 str. nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus nutarimus (jų dalis), nes Komisija apskritai negalėjo pažeisti jai netaikomų teisės aktų. Pareiškėjo nurodyti teisės aktai įpareigoja būtent paslaugos tiekėją informuoti vartotojus apie numatomą kainų padidėjimą, tuo tarpu Energetikos įstatymo 44 str. įpareigoja Komisiją skelbti paslaugos tiekėjo nustatytas kainas. Atvejų, kaip skelbtinos Komisijos vienašališkai nustatytos kainos, šis įstatymas nereglamentuoja. Mano, kad Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. įtvirtintos normos paskirtis – vartotojų interesų apsauga, t. y. siekis, kad vartotojai iš anksto būtų informuojami apie numatomus kainų pasikeitimus. Tačiau ši norma veikia tik tuo atveju, kai visi teisinio santykio subjektai tinkamai laikosi jiems nustatytų pareigų, t. y. įmonės tinkamai ir laiku pateikia kainas Komisijai ir Komisija pritaria įmonių atliktiems skaičiavimams. Tuo atveju, kai teisinio santykio šalys nevykdo joms nustatytų pareigų arba vykdo netinkamai – įstatymai nustato kitą kainų skelbimo ir įsigaliojimo mechanizmą, t. y. kai įmonių apskaičiuotos kainos yra klaidingos, Komisija, siekdama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą, turi nustatyti kainas vienašališkai. Tokiais atvejais, kai kainas nustato Komisija, jų įsigaliojimui nustatytas kitas mechanizmas – taikomos Įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatos. Jei Komisijos nustatytos kainos neįsigaliotų iškart po jų paskelbimo, tai mėnesį vartotojai mokėtų kitomis kainomis, nei nustatytos, o paslaugos tiekėjas patirtų sąnaudas, už kurias nebūtų atlyginama. Šį tiekėjo patirtą nuostolį Komisija turėtų ateityje įtraukti į tarifą, tokiu būdu didindama kainas vartotojams. Taigi, tais atvejais, kai Komisija kainas nustato vienašališkai, teisės aktai nustato tokią Komisijos nutarimų įsigaliojimo tvarką, kuri užtikrina operatyvų kainų įsigaliojimą, neleidžiant didinti kainų vartotojams ateityje. Taip pat pažymėjo, kad trečiojo suinteresuotojo asmens - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomonė, kad Komisijos nutarimai yra laikytini norminiais teisės aktais yra klaidinga, nes LVAT yra pažymėjęs, kad Komisijos sprendimai dėl kainų nustatymo yra skirti konkrečiai apibrėžtiems atvejams ir laikytini individualaus pobūdžio teisės aktais.

7Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų kainos bei visuomeninė elektros energijos kaina reguliuojamos nustatant šių paslaugų kainų viršutines ribas (Elektros energetikos įstatymo 42 str. 2 d.). Konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas (Elektros energetikos įstatymo 42 str.). Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus trims mėnesiams, viršutinės skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribos - ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios (Elektros energetikos įstatymo 43 str. 6 d.). Visuomeninio tiekėjo vartotojams tiekiamos elektros energijos kainos viršutinę ribą sudaro Komisijos nustatytos prognozuojamos gamintojų elektros energijos pardavimo kainos, perdavimo paslaugos, skirstymo paslaugos bei visuomeninio tiekimo paslaugos viršutinių kainų ribų suma (Elektros energetikos įstatymo 43 str. 4 d.). Pasikeitus šioms viršutinės visuomeninės elektros energijos kainos ribos sudedamosioms dalims, atitinkamai keičiama ir viršutinė visuomeninės elektros energijos kainos riba. Viršutines kainų ribas, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu bei viršutinių kainų ribų nustatymo metodika, nustato Komisija. Viršutinių kainų ribų nustatymo metodikas rengia ir tvirtina Komisija ir metodikos yra norminiai administraciniai aktai. Akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ paslaugų kainų viršutinės ribos nustatytos 2008-10-31 Komisijos nutarimu Nr. O3-174, kuris buvo pakeistas 2008-12-18 Komisijos nutarimu Nr. O3-208. Elektros energijos perdavimo paslaugos kainos, tarifai ir jų taikymo tvarka paskelbti 2008-10-31 Komisijos nutarimu Nr. O3-175. Visuomeninių elektros energijos kainų viršutinės ribos 2009 metams nustatytos 2008-10-31 Komisijos nutarimu Nr. O3-176, kuris buvo pakeistas Komisijos 2008-12-18 nutarimu Nr. O3-207. Komisijos nutarimas, kuriuo patvirtinamos AB Rytų skirstomųjų tinklų ar kito ūkio subjekto reguliuojamųjų kainų viršutinės ribos yra individualus administracinis aktas, atitinkamiems subjektams sukuriantis teises bei pareigas. Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai. Paslaugų teikėjo nustatytų kainų ir tarifų svertinis vidurkis kiekvienais reguliavimo periodo metais neturi viršyti atitinkamų viršutinių kainų ribų (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 1 d.). Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai (Elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d.). Galutinę elektros energijos kainą vartotojams sudaro: 1) elektros energijos gamybos kaina; 2) elektros energijos perdavimo kaina; 3) elektros energijos skirstymo kaina; 4) elektros energijos tiekimo kaina. Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 44 str. 1 d., AB Rytų skirstomieji tinklai 2008-10-31 raštu Nr. 104010- 973 pateikė Elektros energijos kainas ir tarifus bei jų taikymo tvarką, kuriai pritarta įmonės valdybos 2008-10-31 nutarimu (protokolo Nr. 43). Komisija sprendimo dėl pateiktų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo nepriėmė. Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 p. įtvirtinta Komisijos kompetencija vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas: 2008-12-29 nutarimu Nr. O3-216 Komisija vienašališkai nustatė ir paskelbė elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką; 2008-12-29 nutarimu Nr. 03-217 Komisija vienašališkai nustatė ir paskelbė AB Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką; 2008-12-29 nutarimu Nr. O3-218 Komisija vienašališkai nustatė ir paskelbė akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką. Komisijos nutarimas, kuriuo nutariama paskelbti AB Rytų skirstomųjų tinklų ar atitinkamai kito reguliuojamojo ūkio subjekto nustatytas kainas ir tarifus yra individualus administracinis aktas, kuris įsigaliojęs sukūrė atitinkamiems subjektams teises bei pareigas. Atsižvelgiant į teisės normose nustatytą Komisijos kompetenciją, Komisijos nutarimai (administraciniai aktai) yra privalomi reguliuojamiesiems ūkio subjektams bei turi būti privalomai vykdomi. Už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba nevykdymą energetikos įmonėms gali būti skiriamos baudos iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas praėjusiais ūkiniais metais (Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 13 p., 27 str.). Išdėstyti argumentai patvirtina, kad skundu ginčijami Komisijos nutarimai, įsigalioję 2009-01-01, yra privalomi ir sukūrę visą eilę teisinių bei faktinių pasekmių: vartotojai Komisijos nustatytomis kainomis mokėjo už elektros energiją, elektros energijos tiekėjai ir/ar perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatoriai mokėjo atitinkamas Komisijos nustatytas sumas elektros energijos gamintojams ir t. t. (I tomas, b. l. 118-121).

8Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

9Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo AB „VST“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą trečiojo suinteresuotojo asmens AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepime išdėstytais argumentais (I tomas, b. l. 126-129).

10Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 priimtų nutarimų, kuriais buvo nuspręsta vienašališkai nustatyti laikinas elektros tiekimo kainas AB Rytų skirstomiesiems tinklams ir AB „VST“ bei šių kainų įsigaliojimo datą – 2009-01-01. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos vartotojų teisių apsaugos srityje yra įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 str. Šis straipsnis nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nustatytose srityse nagrinėja vartotojų skundus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją elektros energetikos srityje nustato Energetikos įstatymas, kurio 26 str. 1 d. numatyta, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo“ bei Elektros energetikos įstatymas, kurio 36 str. 2 d. numatyta, kad standartines elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygas tiekėjų teikimu tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisės aktų nėra įgaliota vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d., vartotojų viešojo intereso gynimas - tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimti nutarimai laikytini norminiais teisės aktais (skirti neapibrėžtam asmenų ratui, bendriems visuomenės interesams tenkinti, daugkartinio taikymo), kurių skelbimo ir įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, kurio 11 str. 1 d. numatyta, kad Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Skundžiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimai 2008-12-31 buvo paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 str. 1 d. nuostatą bei į tai, kad skundžiamuose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimuose nebuvo nustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, pažymėjo, kad nutarimai įsigaliojo kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. 2009-01-01. Pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 15 str. 3 d. numatyta, kad valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos, Elektros energetikos įstatymo 44 str. 5 d. numato, kad „<...> Skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos bei tarifai ir visuomeninės elektros energijos kainos bei tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo.“ Įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teisę Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai tam tikrais atvejais vienašališkai nustatyti elektros tiekimo kainas vartotojams, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tinkamai bei nepažeidžiant vartotojų viešojo intereso tik laikantis aukščiau išdėstytose imperatyviose Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų nuostatose nustatytos tvarkos, pagal kurią elektros tiekimo kainos vartotojams gali įsigalioti tik praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 str. 1 d. nuostata leidžia valstybės institucijoms nustatyti vėlesnę jų priimtų norminių teisės aktų įsigaliojimo datą, negu numatyta minėtame straipsnyje. Mano, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, siekiant apsaugoti viešąjį elektros energijos vartotojų interesą, skundžiamais nutarimais vienašališkai nustatydama elektros tiekimo kainas bei jų įsigaliojimo datą – 2009-01-01, privalėjo laikytis Energetikos, Elektros energetikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos tvarkos (II tomas, b. l. 41-43).

11Byla nutraukiama.

12Pareiškėjos, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-216 „Dėl vienašališko elektros energijos perdavimo paslaugos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ 1 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 p., nutarta vienašališkai nustatyti ir paskelbti pridedamas Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką, o 2 p. - pripažinti netekusiu galios Komisijos 2008-10-31 nutarimą Nr. O3-175 „Dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainos, tarifų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“, kuriuo VKEKK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d., paskelbė AB „Lietuvos energija“ valdybos 2008-10-23 posėdžio protokolo Nr. 24 nutarimu Nr. 1 nustatytas elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką.

13VKEKK 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ 1 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 p., nutarta vienašališkai nustatyti ir paskelbti pridedamą akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką, 3 p. – nuo 2009-01-01 pripažinti netekusiu galios Komisijos 2007-11-30 nutarimą Nr. O3-126 „Dėl akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų, nei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ 1 p., kuriuo Komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d., paskelbė pridedamą akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų valdybos 2007-11-29 sprendimu Nr. 13 patvirtintą akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką.

14Komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-218 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo“ 1 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 5 p., nutarta vienašališkai nustatyti ir paskelbti pridedamą akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką, 3 p. – nuo 2009-01-01 pripažinti netekusiu galios VKEKK 2007-11-30 nutarimą Nr. O3-125 „Dėl akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų, nei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ 1 p., kuriuo Komisija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d., paskelbė pridedamą akcinės bendrovės „VST“ valdybos 2007-11-29 nutarimu (protokolo Nr. 106) patvirtintą akcinės bendrovės „VST“ elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarką.

15Šiuos nutarimus pareiškėja, kuri pateiktu patikslintu skundu prašo panaikinti atitinkamas jų dalis, atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB „VST“ nurodo esant individualiais teisės aktais, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – norminiais teisės aktais.

16ABTĮ 2 str. 13 ir 14 p. nustato, kad norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei, o individualus teisės aktas - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad „<...> Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. <...>” (LVAT 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).

18Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-12-29 nutarimai Nr. O3-216, O3-217, O3-218, kurių nurodytas dalis byloje pateiktu patikslintu skundu pareiškėja prašo panaikinti, atitinka ABTĮ 2 str. 13 p. numatytą norminio teisės akto sąvoką: jais nustatomos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei. Atsakovės atstovės teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2006-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-418/2006 ir 2008-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1874/2008) suformuotas aiškinimas, kad Komisijos nutarimai dėl kainų nustatymo savo esme yra skirti konkrečiai apibrėžtiems atvejams ir laikytini individualaus pobūdžio teisės aktais, nėra pagrįsti: minėtose administracinėse bylose ginčo dalykas buvo ne Komisijos nutarimų, kuriais pastaroji vienašališkai nustatė kainas, o nutarimų, kuriais suderintos arba paskelbtos ūkio subjektų nustatytos kainos, teisėtumas, čia ir yra esminis tokių nutarimų skirtumas. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-12-31) 15 str. 1 ir 3 d. numato, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-07-10 iki 2009-01-31) 31 str. 1 d. numato, kad elektros energetikos sektoriaus įmonės informuoja vartotojus apie efektyvų elektros energijos vartojimą, įmonės teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų ir elektros energijos kainas bei tarifus, vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų įkainius ir sąlygas bei numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. Elektros energetikos sektoriaus įmonės ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki kainų ar tarifų padidinimo raštu ar kitais būdais praneša buitiniams vartotojams apie kainų padidėjimą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 str., reglamentuojančio elektros energijos rinkos modelį, 1 d. numato, kad elektros energijos rinka organizuojama gamintojų, tiekėjų ir laisvųjų vartotojų sutarčių bei kitais Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 42 str., reglamentuojantis kainų reguliavimą šiame sektoriuje, 1-2 d. nustato, kad gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų, kurie užima daugiau kaip 25 procentus rinkos, parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainų reguliavimo tvarką, taip pat balansavimo energijos kainos reguliavimo tvarką nustato Komisija. Perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Komisijai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 str. 1-2, 5-6 d. nustato, kad viršutines kainų ribas, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu bei viršutinių kainų ribų nustatymo metodika, nustato Komisija, kuri taip pat regia ir tvirtina viršutinių kainų ribų nustatymo metodiką. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos trejų metų reguliavimo periodui, viršutinė visuomeninės elektros energijos kainos riba – vienų metų reguliavimo periodui. Komisijos nustatytos viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos perskaičiuojamos kas metai, jeigu pasikeitė parduotos ar persiųstos elektros energijos kiekio, metinio infliacijos dydžio, paslaugų teikėjo mokėtinų mokesčių, kitų nuo paslaugos teikėjo nepriklausančių veiksnių, turinčių įtakos viršutinių kainų ribų skaičiavimui, prognozės ar duomenys, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos šios viršutinės kainų ribos. Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus trims mėnesiams, viršutinės skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ribos – ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki reguliavimo periodo arba atitinkamų reguliavimo periodo metų pradžios.

19Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str., reglamentuojantis perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainų ir tarifų nustatymą, 1 ir 4 d. nustato, kad Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai.

20Apibendrinus minėtą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad esant Komisijos nustatytoms viršutinėms kainų riboms, konkrečios perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai nustatomi ir keičiami paslaugų teikėjų bei šiuo atveju Komisija, patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai, paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus, kurios taikomos vartotojams, per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos jas tik skelbia. Tačiau tuo atveju, kai energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, kaip nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2008-11-15 iki 2009-12-31) 17 str. 8 d. 5 p. ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2007-02-07) 7.1. p., vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas. Tokiu atveju, kaip matyti ir iš ginčijamų teisės aktų, Komisijos nustatytos kainos privalomos tiek paslaugų tiekėjams, kurie šiuo atveju jau nebenustatinėja kainų ir tarifų, tiek vartotojams, t. y. tokiu kompetentingos institucijos sprendimu nustatomos privalomos elgesio taisyklės, skirtos individualiais požymiais neapibūdintai subjektų grupei, todėl tokie teisės aktai laikyti ne individualiais, o norminiais teisės aktais.

21ABTĮ 2 str. 7 d. nustato, kad centriniai valstybinio administravimo subjektai – tai valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip matyti iš jos nuostatų, yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. ABTĮ 19 str. 1 d., be kita ko, nustato, kad be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 str., Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija 15 str. nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo ir jo kompetencijai nepriklauso bylos dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Tokias bylas, kaip numato ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi į ABTĮ 110 str. ir 111 str. 1 d. numatytą subjektų, turinčių teisę su pareiškimu ar prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumas, tarpą pareiškėja nepatenka, t. y. nėra tokią teisę turintis subjektas, taip pat Vilniaus apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla, susijusi su jo teisių pažeidimu, kurioje iškilo abejonė dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo, byla, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 p., taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-428/2008 aiškinimą dėl ABTĮ 101 str. 1 p. taikymo analogišku atveju, nutraukiama.

22Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 105-106 str. 1 d., 149 str.,

Nutarė

24bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „VST“, AB Rytų skirstomieji tinklai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimų panaikinimo nutraukti.

25Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėja Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga... 3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė patikslintą skundą ir... 4. Pateiktu atsiliepimu atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės... 5. Atsiliepime į patikslintą pareiškėjos skundą nurodo, kad Lietuvos... 6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 7. Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo AB Rytų skirstomieji... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė skundą... 9. Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo AB „VST“ su... 10. Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų... 11. Byla nutraukiama.... 12. Pareiškėjos, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų... 13. VKEKK 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-217 „Dėl vienašališko akcinės bendrovės... 14. Komisijos 2008-12-29 nutarimo Nr. O3-218 „Dėl vienašališko akcinės... 15. Šiuos nutarimus pareiškėja, kuri pateiktu patikslintu skundu prašo... 16. ABTĮ 2 str. 13 ir 14 p. nustato, kad norminis teisės aktas – tai... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad... 18. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-12-29 nutarimai... 19. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 str., reglamentuojantis... 20. Apibendrinus minėtą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad esant... 21. ABTĮ 2 str. 7 d. nustato, kad centriniai valstybinio administravimo subjektai... 22. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų... 25. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...