Byla 3K-3-36-706/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G., D. G., O. C. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams A. G., D. G., O. C., R. Z., M. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stora Enso Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savos girios“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji asmenys – G. G., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. J., Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė N. L., Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarei R. M.) dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių viešojo intereso gynimą ir teismo teisę ex officio peržengti ieškinio ribas.
  2. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama:
  1. panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 8 d. parengtą pažymą Nr. 911;
  2. panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą išvadą Nr. 33-58-3887;
  3. panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punktą, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose;
  4. pripažinti negaliojančia 2000 m. vasario 14 d. nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutartį Nr. 1217, pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės;
  5. pripažinti negaliojančiais 2004 m. liepos 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9761 ir tos pačios dienos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 9762, kuriais A. G. už 25 000 Lt (7240,5 Eur) pardavė UAB „Stora Enso Miškas“ (dabar UAB „Stora Enso Lietuva“) žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini;
  6. pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo–perdavimo akto dalį, kuria

    5UAB „Stora Enso Miškas“ perleido nuosavybės teises UAB „Stora Enso Lietuva“ į žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini;

  7. pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartį Nr. 733, kuria A. G. padovanojo D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini;
  8. pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 899, kuria D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, atitinkamai už 40 000 Lt (11 584,8 Eur) ir 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė M. R.;
  9. pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 893, kuria D. G. žemės sklypus, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, atitinkamai už 20 000 Lt (5792 4 Eur), 40 000 Lt (11 584,8 Eur) ir 50 000 Lt (14 481 Eur) pardavė R. Z.;
  10. pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1245, kuria R. Z. už 11 000 Lt (3185,82 Eur) pardavė UAB „Savos girios“ žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini;
  11. taikyti restituciją: žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 4,3 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini.; žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 2,65 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini.; žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 2,1 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 1,16 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 1,35 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini; žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, 2,52 ha, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini, grąžinti valstybei; nustatyti, kad A. G. grąžina UAB „Stora Enso Lietuva“ 25 000 Lt (7240,5 Eur), kuriuos gavo 2004 m. liepos 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9761, kuria pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, pagrindu; D. G. grąžina M. R. 90 000 Lt (26 065,8 Eur), kuriuos gavo 2011 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 899, kuria pardavė žemės sklypus, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (už 40 000 Lt (11 584,8 Eur)) ir kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (už 50 000 Lt (14 481 Eur)), pagrindu; D. G. grąžina R. Z. 110 000 Lt (31 858,20 Eur), kuriuos gavo 2011 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 893, kuria pardavė žemės sklypus, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (už

    620 000 Lt (5792 4 Eur)), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (už 40 000 Lt (11 584,8 Eur)), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (už 50 000 Lt (14 481 Eur)), pagrindu; R. Z. grąžina UAB „Savos girios“ 11 000 Lt (3185,82 Eur), kuriuos gavo 2011 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1245, kuria pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, pagrindu.

  1. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. vasario 8 d. buvo parengta Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 911, kurioje buvo nurodyta, kad O. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į K. B. nuosavybės teise valdytą 12 ha žemę Alytaus r., duomenys neskelbtini. Minėtos pažymos pagrindu 2000 m. vasario 14 d. O. C. perleido dukteriai A. G. teisę atkurti nuosavybės teises į dalį (6 ha) buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, o 2000 m. rugsėjo 11 d. buvo priimta Alytaus apskrities viršininko išvada Nr. 33-58-3887 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje konstatuota, kad A. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6 ha žemės, esančios Alytaus r., duomenys neskelbtini. Ieškovė nurodė, kad minėti dokumentai yra neteisėti, nes jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.
  2. O. C. savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą į K. B. priklausiusią nuosavybę jau buvo įgyvendinusi: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1995 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-46-1914, Alytaus apskrities viršininko 2000 m. kovo 3 d. išvada Nr. 33-58-3157 bei Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S-33-24029 O. C. buvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią paveldimos žemės dalį (9 ha), priklausiusią K. B.
  3. Apskrities viršininko išvada, sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui yra priimami tik tuomet, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte jau yra suformuoti žemės sklypai, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 28, 30, 105 bei 111 punktai). Tačiau ginčo žemės ir miško sklypai buvo suformuoti tik Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 33-121-9Ž patvirtintame duomenys neskelbtini kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, t. y. po 2000 m. rugsėjo 11 d. Alytaus apskrities viršininko patvirtintos išvados Nr. 33-58-3887 bei Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 priėmimo.
  4. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d. patvirtinta išvada Nr. 33-58-3887 bei Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymas Nr. 33-1282 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. G. į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini, bei žemės sklypą, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini, yra neteisėti ir dėl to, kad buvo pažeistos nuosavybės atkūrimo valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose sąlygos – pagal pateiktus į bylą įrodymus A. G. nei iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. negyveno, nei šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke negyvena.
  5. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino visiškai.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė bylai svarbių aplinkybių, siekdamas nustatyti K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dydį, ar O. C., 2000 m. vasario 14 d. sutartimi perleisdama A. G. savo teisės dalį į nuosavybės teisių atkūrimą, šią teisę turėjo ir, jei turėjo, kokio dydžio nuosavybės teisės jai tuo metu galėjo būti atkurtos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8

  1. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį tenkino visiškai.
  2. Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų rašytinių įrodymų (1922 m. balandžio mėnesio Merkinės valsčiaus žemės savininkų sąrašo, 1942 m. Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąrašo, V. B. 1993 m. vasario 3 d. pareiškimo Alytaus rajono apylinkės teismui, Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio 1993 m. gegužės 5 d. protokolo bei Alytaus rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-815) pagrindu konstatavo, kad K. B. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teisėmis Alytaus rajone (buvusiame Merkinės valsčiuje), duomenys neskelbtini kaime, turėjo ir valdė 18 ha žemės sklypą, kuriame buvo 7,90 ha miško sklypas. Teismas nustatė, kad įgaliotai institucijai nuo 1991 metų vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą V. B., O. C., R. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į 6 ha, 9 ha ir 3 ha žemės sklypus, t. y. į visą buvusio žemės savininko K. B. nuosavybės teise valdytą 18 ha žemės sklypą.
  3. Teismas nustatė, kad Žemės ūkio ministerijos 1995 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-46-1914 ir Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. birželio 19 d. įsakymo 1.11 punktu O. C. atkurtos nuosavybės teisės į dalį jai grąžintinos žemės sugrąžinant natūra 3,95 ha miško sklypą, o Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę (dalį 5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha lygiavertį turėtajam žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose, bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaime.
  4. 2000 m. vasario 8 d. buvo surašyta Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 911, kurioje nurodoma, kad pagal O. C. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog buvusio savininko K. B. Alytaus rajone (buvusiame Merkinės valsčiuje), duomenys neskelbtini kaime, nuosavybės teisėmis valdyta 12 ha žemės. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą O. C. turi teisę į 12 ha žemės. Teismas nustatė, kad nurodytos pažymos bei 2000 m. vasario 14 d. sutarties pagrindu atsakovė O. C. perleido atsakovei A. G. teisę į 6 ha žemės išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą, atkuriant nuosavybės teises į O. C. seneliui K. B. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 12 ha žemės, buvusios Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose. 2000 m. vasario 15 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma A. G. suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į 6 ha ploto žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 33-15100 atsakovei A. G. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. B. nuosavybės teisėmis Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose valdytą nekilnojamąjį turtą – 6 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,52 ha žemės sklypą ir 11,86 ha miško sklypą, esančius Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose.
  5. Teismas konstatavo, kad 2000 m. vasario 14 d. sutartimi atsakovė O. C. atsakovei A. G. perleido teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurios tuo metu neturėjo ir negalėjo turėti, nes į visą jai priklausančią 9 ha ploto žemės sklypo dalį, buvusią iki nacionalizavimo K. B. vardu, jau buvo pradėtas atkūrimo procesas. Ginčo perleidimo sutarties sudarymo metu O. C. turėjo galiojančią teisę atkurti nuosavybės teisę tik į 5,05 ha ploto žemės sklypą ir šią teisę ji įgyvendino Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu, atkuriant jai nuosavybės teises į likusią žemės dalį.
  6. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei A. G. nuosavybėn neatlygintinai perduoti 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypai Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose buvo suformuoti Alytaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 33-121-9Ž patvirtintame duomenys neskelbtini kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekte, t. y. po ginčo administracinių aktų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apskrities viršininko išvada, sprendimas bei įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui yra priimami tik tuomet, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte jau yra suformuoti žemės sklypai, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, ginčijami aktai ir šiuo aspektu yra neteisėti ir pažeidžiantys imperatyviąsias įstatymo nuostatas, todėl naikintini.
  7. Ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti dar ir todėl, kad jais A. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, kuri yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastriniai Nr. duomenys neskelbtini bei Nr. duomenys neskelbtini), be to, atsakovė A. G. neatitinka sąlygų visumos, nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, nes nei iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. negyveno, nei šiuo metu Dzūkijos nacionaliniame parke negyvena.
  8. Teismas nustatė, jog atsakovai O. C., A. G., D. G. ir trečiasis asmuo G. G. yra susiję giminystės ryšiais. Trečiasis asmuo G. G., vykstant nuosavybės teisių A. G. atkūrimo procesui, 2001 m., dirbdamas VĮ Miškotvarkos institute inžinieriumi, rengė A. G. grąžintinos žemės planus, atliko kitus parengiamuosius procedūrinius darbus, susijusius su nuosavybės teisų atkūrimu, todėl tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo, būdami šeimos nariai, turėjo pakankamai informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą, jame priimtus administracinius aktus, jų teisinius padarinius. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad minėti asmenys buvo nesąžiningi nuosavybės teisų atkūrimo procese: dėl nesąžiningai pateiktos informacijos, atliktų veiksmų ir neteisėtų sudarytų sandorių buvo suklaidintos įgaliotos institucijos, priimdamos ginčijamus ieškovės aktus ir sprendimus, kas lėmė ginčijamų aktų nepagrįstumą ir prieštaravimą galiojantiems įstatymams ir jų įgyvendinamiesiems aktams, reglamentuojantiems nuosavybės teisų atkūrimo procesą. Teismas nurodė, kad byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įgaliotos institucijos ir jose dirbę pareigūnai vykdydami ginčo nuosavybės teisių atkūrimo procesą būtų veikę nesąžiningai.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkindama iš dalies. Kolegija nusprendė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 8 d. parengtos pažymos Nr. 911, kurioje nurodyta, kad O. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12 ha, dalį dėl teisės į 6,95 ha nuosavybės teisių atkūrimą; panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 11 d. patvirtintos išvados Nr. 33-58-3887, Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 33-15100 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 33-1282 VIII dalies 23 punkto, kuriais A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,95 ha plotą; panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 33-15100 dėl lygiaverčių žemės sklypų perdavimo neatlygintinai A. G. nuosavybėn dalį, kuria jai perduoti 2,51 ha miško sklypai, esantys Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose (t. y. dėl 1,16 ha žemės sklypo, esančio Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, bei 1,35 ha žemės sklypo, esančio Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini); panaikinti 2000 m. vasario 14 d. nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo sutarties (reg. Nr. 1217), pagal kurią O. C. A. G. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į dalį – 6 ha buvusio žemės savininko K. B. valdytos žemės, dalį, kuria perleista teisė į 0,95 ha. nuosavybės teisių atkūrimą; pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 7 d. dovanojimo sutarties (reg. Nr. 733), sudarytos tarp A. G. ir D. G., dalį, kuria padovanoti: 1,16 ha žemės sklypas, esantis Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, bei 1,35 ha žemės sklypas, esantis Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo D. G. valstybei žemės sklypų vertę piniginiu ekvivalentu 26 065 Eur (90 000 Lt), kuriuos jis gavo už neteisėtai nuosavybėn gautus žemės sklypus. Taip pat kolegija pripažino negaliojančiu ex officio Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-33-24029, kuriuo atsakovei O. C. atkurtos nuosavybės teisės į K. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį (5,05 ha), perduodant neatlygintinai 7,36 ha lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, esančius Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose bei suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1,51 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaime; taikė restituciją natūra – grąžino valstybės nuosavybėn žemės sklypus, esančius Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime: sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1835-7896 (1,4000 ha ploto), sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1835-7930 (0,6900 ha ploto), sklypą, kurio Nr. 4400-1835-7963 (0,5700 ha ploto); žemės sklypą, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kurio unikalus Nr. 4400-1835-7863 (4,7000 ha ploto); žemės sklypą, esantį Alytaus r. sav., duomenys neskelbtini kaime, kurio unikalus Nr. 4400-1835-7885 (1,5100 ha ploto).
  10. Kolegija, vertindama ištyrusi bylose esančius įrodymus, sprendė, kad nuo 1922 m. balandžio mėnesio iki žemės nacionalizacijos K. B. nuosavybės teise valdytos žemės plotas nei padidėjo, nei sumažėjo. Atsakovai teisingai nurodo, jog nei 1922 m., nei 1942 m. archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie mišką. Tačiau tai savaime nereiškia, kad miško plotas nepateko į K. B. valdytą 18 ha ploto sklypą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, jog K. B. turėjo papildomai 7,9 ha miško ir kad šis miško plotas, patvirtintas teismo sprendimu, nepatenka į aptariamus 18 ha, nurodytus 1922 metų sąraše. Kolegija pažymėjo, kad pačių pretendentų vidinis įsitikinimas, jog jie turi teisę pretenduoti į tam tikro dydžio žemės ar miško sklypų nuosavybės grąžinimą, nesant objektyvaus pobūdžio įrodymų, kurie šį jų įsitikinimą ar įrodinėjamas aplinkybes galėtų pagrįsti, nesuponuoja valstybės institucijoms, vykdančioms (vykdžiusioms) nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nei teisės, nei pareigos atkurti nuosavybės teises būtent tokia apimtimi. Tuo remdamasi kolegija darė išvadą, kad ginčijamoje 2000 m. vasario 8 d. pažymoje nurodant 12 ha plotą, į kurį turėtų teisę pretenduoti O. C., vietoj prieš tai 1991 m. nurodytų 9 ha buvo įrašyti neteisingi, jokiais įrodymais nepagrįsti duomenys.
  11. Kolegija, nustačiusi, kad atsakovei O. C. 1995 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,95 ha žemės iš jai priklausančių 9 ha, sprendė, kad po šio dalinio nuosavybės teisių atkūrimo O. C. dar tebeturėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha. žemės (9 – 3,95 = 5,05). Nuosavybės teisių į 5,05 ha žemės sklypą atkūrimas O. C. 2009 m. vasario 23 d. apskrities viršininko sprendimu negali lemti ankstesnių administracinių aktų neteisėtumo, nes O. C., 2000 m. vasario 14 d., tebeturėdama teisę atkurti nuosavybės teises į 5,05 ha žemės, turėjo teisę ir perleisti ją būtent šia apimtimi kitam asmeniui, šiuo atveju – atsakovei A. G. Ta aplinkybė, kad, 2000 m. perleidusi teisę atkurti nuosavybės teises A. G., O. C. toliau tęsė pradėtą nuosavybės teisių atkūrimą ir savo vardu, būtent šiuos jos veiksmus ir jų pagrindu priimtus sprendimus daro neteisėtus, bet ne nuosavybės teisių atkūrimą A. G. vardu, su išlyga dėl ploto, į kurį turėjo teisę atkurti nuosavybės teises (5,05 ha). Tai reiškia, kad pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką (ieškinio 3 ir 4 punktai) gali būti sprendžiama tik dėl 0,95 ha (6 – 5,05 = 0,95) nuosavybės teisių perleidimo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. G. neteisėtumo tuo aspektu, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą O. C. įgyvendino iš esmės du kartus.
  12. Kolegija taip pat nurodė, kad A. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius savininko turėtiesiems žemės sklypus, buvo pažeista nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, nes sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas anksčiau, negu patvirtintas duomenys neskelbtini kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Vertinant, ar administracinių procedūrų atkuriant nuosavybės teises eiliškumo pažeidimas galėtų būti pagrindu konstatuoti nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumą, aktualūs pažeidimo pobūdis, pažeidimą padaręs subjektas bei iš pažeidimo kylantys padariniai. Procedūrų eiliškumo pažeidimas, nesant duomenų, kad asmuo apskritai neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, nebent nustatoma, kad dėl atitinkamo pažeidimo (nagrinėjamos bylos atveju – dėl procedūrų eiliškumo pažeidimo), sprendimas atkurti nuosavybės teises yra neteisėtas ir kitais aspektais.
  13. Kolegija nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į K. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę dėl atsakovės gyvenamosios vietos kriterijaus. Pagal teisinį reglamentavimą A. G. galėjo atkurti nuosavybės teises, todėl vien aplinkybė, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas anksčiau, negu buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, nesuponuoja išvados dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, juo labiau kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog atkuriant nuosavybės teises tokia apimtimi ir būtent toje vietoje būtų buvę pažeisti kokių nors kitų pretendentų teisėti interesai. Tačiau ginčijamos administracinių aktų dalys, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į nacionaliniame parke esančią miško žemę, yra neteisėtos, o procedūrų eiliškumo supainiojimas nėra tik formalus pažeidimas, nes tuo atveju, jeigu veiksmai bei sprendimai būtų atliekami laikantis procedūrų eiliškumo, t. y. nuosavybės teisės perduodant lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus būtų atkuriamos po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, atsakovei A. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus Dzūkijos nacionaliniame parke negalėtų būti atkurtos.
  14. Kolegija sprendė, kad laikant, jog į 0,95 ha iš 6 ha nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, konstatuotina, kad neteisėtai atkurta teisė į 15,83 proc. žemės. Žemės sklypų, į kuriuos A. G. atkurtos nuosavybės teisės, bendras plotas yra 14,38 ha (2,52 +11,86), tad neteisėtai atkurta proporcija (15,83 proc. šio ploto) sudarytų 2,276354 ha. Žemės sklypai, į kuriuos neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės dėl šiurkštaus procedūrinio pažeidimo, iš viso yra 2,51 ha ploto (1,16 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, bei 1,35 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini). Atitinkamai, naikintinos administracinių aktų dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į 2,51 ha žemės, būtent į tuos du žemės sklypus, kurie yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.
  15. Kolegija nurodė, kad neteisėtai įgytus du žemės sklypus neatlygintinio sandorio pagrindu A. G. perleido savo sūnui D. G., kuris dėl šio sandorio neatlygintinumo negali gintis savo sąžiningumu prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (CK 6.153 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek R. Z., tiek UAB ,,Savos girios“ nuosavybės teises į žemę įgijo atlygintinių sandorių pagrindu, taigi jie turi teisę gintis savo sąžiningumo aplinkybe prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (šiuo atveju – prieš valstybę, kurios interesus pareikštu ieškiniu gina prokuroras). Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai neanalizuotas šių asmenų sąžiningumo aspektas. Kolegija nurodė, kad per beveik dešimtį metų jokie reikalavimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumo nebuvo reiškiami, atlygintinių sandorių sudarymo metu jokie apribojimai, susiję su disponavimu turtu, nebuvo taikomi, o žemės sklypai, nors ir esantys nacionalinio parko teritorijoje, nėra išimti iš civilinės apyvartos, t. y. gali būti civilinių teisinių santykių objektu, taip pat nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovai žinojo arba turėjo (galėjo) žinoti, kad A. G. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus ir atitinkamai neteisėtai juos padovanojo savo sūnui. Todėl šiuo atveju, remiantis CK 6.147 straipsnio 2 dalimi, 6.153 straipsnio 1 dalimi, 1.80 straipsnio 4 dalimi, restitucija natūra netaikytina ir spręstinas piniginio ekvivalento nustatymo klausimas. Pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta sklypų kaina atspindi realią jų rinkos vertę. Kadangi šią sumą už neatlygintinai gautus sklypus gavo D. G., tai, taikant restituciją piniginiu ekvivalentu, būtent jis šią sumą ir privalo grąžinti valstybei.
  16. Kolegija nustatė, kad, 2000 m. vasario 14 d. sutartimi perleidusi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. B. valdytą žemę, O. C. šios teisės įgyvendinti pati nebegalėjo, nes jos nebeturėjo, todėl būtent 2009 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. S-33-24029, kuriuo O. C. atkurtos nuosavybės teisės į 5,05 ha, perduodant neatlygintinai sprendime nurodomus žemės sklypus, yra neteisėtas. Ši aplinkybė buvo nurodyta dar 2014 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, į minėtą aplinkybę neatsižvelgė, jos įtakos ieškovės ginčytam nuosavybės teisių atkūrimui A. G. neanalizavo. Į šią aplinkybę, nors ir akcentuotą apeliacinės instancijos teismo, visiškai neatsižvelgė ir ieškovė. Vis dėlto kolegija sprendė, kad viešasis interesas liktų neapgintas, jeigu nebūtų išspręstas tų administracinių aktų, kurie iš tiesų buvo neteisėti, negaliojimo bei padarinių klausimas, todėl ex officio konstatavo, kad 2009 m. vasario 23 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimas Nr. S-33-24029 atkurti O. C. nuosavybės teises į buvusio savininko K. B. valdytą 5,05 ha žemę yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia viešąjį interesą ir yra naikintinas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –NTĮINTAĮ) 4 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
  17. Kolegija sprendė, kad šiuo atveju restitucija atliekama natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurie buvo perduoti O. C. pagal neteisėtu pripažįstamą administracinį aktą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Kasaciniu skundu atsakovai A. G., D. G., O. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ieškinio dalyku šioje byloje nebuvo Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimo panaikinimas. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, niekaip neįspėjęs ar neinformavęs O. C. apie tai, kad teismas ex officio apeliacinio proceso stadijoje keičia ieškinio dalyką. O. C. nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiuo klausimu, o teisinis padarinys – iš O. C. valstybės naudai nusavinti žemės sklypai.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai pripažino sprendimus dėl nuosavybės teisių A. G. atkūrimo neteisėtais, iškeldamas tik teorinį samprotavimą dėl gyvenamosios vietos, tačiau de facto net nepasidomėjęs, kur atsakovė gyvena.
    3. Nepateisinama, kad restitucija buvo pritaikyta tik D. G. atžvilgiu, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese jis niekaip nedalyvavo.

      11

  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinys bei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Kasacinio skundo argumentai yra susiję išimtinai tik su fakto klausimu bei naujų įrodymų vertinimu, kurie niekaip nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados tiek dėl K. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekio, tiek dėl žemės kiekio, į kurį O. C. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises.
    2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs 5,05 ha nuosavybės teisių atkūrimo O. C. neteisėtumą, visiškai teisėtai ir pagrįstai, net ir nesant tokio ieškinio reikalavimo, ex officio priėmė sprendimą panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimą. O. C. turėjo laiku pasinaudoti suteikta galimybe prašyti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl tai, kad proceso šalis buvo nepakankamai rūpestinga ir aktyvi bei nesinaudojo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip nutarties neteisėtumo ir jos naikinimo pagrindas.
    3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2000 m. vasario 8 d. pažymoje esantys duomenys yra neteisingi, tačiau dėl jos pagrindu priimtų administracinių aktų padarė priešingas išvadas. Ieškovės nuomone, administraciniai aktai, priimti pateikus neteisėtą pažymą, turėjo būti visiškai naikinami. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kai kurie nuosavybės teisių atkūrimo procedūros (veiksmų eiliškumo) pažeidimai nėra esminiai.
    4. Ieškovė nesupranta, kodėl apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodoma, kad naikintina 2000 m. vasario 8 d. pažymos dalis dėl teisės į 6,95 ha nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat kodėl buvo sutapatinama 0,95 ha dalis, į kurią neteisėtai buvo atkurtos A. G. nuosavybės teisės, su 2,5 ha dalimi, t. y. žemės sklypais, esančiais nacionalinio parko teritorijoje.
    5. Ieškovės nuomone, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai tenkintiems reikalavimams, o apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš tokį procesą inicijavusių asmenų.
  3. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovė nurodė sutinkanti su kasacinio skundo motyvu, kad ieškinio dalyku šioje byloje nebuvo Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimo panaikinimas.
    2. Atsakovė nurodė nesutinkanti su kasatorių nuomone, kad A. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises taip pat ir nacionaliniame parke, nes ji neatitinka sąlygų, leidžiančių atkurti nuosavybės teises valstybės saugomoje teritorijoje.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl nuosavybės teisių atkūrimo apimties ir sąlygų

  1. Lietuvos valstybė, įsipareigojusi grąžinti piliečiams išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reglamentavo šio turto grąžinimo tvarką. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimas nereiškia savaiminio šių teisių tęstinumo. Kol kompetentingos valstybės institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas, nuosavybės teisės dar nėra sugrąžintos teisėtiems savininkams (minėta, įstatymuose neįtvirtinta savaiminio nuosavybės teisių tęstinumo). Tik įstatymo nustatytais terminais pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir įvykdęs kitus įstatyme nustatytus reikalavimus pilietis įgyja subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises, ir tik įgaliotai valstybės institucijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo – nuosavybės teisę, kaip tokią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra v. I. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-358/2011).
  2. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iki nacionalizacijos K. B. nuosavybės teise valdė 18 ha žemės, iš kurių O. C. (jo anūkė) pretendavo nuosavybės teises atkurti į 9 ha žemės.

    15

  3. O. C. nuosavybės teisės buvo atkurtos keliais etapais. Byloje yra nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos 1995 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-46-1914 ir Alytaus apskrities valdytojo 1995 m. birželio 19 d. įsakymo 1.11 punktu O. C. atkurtos nuosavybės teisės į dalį jai grąžintinos žemės, sugrąžinant natūra 3,95 ha miško sklypą. Tačiau bylą nagrinėję teismai nepilnai ištyrė tolesnį nuosavybės teisių atkūrimą į likusius 5,05 ha žemės.
  4. Ieškovė įrodinėjo, kad O. C. du kartus pasinaudojo ta pačia teisės atkurti nuosavybės teises apimtimi, nes 2000 m. vasario 14 d. sutartimi ji perleido dukteriai A. G. teisę į 6 ha žemės išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą, o Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į neva likusius 5,05 ha žemės, perduodant neatlygintinai 7,36 ha lygiavertį turėtajam žemės sklypą.
  5. Atsakovai nagrinėjant bylą pripažino, kad paskutinis nuosavybės teisės atkūrimo dokumentas, t. y. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimas, galėtų būti ginčijamas ir valstybei grąžinami jais suteikti žemės sklypai. Byloje pateikti dokumentai, įrodantys, kad, be teisės atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę, O. C. jos sutuoktinis M. C. buvo perleidęs teisę į 3 ha asmeninio ūkio žemę. Kokioje vietoje, kada ir kokiu pagrindu O. C. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė teismai nenustatinėjo, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra aktuali O. C. nuosavybės teisių atkūrimo procese.
  6. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui – sudėtinės žemės reformos dalys, kurios vykdomos paraleliai. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas negalėjo stabdyti kitų žemės reformos darbų, taip pat žemės skyrimo asmeniniam ūkiui, laikantis šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų.
  7. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį, asmeninio ūkio žemės naudotojai galėjo šią žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą natūra arba ekvivalentine natūra žemės plotą. Jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau, negu naudoja asmeniniam ūkiui, šie žemės sklypai jiems galėjo būti parduoti.

    16

  8. Kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2011 m. vasario 10 d. pažymoje Nr. 1KA-8, Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. kovo 31 d. parengtoje pažymoje buvo nurodyta, kad už likusį 5,05 ha grąžintinos žemės plotą pretendentė O. C. pageidauja gauti 2,39 ha neatlygintinai, 2,65 ha panaudoti asmeniniam ūkiui privatizuoti, todėl Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu jai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės būtent šiuo būdu. Taigi bylą nagrinėję teismai turėjo aiškintis ne tik nuosavybės teisių atkūrimo, bet ir asmeninio ūkio žemės suteikimo klausimus, nes tai turi esminę reikšmę tenkinant ieškovės reikalavimus ir derinant visų suinteresuotų asmenų – nuosavybės teisės atkuriančios ir teisę į asmeninio ūkio žemę įgyvendinančios O. C. bei visuomenės, kuriai byloje atstovauja ieškovė, – interesus.
  9. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso specifika, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, gali ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.).
  10. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai tinkamai neišsiaiškino O. C. tikrosios valios nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. kokios apimties ir kur nuosavybės teises ji norėjo atkurti, kaip ji siekė toliau valdyti asmeninio ūkio žemę, į kurią teisę turėjo jos sutuoktinis M. C., t. y. ar įgydama nuosavybės teises į žemę iš jai priklausiusios teisės atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę apimties (kaip pažymėta pirmiau, 1999 m. ji pageidavo dalį grąžintinos žemės panaudoti asmeninio ūkio privatizavimui) ar ją neterminuotai naudodama. Ši aplinkybė yra svarbi, siekiant nustatyti, ar Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimu jai buvo pakartotinai įgyvendinta teisė atkurti nuosavybės teises, ar 2000 m. vasario 14 d. sutartis dėl teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo neatitiko O. C. valios, t. y. ar O. C. visų pirma siekė įgyti nuosavybės teises į asmeninio ūkio žemę (žr. nutarties 38 punktą) ir tik likusią teisės atkurti nuosavybės teises apimtį perduoti dukteriai, jei taip, kaip vertinti teisų perleidimo sutartį ir joje nurodytą grąžintinos žemės apimtį.
  11. Byloje taip pat kilęs ginčas dėl A. G. teisės atkurti nuosavybės teises, jai perduodant neatlygintinai lygiaverčiams K. B. valdytiems žemės sklypus, esančius Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Šiuo klausimu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išdėstytais argumentais ir išvadomis, kad, A. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius savininko turėtiesiems žemės sklypus, buvo pažeista nuosavybės teisų atkūrimo procedūra, nes sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas anksčiau, negu patvirtintas duomenys neskelbtini kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. 2001 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo, kuriuo A. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. B. turtą – į 6 ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 2,52 ha žemės ir 11,86 ha miško sklypus Alytaus apskrities Alytaus rajono duomenys neskelbtini kaimuose, priėmimo metu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo (nagrinėjamu atveju aktualus 16 straipsnio keitimas) įstatymas, draudžiantis asmenims, negyvenantiems saugomose teritorijose, gauti kaip lygiaverčius savininko turėtiesiems žemės sklypus tose teritorijose, jau buvo priimtas, nors dar nebuvo įsigaliojęs. Todėl situacija, kad nuosavybės teisės tokiu būdu, kaip buvo planuojama, A. G. po 2001 m. rugpjūčio 17 d. nebegalės būti atkuriamos, buvo akivaizdi, atitinkamai, įsakymo priėmimas ir nuosavybės teisių atkūrimas nesant patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto (t. y. išvengiant vienos iš procedūrų ir taip laiko prasme spėjant atkurti nuosavybės teises vietoje, kur jos po keleto dienų nebegalėtų būti atkuriamos) negali būti vertinamas vien kaip procedūrinis pažeidimas, nelemiantis šios įsakymo dalies neteisėtumo.
  12. Pagrįstai teismų akcentuotas ir pačios pretendentės bei artimo jos šeimos nario sutuoktinio G. G. nesąžiningumas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir A. G. gyvenamosios vietos vertinimo yra nepagrįsti, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad A. G. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisių valstybiniame parke.

    17

18Dėl ieškinio ribų peržengimo bylose, kuriose egzistuoja viešasis interesas

  1. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro skundą, bylos Nr. 3K-7-414/2014; teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007).
  2. Teismas byloje, susijusioje su viešojo intereso gynimu, turi pareigą būti aktyvus, tačiau jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui ir dispozytivumo principo neproporcingam ribojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-359/2012).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi ypač atidžiai vertinti, ar turi teisę išeiti už ieškinio ribų bylose, kuriose ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pareiškia prokuroras, ir ar aplinkybių, nekeliamų ieškinyje, nustatymas ex officio iš tiesų yra esmingai svarbus teisingam teismo sprendimui priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose, kuriose ieškinį pareiškia prokuroras, viešasis interesas jau yra ginamas ir papildomas teismo aktyvumas gali pažeisti šalių dispozityviškumo principą ir jų teisę į teisingą procesą.

    19

  4. Nagrinėjamu atveju viso proceso metu buvo minimas Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 23 d. sprendimas, kuriuo O. C. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,05 ha žemės, neatlygintinai suteikiant 7,36 ha lygiavertį turėtajam žemės sklypą, tačiau nei ieškovę atstovaujantis prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui ginti, nei atsakovai nekėlė reikalavimo naikinti būtent šį sprendimą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, ex officio sprendė, kad būtent šiuo sprendimu O. C. suteikiant žemės sklypus buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų normos ir viešasis interesas.
  5. Kaip pažymėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje liko iki galo neištirtos visos bylai aktualios aplinkybės dėl O. C. tikrosios valios nuosavybės teisių atkūrimo procese, dėl jos asmeninio ūkio žemės ir kita. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas pranešė bylos dalyviams apie ketinimą peržengti skundo ribas; apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesuteikė galimybės šalims pateikti įrodymus, pareikšti savo nuomonę ir pan. Toks asmens procesinių teisių pažeidimas (neturėjimas galimybės pasisakyti dėl reikšmingų bylai aplinkybių) gali nulemti ir materialinių teisių pažeidimą (nagrinėjamu atveju – nuosavybės teisių).
  6. Remdamasi tuo, kas nurodyta,, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino savo teisę peržengti ieškinio ribas. Be to, kaip pažymėta pirmiau, byloje turi būti papildomai ištirtos svarbios aplinkybės, susijusios su O. C. nuosavybės teisių atkūrimu, kurios turi lemiamą įtaką ne tik A. G., bet ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apimčiai. Remiantis tuo, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

    20

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Kasacinis teismas patyrė 54,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai