Byla A-2226-822/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2;

62) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) pareikalauti iš bet kurios užsienyje veikiančios Lietuvos Respublikos atstovybės pareiškėjui nedelsiant išduoti nacionalinę vizą atvykti į Lietuvos Respubliką.

7Skunde pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2014 m. sausio 21 d. sprendimu atsisakė jam, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išduoti nacionalinę vizą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo manymu, šis Ambasados sprendimas yra nepagrįstas, jo teisė atvykti į Lietuvos Respubliką apribota neteisėtai, trukdoma jo vadovaujamo juridinio asmens veiklai, atimama galimybė naudotis Lietuvoje teisėtai įgyta nuosavybe, vykdyti komercinę veiklą.

8Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje įregistravo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Osmota“, yra šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas, todėl jo buvimas Lietuvoje būtinas vystant įmonės veiklą. Nurodė, kad yra priimtas sprendimas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašymą išduoti vizą nagrinėjusiems pareigūnams pateikė visus būtinus dokumentus. Nebuvo nustatyta jokių kitų pagrindų neišduoti vizos, išskyrus nurodytą pagrindą dėl nelegalios migracijos grėsmės, tačiau dėl to nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų. Pareiškėjo teigimu, tokių įrodymų iš viso nėra, o vizą atsisakyta išduoti dėl subjektyvios pareigūnų nuomonės. Pasak pareiškėjo, jam nebuvo leista pateikti paaiškinimus Ambasadoje. Pareiškėjas tvirtino, jog nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Nėra įrodymų, kad jis ketina į Lietuvą atvykti neteisėtu būdu ir neteisėtai likti ar iš Lietuvos nelegaliai išvykti. Pareiškėjo nuomone, prašymą nagrinėję pareigūnai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9Ministerija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno valstybių nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Paaiškino, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Prašyme nurodė pagrindą – verslas, kviečiantis asmuo – UAB „Osmota“, (duomenys neskelbtini). Kartu pateikė dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas – pasą, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją.

10Ambasados konsulinis pareigūnas 2014 m. sausio 8 d., spręsdamas vizos išdavimo pareiškėjui klausimą, laikydamasis rekomendacijos konsultuotis su Lietuvos nacionalinėmis institucijomis dėl vizos išdavimo, specialaus elektroninio ryšio pagalba per Vizų informacinę sistemą (VIS) kreipėsi konsultacijos į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl galimybės išduoti vizą pareiškėjui. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) Ambasadai konsulinių procedūrų valdymo sistemoje (KPVS) 2014 m. sausio 21 d. pateikė rekomendaciją pareiškėjui Lietuvos Respublikos vizos neišduoti. Ministerijos konsulinis pareigūnas – Ambasados darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą, 2014 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Pareiškėjui Ambasadoje pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas, paaiškinta sprendimo apskundimo tvarka.

11Ministerija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu Nr. 810/2009 patvirtintu Vizų kodeksu, Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“, Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ), 2013 m. gruodžio 19 d., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) priimtu prejudiciniu sprendimu byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietiją, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą, nustato plačią Ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę, įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų, nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis, priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respublikos tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

12Ministerija taip pat nurodė, kad konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą kilo pagrįstos abejonės dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Teigė, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, jog pats prašantis išduoti vizą asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos šalyje tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sąlygas; taip pat, kad turi pakankamai lėšų nuvykimui, pragyvenimui ir grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad konsulas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, kol pastarasis susirinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas sprendimas išduoti vizą. Paaiškino, kad pareiškėjas, negavęs vizos, turi teisę vėl kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo, pateikti papildomus duomenis ir dokumentus.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Ambasada su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad 2014 m. sausio 7 d. gavo (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. prašymą išduoti vienkartinę nacionalinę D vizą. Kreipimosi pagrindas – pranešimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kurį elektroninėmis priemonėmis Ambasada buvo gavusi iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Užsienietis apie minėtą sprendimą buvo informuotas. Tačiau Migracijos departamento pranešimas apie sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neįpareigoja konsulinio pareigūno išduoti nacionalinės vizos, o tik suteikia užsieniečiui teisę kreiptis dėl tokios vizos išdavimo. Atlikęs teisės aktuose nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras ir įvertinęs prašymo aplinkybes, konsulinis pareigūnas priima sprendimą. Ambasada 2014 m. sausio 21 d. gavo Valstybės saugumo departamento rekomendaciją pareiškėjui neišduoti nacionalinės vizos. Atsižvelgiant į minėtą rekomendaciją ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 10 punktu, priimtas sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui. Su sprendimu pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. Ambasadoje supažindintas pasirašytinai, įteikiant jam sprendimo kopiją. Pareiškėjas klausimų nepateikė.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui lėmė dvi aplinkybės – konsultacijų metu gauta VSD rekomendacija neišduoti vizos pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą bei tai, jog nebuvo galima nustatyti, kad prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

17Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ambasadai pateiktame 2014 m. sausio 7 d. prašyme išduoti nacionalinę vizą kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė verslą, o kviečiančiu asmeniu – UAB „Osmota“, (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku ir vadovu pareiškėjas skunde nurodė esąs pats. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė pasą, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją. Pareiškėjas konsuliniam pareigūnui nepateikė jokių įrodymų apie UAB „Osmota“ įregistravimą Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, šios įmonės vardu atidarytas banko sąskaitas, turimą nekilnojamąjį turtą, užmegztus komercinius-ūkinius santykius su kitais ūkio subjektais, duomenis apie patalpas, kuriose vykdoma arba ketinama vykdyti bendrovės veikla. Taip pat pareiškėjas nepagrindė objektyviais įrodymais prašyme nurodytos aplinkybės, kad pragyvenimo išlaidas buvimo šalyje metu apmokės savo lėšomis (grynaisiais pinigais).

18Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai apie verslą gyvenamosios vietos valstybėje nepašalina abejonių dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pasibaigimo. Pareiškėjo pateiktos pažymos apie turimas banko sąskaitas jo kilmės valstybėje, pareiškėjo įmonės narystė Lahoro prekybos ir pramonės rūmuose, importo dokumentai (b. l. 82–100), nepatvirtina pareiškėjo socialinių, ekonominių ryšių su gyvenamosios vietos valstybe, kadangi šiuose dokumentuose atsispindi faktinė situacija, egzistavusi po konsulinio pareigūno sprendimo priėmimo, t. y. po 2014 m. sausio 21 d. Be to, pažymose apie turimas banko sąskaitas neatsispindi lėšų judėjimas, kuris patvirtintų, kad pareiškėjas, savo ar savo verslo tikslais ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi banke kaupiamomis lėšomis. Duomenys apie pareiškėjo įsigytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina pareiškėjo ryšių su kilmės valstybe. Duomenų, kad pareiškėjas naudojasi šiuo sklypu, nėra. Be to, aukščiau nurodyti dokumentai nebuvo pateikti konsuliniam pareigūnui priimant ginčijamą sprendimą ir nebuvo vertinami. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų apie savo šeiminius ryšius gyvenamosios vietos šalyje.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, 2015 m. liepos 29 d. nutartyje padarė išvadą, kad dėl vizos išdavimo sprendžiančiai institucijai nenumatyta pareiga aiškintis iš konsultavimosi institucijos, nagrinėjamu atveju – VSD – gauto apibendrinto įvertinimo motyvus, juo labiau, esant standartizuotai atsisakymo išduoti vizą formai – išaiškinti juos vizos prašiusiam asmeniui (b. l. 69–76). Tai, kad šiuo atveju VSD rekomendacijos turinys nėra atskleistas dar nereiškia, kad priimtas sprendimas neišduoti visos yra nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad konsulinis pareigūnas šiuo atveju vertino ne tik VSD rekomendacijas, bet ir paties pareiškėjo pateiktą informaciją, kurios visuma leido jam priimti sprendimą neišduoti nacionalinės vizos.

20Teismas darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas 2014 m. sausio 21 d. turėjo realų pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, todėl vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 10 punktu, neviršydamas savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti vizos pareiškėjui.

21Be to, teismas išaiškino, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pateikiant dokumentus ir nurodant aplinkybes dėl jo vykimo į Šengeno erdvę tikslų.

22III.

23Pareiškėjas A. M. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24Nurodo, kad pareiškėjo nelegalios migracijos rizikos motyvas paremtas prielaidomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015, kurioje nurodyta, kad ,,kai šios sąlygos (nelegalios migracijos) nėra aiškiai suformuluotos, kiekvienu konkrečiu atveju jas savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas <...> nepakanka konstatuoti, kad tokios sąlygos (aplinkybės) yra, bet būtina jas nustatyti, konkrečiai įvardinti ir įvertinti“. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Be to, pareiškėjui nėra žinomas VSD pateiktos informacijos turinys.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2, (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

28Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje 2014 m. sausio 21 d. sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remiantis tuo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2 ir įpareigojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo išnagrinėti A. M. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

30Atsakovas su minėtu teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino Valstybės saugumo departamento rekomendacijos motyvų. Teismas pats atsisakė tenkinti atsakovo prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą Valstybės saugumo departamentą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nesikreipė į šią įstaigą, dėl papildomos informacijos pateikimo. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesurinkęs visų reikalingų nagrinėjamoje byloje įrodymų bei nenustatęs ir neįvertinęs visų aplinkybių.

33Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pripažinęs, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė.

34Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

35Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pažymi, kad UTPĮ 19 straipsnyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime nurodytas pagrindas, atsisakyti išduoti vizą – rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę – yra numatytas UTPĮ 19 straipsnio 10 punkte.

36Minėtos normos specifika ta, kad joje įtvirtinta normos taikymo sąlyga, kuri nėra pakankamai detali ir išsami. Tokiais atvejais, kai šios sąlygos nėra aiškiai suformuluotos, kiekvienu konkrečiu atveju jas savo sprendime privalo detalizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, jog nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos (aplinkybės) yra, bet būtina jas nustatyti, konkrečiai įvardyti ir įvertinti.

37Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.

38Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašo (2013 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. IV-156/V-52 redakcijos), kuris nustato dokumentų, vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimo, konsultavimosi tvarką, 80 punkte numatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą yra priimamas naudojant Aprašo 9 priedą, kuriame yra pažymima (-os) viena ar kelios UTPĮ 19 straipsnyje nurodyta (-os) aplinkybė (-ės). Su šiuo sprendimu užsienietis supažindinamas vizų tarnyboje. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Aprašo 9 priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados.

39Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui lėmė dvi nustatytos aplinkybės – konsultacijų metu gauta Valstybės saugumo departamento rekomendacija neišduoti vizos pagal Bendrijos vizų kodekso 21 straipsnį ir UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą bei tai, jog nebuvo galima nustatyti, kad prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pastarąją išvadą atsakovas padarė įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus (pasą, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją) (b. l. 12). Taigi, viena vertus, atsakovas vadovavosi kitos institucijos išvada, kita vertus, vertino paties pareiškėjo pateiktą informaciją bei dokumentus ir sprendė, jog jų nepakanka įrodyti pareiškėjo ketinimus išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos.

40Taigi pagrindine priežastimi neišduoti pareiškėjui prašomos nacionalinės vizos tapo Valstybės saugumo departamento pateikta rekomendacija, paremta UTPĮ 19 straipsnio 10 punktu bei Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punktu, kuriame numatyta, jog nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos, ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tačiau minėtoje Valstybės saugumo departamento rekomendacijoje nėra nurodyti UTPĮ 19 straipsnio 10 punkto ir Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalies taikymo konkrečiu atveju motyvai.

41Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Nors toks draudimas nėra absoliutus ta prasme, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1728/2013).

42Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra konstatavęs, jog pareiškėjo negalėjimas ar neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, bei nekomunikavimas su pareiškėju dėl turimos informacijos, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo principą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2006 m. spalio 31 d. Güner ?orum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24-31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24-31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 punktai). 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi „įslaptinta“ išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individo interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi visų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjo siekį gyventi ir vystyti verslą konkrečioje valstybėje), paties pareiškėjo ir kompetentingų institucijų pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytas vizos gavimo tikslas nėra formalus, pareiškėjas tinkamai pagrindė numatomą buvimo tikslą bei sąlygas.

45Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta Valstybės saugumo departamento išslaptinta informacija, susijusi su pareiškėju A. M., taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėtina, kad kitų duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, byloje nėra pateikta.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių tai, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

47Pažymėtina, kad nesant informacijos apie tai, jog pareiškėjo atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, teismo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. UTPĮ 19 straipsnio 10 punkte esančios aplinkybės formalus konstatavimas, neatsižvelgus į būtinybę riboti užsieniečio judėjimo laisvę, negali patvirtinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, todėl jis naikintinas, taip pat yra pagrindas perduoti klausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui spręsti iš naujo.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

50Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

51Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

52Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

53Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iš naujo nagrinėti A. M. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

54Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas:... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2014 m.... 6. 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau –... 7. Skunde pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys... 8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvoje įregistravo uždarąją akcinę... 9. Ministerija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės... 10. Ambasados konsulinis pareigūnas 2014 m. sausio 8 d., spręsdamas vizos... 11. Ministerija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d.... 12. Ministerija taip pat nurodė, kad konsuliniam pareigūnui svarstant... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ambasada su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu... 16. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sprendimą atsisakyti... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ambasadai pateiktame 2014 m. sausio 7 d.... 18. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti dokumentai apie verslą gyvenamosios... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą... 20. Teismas darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas 2014 m. sausio 21 d. turėjo... 21. Be to, teismas išaiškino, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos... 22. III.... 23. Pareiškėjas A. M. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio... 24. Nurodo, kad pareiškėjo nelegalios migracijos rizikos motyvas paremtas... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos... 28. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu... 30. Atsakovas su minėtu teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniame skunde prašė... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios... 33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu... 34. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde... 35. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo... 36. Minėtos normos specifika ta, kad joje įtvirtinta normos taikymo sąlyga, kuri... 37. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1... 38. Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų... 39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo sprendimą atsisakyti išduoti vizą... 40. Taigi pagrindine priežastimi neišduoti pareiškėjui prašomos nacionalinės... 41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime... 42. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių... 45. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta Valstybės saugumo departamento... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog... 47. Pažymėtina, kad nesant informacijos apie tai, jog pareiškėjo atvykimas į... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 50. Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 51. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą... 52. Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.... 53. Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2014 m. sausio 21 d. sprendimą... 54. Sprendimas neskundžiamas....