Byla e2S-561-638/2018
Dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. U. N., uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“

1Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. U. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. U. N., uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“ .

2Teismas

Nustatė

3I. Ieškinio esmė

4

  1. P. Ž. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė antstolei patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-4037, kuriuo buvo panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotas lėšas.
  2. Skunde nurodė, kad Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismui iškėlus Ž. K. nemokumo procedūrą, kreditorius AB DnB bankas (reikalavimą perėmęs UAB „Lindorff Lietuva“) per nustatytą terminą nepateikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, todėl pareiškėjai atsiskaičius su kreditoriais pagal teismo patvirtintą kreditorių reikalavimo tenkinimo planą, Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi baigė nemokumo procesą, o kreditorius neteko savo reikalavimo teisės. Antstolė neteisėtai priėmė vykdyti reikalavimo teisės neturinčio išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą ir neteisėtai pradėjo vykdyti dar 2014 m. balandžio 29 d. patvarkymu užbaigtą vykdomąją bylą. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir CPK 629 straipsnio 3 dalies pagrindu.
  3. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu patikslintą skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas ir vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 pradėta vykdyti 2016 m. balandžio 14 d. Pareiškėjos skundas antstolei pateiktas praleidus tiek 20 dienų terminą, tiek 90 dienų terminą.
  4. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 25 d. antstolei L. U. N. pateikė skundą dėl antstolės 2017 m. rugsėjo 6 d. Patvarkymo Nr. S-4809, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo atsisakyta priimti skundą ir išnagrinėti Ž. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Patikslintą skundą „Dėl antstolės L. U. N. 2017-07-17 patvarkymo Nr. S-4037 ir atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą Nr.0050/16/00243 bei grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas”.
  5. Antstolė 2017 m. spalio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5193, kuriuo skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Antstolė nurodė, kad Ž. K. atstovo advokato L. M. 2017 m. rugsėjo 25 d. skundas dėl antstolės L. U. N. 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo Nr.S-4809 yra su analogiškais reikalavimais kaip ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas.
  6. Pareiškėja skundu dėl antstolės L. U. N. veiksmų prašė teismo išnagrinėti jos 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą „Dėl antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. S-4037 ir atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 bei grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas“.
  7. Pareiškėja nurodė, kad antstolei nepagrįstai atsisakant nagrinėti bet kokį jos skundą, pareiškėja neturi kitos išeities kaip kreiptis į teismą ir prašyti, kad jos skundą išnagrinėtų teismas. Pareiškėja visais teiktais skundais ir jų patikslinimais iš esmės siekia vienintelio tikslo, t. y. kad būtų išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo Nr. S-4037 ir nutraukta vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 bei grąžinta Ž. K. iš jos neteisėtai išieškota 1 040,52 Eur suma. Taip pat pareiškėja prašo, jeigu teismas išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą dėl antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo, nuspręstų jį tenkinti ir panaikintų antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą, tenkinti ir kitus skunde nurodytus reikalavimus, t. y. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotas lėšas.
  8. Suinteresuotas asmuo antstolė L. U. N. prašo skundą, kuris pateiktas praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėti teisme ir atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti. Antstolė nurodė, kad skundu iš esmės ginčijamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimas, kuriam yra suėjęs naikinamasis skundo padavimo terminas, todėl skundas nenagrinėtinas. Skolininkės patikslintas skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes buvo pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje numatytus apskundimo terminus.
