Byla 3K-3-359/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės ir apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „TEO LT“ dėl Viešojo pirkimo komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių ginčas susijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ; 2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija) nuostatų aiškinimu ir taikymu sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinant tiekėjo pasiūlymą siaurąja prasme, taip pat dėl reorganizuojamo tiekėjo dalyvavimo viešajame pirkime.

5Ieškovas UAB „CSC Telecom“ (po UAB „Eurocom SIP“ reorganizacijos prijungimo būdu perėmęs jo teises ir pareigas) dalyvavo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA arba perkančioji organizacija) 2010 m. liepos 9 d. skelbtame Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkime Nr. 91523, rengtame atviro konkurso būdu. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija 2011 m. liepos 4 d. priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą (protokolo Nr. ŪV-10-93), kuriuo, be kita ko, nutarta pripažinti, kad UAB „Eurocom SIP“ [kurio teises ir pareigas perėmė UAB „CSC Telecom“] pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jos pasiūlymą atmesti; panaikinti prieš tai sudarytą (2010 m. spalio 1 d. protokolas Nr. ŪV-10-176) pasiūlymų eilę; nustatyti naują pasiūlymų eilę, sudarytą iš AB „TEO LT“, ir šios pasiūlymą pripažinti laimėjusiu konkursą; siūlyti SODROS vadovybei su AB „TEO LT“ sudaryti viešojo paslaugų pirkimo sutartį; nustatyti viešojo paslaugų pirkimo sutarties kainą iki 1 838 263 Lt 57 ct.

6Ginčijamas perkančiosios organizacijos 2011 m. liepos 4 d. sprendimas iš esmės grindžiamas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pirkimo sąlygų 9.7.3 punktu (pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų) dėl to, kad konkurse dalyvavęs tiekėjas UAB „Eurocom SIP“, siekdamas įrodyti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 2.32 punktui (paslaugų tiekėjo telefono ryšio apskaitos sistema turi atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme ir jo lydimuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus), nurodė, kad paslaugų teikimui bus naudojama jo verslo partnerio – UAB „CSC Telecom“ (kuris tame pačiame pirkime dalyvavo su kita įmone, tačiau 2010 m. rugsėjo 20 d. jų bendras pasiūlymas dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimams buvo atmestas) – infrastruktūra, bei pateikė šiam verslo partneriui išduotą metrologinės patikros sertifikatą, nors pirminiame UAB „Eurocom SIP“ pasiūlyme nebuvo nurodyta, jog šis tiekėjas susijęs su jokiu kitu šiame konkurse dalyvaujančiu tiekėju ar kita suinteresuota šalimi, be to, šis tiekėjas (UAB „Eurocom SIP“) nepasinaudojo galimybe pateikti pasiūlymą kartu su kitais tiekėjais kaip jungtinės veiklos partneriai ar sutarties vykdymui pasitelkti subtiekėją. Visos šios aplinkybės, perkančiosios organizacijos manymu, leidžia daryti išvadą apie neleistiną tiekėjo pasiūlymo keitimą, be to, iš jo pateiktų dokumentų aišku, kad reorganizacija dar nėra įvykusi.

7Ieškovo ir atsakovo ginčas susijęs ne tik su perkančiosios organizacijos 2011 m. liepos 4 d. sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą motyvais, bet ir su ankstesniu trečiojo asmens ir atsakovo ginču. Perkančioji organizacija 2010 m. spalio 1 d. nusprendė ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymus pripažinti atitinkančiais pirkimo sąlygas, sudaryti pasiūlymų eilę, pirmoje vietoje, t. y. nugalėtoju, nustatant UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymą. Antros vietos laimėtojas UAB „TEO LT“ 2010 m. spalio 3 d. apskundė pirkimo sąlygų 2.33, 2.34, 13.8 punktus, kuriuose įtvirtinta, kad, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, tiekėjai paslaugai teikti naudojamos įrangos atitiktį metrologijos reikalavimams iki 2011 m. liepos 1 d. turi deklaruoti, o nuo šios datos pateikti šią atitiktį įrodantį dokumentą (sertifikatą), priešingu atveju – viešojo paslaugų pirkimo sutartis bus nutraukta. Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi panaikintas perkančiosios organizacijos sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę ir tiekėjo UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, perkančioji organizacija įpareigota iš naujo atlikti pirkimo procedūras ir dėl tiekėjų pasiūlymų priimti atitinkamus sprendimus. Ieškovo „CSC Telecom“ teigimu, perkančioji organizacija negalėjo pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymų, be to, pirmosios instancijos teismo nutartis ginčijamo perkančiosios organizacijos 2011 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo metu buvo neįsiteisėjusi, o šio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju UAB „Eurocom SIP“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo UAB „CSC Telecom“ ir UAB „Eurocom SIP“ reorganizavimo sąlygas (9.4.1, 9.4.2 punktai) konkurse dalyvavusi antroji įmonė prijungta prie pirmosios, tęsiančios veiklą, perėmė visas UAB „Eurocom SIP“ teises ir pareigas, atsiradusias pagal jos sudarytus sandorius, įskaitant teises ir pareigas, kylančias iš ginčo viešojo pirkimo procedūrų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė perkančioji organizacija, UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymo pateikimo metu nebuvo susijusi su UAB „CSC Telecom“ ar planavo šią įmonę pasitelkti teikiant pasiūlymą. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad tik 2011 m. balandžio 21 d. nuosavybės teisės į visas UAB „Eurocom SIP“ buvo įregistruotos. Pirkimo sąlygose nesant apibrėžtos susiejimo sąvokos, perkančioji organizacija negalėjo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė pareigą tai deklaruoti tinkamai. Pirkimo sąlygose taip pat nėra tinkamai apibrėžtos subtiekėjo sąvokos, tiekėjai ją gali suvokti skirtingai. Pagal pirkimo sąlygas tiekėjai apskaitos sistemų metrologinių reikalavimų atitikties sertifikatą turėjo pateikti iki 2011 m. liepos 1 d., ir šios sąlygos pažeidimas, vykdant sudarytą viešojo pirkimo sutartį, leidžia perkančiajai organizacijai ją nutraukti. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių objektyviai neįmanoma taikyti šių pirkimų sąlygų, nes jos aktualios tik sudarius sutartį. Teismas konstatavo, kad formaliai taikant pirkimo sąlygas perkančioji organizacija negalėjo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo iš tiekėjų reikalauti pateikti teikiamai paslaugai reikalingos įrangos metrologinės patikros sertifikato, o konkurso laimėtojui, jo nepateikus, konstatuoti, kad UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų ir jį atmesti. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytus argumentus, teismas panaikino ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų eilės, sudarytos iš UAB „TEO LT“, nustatymo; dėl UAB „TEO LT“ pasiūlymo pripažinimo nugalėtoju ir ketinimo su šiuo tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija konstatavo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo nepakankamumą (CPK 265 straipsnis), nes iš esmės įvertino tik kelis proceso šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, nenurodė to priežasčių bei išsamių jo sprendimą pagrindžiančių motyvų. Konstatavęs pirkimo sąlygų neapibrėžtumą, teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

11Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių ginčas kilo dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto (Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendacijomis 2.32. punktui pagrįsti tiekėjas iki 2011 m. liepos 1 d. turi pateikti apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimo (sertifikato) tinkamai patvirtintą kopiją ar kitą Lietuvos ar ES valstybės narės įgaliotos institucijos išduotą atliktos metrologinės patikros sertifikato tinkamai patvirtintą kopiją, įrodančią, kad paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus). Nepagrįstais, neatitinkančiais protingumo principo bei VPĮ įtvirtinto pirkimo tikslo laikė ieškovo argumentus ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ši pirkimo sąlyga taikytina tik sudarius viešojo pirkimo sutartį, nes pirkimo sąlygų 13.18 punkte nurodyti teisiniai padariniai sutarčiai, jei jos vykdymo metu nebus pateiktas reikalaujamas sertifikatas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirkimų sąlygų 2.33 punktas galėjo būti taikomas tiek sudarius viešojo pirkimo sutartį, tiek, kaip įvyko šio ginčo atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jos nesudarius.

12Viešojo pirkimo sutartis nesudaryta dėl objektyvios priežasties, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, todėl perkančioji organizacija, suėjus reikalavimo pateikti pažymėjimo (sertifikato) kopiją terminui, prieš sudarydama sutartį kaip protingai veikianti šalis privalėjo patikrinti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygų konkurso sąlygų 2.33 punktui (VPĮ 39 straipsnio 8 dalis). Priešinga veiksmų seka – iš pradžių sudaryti viešojo pirkimo sutartį, vėliau ją nutraukti (pirkimo sąlygų 13.18 punktas) – nelogiška, prieštaraujanti VPĮ tikslui racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. VPĮ nuostatos iki sutarties sudarymo nedraudžia pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymų, priešingai, įstatymas įpareigoja perkančiąją organizaciją bet kurioje pirkimo stadijoje įsitikinti, jog tiekėjas atitinka visus pirkimo reikalavimus ir bus pajėgus vykdyti pirkimo sutartį. Tokia išvada darytina ir iš pirkimo sąlygų, kuriose įtvirtintas pakartotinio laimėjusio tiekėjo pasiūlymo vertinimo atidedamasis terminas.

13Teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į pirkimų sąlygų 4.1 punktą bei CK 6.969 straipsnio nuostatas, UAB „Eurocom SIP“, norėdama paslaugų teikimui pasinaudoti savo partnerio UAB „CSC Telecom“ infrastruktūra, turėjo tai būti nurodžiusi savo pasiūlyme bei pridėjusi tai patvirtinančią UAB „CSC Telecom“ ir UAB „Eurocom SIP“ sudarytą partnerystės (jungtinės veiklos) sutartį, arba, atsižvelgiant į pirkimų sąlygų 5.4 punktą, išviešinti subtiekėją, todėl to nepadarius, taip pat nepateikus įrodymų, kad sutarties vykdymo metu jai bus prieinami kitų ūkio subjektų pajėgumai, bei pasiūlyme nurodžius, jog ji nesusijusi su kitais dalyviais, jos pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pirkimo sąlygų 9.7.3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad po reorganizacijos UAB „CSC Telecom“ ir UAB „Eurocom SIP“ de facto tapo susiję Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies prasme, todėl UAB „UROCOM SIP“ pateikta sąžiningumo deklaracija neteisinga. Be to, dėl reorganizacijos perkančioji organizacija turėtų sudaryti sutartį su tokiu tiekėju (UAB „CSC Telecom“), kurio pasiūlymas prieš tai buvo atmestas.

14Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais argumentais laikė teiginius, kad pirkimą laimėjusi UAB „Eurocom SIP“ viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu yra ir bus nebeatskiriama UAB „CSC Telecom“ dalimi, nes perkančioji organizacija būtų galėjusi sudaryti sutartį 2011 m. liepos 7 d., o šių įmonių reorganizavimas baigtas ir UAB „Eurocom SIP“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2011 m. liepos 26 d., taigi sutartį perkančiajai organizacijai tektų pasirašyti su veikiančiu juridiniu asmeniu UAB „Eurocom SIP“, kuris neatitiko pirkimo sąlygų. Kita vertus, UAB „Eurocom SIP“ 2011 m. birželio 28 d. raštu pateikta informacija apie naudojimąsi partnerio infrastruktūra ne tik prieštarauja jos pateiktam pasiūlymui ir vertintina kaip jo keitimas, bet ir rodo nenuoseklią jos poziciją ir netinkamus veiksmus. Pirmiau nurodyto rašto pateikimo metu UAB „Eurocom SIP“ tiksliai nežinojo, kaip užtikrins pirkimo sąlygų 2.32 punkto reikalavimus ir kuria pokalbių laiko apskaitos sistema naudosis – UAB „CSC Telecom“ ar AB „TEO LT“.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad, naudojantis verslo partnerių infrastruktūra, būtina juos pasiūlyme išviešinti kaip subtiekėjus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą tik iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, priešingu atveju, kai subteikėjo įrašymas ar vieno subteikėjo keitimas kitu atliekamas po pasiūlymo pateikimo, tai laikytina pasiūlymo keitimu. Pokalbių laiko apskaitos sistema laikoma infrastruktūra, kuri naudojama paslaugų teikimui, todėl UAB „Eurocom SIP“ naudodama ne nuosavą pokalbių laiko apskaitos sistemą, o remdamasis kito ūkio subjekto – UAB „CSC Telecom“ ar AB „TEO LT“ – pokalbių laiko apskaitos sistema, privalėjo tai įvardyti teikdama pasiūlymą. Būtent dėl to UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymu pateikė duomenis apie naudojimąsi AB „TEO LT“ infrastruktūra, taigi išankstinis subtiekėjo išviešinimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, nors perkančioji organizacija UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymą atmetė dėl kitų aplinkybių, tačiau iš ieškinio priedų matyti, jog jos pateiktas pasiūlymas siaurąja prasme neatitiko pirkimo sąlygų, keliamų paslaugos teikimo įrangai ar paslaugai (2.23, 2.24 punktai), todėl ji nepasiruošusi dalyvauti ginčo pirkime.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas UAB „CSS Telecom“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Dėl CPK nuostatų, susijusių su teismo sprendimo motyvavimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis – nuosekli trečiojo asmens AB „TEO LT“ apeliacinio skundo kopija su nedideliais teksto pakeitimais (pvz., skirtingai naudojami citavimo ženklai), nes motyvuose nėra tik trijų nedidelių pastraipų iš trečiojo asmens skundo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teisėjų kolegija iš esmės neanalizavo trečiojo asmens apeliacinio skundo ir UAB „CSC Telecom“ atsiliepimo į jį turinio, savarankiškai nesurašė procesinio sprendimo, nepateikė teismo motyvų, argumentuotai nepasisakė dėl visų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų. Tai kelia abejonių dėl teisėjų kolegijos nepriklausomumo ir nešališkumo bei teisingumo įvykdymo šioje byloje. Pirmiau nurodyti pažeidimai – akivaizdi ir pakankama aplinkybė, leidžianti teigti, kad šie turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Nors kasacinėje juriprudencijoje nėra aiškiai pasisakyta dėl to, ar, tenkinant apeliacinį skundą jį perrašant ir neišnagrinėjant atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, tai pažeidžia teismo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, tačiau tokią išvadą galima daryti iš panašių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą, bylos Nr. 2K-228/2009; mutatis mutandis Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Linova“ v. D. P., bylos Nr. 3K-3-36/2004; kt.). Visi apeliacinės instancijos teismo motyvai, kurie kvestionuojami kasaciniame skunde, perrašyti be ieškovo argumentų analizavimo ir aiškaus paneigimo.
2. Dėl ieškovo pasiūlymo atitikties vertinimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, perrašydamas AB „TEO LT“ apeliacinį skundą, nepagrįstai nurodė, kad iš ieškinio priedų matyti, jog UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymas siaurąja prasme neatitinka pirkimo sąlygų (2.23, 2.24 punktai). Ši teismo pozicija nepagrįsta jokiais įrodymais. Kasatoriaus pateiktas pasiūlymas paslaugą teikti beviele įranga atitinka pirkimo sąlygas, lygiavertis varinei ar optinei prieigai. Dėl paslaugų pateikiamumo apimties ieškovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pažymoje pateikti duomenys atspindi ne jo paties, o UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „TEO LT“ pateiktus skaičius, o UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymo priede Nr. 14 atskirai deklaravo paslaugos pateikiamumo lygį, atitinkantį pirkimo sąlygas. Kasatorius pažymi, kad šiuo pagrindu perkančioji organizacija jo pasiūlymo neatmetė. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nepakankamo paslaugos pateikiamumo lygio yra nepagrįsta.
3. Dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto aiškinimo ir taikymo bei pakartotinio tiekėjų pasiūlymo vertinimo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygų 2.33 punktas, pagal kurį iki 2011 m. liepos 1 d. reikalaujama pateikti apskaitos sistemų metrologinės patikros sertifikatą, nebūtinai taikomas tik sudarius viešojo pirkimo sutartį, o gali, kaip ginčo atveju, – ir prieš sutarties sudarymą. Pagal kasatorių, pirmiau nurodyta pirkimo sąlyga gali būti taikoma tik sudarius viešojo pirkimo sutartį. Ši jo pozicija grindžiama pirkimo sąlygų 13.18 punktu, atsakovo atsiliepimo į jo ieškinį argumentais. Atsižvelgiant į tai bei į VPĮ nuostatas (39 straipsnio 7, 8 dalis), tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti pakartotinai vertinami. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi (pagal AB „TEO LT“ ieškinį dėl pirkimo sąlygų) ieškovo pasiūlymo nepripažino netinkamu. VPĮ nenumatyta pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymų. Tik su ieškovu sudariusi viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija galėjo iš jo reikalauti pirkimo sąlygų 2.33 punkte nurodytų dokumentų. Net jei būtų aiškinama priešingai, perkančioji organizacija privalėjo aiškintis, jos manymu, neaiškius ieškovo pasiūlymo aspektus.
4. Dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo su pirkimo procedūrų metu reorganizuotu tiekėju. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymas su ieškovu reikštų situaciją, kai perkančioji organizacija, atmetusi tiekėjo (kuris vėliau prijungė kitą konkurso dalyvį) pasiūlymą, po to su juo būtų priversta sudaryti sutartį. Tai neatitinka CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų dėl juridinių asmenų reorganizavimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pavėluotos ieškovo reorganizacijos, ją susiedamas su UAB „Eurocom SIP“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro data (2011 m. spalio 26 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis negalėtų būti sudaryta 2011 m. liepos 7 d.
5. Dėl galimybės naudotis kitam ūkio subjektui priklausančia infrastruktūra. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad partnerio UAB „CSC Telecom“ infrastruktūros naudojimas reiškia iš anksto neišviešinto, todėl ir neteisėto subtiekėjo ar jungtinės veiklos partnerio nurodymą bei pasiūlymo keitimą. Pirkimo sąlygose subtiekėjo sąvoka neapibrėžta. Tai, kaip subtiekėją išaiškino teismas, lemia absurdiškas situacijas, kai subtiekėjais būtų pripažįstami bet kokie ūkio subjektai, su kuriais būtų sudarytos sutartys, palengvinančios viešojo pirkimo sutarties vykdymą (pvz., subtiekėjas-buhalteris), tačiau kurie tiesiogiai neįgyvendina ir neperparduoda pirkimo objekto, o tik prisideda prie jo pateikimo užtikrinimo. Atsižvelgiant į tai pirkimo sąlygų 2.32 ir 3.1.4.3 punktai pertekliniai. Kadangi pirkimo sąlygos nenustatė reikalavimo pokalbius apskaityti 1 sekundės tikslumu, tai darytina išvada, jog reikalavimas laikytis metrologijos įstatymo nuostatų yra perteklinis. Pirkimo objektas – ne apskaitos sistema, o fiksuoto ryšio paslaugos. Pirkimo sąlygose nenustatyta, kad laiko apskaitos sistema turi priklausyti pačiam tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą, o nurodyta, kad tiekėjo naudojama apskaitos sistema turi atitikti įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, tiekėjai neprivalėjo nurodyti pokalbių laiko apskaitos sistemų savininkų. Kitų ūkio subjektų infrastruktūros naudojimas laikytinas didmeninėmis paslaugomis, o ne subtiekimu. Perkančioji organizacija, 2010 m. vertindama UAB „Eurocom SIP“ pasiūlymą, jame nurodytas AB „TEO LT“ ir UAB „Bitė Lietuva“ nelaikė subtiekėjais, pirmiau nurodytos įmonės tokiais nebuvo įvardytos ir pasiūlyme. UAB „CSC Telecom“ kaip pokalbių apskaitos sistemos savininko nurodymas iš anksto pasiūlyme nebuvo numatytas, o galimybė pasinaudoti savo pagrindinės bendrovės resursais atsirado tik po to, kai ši įsigijo UAB „Eurocom SIP“ akcijas bei pradėjus pastarosios reorganizavimo procedūrą. Pirmiau nurodyti argumentai bei CK normos patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo motyvų nepagrįstumą dėl jungtinės veiklos. Dėl reorganizacijos pasikeitusi faktinė situacija sudarė sąlygas naudotis ne AB „TEO LT“ apskaitos sistema, o UAB „CSC Telecom“. Perkančioji organizacija pagal VPĮ galėjo pasitikrinti jai neaiškius pasiūlymo aspektus.
6. Dėl pasiūlymo keitimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, perrašydamas AB „TEO LT“ argumentus, nepagrįstai sprendė, kad naujo subtiekėjo nurodymas – pasiūlymo keitimas. Nors nagrinėjamu atveju subtiekimo nėra, nei pirkimo sąlygose, nei VPĮ normose nenustatyta draudimo pasitelkti subtiekėjus, kai toks poreikis nebuvo iš anksto numatytas. Pirkimo sąlygose ir VPĮ nuostatose subtiekėjo nurodymas siejamas su ketinimu naudotis jo pajėgumais. Neracionalu ir neprotinga reikalauti iš tiekėjo tiksliai numatyti viską, kas bus po vienerių metų. Nagrinėjamu atveju UAB „Eurocom SIP“ negalėjo numatyti, kad bus reorganizuojama, nebeliks poreikio naudotis AB „TEO LT“ infrastruktūra. Nenumatyto subtiekėjo pasirinkimas nėra laikomas pirkimui pateikto pasiūlymo keitimu (VPĮ18 straipsnio 6 dalis).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „TEO LT“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovo UAB „CSC Telecom“ kasacinį skundą atmesti. Trečiojo asmens atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Trečiojo asmens manymu, teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutaus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Esminiu pažeidimu laikytinas teismo sprendimo nemotyvavimas dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų ir dėl to byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo pažodžiui atkartoti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl jų visų detaliai pasisakyti; teismas argumentuotai pasisakė dėl apeliacinių skundų esmės, turinčios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismo sprendimo ir AB „TEO LT“ apeliacinio skundo motyvų sutaptis per se nereiškia nepakankamai ar visiškai nemotyvuoto teismo sprendimo.
2. Dėl ieškovo pasiūlymo siaurąja prasme atitikties pirkimo sąlygoms. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad paslaugos prieigos technologija turi būti varinė, optinė ar lygiavertė, paslaugos teikimas neturi priklausyti nuo išorinių veiksnių. Ieškovo siūloma bevielė įranga nėra lygiavertė, signalas perduodamas oru, galimi išoriniai trikdžiai. Dėl pirkimo objekto lygiavertiškumo taikytinos ne tiekėjų kvalifikacijos tikrinimą reguliuojančios VPĮ nuostatos. Dėl pirkimo sąlygų 2.24 punkto (paslaugos pateikiamumo lygis) trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ieškovo pasiūlymas šio reikalavimo neatitinka. Nesutiktina, kad galutinis prekių pardavėjas, t. y. perpardavėjas, gali suteikti kitas (papildomas) garantijas nei siūlo prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas. Kadangi ieškovas naudojosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, neturėdamas savo techninių priemonių neturėjo ir galimybių perparduodamos paslaugos pagerinti. Suteikiama garantija nedaro įtakos paslaugos kokybei.
3. Dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto aiškinimo ir taikymo bei pakartotinio tiekėjų pasiūlymo vertinimo. Anot trečiojo asmens, nepagrįstais, prieštaraujančiais protingumo principui bei VPĮ nustatytam pirkimo tikslui (racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas) laikytini ieškovo argumentai, kad pirkimo sąlygų 2.33 punktas, aiškinamas kartu su 13.18 punktu, taikytinas tik sudarius viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo sąlygų 2.33 punkte nėra įtvirtinta, kad šis taikomas tik sudarius viešojo pirkimo sutartį, todėl jis galėjo buvo taikomas tiek prieš jos sudarymą, tiek ją jau sudarius. Viešojo pirkimo sutartis buvo nesudaryta dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, suėjus terminui pateikti metrologinės patikros sertifikatą, perkančioji organizacija privalėjo įvykdyti pirmiau nurodytą pirkimo sąlygą ir įsitikinti tiekėjų pasiūlymų atitiktimi (VPĮ 39 straipsnio 8 dalis). Pirkimo procedūrų tęsimas su reikalavimų neatitinkančiu tiekėju prieštarautų viešųjų pirkimų principams ir VPĮ nuostatoms. Pirkimo sąlygų 13.18 punkte nustatyti padariniai dėl 2.33 punkto nesilaikymo sutarties vykdymo metu neleidžia daryti išvados, kad iš pradžių reikėjo sudaryti sutartį, o po to ją nutraukti dėl pasiūlymo neatitikties. VPĮ nuostatose neįtvirtinta draudimo iki sutarties sudarymo pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymų, priešingai – tam tikrais atvejais įpareigoja. Pirkimo sąlygų 2.33 punkte įtvirtintas pakartotinis pasiūlymo vertinimas.
4. Dėl nurodymo apie naudojimąsi partnerio infrastruktūra. Trečiojo asmens manymu, ieškovo 2011 m. birželio 28 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad paslaugos teikimui bus naudojama verslo partnerio UAB „CSC Telecom“ infrastruktūra, turėjo iš pradžių būti pateiktos pasiūlyme pateikiant atitinkamus įrodymus – arba jungtinės veiklos sutartį su naujuoju partneriu, arba pažymą apie subtiekėją. To nebuvo padaryta, todėl aptariamas nurodymas kvalifikuotinas pasiūlymo keitimu bei pirkimo sąlygų neatitiktimi, o perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstu. Kasatorius perkančiajai organizacijai nepateikė įrodymų apie atitinkamų reorganizavimo etapų vykdymą. AB „TEO LT“ nėra davusi sutikimo UAB „CSC Telecom“ remtis jos pajėgumais, nesusitarė dėl bendrų įsipareigojimų perkančiajai organizacijai. Ieškovas iki šiol nežino, kokia ir kam priklausančia apskaitos sistema būtų naudojama vykdant sutartį. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad pokalbių apskaitos sistema nėra pirkimo objekto dalis ir šios sistemos valdytojas negali būti laikomas subtiekėju bei kad pirkimo sąlygų 2.32 punktas perteklinis. Pokalbių apskaitos sistema – neatskiriama paslaugos teikimo infrastruktūros dalis. Dėl pirmiau nurodytos pirkimo sąlygos turinio ieškovas neprašė pateikti išaiškinimų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau dėl viešojo intereso apsaugos ir kai kyla visuomenės poreikis teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. teismas tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokia kasacinio skundo ribų peržengimo situacija susidarė, dalyvaujantys byloje asmenys apie šį teismo ketinimą buvo informuoti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

22Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas spręstinas dėl šių viešųjų pirkimų teisinių santykių aspektų: dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir teismo teisės dėl jų pasisakyti ex officio; dėl pirkimo sąlygų taikymo laiko atžvilgiu; dėl subtiekėjo ir tiekėjo naudojamos infrastruktūros paslaugai teikti atskyrimo; dėl reorganizuojamo tiekėjo galimybės toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir dėl to susijusių perkančiosios organizacijos pareigų; dėl tokio dalyvio teisės keisti tam tikrus pasiūlymo elementus.

1. Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio ir teismo teisės ex officio spręsti dėl šalių procesiniuose dokumentuose neiškeltų teisės aiškinimo ir taikymo aspektų

23Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą nurodyta, kad VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos prieš korupciją teisės aktų tikslus ir uždavinius; VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinami pirmiau nurodyti viešųjų pirkimų tikslai; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir UAB „Veikmė“, bylos Nr. 3K-3-505/2009, ir joje nurodytą kasacinę praktiką; kt.). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešuoju interesu viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose pripažįstamos dvi lygiavertės vertybės – visuomenės interesas tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) bei jo teikiama nauda ir visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

24VPĮ ar kituose teisės aktuose tiekėjams ar perkančiajai organizacijai nustatyti ribojimai (pvz., tiekėjo (ieškovo) teisė ieškinio reikalavimus grįsti tik tokiais perkančiosios organizacijos (atsakovo) pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje, nebent jie objektyviai paaiškėjo vėliau) teismų nesaisto ir šie nelaikomi kaip prieštaraujantys teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, nes viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009; kt.). Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui, t. y. teismui, turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Šių plačių, iniciatyvos reikalaujančių teismo įgaliojimų (teisių) naudojimo galimybė egzistuoja ir sprendžiant dėl tokių perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčo aspektų, kurie nėra sureguliuoti bendrųjų ar specialiųjų teisės normų. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai, sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kyla poreikis ginti viešąjį interesą (pvz., apsaugoti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesus), o teisiniame reguliavime nėra įtvirtintų atitinkamų instrumentų, leidžiančių tai padaryti, tokia aplinkybė per se nesudaro kliūčių, priešingai – įpareigoja teismą jį ginti. Tokia teismo pareiga – konstitucinė jo priedermė, tiesiogiai kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio – teismai vykdo teisingumą – bei kitų jos nuostatų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „WTE Wassertechnik GmbH“, AB „Požeminiai darbai“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB „Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-7-304/2011).

25Kita vertus, viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog visais atvejais, kai teismas nagrinėja su viešuoju interesu susijusius ginčus, jam kyla pareiga peržengti ieškinio ribas. Poreikis peržengti ieškinio (skundo) ribas kyla tam tikrais atvejais ir grindžiama būtinumu apsaugoti pamatines vertybes, inter alia viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui. Tokiu atveju, siekiant nustatyti, kurios aplinkybės, nekeliamos ieškinyje, yra svarbios teisingam teismo sprendimui priimti, reikėtų ištirti visas įmanomas aplinkybes. Taigi visada kiltų abejonių ne tik dėl šių aplinkybių vertinimo pagrįstumo, bet ir apimties. Proceso sparta ypač svarbi viešųjų pirkimų ginčų bylose. VPĮ V skyriuje įtvirtinta tvarka, taikytina tokio pobūdžio ginčams, nukreipta į kuo spartesnį ir ekonomiškesnį ginčų sprendimą. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija suponuoja pačių tiekėjų suinteresuotumą ir pareigą ginti pažeistus interesus. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką konkursą laimėjusio tiekėjo interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. Šie poreikiai turi būti derinami. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę peržengti ieškinio (skundo) ribas, bet šia teise nepasinaudojo, per se neleidžia konstatuoti, kad buvo pažeistos CPK, VPĮ nuostatos ar netinkamai apgintas viešasis interesas. Remtis viešuoju interesu galima ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, jas įvertinus ir konstatavus būtinumą ir konstitucinį pagrindą peržengti ieškinio ribas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-350/2010).

26Teisėjų kolegija konstatuoja kad šioje byloje, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūroje teisėtumo, kilo poreikis pasisakyti dėl kai kurių pirkimo sąlygų (CPK 4238 straipsnio 2 dalis). Tai, be kita ko, grindžiama tuo, kad Lietuvos teismų praktikoje dėl panašaus pobūdžio pirkimų sąlygų yra ne kartą spręsta, ši praktika nevienareikšmė; be to, trečiasis asmuo, AB „TEO LT“, dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo jau buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti tam tikras pirkimo sąlygas neteisėtomis, tačiau Vilniaus apygardos 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinė byla dėl šio reikalavimo nutraukta.

2. Dėl ginčo pirkimo sąlygų 2.33, 2.34 ir 13.18 punktų teisėtumo

27Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad, siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą, teismas, pirma, privalo išaiškinti atitinkamų pirkimo sąlygų turinį ir, antra, įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai jas pritaikė, priimdama skundžiamus sprendimus. Tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti. Tokia teismo veikla nepripažintina neleistinu faktinių aplinkybių nustatinėjimu kasaciniame procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (buvęs pavadinimas – VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), tretieji asmenys – UAB „Mitnija“, UAB „JAS“, UAB „Medstatyba“, UAB „Dailinta“, bylos Nr. 3K-3-43/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

28Pirkimo sąlygų 2.33 punkte nurodyta, kad, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendacijomis, 2.32. punktui (paslaugų teikėjo telefono ryšio apskaitos sistema turi atitikti metrologijos reikalavimus) pagrįsti tiekėjas iki 2011 m. liepos 1 d. turi pateikti apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimo (sertifikato) tinkamai patvirtintą kopiją ar kitą Lietuvos ar ES valstybės narės įgaliotos institucijos išduotą atliktos metrologinės patikros sertifikato tinkamai patvirtintą kopiją, įrodančią, jog paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 2.34 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi deklaruoti, jog jo siūlomos paslaugos, teikiamos iki 2011 m. liepos 1 d., atitinka pirkimo sąlygų 2.32 punkte keliamus reikalavimus. Pirkimo sąlygų 13.18 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią perkančioji organizacija vienašališkai nutrauks pirkimo sutartį, prieš 30 dienų raštu pranešusi apie tai tiekėjui, jeigu pastarasis iki 2011 m. liepos 1 d. nepateiks apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimo (sertifikato) tinkamai patvirtintos kopijos ar kitos Lietuvos ar ES valstybės narės įgaliotos institucijos išduotos atliktos metrologinės patikros sertifikato tinkamai patvirtintos kopijos, įrodančios, kad paslaugos teikėjo naudojamos pokalbių fiksavimo ir apskaitos matavimo priemonės atitinka metrologijos reikalavimus.

29Teisėjų kolegija konstatuoja pirkimo sąlygų 2.33, 2.34 ir 13.18 punktų neteisėtumą, atsižvelgiant į imperatyviąsias VPĮ ir Metrologijos įstatymo bei kitas nuostatas, dėl toliau nurodomų motyvų.

1. Dėl pirkimo sąlygų atitikties VPĮ nuostatoms

30Iš pirmiau nurodytų pirkimo sąlygų (2.33, 2.34, 13.18 punktai) matyti, kad perkančioji organizacija jose nustatė atidedamąjį tiekėjo pasiūlymo dalies pateikimo (a) ir pakartotinio pasiūlymo vertinimo (b) mechanizmą. Tokia pasiūlymų pateikimo ir vertinimo tvarka prieštarauja VPĮ normoms:

31a) atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygų 5.9 punkte nurodyta, jog pasiūlymai turi būti pateikti iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. bei į sutarties sudarymo atidedamąjį laikotarpį, skirtą tiekėjams pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ir ieškinį teismui, akivaizdu, kad pagal tokias pirkimo sąlygas buvo numatyta, jog tam tikrą laiką laimėtojas galės teikti paslaugas, t. y. vykdyti viešojo paslaugų pirkimo sutartį, nepateikęs atitinkamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių apskaitos sistemos atitiktį teisinės metrologijos reikalavimams. Tokį pirkimo sąlygų vertinimą, be kita ko, patvirtina ir kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai dėl pirmiau nurodytų pirkimo sąlygų taikymo laiko atžvilgiu (dėl jų teisėjų kolegija pasisakys vėliau). Tai, kad dėl trečiojo asmens AB „TEO LT“ pareikšto ieškinio pirkimo sąlygų 2.33 ir 13.18 punktai taip ir nebuvo pritaikyti po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nekeičia šių turinio ir jo vertinimo.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiomis pirkimo sąlygomis perkančioji organizacija sukūrė neleistiną situaciją, kai tiekėjai iki galutinės pasiūlymo datos turi pateikti tik dalį (kad ir didžiąją) savo pasiūlymo atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams įrodymų, o likusią – iki 2011 m. liepos 1 d. Pirkimo sąlygų 2.34 punkte nurodyta deklaracija, iki 2011 m. liepos 1 d. pakeisianti apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą), nelaikytina tinkama įrodyti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 2.32 punktui (apskaitos sistema turi atitikti metrologijos reikalavimus). Kasacinio teismo jau konstatuota, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo faktą. Vadinasi, ji negali nustatyti ir tokių pirkimų sąlygų, kuriomis būtų sudaromos prielaidos tokia diskrecijos teise naudotis. Tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-458/2011).

33Kasacinio teismo taip pat spręsta, kad kai reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija teikėjų nereikalavo pateikti atskirų pasiūlymo atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai deklaratyvūs, išreiškiantys tik perkančiosios organizacijos pageidavimus ateityje bei neįrodytini apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-297/2011). Iš kasacinės praktikos matyti ir tai, kad kai dokumento (deklaracijos), kurį perkančioji organizacija laikė įrodančiu atitiktį pirkimo sąlygoms, šaltinis yra tiekėjas – suinteresuotas pirkimo procedūrų baigtimi jo dalyvis, šiame dokumente pateiktas tiekėjo teiginys, jog jis atitinka suformuluotus reikalavimus, negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, kurių objektyvumu, patikimumu būtų galima neabejoti, susidaro tautologinė situacija (idem per idem), pažeidžianti peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir tiekėjo galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

34Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymų atitiktį vertino be objektyviai patikrinamų įrodymų, nustatė, jog šie turės būti pateikti ir įvertinti jau sudarius viešojo pirkimo sutartį, kuri dėl pateiktų duomenų nepakankamumo bus nutraukta, ji pažeidė imperatyviąsias VPĮ nuostatas dėl pasiūlymų pateikimo, jų vertinimo ir laimėjusio pasiūlymo išrinkimo (VPĮ 29, 39, 90 straipsniai), taip pat viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes pagal tokias pirkimo sąlygas laimėtoju galėjo būti išrinktas toks tiekėjo pasiūlymas, kuris iš tiesų neatitiko pirkimo sąlygų, o viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu jam sudaromos sąlygos iš esmės pakeisti pasiūlymą ir toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus;

35b) be to, kaip nurodyta pirmiau, pagal aptariamas pirkimo sąlygas buvo sukurtas pakartotinio tiekėjų pasiūlymo vertinimo mechanizmas. Tai pagrįstai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, be kita ko, konstatavo, kad VPĮ nuostatose neįtvirtinta draudimo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymų, priešingai – įpareigojimas perkančiajai organizacijai bet kurioje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje įsitikinti, jog tiekėjas atitinka visas pirkimo sąlygas ir bus pajėgus vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija su tokia Lietuvos apeliacinio teismo pozicija iš dalies nesutinka. Kasacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatuota, kad VPĮ nenustatyta galimybės perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms, jei toks įvertinimas jau atliktas ir sprendimas dėl jo priimtas; vis dėlto neatmestina ir tokios situacijos galimybė, kai perkančiajai organizacijai, priėmusiai sprendimą dėl konkretaus, kelių ar visų tiekėjų kvalifikacijos ar pasiūlymo atitikties ir apie tai informavus tiekėjus, paaiškėja naujų duomenų ar kyla pagrįstų abejonių, dėl kurių perkančioji organizacija negalėtų sudaryti viešojo pirkimo sutarties; dėl to, nors perkančiajai organizacijai priėmus tam tikrus procedūrinius sprendimus, jie viešųjų pirkimų santykių subjektams sukuria teisinius padarinius, t. y. poreikį pereiti į kitą konkurso etapą, tačiau tai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su tiekėju, kuris iš tiesų arba galbūt nepagrįstai pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas; jei perkančioji organizacija jokiais būdais negalėtų persvarstyti savo sprendimų, tai tokiu atveju nebūtų iki galo įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir nebūtų sudaryta galimybės pačiai perkančiajai organizacijai pakeisti savo galbūt skubotai ar neteisėtai priimtą sprendimą; kita vertus, tokiu atveju perkančioji organizacija turi nurodyti priežastis, ją paskatinusias pakartotinai atlikti kurią nors viešojo pirkimo procedūrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“, Stulz–Wasser und Prozestechnik GmbH v. Utenos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-407/2011).

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesusiklostė pirmiau nurodyta išimtinė situacija, kai perkančioji organizacija, siekdama atitaisyti galbūt netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, ją atlieka iš naujo. Be to, priešingai nei civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011, nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių (pvz., itin sudėtingas, didelės apimties pirkimas), pateisinančių tokį perkančiosios organizacijos elgesį. Pažymėtina, kad SODRA pakartotinį tiekėjų pasiūlymų vertinimą įtvirtino pirkimo sąlygose, iš anksto žinodama, kad ateityje būtent taip elgsis. Kita vertus, dėl pakartotinio pasiūlymų vertinimo perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ nuostatų dėl pirkimo procedūrų pabaigos. Kasacinio teismo konstatuota, kad VPĮ 7 straipsnio nuostata dėl pirkimo pabaigos sudarius viešojo pirkimo sutartį turi būti aiškinama kaip nustatanti perkančiosios organizacijos veiksmų ribojimą, draudžiantį jai iš naujo atlikti pirkimo procedūras (žr. pirmiau nurodytą išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Tokio ribojimo išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų teismas pripažįsta neteisėtą viešojo pirkimo sutartį, ją panaikina ir įpareigoja iš naujo atlikti pirkimo procedūras. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė.

2. Dėl pirkimo sąlygų atitikties Metrologijos įstatymo ir kitoms teisės nuostatoms

37Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos pirkimo sąlygos nesuderinamos ir su specialiosiomis teisinės metrologijos reguliavimą įtvirtinančiomis normomis. Pažymėtina, kad iš pirkimo sąlygų 13.14.2 punkto, 2 priede įtvirtintų lentelių bei kitų nuostatų matyti, kad tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausią kainą, be kitų paslaugų (pvz., linijos pervadinimas kito fizinio ar juridinio asmens vardu), apskaičiuojamą pagal tiekėjo siūlomą telefono ryšio vienos minutės įkainį, dauginamą pagal perkančiosios organizacijos vieno abonento vidutinę skaičiuojamą pokalbių trukmę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad perkančioji organizacija už suteiktas telefono ryšio paslaugas su paslaugos teikėju numatė atsiskaityti ne fiksuota kaina pagal paslaugos teikimo periodą (pvz., vienas mėnuo) ar abonentą (pvz., tam tikras mokestis vienam asmeniui), bet pagal vienos pokalbio (vietinio, tarpmiestinio, tarptautinio) minutės įkainį. Dėl to pokalbių laiko apskaita ir jos patikimumas yra labai svarbūs, lemia perkančiosios organizacijos tiekėjui mokėtiną sumą ir racionalų lėšų panaudojimą (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Dėl šių aplinkybių tokio pobūdžio paslaugą galima teikti tik patikimais įrenginiais, jų patikimumą galima nustatyti įstatymuose įtvirtinta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad telefono pokalbių trukmės apskaita – sudėtinė telefono ryšio paslaugų teikimo dalis, metrologiniai reikalavimai, keliami įrangai, kartu reiškia nurodymą, kaip (kokiomis priemonėmis) turės būti teikiama ši paslauga, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl pirkimo sąlygų 2.32 punkto perteklinio pobūdžio ir pirkimo objekto – paslaugos bei priemonių jai teikti atskyrimo.

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo konstatuota, jog aplinkybė, kad iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas konkurso sąlygose, neatleidžia konkurso dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą, teisės aktuose nustatytą licenciją ir ją pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ecovita“ v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, bylos Nr. 3K-3-506/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

39Matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse reglamentuoja Metrologijos įstatymas, kuris yra taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialams Lietuvos Respublikoje (1 straipsnio 1, 3 dalys). Rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą (12 straipsnio 1 dalis). Matavimo priemonės, neturinčios atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimo, gali būti naudojamos tik asmeniniams tikslams ir teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse (13 straipsnio 3 dalis). Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant inter alia paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (15 straipsnio 1 dalis) (žr. taip pat mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009).

40Pirmiau nurodyto teisinio metrologinio reguliavimo nuostatos koreliuoja su Elektroninių ryšių reguliavimo įstatymo normomis. Šio įstatymo 34 straipsnio (elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigos ir teisės) 10 dalyje nurodyta, kad abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160, 51 punkte įtvirtinta, kad teikėjas, apskaičiuojantis paslaugų kainą pagal suteiktų paslaugų kiekį, įskaitant paslaugų teikimo trukmę, neapmokestina paslaugų, kurių kiekis mažesnis ir (ar) trukmė trumpesnė negu paslaugų kiekio apskaitos sistemos paslaugų kiekio fiksavimo paklaida, kuri yra nurodyta matavimo priemonės – paslaugų kiekio apskaitos sistemos – tipo patvirtinimo pažymėjime, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šių taisyklių 45.2, 45.3 punktuose nustatyta, kad, abonentui pareikalavus, teikėjas privalo nemokamai arba už sąnaudomis pagrįstą užmokestį pateikti abonentui detalią sąskaitą ir papildomas sąskaitos detales apie visas jam suteiktas Paslaugas, už kurias jis privalo mokėti, įskaitant papildomas Paslaugas, atskirai inter alia nurodant kiekvienos paslaugos suteikimo pradžios datą ir laiką; pagal abonento pasirinktą mokėjimo planą kiekvienos suteiktos paslaugos trukmę ar perduotų duomenų kiekį, įkainį (tarifą) ir kainą, neįskaitant nuolaidų ir pridėtinės vertės mokesčio.

41Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jeigu abonentas telefono ryšio paslaugos teikėjui moka ne fiksuotą, o kintančią, nuo paslaugos kiekio (trukmės) priklausančią kainą, teikėjas privalo šią teikti patikimomis priemonėmis Metrologijos įstatymo taikymo prasme. Sekundinis laiko apskaičiavimo būdas yra tik pokalbių trukmės apvalinimo priemonė, todėl paslaugos gavėjui lygiai kaip perkančiajai organizacijai ginčo pirkime šio būdo net nepasirinkus (laiko trukmė gali būti apvalinama paslaugos teikėjo nustatyta tvarka (pvz., devyniasdešimt sekundžių apskaitomos kaip dvi minutės), paslauga turi būti teikiama laikantis teisinės metrologijos reikalavimų, nes bet kokiu atveju pokalbių trukmė turi būti apskaityta, o nuo šios apskaitos priklauso paslaugos kaina (racionalaus lėšų panaudojimo principas). Taigi perkančioji organizacija, sudariusi prielaidas tiekėjams viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu nesilaikyti teisinės metrologijos reikalavimų, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, taip pat neužtikrino sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiekėjų sąžininga konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinį kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos, jų naudojamų įrenginių ir siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo sąlygoms, VPĮ bei kitoms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Pirkimų sąlygų 2.33 punkte nurodyta Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendacija (http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?nid =1221469121&module=news&lan=LT) neatitinka sąžiningos teikėjų konkurencijos kokybinio kriterijaus, todėl SODRA, nustatydama aptariamas pirkimo sąlygas, negalėjo ja remtis. Jei perkančioji organizacija susiduria su neišplėtota tam tikros ūkio srities konkurencija, ji gali skelbti konkursą ne didžiausiam leistinam viešojo pirkimo sutarties vykdymo terminui (3 metai), tikėdamasi, kad vėlesnėse pirkimo procedūrose atitinkamų tiekėjų padidės.

3. Dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto taikymo laiko atžvilgiu

42Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl tinkamo pirkimo sąlygų 2.33 punkto taikymo laiko atžvilgiu. Nors, kasaciniam teismui šioje byloje konstatavus aptariamos pirkimo sąlygos neteisėtumą, akivaizdu, kad ji apskritai negalėjo būti taikoma tokia, kokia įtvirtinta pirkimo dokumentuose, t. y. perkančioji organizacija apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą) turėjo reikalauti pateikti kartu su pasiūlymu ir pastarojo atitiktį pirkimo sąlygoms ir imperatyviosioms įstatymų nuostatoms tikrinti tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, tačiau teisėjų kolegija dėl viešųjų teisės aiškinimo ir taikymo tikslų šiuo klausimu pasisako.

43Kasatoriaus teigimu, pirkimo sąlygų 2.33 punktas turėjo būti taikomas, t. y. prašymas pateikti apskaitos sistemų tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą) iki 2011 m. liepos 1 d. realizuojamas, tik sudarius viešojo paslaugų teikimo sutartį, todėl perkančiosios organizacijos prašymas pateikti įrodomuosius duomenis iki 2011 m. liepos 1 d., nors sutartis nebuvo sudaryta, – neteisėtas. Iš esmės kasatorius savo poziciją grindžia pirkimo sąlygomis, inter alia 13.18 punktu, kuriame, jo teigimu, įtvirtintas tiekėjo, sudariusio viešojo paslaugų pirkimo sutartį, įsipareigojimas pateikti atitinkamus dokumentus; bei VPĮ 29 straipsnio 4 punktu, pagal kurį tiekėjas pasiūlymą gali keisti ar jo atsisakyti iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino, kadangi perkančiosios organizacijos prašymas prieš sutarties sudarymą pateikti apskaitos sistemos tipo patvirtinimo pažymėjimo (sertifikato) tinkamai patvirtintą kopiją kvalifikuotinas pasiūlymo keitimu. Be to, kasatoriaus nuomone, jo pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, su juo turėjo būti sudaryta sutartis, nes tai atitiktų viešojo pirkimo procedūrų atskyrimą bei eiliškumą, ir pasiūlymas nebūtų neteisėtai pakartotinai vertinamas. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su tokiais kasatoriaus argumentais.

44Iš tiesų kasatoriaus pozicija dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto taikymo laiko atžvilgiu yra teisinga tik tiek, kiek atsižvelgiama į šio ir kitų pirkimo sąlygų nuostatų pirminį nustatymą, t. y. perkančiosios organizacijos siekį, kaip turės būti taikomos pirkimo sąlygos. Vis dėlto šioje byloje kaip svarbią aplinkybę reikia vertinti prieš tai trečiojo asmens AB „TEO LT“ inicijuotoje byloje teismo nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiančią perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su Konkurso laimėtoju UAB „Eurocom SIP“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (kaip paaiškėjo vėliau iki 2011 m. liepos 7 d.). Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija prašymu, kaip tokiu (t. y. nevertinant pirkimo sąlygos teisėtumo), pateikti pasiūlymo atitiktį įrodantį dokumentą (sertifikatą) nepažeidė laikinąja apsaugos priemone nustatyto ribojimo nesudaryti viešojo pirkimo sutarties bei pirkimo sąlygų.

45Tai, kad perkančioji organizacija ieškovo paprašė pateikti pirkimo sąlygų 2.33 punkte nurodytą dokumentą iki 2011 m. liepos 1 d., nors viešojo pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, nelaikytina pirkimo sąlygų pažeidimu, nes, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, sutartis nesudaryta dėl objektyvių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų – tos objektyvios aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti taikant pirkimo sąlygas. Neatmestinos situacijos, kad po atitinkamo teismo sprendimo perkančioji organizacija negalės nuosekliai laikytis kai kurių pirminių pirkimo sąlygų, pvz., dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo momento. Pagal suformuotą kasacinę praktiką aiškinant VPĮ 7 straipsnį dėl pirkimo pabaigos, kai teismas pripažįsta neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sutartį, esant galimybėms (pirkimo objektas dalomas ir tęstinis), perkančioji organizacija ir tiekėjai gali būti grąžinami į prieš pažeidimą buvusią padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010; kt.). Teismui šalis grąžinus į prieš pažeidimą buvusią padėtį, dėl to gali atitinkamai kisti pirkimo sąlygų taikymas, tai nelaikytina neteisėtu pirkimo sąlygų keitimu. Nesant tokios galimybės, tiekėjo, kurio interesai buvo pažeisti perkančiosios organizacijos veiksmų, teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį galėtų būti įgyvendinama tik kitose pirkimo procedūrose, jei tokios būtų ir jei šis tiekėjas pakartotinį pirkimą laimėtų. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens AB „TEO LT“ ieškinio pagrįstumo, negrąžino šalių į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau, atsižvelgiant į teismo proceso trukmę ir pakartotinio pasiūlymų vertinimo mechanizmą, neišvengiamai pasikeitė pirkimo sąlygų taikymas.

46Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta kasatoriaus poziciją aptariamu klausimu, nes akivaizdu, kad viešojo pirkimo sutartis negalėjo būti sudaryta iki 2011 m. liepos 1 d., todėl, priešingai nei teigia kasatorius, ne sudarius ir įsigaliojus sutarčiai, o jos sudarymo metu (po 2011 m. liepos 1 d.) tiekėjas perkančiajai organizacijai turėtų pateikti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 2.33 punktui įrodantį dokumentą. Jo nepateikus, viešojo pirkimo sutartis negalėtų būti sudaryta, nes nėra prasmės sudaryti sandorį, iš anksto žinant, kad jis negalės būti vykdomas bei turės būti nutrauktas (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, net jeigu ir būtų galima sutikti su kasatoriaus pozicija dėl pirkimo sąlygų 2.33 punkto taikymo laiko atžvilgiu (perkančioji organizacija galėjo prašyti pateikti atitikties sertifikatą tik po sutarties sudarymo), kasatoriaus neįrodė, kad, jo manymu, neteisėtas perkančiosios organizacijos veiksmas buvo esminis, neformalus VPĮ imperatyviųjų nuostatų, inter alia viešųjų pirkimų principų, pažeidimas, be kita ko, susiaurinęs jo galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį ar kitiems tiekėjams dėl to suteikęs daugiau teisių nei jam (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-132/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Kasatorius įtikinamai nepaaiškina, kodėl, tiekėjui turint pirkimo sąlygose reikalaujamus dokumentus, tik viešojo pirkimo sutarties sudarymas ar nesudarymas lemia jo galimybes šiuos dokumentus pateikti perkančiajai organizacijai 2011 m. liepos 1 d. kaip buvo nustatyta pirkimo sąlygose.

4. Dėl subtiekėjo (partnerio) ir naudojamos įrangos atskyrimo

47Ieškovas, perkančiosios organizacijos 2011 m. birželio 27 d. paragintas atsiųsti pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 2.32 punktui įrodantį dokumentą (apskaitos sistemos tipo patvirtinimo pažymėjimą (sertifikatą), įtvirtintą pirkimo sąlygų 2.33 punkte, kitą dieną jai atsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad perkamų paslaugų teikimui bus naudojama verslo partnerių tinklo infrastruktūra, atitinkanti pirkimo sąlygose įtvirtintus reikalavimus. Ginčijamame perkančiosios organizacijos 2011 m. liepos 4 d. sprendime atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties pirkimo sąlygoms, be kita ko, nurodyta, kad šis dalyvis, teikdamas pirminį pasiūlymą, nepasinaudojo galimybe nurodyti UAB „CSC Telecom“ kaip subtiekėjo ar jungtinės veiklos partnerio (pirkimo sąlygų 4.1, 5.4 punktai), todėl pateikta pažyma apie naudojimąsi šio subjekto infrastruktūra neatitinka pirkimo sąlygų 2.32 punkto, nes iš pradžių ieškovo buvo nurodyta, kad laiko apskaita bus vykdoma savo pajėgomis ar pasitelkiant AB „TEO LT“ pajėgumus. Šalių ginčas dėl šios bylos dalies vyksta dėl to, kaip kvalifikuoti pasiūlymo dalies dėl įrangos, skirtos apskaityti pokalbių trukmę, pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo ir trečiojo asmens pozicijai dėl naujos laiko apskaitos įrangos nurodymo kaip iš anksto pasiūlyme neišviešinto partnerio ar subtiekėjo įtraukimo. Teisėjų kolegija nesutinka su vertinimu, kad dėl naudojimosi kitam subjektui priklausančia infrastruktūra, įrenginiais, patalpomis ir pan. susiklosto subtiekimo (subrangos) ar partnerystės santykiai.

48Iš tiesų VPĮ nėra pateiktų nei subtiekėjo, nei jungtinės veiklos partnerio sąvokų. Dėl pastarosios galima spręsti iš CK 6.969 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Vadinasi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – abu tiekėjai VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiūlymą, dalyvauja pirkimo procedūrose, jose bendradarbiauja su perkančiąja organizacija (pvz., teikia paaiškinimus), kiekvienas jų turi VPĮ normų tiekėjui suteiktas teises, inter alia teisę ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė eVigilo Ltd v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-404/2011).

49Subtiekėjai (subrangovai) – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau šiems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems. Be to, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi išviešinti savo subtiekėjus (subrangovus) (VPĮ 24 straipsnio 3 dalis), jis gali būti paprašytas nurodyti subtiekimo dalį viešojo pirkimo sutarties vykdyme (VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas), subtiekėjo (subrangovo) pakeitimas po viešojo pirkimo (koncesijos) sutarties sudarymo, nors tai joje buvo numatyta, gali būti pripažintas esminiu sutarties sąlygų pakeitimu (Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815) ir pan. Tam tikrų reikalavimų tiekėjams taikymas subtiekėjui (ne tiekėjui) pagrįstas siekiu, kad tiekėjas, viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkdamas trečiuosius asmenis, taip nevengtų laikytis reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygose (pvz., dėl socialinių įmonių: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lyderio grupė“ v. Raseinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 2A-1509/2011), juolab kad subrangos apimtį viešuosiuose pirkimuose draudžiama riboti (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be to, tokiu subtiekėjų tikrinimu siekiama įsitikinti ir subrangos teisėtumu.

50Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindinis subtiekimo (subrangos) skirtumas nuo jungtinės veiklos tas, kad subtiekėjo (subrangovo), priešingai nei partnerio, tiesiogiai su perkančiąja organizacija nesieja prievoliniai teisiniai santykiai: pasiūlymą teikia, viešojo pirkimo sutartį sudaro, už jos vykdymą atsako tik pasiūlymą pateikęs tiekėjas – dalyvis. Taigi subtiekėjas (subrangovas) tik vykdo dalyviui, viešojo pirkimo sutarties kontrahentui, tenkančių prievolių dalį, bet už visas savo prievoles dalyvis atsako perkančiajai organizacijai (CK 6.650 straipsnis). Vis dėlto, nepaisant jungtinės veiklos partnerio ir subtiekėjo skirtumų, juos sieja tai, kad jie – ūkio subjektai, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdantys dalį tiekėjo prievolės dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo perkančiosios organizacijos naudai. Sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto (paslaugos, darbų). Jei subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, priklausomai nuo veiklos organizavimo formos (subrangos ar partnerystės) gali būti pripažįstamas subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymu. Tačiau jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju-kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste. Tokiu atveju tiekėjas–kontrahentas, naudojantis kitam subjektui priklausančia infrastruktūra, pats teikia ar atlieka paslaugas ar darbus, o kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonė ją teikti, bet ne subtiekimas ar subranga. Perkančiajai organizacijai paprastai nėra (neturi būti) svarbu, ar tiekėjas sutarčiai vykdyti reikalingą infrastruktūrą valdo kaip savininkas ar kitokiu teisėtu pagrindu, jai svarbiau įsitikinti, kad jis turės realių galimybių šia infrastruktūra naudotis (žr. mutatis mutandis pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-297/2011; 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-508/2011).

51Šioje byloje jau konstatuota, kad, teikiant ryšio paslaugas, kai atsiskaitymas už jas priklauso nuo jos trukmės, būtina laikytis matavimo priemonėms keliamų teisinės metrologijos reikalavimų, todėl pokalbių trukmės apskaita – sudėtinė ir būtina fiksuoto ryšio teikimo paslaugų dalis. Kaip nurodyta pirmiau, subtiekimu laikytini aktyvūs trečiojo asmens veiksmai, nukreipti į viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nepasisakyta dėl pokalbių trukmės apskaičiavimo sistemos veikimo, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados dėl šios infrastruktūros naudojimo kaip iš anksto pasiūlyme neišviešinto subtiekimo ar partnerystės. Iš teismų sprendimų ir šalių procesinių dokumentų negalima spręsti, kaip veikia pokalbių trukmės apskaitos sistema, autonomiškai ar prižiūrima asmenų, ar ji tik pateikia atskirus duomenis, o šią sistemą prižiūrintis asmuo juos turi susisteminti, apdoroti, kaip šie duomenys siunčiami, t. y. neaišku, kaip realiai vykdoma pokalbių trukmės apskaita. Taigi byloje nenustatyta asmens veiksmų apimtis apskaitos sistemos atžvilgiu, o kasaciniame teisme faktinės aplinkybės netiriamos, juolab iš naujo nenustatinėjamos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija keičia apeliacinės instancijos teismo motyvus dėl naudojamos įrangos kvalifikavimo iš anksto neišviešintu subtiekimu ar partneryste.

5. Dėl reorganizuojamo tiekėjo teisės dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir galimybės keisti kai kuriuos pasiūlymo elementus

52Teisėjų kolegijai konstatavus, kad tiekėjas gali naudotis kitam ūkio subjektui priklausančia infrastruktūra neturėdamas pareigos tokio subjekto išviešinti kaip subtiekėjo ar partnerio, jei toks įrangos naudojimas yra tik priemonė patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį pirkimo objektu, o trečiasis asmuo aktyviais veiksmais prie to neprisideda, būtina spręsti ir dėl to, ar tiekėjas dėl reorganizacijos gali pirkimo procedūrų metu (iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo) pakeisti naudojamą įrangą, kurią nurodė pasiūlyme. Ieškovas visų instancijų teismuose palaikė poziciją, kad dėl tiekėjo UAB „Eurocom SIP“ reorganizacijos prijungimo prie UAB „CSC Telecom“ būdu, siekiant optimizuoti veiklą bei sumažinti veiklos sąnaudas, perkančiajai organizacijai buvo nurodyta, jog bus naudojama ne iš pradžių išviešinta laiko apskaitos sistema, t. y. nuosava (UAB „Eurocom SIP“), bet kita, verslo partnerių (UAB „CSC Telecom“), sistema. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad reorganizacija nebuvo dar įvykusi, nes UAB „Eurocom SIP“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2011 m. liepos 26 d., be to, naujos įrangos nurodymas kvalifikuotinas pasiūlymo keitimu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu.

53Ieškovas procese akcentavo, kad dėl įvykusios reorganizacijos jis perėmė buvusio tiekėjo UAB „Eurocom SIP“ teises ir pareigas, inter alia susijusias su ginčo pirkimu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UAB „CSC Telecom“ ir UAB „Eurocom SIP“ reorganizavimo sąlygas (T. 1, b. l. 26-35) 2011 m. liepos 1 d. ieškovas dar nebuvo perėmęs pirminio tiekėjo teisių ir pareigų. Remiantis šių įmonių reorganizavimo sąlygų 9.1 punktu, po reorganizavimo veiklą tęsianti apjungta bendrovė perima UAB „Eurocom SIP“ turtą, teises ir pareigas šiose reorganizavimo sąlygose numatyta tvarka ir terminais pagal perdavimo–priėmimo aktą; pagal reorganizavimo sąlygų 9.3 punktą šis perdavimo–priėmimo aktas pasirašomas tą pačią dieną kaip ir nauja apjungtos bendrovės įstatų redakcija, jo įsigaliojimą atidedant iki šių (įstatų) įregistravimo Juridinių asmenų registre. Iš bylos medžiagos matyti (T. 1, b. l. 12, 23), kad apjungtos bendrovės įstatai pasirašyti 2011 m. liepos 12 d., o įregistruoti 2011 m. liepos 20 d. Taigi 2011 m. birželio 28 d., kai UAB „Eurocom SIP“ perkančiajai organizacijai nurodė, jog pokalbių apskaitą vykdys ne savo, o kito subjekto (UAB „CSC Telecom“) įranga, jos teisės ir pareigos dar nebuvo perimtos, todėl pasiūlyme nurodyta įranga negalėjo būti pakeista.

54Kita vertus, net jei reorganizacija jau būtų įvykusi ir UAB „CSC Telecom“ jau būtų perėmusi visas UAB „Eurocom SIP“ teises ir pareigas, pasiūlyme iš pradžių nurodytos įrangos pakeitimas nebūtų visai neribotas. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad tik dėl pirkimo procedūrų metu tiekėjo, pateikusio pasiūlymą, reorganizavimo (prijungimo būdu prie kito ūkio subjekto) jam savaime neužkertamas kelias dalyvauti pirkimo procedūrose. Teismų praktikoje toks klausimas nenagrinėtas, bet pirmiau nurodytą išvadą galima daryti, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus, pateiktus Sprendime pressetext Nachrichtenagentur, kuriame buvo konstatuota, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo perdavimas tiekėjo–kontrahento antrinei įmonei, nelaikytinas esminiu sutarties pakeitimu, nes atitinkamos aplinkybės (pagrindinė įmonė valdė visas antrinės įmonės akcijas, pelnas ir nuostoliai tenka pagrindinei įmonei, po sutarties vykdymo perdavimo pagrindinė įmonė liko solidariai atsakinga perkančiajai organizacijai) leidžia šį perdavimą laikyti vidiniu ūkio subjekto persitvarkymu (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401).

55Kadangi tiekėjo pasiūlymas rengiamas pagal pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo sutarties nuostatos turi jas atitikti, tai darytina išvada, kad tiekėjo persitvarkymo situacija galima ne tik po, bet ir prieš sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyta persitvarkymo situacija laikytina juridinio asmens reorganizavimas. Tiekėjo pasikeitimo viešojo pirkimo procedūrose ar vykdant viešojo pirkimo sutartį ribojimai nukreipti į visų ūkio subjektų konkurencijos užtikrinimą, pasiekiamą galimybių varžytis viešumu bei vienodomis teisėmis šias galimybes įgyvendinti (žr. pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo Sprendimą Wall). Draudimas toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose reorganizuotam tiekėjui neatitiktų pirmiau nurodytų tikslų. CK 2.97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prijungimas – vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, ūkio subjektas, perėmęs reorganizuojamo juridinio asmens teises ir pareigas, įstoja į viešojo pirkimo procedūras.

56Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors naujasis dalyvis perima visas ankstesniojo teises ir pareigas, tačiau jo teisinis statusas, susijęs su atitinkamu viešuoju pirkimu, nebūtinai išlieka nepakitęs, pavyzdžiui, pasikeičia naujojo tiekėjo buhalterinis balansas (veiklos nuostolingumas, pelningumas) ir pan. Dėl šių priežasčių perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu sužinojusi apie tiekėjo reorganizavimą (prijungimo būdu), turėtų kreiptis į naująjį dalyvį ir paprašyti pateikti informaciją, patvirtinančią jo tam tikrus kvalifikacijos ar kokybinės atrankos (neteistumas, mokestinių prievolių įvykdymas ir pan.) duomenis. Tokių duomenų prašymas ir vertinimas nelaikytinas neteisėtu pakartotiniu pasiūlymo vertinimu, nes jis atliekamas dėl objektyvių priežasčių, o kitomis priemonėmis įsitikinti naujojo tiekėjo patikimumu negalima. Kita vertus, reorganizavimo procedūros įpareigoja ir patį tiekėją, jo atskirai neprašant, išviešinti šią aplinkybę ir, jei įmanoma, pateikti restruktūrizacijos pabaigos metu būsimus duomenis (pvz., apjungtos bendrovės pelningumą). Dėl to, jei teikiant pasiūlymą, tiekėjo restruktūrizacija jau prasidėjusi, jis turėtų apie tai nurodyti savo pasiūlyme bei įtikinamai pagrįsti, kad ir po restruktūrizacijos (nors ji bus pabaigta ir vėliau) restruktūrizuotas naujasis juridinis asmuo ir jo pasiūlymas atitiks pirkimo sąlygas.

57Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors naujasis tiekėjas perima reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas, inter alia pasiūlymo siaurąja prasme duomenis, kurie negali būti keičiami, tačiau dėl reorganizavimo procedūrų ir pasikeitusios teisinės ar faktinės situacijos kai kurie pasiūlymo aspektai gali būti keičiami. Vis dėlto toks pasiūlymo duomenų keitimas negali prieštarauti viešųjų pirkimų principams, turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, susijusiomis su reorganizavimu (pvz., dėl reorganizuoto asmens pasibaigimo trečiasis asmuo nesutinka tęsti sutartinių santykių su naujuoju ūkio subjektu; reorganizuotas subjektas siekia optimizuoti veiklą ir pan.) bei negali lemti situacijų, kai pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas keičiamas iš esmės, t. y. taip, jog tampa atitinkančiu (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiau nurodyti ribojimai keisti tiekėjo pasiūlymą iš esmės reiškia tai, kad tiekėjas, savo pasiūlyme išviešinęs vienos įrangos naudojimą, gali deklaruoti naudosiantis kitą įrangą, jei perkančioji organizacija, įvertinusi pasiūlymą, pripažino jo atitiktį pirkimo sąlygoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtinta reikalavimo išviešinti konkrečią pokalbių trukmės apskaitos sistemą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjai turėjo pateikti šios sistemos atitikties teisinės metrologijos reikalavimams pažymėjimą (iki 2011 m. liepos 1 d. pakako deklaracijos), o pastarasis išduodamas konkrečiai matavimo priemonei, laikytina, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymą, turėjo nurodyti konkrečią įrangą, nepriklausomai nuo to, kam ji tuo metu priklausė. Dėl to šios įrangos keitimas kita, jei tai reikalinga ir pateisinama dėl reorganizacijos (pvz., naujasis ūkio subjektas turi savo įrangą ir jam nereikia nuomotis anksčiau išviešintosios), galima tik tada, jei perkančiajai organizacijai buvo pateikti duomenys, įrodantys šios įrangos atitiktį teisinės metrologijos reikalavimams, ir šie duomenys buvo įvertinti tinkamais. Byloje nustatyta, kad UAB „Eurocom SIP“ perkančiajai organizacijai nepateikė duomenų apie savo pasiūlyme iš pradžių išviešintos įrangos atitiktį teisinės metrologijos reikalavimams, o nurodė, jog naudos kitą įrangą, todėl net jei šio juridinio asmens reorganizacija būtų baigta iki 2011 m. liepos 1 d., pirmiau nurodytos aplinkybės būtų kvalifikuotinos kaip neteisėtas pasiūlymo keitimas.

6. Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių ir procesinės bylos baigties

58Teismui, konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, inter alia neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis pirmiau nurodytoje kasacinėje byloje pateikta teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, nes tiekėjų konkurencija nebuvo neteisėtai susiaurinta, o buvo netinkamai išplėsta. Dėl aptariamų pirkimo sąlygų tiekėjai nebuvo suvaržyti pateikti savo pasiūlymų. Atsižvelgiant į tai, tokios pirkimo sąlygos nedarė įtakos pirkimo rezultatams de minimis potencialių tiekėjų nenaudai, o pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su tokiu tiekėju, kurio pasiūlymas siaurąja prasme neatitiko teisinės metrologijos imperatyviųjų normų. Vadinasi, pirkimo procedūrų nutraukimas nepasiektų tikslų, dėl kurių teismas ex officio priima tokį sprendimą, konstatavęs pirkimo sąlygų neteisėtumą.

59Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į šalių argumentus ir teismų skundžiamų sprendimų motyvus, sprendžia, kad dėl kasaciniame skunde išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo keisti iš esmės teisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, paragintas perkančiosios organizacijos, nepateikė jos reikalaujamų duomenų, patvirtinančių naudojamos įrangos atitiktį pirkimo sąlygoms ir imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, nepagrįstai pateikė kitus duomenis, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą teisėtas. Dėl kitų kasaciniame skunde pateiktų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes šie nekeičia priimamo procesinio sprendimo esmės.

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Kasacinis teismas patyrė 32,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

61Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiasis asmuo AB „TEO LT“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 2117,50 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl, netenkinus kasacinio skundo, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina suma mažinama iki 1600 Lt.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

64Priteisti iš ieškovo UAB „CSC Telecom“ (juridinio asmens kodas 111818067) 32,50 Lt (trisdešimt du litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

65Priteisti iš ieškovo UAB „CSC Telecom“ (juridinio asmens kodas 111818067) trečiajam asmeniui AB „TEO LT“ (juridinio asmens kodas 121215434) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

66Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.