Byla I-201-426/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B., R. B., E. Č., S. J., D. J., A. J., A. J. – P., G. K., I. K., V. K., Č. K., D. L., V. M., B. M., A. N., D. P., J. R., A. R., A. S., K. S., R. Š., V. S., D. Š., K. V. skundą atsakovams Panevėžio apygardos administraciniam teismui, Biržų rajono apylinkės teismui, Kaišiadorių apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–18), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, nuo 2009-05-01 iki 2013-05-31 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atitinkamai: I. B. – 79 971,29 Lt, R. B. – 79 996,35 Lt,

4E. Č. – 80 909,68 Lt, S. J. – 84 031,10 Lt, D. J. – 83 869,39 Lt, A. J. – 79 920,43 Lt, A. J. – P. – 10 316,97 Lt, G. K. – 86 572,61 Lt,

5I. K. – 32 511,92 Lt, V. K. – 85 606,23 Lt, Č. K. – 12 437,25, D. L. – 54 221,39, V. M. – 81 523,52, B. M. – 83 904,85 Lt, A. N. –

686 276,18 Lt, D. P. – 66 628,17 Lt, J. R. – 83 929,51 Lt, A. R. – 68 434,53 Lt, A. S. – 53 352,04 Lt, K. S. – 28 384,53 Lt, R. Š. – 87 048,51 Lt, V. S. – 82 600,47 Lt, D. Š. – 76 918,14 Lt, K. V. – 81 731,66 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad Teisėjų atlyginimų 3 str. nustatyta, jog teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki sesijos pabaigos; tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Ši norma, įtvirtinta Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. reiškia, kad galima mažinti tik bazinį dydį, o mažinti pareiginės algos koeficientą negalima; kad bazinį dydį galima tvirtinti tik ateinantiems metams, o ne tiems patiems metams ar jų daliai.

8Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str. nustatyta: „Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 yra 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 litų“. Atkreipia dėmesį, kad ginčijama Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str. nuostata bazinis dydis buvo patvirtintas nuo 2009-08-01, o ne ateinantiems – 2010 metams, t. y. nesilaikant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. numatyto imperatyvaus reguliavimo (2008-12-19 redakcija). Tokiu atveju spręstina, kad yra pagrindas abejoti, jog Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str. nuostata, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 litų, nederėdama pagal jos priėmimo tvarką su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. (2008-12-19 redakcija), prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., kad valdžios galias riboja Konstitucija, nes įstatymų leidėjas (valstybės valdžios institucija) nepaisė konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus pagal įstatymuose nustatytą tvarką, dėl to pažeidė ir teisėtumo imperatyvą, esantį konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi.

9Skunde pareiškėjai nurodo, jog bazinis dydis 2009 metams buvo sumažintas iki 475 Lt dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, tačiau nuo 2009-08-01 teisėjų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas taikant tą patį bazinį dydį 475 Lt ir negalėjo būti mažinamas dar kartą. Dėl teisėtumo principo pažeidimo buvo neteisėtai sumažintas teisėjų atlyginimas, tuo pareiškėjams padarant turtinę žalą, nes, negaudami dalies atlyginimo, jie patyrė tiesioginius nuostolius, prarado nuosavybę.

102008-11-15 įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14,2. 2009-04-28 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu pakeitus šio įstatymo priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus nuo 2009-05-01 apylinkių teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti iki 12,5, o 2009-07-17 Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu nuo 2009-08-01 apylinkių teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti dar kartą iki 11,56. Šio įstatymo galiojimas kelis kartus buvo pratęstas.

11Pirmą kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 6 745 Lt, t. y. 3% nuo 2009-01-01 iki 2009-05-01, įstatymu sumažinus bazinį dydį iki 475 Lt (475 x 14,2).

12Antrą kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 5 937,50 Lt, t. y. 12% nuo 2009-05-01 iki 2009-08-01, įstatymu sumažinus pareiginės algos koeficientą iki 12,5 (475 x 12,5).

13Trečią kartą nuo 2009-08-01 apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 5 202 Lt, t. y. 12%, kai įstatymu buvo sumažintas ir pareiginės algos koeficientas iki 11,56 ir bazinis dydis iki 450 Lt. Be to, sumažinus teisėjams atlyginimą, sumažėjo ir priedas už ištarnautus valstybei metus. Taigi teisėjų atlyginimas buvo sumažintas 27 %.

14Keičiant koeficientus, pareiškėjų nuo9mone, itin nepagrįstai mažinamas teisėjų atlyginimas. Būtent todėl Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str. nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 12,5, ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str. nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 11,56, yra nesuderinamos su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str., prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 109 str. 2 d., konstituciniam teisines valstybės principui, nes ginčijamomis nuostatomis Seimas neteisėtu, nepagrįstu būdu, nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik pagal įstatymuose nustatytą tvarką, pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimą), viršijo savo galias.

15Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog teisėjų atlyginimo dydis, kuris, pažeidžiant teisėtumo reikalavimus, buvo nustatytas Teisėjų atlyginimų įstatyme ir galiojo iki 2009-01-01 įsigaliojusių Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimų, iki šiol nėra atstatytas, nors valstybės ekonominė ir finansinė būklė stabilizavosi. Neteisėtas teisėjų atlyginimų sumažinimas, priedo už ištarnautus valstybei metus sumažėjimas, teisėtai priklausančio atlyginimo nemokėjimas, jo neatstatymas pasibaigus valstybės ekonominiam ir finansiniam sunkmečiui, daro didelę materialinę žalą pareiškėjams. Todėl teismo prašo priteisti skirtumą tarp priklausančio mokėti atlyginimo pagal Įstatymą iki 2009-05-01 (475 x 14,2) ir realiai sumažinto (450 x 11,56) atlyginimo nuo

162013-06-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

17D. P., tikslindama skundo pagrindus, dalyje, kurioje prašė priteisti jai neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą, paaiškino, kad į skunde nurodytą 66 628,17 Lt darbo užmokesčio nepriemoką yra įtraukta ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas nepriemoka nuo 2009-05-01 iki 2012-07-08 (b. l. 96).

18Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Vyriausybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime (t. I, b. l. 71–74) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013-07-01, tačiau prašo priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį nuo 2009-05-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Akivaizdu, kad jie praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009-05-01 iki 2010-07-01 pareikšti, todėl, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turėtų pareiškimą atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 str. 1 d.). Pagal Darbo kodekso 301 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjų reikalavimas pažeidžia ir šią nuostatą, kadangi jie prašo priteisti sumą už ilgesnį laikotarpį.

19Pažymi, kad Teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas du kartus: Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo 2009-04-28 įstatymu Nr. XI-235 ir 2009-07-17 įstatymu Nr. XI-362. Pareiškėjų pareiginės algos koeficientas mažėjo nuo 14,2 iki 12,5, o vėliau iki 11,56.

20Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis Konstitucijai, kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str. tiek, kiek jame teisėjams nustatytas nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai.

21Atsakovė pažymi, kad prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas atmestinas. Taip pat nurodo, kad, vykdydama minėtą Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams. Jeigu teismas patenkintų pareiškėjų reikalavimą, prašo teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamojoje byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

22Skundas atmestinas.

23Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus pareiginės algos koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, priteisimo.

24Byloje nėra ginčo, kad atsakovai, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiškėjams mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjai, manydami, kad jų teisės gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeistos ir turi būti ginamos priteisiant visą dėl Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, kreipėsi į teismą.

25Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

26Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

27Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2014-04-16 sprendimą bei 2015-11-19 nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 priėjo išvados, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

28Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

29Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas atkreipia dėmesį, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 str. aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

30Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

32Pareiškėjų I. B., R. B., E. Č., S. J., D. J., A. J., A. J. – P., G. K., I. K., V. K., Č. K., D. L., V. M., B. M., A. N., D. P., J. R., A. R., A. S., K. S., R. Š., V. S., D. Š., K. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–18), kuriame... 4. E. Č. – 80 909,68 Lt, S. J. – 84 031,10 Lt, D. J. – 83 869,39 Lt, A. J.... 5. I. K. – 32 511,92 Lt, V. K. – 85 606,23 Lt, Č. K. – 12 437,25, D. L. –... 6. 86 276,18 Lt, D. P. – 66 628,17 Lt, J. R. – 83 929,51 Lt, A. R. – 68... 7. Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad Teisėjų atlyginimų 3 str.... 8. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės... 9. Skunde pareiškėjai nurodo, jog bazinis dydis 2009 metams buvo sumažintas iki... 10. 2008-11-15 įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo... 11. Pirmą kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 6... 12. Antrą kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 5... 13. Trečią kartą nuo 2009-08-01 apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo... 14. Keičiant koeficientus, pareiškėjų nuo9mone, itin nepagrįstai mažinamas... 15. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog teisėjų atlyginimo dydis, kuris,... 16. 2013-06-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.... 17. D. P., tikslindama skundo pagrindus, dalyje, kurioje prašė priteisti jai... 18. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Vyriausybės atstovė Teisingumo... 19. Pažymi, kad Teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas du... 20. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio... 21. Atsakovė pažymi, kad prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo... 22. Skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo... 24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės... 25. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. įtvirtinta, jog teismai,... 26. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 27. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2014-04-16... 28. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų,... 29. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio... 30. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą,... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 32. Pareiškėjų I. B., R. B., E. Č., S. J., D. J., A. J., A. J. – P., G. K.,... 33. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...