  9. Suinteresuotas asmuo UAB „Lindorff Lietuva“ prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad naujasis išieškotojas, vadovaudamasis L. B. AB duomenimis bei vykdomosios bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad pradinio išieškotojo L. B. AB finansinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į pareiškėjos Ž. K. nemokumo bylą, nors buvo išsiųstas registruota pašto siunta pareiškėjos bankroto administratoriui, taip pat pareiškėja ne tik turėjo, bet ir privalėjo žinoti apie Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių Nr. 2-944-920/2013, nes civilinėje byloje buvo teikusi atsiliepimą į ieškinį, pareiškėjai nėra iškelta šalutinė nemokumo byla, Latvijos Respublikos Ogrės apylinkės teismo nutartis nepanaikino pareiškėjos prievolės L. B. AB ir nesukėlė teisinių pasekmių pradiniam bei naujajam išieškotojui UAB „Lindorff Lietuva“. Taigi, pareiškėjos prašymas grąžinti išieškotas lėšas yra nepagrįstas, nes skolos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-944-920/2013 išieškojimas priverstine tvarka yra būtinas išieškotojo interesų gynimo būdas. Be to, kadangi vykdomoji byla pareiškėjos atžvilgiu buvo užvesta ir patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo priimtas 2016 m. balandžio 14 d., naikinamasis terminas skundui dėl minėto patvarkymo priėmimo yra suėjęs. Taigi, pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą yra nepagrįstas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos Ž. K. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino. Teismas panaikino antstolės L. U. N. 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. spalio 3 d. patvarkymus, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas pareiškėjos Ž. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą priėmė. Teismas atmetė UAB „Lindorff Lietuva“ prašymą dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu L. B. AB. Teismas antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą „Dėl 2017-06-22 prašymo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti išieškotas lėšas“ panaikino. Vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 nutraukė. Teismas įpareigojo antstolę L. U. N. išspręsti pareiškėjos Ž. K. (skolininkės) prašymą dėl vykdymo proceso metu vykdomojoje byloje Nr. 0050/16/00243 išieškotų iš skolininkės piniginių lėšų jai grąžinimo.
  2. Teismas nurodė, kad antstolė, priimdama patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjos patikslintą skundą, neteisingai vertino skundo padavimo aplinkybes bei jo turinį, todėl antstolės atsisakymas priimti skundą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nurodė, jog iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundo pareiškėjos reikalavimai yra visiškai akivaizdūs, t.y. dėl 2017 m. liepos 17 d. patvarkymo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243. Antstolė tiek 2017 m. liepos 28 d. pateiktam skundui, tiek 2017 m. rugpjūčio 16 d. pateiktam skundui nustatė terminą trūkumams pašalinti, 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintas skundas paduotas nepraleidus antstolės nustatyto termino, minėtu skundu buvo pašalinti antstolės nustatyti trūkumai, todėl antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2017m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą dėl to, kad jį pateikiant buvo praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ištaisius antstolės nustatytus trūkumus per nustatytą terminą, skundas turi būti laikomas paduotu pradinio jo pateikimo antstoliui dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai antstolei pateikus 2017 m. rugsėjo 26 d. skundą dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo, šį skundą antstolė, laikydama, kad skundas turėjo būti pateiktas tiesiogiai teismui, turėjo teisę perduoti (persiųsti) nagrinėti teismui, arba šiuo pagrindu grąžinti pareiškėjai išaiškinant, kad ji turi teisę su šiuo skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. Tačiau antstolė šį skundą atsisakė priimti visai kitu pagrindu, t. y. nes tapatų skundą jau atsisakyta priimti (2017 m. spalio 3 d. patvarkymas). Teismas nurodė, kad nepaisant to, kad pareiškėja yra atstovaujama advokato, tai neatleidžia pačios antstolės nuo pareigos vykdymo proceso dalyviams išaiškinti skundų padavimo tvarką bei terminus (šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkyme nurodyta tik: „Šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 str., 512 str. nustatyta tvarka.“ ). Teismas sprendė, kad antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, todėl vertino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Kadangi teismas sprendė, kad nebuvo praleisti CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintam skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, šis skundas iš esmės atitinka visus jam įstatymo keliamus reikalavimus, teismas nutarė klausimą dėl šio skundo priėmimo išspręsti iš esmės ir skundą priimti.
  3. Teismas nurodė, kad pagal Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 straipsnis). Teismas nustatė, kad pareiškėjos prievolė kreditoriui AB DnB bankui (šiuo metu L. B. AB), nors ir buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nebuvo įtraukta į pareiškėjos atleidimo nuo skolų planą. Tačiau byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad AB DnB bankui buvo išsiųstas 2014 m. sausio 3 d. pranešimas dėl kreditorinių reikalavimų nemokumo administratoriui pareiškimo, taip pat apie iškeltą nemokumo procesą buvo informuota ir antstolė, vykdžiusi skolos išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolė 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0050/13/00732), įvertinusi tai, kad skolininkei paskelbta nemokumo procedūra, netgi užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Nors tiek pirminis kreditorius AB DnB bankas, tiek jo reikalavimą perėmęs (išieškotojas vykdomojoje byloje) UAB „Lindorff Lietuva“ neneigia, kad jis buvo informuotas apie iškeltą nemokumo bylą, tačiau įrodinėjo, kad 2014 m. kovo 5 d. bankroto administratoriui paštu išsiuntė kreditorinį reikalavimą, tačiau nebuvo įtrauktas į pareiškėjos atleidimo nuo skolų planą, todėl Latvijos teismo skolininkei iškelta nemokumo byla pradiniam bei naujajam kreditoriui nesukėlė jokių pasekmių.
  4. Teismas nurodė, kad remiantis Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 72 straipsnio 2 dalimi, kreditorius, nepateikęs savo kreditoriaus reikalavimo per šešis mėnesius nuo nemokumo proceso pradžios, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kai įstatymo nustatyta tvarka parengiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo planas, netenka savo reikalavimo teisės. Suinteresuotas asmuo UAB „Lindorff Lietuva“ pateikė 2014 m. kovo 5 d. Lietuvos pašto informaciją apie siuntos priėmimą, tačiau vien šis dokumentas nepatvirtina, kad per nustatytą terminą nemokumo administratoriui buvo įteiktas kreditoriaus kreditorinis reikalavimas. Priešingai, byloje yra duomenys, kad nemokumo proceso administratorius negavo Nemokumo įstatymo nustatyta tvarka įformintos AB DnB banko(L. B. AB) paraiškos (kaip nurodė administratorius 2017 m. vasario 10 d. rašte, neatmetama galimybė, kad pašto įmonė nepristatė siuntos arba ją prarado). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad Latvijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas pradėti Ž. K. (skolininkei) nemokumo procesą ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra pagrindas spręsti, kad skolos išieškojimo procedūra negalėjo būti pradėta, todėl vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 nutrauktina (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, panaikintinas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad kreditorė skolininkės nemokumo byloje turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis bei ginti savo interesus, todėl tai, kad negynė, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti teisinius padarinius, kuriuos kreditoriams sukelia kitos valstybės narės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl skolininkės bankroto.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė L. U. N. (toliau – antstolė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą nutraukti bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai teigia, kad skundai antstolei pateikti laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų, nes pareiškėjos skundas antstolei pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą tiek 20 dienų terminą, tiek 90 dienų terminą, kuris yra naikinamasis, ir jam suėjus nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą. Antstolė, gavusi skolininkės 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, nustatė, kad skundas paduotas suėjus naikinamajam terminui, nes vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas ir vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 pradėta vykdyti 2016 m. balandžio 14 d.
    2. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Pareiškėja skundžia vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, kuriam skųsti yra suėjęs naikinamasis skundo padavimo terminas.
    3. Teismo sprendimas neįtraukti pradinio kreditoriaus suinteresuotu asmeniu į bylą yra nepagrįstas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 matyti, kad yra pervesta pinigų, išieškotų iš skolininkės, pradiniam išieškotojui AB DnB bankui (L. B. AB). Nutartyje nurodyta pinigus grąžinti skolininkei, vadinasi, bankas juos turės grąžinti, tačiau kitas nutarties teiginys prieštarauja pirmajam, nes nutartyje konstatuota, kad teismo priimtas procesinis sprendimas dėl vykdomosios bylos nesukels pradiniam kreditoriui jokių teisių ir pareigų, todėl pradinis kreditorius suinteresuotu asmeniu į bylą neįtraukiamas. Akivaizdu, kad teismas nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad teismo priimtas procesinis sprendimas dėl vykdomosios bylos nesukels AB DnB (L. B. AB) jokių teisių ir pareigų. Todėl nutartis turi būti naikintina vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
    4. Teismas nepagrįstai teigia, jog skolininkės prievolė pasibaigė, ir kad vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 yra nutrauktina vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pažymėtina tai, kad Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime užbaigti fizinio asmens Ž. K. įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra nurodyta, kad teismas panaikina fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo plane minėtus skolinius įsipareigojimus, panaikinamos visos likusios kreditorių reikalavimų tenkinimo plane nurodytos prievolės. Kadangi kreditorių reikalavimų plane nėra įtrauktas pradinis kreditorius AB DnB (L. B. AB), Ž. K. jo atžvilgiu nėra bankrutavusi, todėl pareiškėjos prievolė kreditoriui nepasibaigė. Vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 negali būti nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
    5. Pažymėtina tai, kad antstolė 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0050/13/00732), įvertinusi tai, kad skolininkei paskelbta nemokumo procedūra, užbaigė vykdomąją bylą pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2013 m. gegužės 16 d. vykdomąjį dokumentą, išduotą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-944-920/2013, grąžino jį išdavusiai institucijai – Kauno apylinkės teismui. Pasibaigus Ž. K. bankroto bylos nagrinėjimui, išieškotojo pateiktas prašymas Kauno apylinkės teismui dėl vykdomojo dokumento išdavimo buvo nagrinėtas teisėjo, kuris patikrina, ar galima išduoti vykdomąjį dokumentą ir išsprendžia klausimą dėl vykdomojo dokumento išdavimo (CPK 290 straipsnis).
    6. Pirminis kreditorius AB DnB (L. B. AB) laiku ir tinkamai pateikė kreditorinį reikalavimą administratoriui Nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, todėl neaišku, kodėl pirminis kreditorius nebuvo įtrauktas į kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Pažymėtina, kad pirminis kreditorius sąžiningai pasinaudojo ir įgyvendino savo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą Ž. K. nemokumo procese, tuo pačiu tai tik patvirtina, kad pirminis kreditorius turi būti įtrauktas į šią civilinę bylą.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Ž. K. (toliau – pareiškėja) prašo atmesti antstolės L. U. N. atskirąjį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslinto skundo padavimo terminas nėra praleistas. Teismas teisingai pažymėjo, kad antstolė, priimdama patvarkymą, kuriuo atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjos patikslintą skundą, neteisingai vertino skundo padavimo aplinkybes bei jo turinį, todėl antstolės atsisakymas priimti skundą negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
    2. Pažymėtina, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. antstolei pateiktą patikslintą skundą 2017 m. rugsėjo 6 d. antstolė atsisakė priimti, nes laikė, kad skundas pateiktas dėl 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdomosios bylos pradėjimo, todėl praleidus terminą – skundą grąžino. Antstolė ir atskirajame skunde laikosi tos pačios pozicijos, teigdama, kad praleistas naikinamasis terminas 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymui apskųsti.
    3. Kadangi teismas pagrįstai sprendė, kad nebuvo praleisti CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintam skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, ir šis skundas iš esmės atitiko visus jam įstatymo keliamus reikalavimus, teismas pagrįstai nutarė šį skundą priimti ir išspręsti klausimą iš esmės, kadangi pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
    4. Teismas pagrįstai neįtraukė į bylą L. B. AB, be kita ko teisingai pažymėdamas, kad vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau teisę į materialinį skundo patenkinimą/atmetimą turi tik vykdymo proceso dalyviai. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 3 dalis).
    5. Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismui iškėlus Ž. K. nemokumo procedūrą, L. B. AB bankas per nustatytą terminą nepateikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, todėl jai atsiskaičius su kreditoriais pagal teismo patvirtintą kreditorių reikalavimo tenkinimo planą, Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi baigė nemokumo procesą, o kreditorius neteko savo reikalavimo teisės.
    6. Teismas teisingai sprendė, kad Latvijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas pradėti Ž. K. (skolininkei) nemokumo procesą ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra pagrindas spręsti, kad skolos išieškojimo procedūra negalėjo būti pradėta, todėl vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 nutrauktina (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, panaikintinas.
    7. Teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorė skolininkės nemokumo byloje turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis bei ginti savo interesus, todėl tai, kad negynė, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti teisinius padarinius, kuriuos kreditoriams sukelia kitos valstybės narės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl skolininkės bankroto.
    8. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai dėl antstolės piktnaudžiavimo jai suteiktomis antstolio teisėmis pasitvirtino, kadangi Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2017 m. lapkričio 24 d. posėdyje iškėlė antstolei L. U. N. drausmės bylą.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos Ž. K. patikslintas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Iš vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 matyti, kad AB DNB bankas (šiuo metu L. B. AB) 2016 m. balandžio 14 d. pateikė antstolei Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-944-920/2013 dėl 3588,01 Eur skolos, 223,59 Eur palūkanų, 701,33 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Ž. K. išieškotojo AB DNB bankas naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2016 m. balandžio 14 d. antstolės patvarkymu ir 2016 m. balandžio 18 d. skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą.
  4. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
  5. Byloje nustatyta, kad Ž. K., atstovaujama advokato L. M., 2017 m. birželio 27 d. pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotą 1 040,52 Eur sumą. Antstolė 2017 m. birželio 29 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243; atšaukė 2016 m. birželio 7 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Antstolė 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu panaikino 2017 m. birželio 29 d. patvarkymą. Taip pat 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-4038, S-4039 skolininkės prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkino. Skolininkė 2017 m. rugpjūčio 1 d. antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-4037. Antstolė 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-4420 atsisakė priimti skundą, kol nebus pašalinti trūkumai bei nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo patvarkymo įteikimo, pašalinti skundo trūkumus, t. y. skunde nenurodyta tinkama vykdomosios bylos šalis (išieškotojas, skunde nurodytas AB DNB bankas). Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 16 d. antstolei pateikė patikslintą skundą, kuriame buvo nurodytas išieškotojas vietoj AB DNB banko jo teisių perėmėjas Lindorff Oy filialas. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu antstolė papildomai nustatė kitus skundo trūkumus, nei buvo nurodyti 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme, t. y. aiškiai ir tinkamai suformuluoti reikalavimus, nurodyti ne tik teisės aktus, bet ir jų straipsnius, dalis, punktus ir kt., bei nustatė 7 dienų terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė patikslintą skundą. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr. S-4808, S-4809 atsisakė skundą priimti, nes laikė, kad skundas pateiktas dėl 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei vykdomosios bylos pradėjimo, todėl yra praleistas terminas – ir skundą grąžino. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo pateikė skundą dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. antstolės patvarkymo, kurį 2017 m. spalio 3 d. antstolė grąžino, motyvuodama tuo, kad pateiktame skunde yra analogiški reikalavimai kaip ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintame skunde, į kurį atsakyta 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu.
  6. Iš esmės antstolė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareiškėja skundžia vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, kuriam skųsti yra suėjęs naikinamasis skundo padavimo terminas. Teigia, kad antstolė, gavusi skolininkės 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, nustatė, kad skundas paduotas suėjus naikinamajam terminui, nes vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas ir vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 pradėta vykdyti 2016 m. balandžio 14 d.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolė, atsisakydama priimti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą nepagrįstai vertino, kad šis skundas yra pateiktas dėl 2016 m. balandžio 14 d. antstolės procesinio veiksmo, t. y. vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu skundu prašo panaikinti antstolės L. U. N. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-4037, kuriuo buvo panaikintas 2017 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0050/16/00243 ir grąžinti Ž. K. iš jos neteisėtai išieškotas lėšas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog antstolė nepagrįstai atsisakė priimti 2017 m. rugpjūčio 30 d. patikslintą skundą, ir teisingai vertino, kad pareiškėja turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą vadovaujantis CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Antstolė 2017 m. spalio 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5193, kuriuo skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad antstolė turėjo pareigą priimti patvarkymą ir pareiškėjos skundą su vykdomąja byla persiųsti teismui. Antstolei šių veiksmų neatlikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos skundas nagrinėtinas teisme, pareiškėjai tiesiogiai kreipusis į teismą. Nagrinėjamu atveju byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja skundus antstolei pateikė laikydamasi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų.
  8. Antstolė atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad Ž. K. kreditorių reikalavimų plane nėra įtrauktas pradinis kreditorius AB DnB, Ž. K. jo atžvilgiu nėra bankrutavusi, todėl pareiškėjos prievolė kreditoriui nepasibaigė ir vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 negali būti nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
  9. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai. Pažymėtina, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio funkcijos yra vykdomųjų dokumentų vykdymas. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, veikimas už įgalinimo ribų yra vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo pažeidimas.
  10. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismui iškėlus Ž. K. nemokumo procedūrą, AB DnB bankas per nustatytą terminą nepateikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, todėl jai atsiskaičius su kreditoriais pagal teismo patvirtintą kreditorių reikalavimo tenkinimo planą, Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi baigė nemokumo procesą, o kreditorius neteko savo reikalavimo teisės.
  11. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnyje nustatyta, kad bankroto byloms ir jų padariniams taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, teisė. Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnyje nustatytas automatinio sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principas, vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas iškelti bankroto bylą nuo jo įsiteisėjimo momento pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse. Toks teismo sprendimas be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokius pat padarinius, kaip ir bylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama šalutinė nemokumo byla. Atitinkamai be tolesnių formalumų pripažįstami ir teismo sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu (Reglamento Nr. 1346/2000 16, 17 ir 25 straipsniai). Taigi, pagal bendrą taisyklę, skolininkui iškėlus bankroto bylą Europos Sąjungoje, jokioje kitoje valstybėje narėje individualaus išieškojimo procedūros negali būti atliekamos. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų realizuoti Reglamento Nr. 1346/2000 39 straipsnyje nurodytą teisę – raštu pateikti reikalavimus skolininko bankroto byloje, juos reikia informuoti apie bankroto procesą (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 40 straipsnis).
  12. P. L. Respublikos nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį, skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Latvijos Respublikos nemokumo įstatymo 154 straipsnis).
  13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0050/16/00243 duomenų matyti, kad Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu paskelbė Ž. K. nemokumo procedūrą (prijungtos vykd. bylos b. l. 78–76). Kaip matyti iš teismo sprendimo, pareiškėjos prievolė kreditoriui AB DnB bankui (šiuo metu L. B. AB), buvo nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nebuvo įtraukta į pareiškėjos atleidimo nuo skolų planą. Vykdomojoje byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad AB DnB bankui buvo išsiųstas 2014 m. sausio 3 d. pranešimas dėl kreditorinių reikalavimų nemokumo administratoriui pareiškimo (b. l.63), taip pat apie iškeltą nemokumo procesą buvo informuota ir antstolė, vykdžiusi skolos išieškojimą, kadangi antstolė 2014 m. balandžio 29 d. patvarkymu (b. l. 15), įvertinusi tai, kad skolininkei paskelbta nemokumo procedūra, užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi baigė Ž. K. nemokumo procesą (b. l. 22–23).
  14. P. L. Respublikos nemokumo įstatymo 73 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimai pateikiami administratoriui per vieną mėnesį nuo dienos, kai Nemokumo registre padaromas įrašas apie skolininko nemokumo proceso paskelbimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, praleidus vieno mėnesio terminą, kreditoriui išlieka teisė pareikšti reikalavimą per terminą, kuris neviršija šešių mėnesių nuo dienos, kai Nemokumo registre padaromas įrašas apie skolininko nemokumo proceso paskelbimą, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kai šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromas kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Taip pat įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus šiam terminui, kreditorius praranda kreditoriaus statusą ir teisę reikšti skolininkui savo reikalavimus.
  15. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo proceso administratorius negavo Nemokumo įstatymo nustatyta tvarka įformintos AB DnB banko paraiškos (b. l. 66), todėl nurodė, kad remiantis Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymu, AB DBN bankas neteko savo teisės pateikti reikalavimą Ž. K..
  16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Latvijos Respublikos kompetentingo teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas pradėti Ž. K. (skolininkei) nemokumo procesą ir 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra pagrindas spręsti, kad skolos išieškojimo procedūra negalėjo būti pradėta, todėl vykdomoji byla Nr. 0050/16/00243 nutrauktina (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o antstolės 2017 m. liepos 17 d. patvarkymas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, panaikintinas.
  17. Atskirajame skunde antstolė teigia, teismo sprendimas neįtraukti pradinio kreditoriaus AB DnB banko (L. B. AB) suinteresuotu asmeniu į bylą yra nepagrįstas, todėl nutartis turi būti naikintina vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintu absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
  18. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio turi būti naikinamas teismo procesinis sprendimas, t. y. kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.).
  19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo pagrįstumo (galiojimo) bei reikalavimą perleidusio kreditoriaus atsakomybės klausimas, todėl teismo priimtas procesinis sprendimas dėl vykdomosios bylos nesukels jam jokių teisių ir pareigų. Šios bylos dalykas yra antstolio veiksmų teisėtumas. Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų įstatymo nustatyta tvarka, t. y. skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnis).
  20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12atskirąjį skundą atmesti

13Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai