Byla 2A-1219/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo už padarytus pažeidimus priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką pašalinti padarytus Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimus administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt teisingą atlyginimą patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 1-2). Nurodė, kad 2007 m. birželio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismas, nepranešęs ieškovui apie teismo posėdį, pripažino ieškovą kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisminę gynybą ir vykdė ieškovo diskriminaciją, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per 20 dienų neišnagrinėjo ieškovo skundo ir tuo pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 296 straipsnio nuostatas. Tokiais veiksmais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė ieškovo diskriminaciją. 2008 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ieškovo skundą, jį dalinai patenkino bei perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo bylą nurodydamas, kad ieškovo dalyvavimas nagrinėjant bylą yra privalomas. 2008 m. birželio 2 d. nutarimu Jonavos rajono apylinkės teismas, neteisėtai nepranešęs ieškovui apie posėdžio laiką ir vietą, pripažino ieškovą kaltu ir paskyrė 300 Lt baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi dalinai patenkino ieškovo skundą, nutraukė administracinę bylą, bet nepanaikino ieškovo kaltės. Negalima tokia situacija, kai laikas, per kurį taikoma administracinė atsakomybė, negali būti ilgesnis už apkaltinamojo nuosprendžio padarius baudžiamąjį nusižengimą terminą. Tokiais veiksmais teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisminę gynybą ir vykdė ieškovo diskriminaciją. Administracinė byla ieškovo atžvilgiu buvo nagrinėjama du metus ir penkis mėnesius ir nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Dėl to ieškovui sutriko sveikata ir jis buvo priverstas gydytis Kauno miesto Šilainių poliklinikoje, dėl patirtų nervinių pergyvenimų ir dvasinių sukrėtimų 2010 m. liepos 21 d. sutrikus sveikatai paguldytas į ligoninę. Lietuvos Respublika privalo atlyginti ieškovui neturtinę žalą 150 000 Lt už ieškovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą ir už ieškovo atžvilgiu vykdytą diskriminaciją (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., 13 str., 14 str. ir 41 str., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, CK 1.138 str., 6.249 str.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 1, b.l. 180-183). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnį valstybė atsako tik esant teisėjo kaltei. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas, o ieškovas teisėjų kaltės neįrodinėjo. ATPK 296 straipsnyje, galiojusiame ieškovo administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo bylų nagrinėjimo Vyriausiajame administraciniame teisme metu, buvo numatyta, jog skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklą apeliacine tvarka nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas reguliavo Administracinių bylų teisenos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), kuris nenumatė konkretaus termino, per kurį turėjo būti išnagrinėtas apeliacinis skundas. Administracinių bylų teisenos įstatymas - specialus įstatymas ATPK 296 straipsnio atžvilgiu reguliuojant klausimus, susijusius su apeliaciniu procesu Vyriausiajame administraciniame teisme, nenumatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi išnagrinėti per 20 dienų, todėl teismas neturėjo pareigos išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų. Proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į teismų darbo krūvį, todėl dėl objektyvių priežasčių – itin didelio administracinių bylų skaičiaus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bendra eilės tvarka išnagrinėti bylą per tokį terminą yra neįmanoma, o teisė negali reikalauti neįmanomų dalykų. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką bei ieškovo administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, į tai, jog byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, iš kurių vieną kartą byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui siekiant užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teismo procese, kuriame jis, nors ir būdamas informuotas administracinio teisės pažeidimo protokolu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nedalyvavo. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovas iš esmės vengė atvykti į teismo posėdžius, todėl nėra pagrindo teigti, jog byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Proceso trukmė 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų Konvencijos prasme akivaizdžiai nelaikytina nepagrįstai ilga. Administracinė nuobauda ieškovui paskirta nesuėjus dviejų metų senaties terminui, kurį Vyriausiasis administracinis teismas taiko pagal analogiją atsižvelgdamas į BPK 95 straipsnio nuostatas. Nuobauda už 2007 m. gegužės 21 d. padarytą pažeidimą V. B. pirmą kartą paskirta 2007 m. birželio 15 d. Vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 29 d. nutartimi grąžinus bylą pirmajai instancijai, pakartotinai nuobauda paskirta 2008 m. birželio 22 d., t. y. nepraėjus 5 mėnesiams po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir nepraėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovo administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta eilės tvarka iš esmės per tokius pačius terminus, kaip ir kitos analogiško pobūdžio bylos, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas buvo diskriminuojamas, nėra. Teismo nuomone, ieškovo pateikti dokumentai apie susirgimus ir gydymą nepatvirtina aplinkybės, kad juos nulėmė užsitęsęs teisminės bylos administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimas, t.y. ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas V. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 187-189). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus bei sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, dėl kurių neišspręsti visi pareikšti reikalavimai ar reikalavimai atmesti (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.). Sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų, ir argumentų, dėl kurių yra atmetami kurie nors pateikti įrodymai. Teismas neišnagrinėjo pirmojo ieškinio reikalavimo ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kurios nors pateiktus ieškovo įrodymus pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, teismas tik formaliai konstatavo, kad neva apeliantas nebuvo diskriminuojamas.
  2. Sprendimas neteisėtas, nes civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas pirmosios instancijos teismas ir teisėjas A. I., dėl ko pažeistas CPK 21 straipsnis ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai neturėjo teisės ir privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo dėl pagrįstų abejonių jų nešališkumu, nes procesinis sprendimas yra susijęs su Vilniaus apygardos teismu ir teisėjų A. U. ir H. J. neteisėtų veiksmų įvertinimu ir jų teisėmis ir pareigomis.
  3. Sprendime netinkamai taikomi ir aiškinami ATPK 296 ir CK 6.272 straipsniai, nes nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teismų praktikos civiliniame procese dėl žalos atlyginimo. Teismas privalėjo vertinti administracinės bylos medžiagą, šalių procesinius dokumentus ir paaiškinimus, kas laikytina rašytiniais įrodymais. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmesti apelianto pateikti argumentai dublike civilinėse bylose Nr. 2-122-656/2012 ir 2-2854-585/2011 ir kt., tarp jų 2012 m. gegužės 17 d. pareiškime dėl papildomų teisinių argumentų ir paaiškinimų, 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškime ir nėra taip pat argumentų dėl atmetimo teisėjų kaltės įrodymų administracinėje byloje vykdžius diskriminaciją apelianto atžvilgiu ir nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino.
  4. Jeigu nėra nustatyta konkretaus termino Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatyme, tai, apelianto nuomone, galioja ATPK 296 straipsnyje nustatytas 20 dienų nuo apeliacinio skundo gavimo teisme dienos terminas. Todėl įstatymo pažeidimas ir neteisėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmai negali būti pateisinami jokiomis „objektyviomis priežastimis“, nes tokią išvadą paneigia aplinkybės, jog apelianto pirmas apeliacinis skundas išnagrinėtas per 6 mėnesius ir 27 dienas, o antras – per 1 metus 3 mėnesius ir 10 dienų.
  5. Apelianto atžvilgiu vykdoma diskriminacija, nes administracinės teisės pažeidimo byloje nėra iki suėjo senaties terminas nuo taip vadinamo pažeidimo padarymo nei vieno procesinio sprendimo ar dokumento, kuriame būtų nustatyta, kad apeliantas vengė atvykti į teismo posėdžius, dėl ko senaties terminas yra pratęsiamas šiais motyvais ar sustabdoma senaties eiga dėl priešingo teisei apelianto veikimo.

9Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 1, b.l. 210-211). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
  2. Apelianto argumentai dėl teisėjo, priėmusio skundžiamą teismo sprendimą, šališkumo yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepakankami, kad pagrįsti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas turėjo nusišalinti nuo jos nagrinėjimo.
  3. Apelianto administracinė byla išnagrinėta nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies. Aplinkybė, kad kai kurias bylas Lietuvos vyriausiasis teismas faktiškai išnagrinėjo greičiau nei apelianto, nereiškia, jog jis buvo diskriminuojamas, nes negali būti tapatinamos apelianto ir kitų bylų aplinkybės.

10Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 1, b.l. 213-215). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas glaustai, konkrečiai ir aiškiai nurodė visus duomenis, kurie būtini teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
  2. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas teismas. Pats faktas, kad civilinę bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nors apeliantas ir yra kreipęsis į teismus dėl kitų minėto teismo teisėjų veiksmų, dar nesudaro pagrindo abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu ar objektyvumu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Konkrečių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių faktą, kad bylą išnagrinėjo šališkas ir priklausomas teisėjas, apeliantas nepateikė.
  3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su administracinio proceso trukme, tiek su atsakovais nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais nagrinėjant administracinio teismo pažeidimo bylą bei apelianto veiksmais minėtame procese. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apelianto nurodytų argumentų.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. 1, b.l. 216-218). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nepagrindžia, kokia žala jam kilo pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus administracinę bylą jam nedalyvaujant. Be to, teismo sprendimo (nutarties) panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Apeliantas teisėjų kaltės neįrodė, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
  2. Tuo metu galiojęs Administracinių bylų teisenos įstatymas – specialus įstatymas ATPK 296 straipsnio atžvilgiu reguliuojant klausimus, susijusius su apeliaciniu procesu Vyriausiajame administraciniame teisme, nenumatė kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi išnagrinėti per 20 dienų, todėl teismas neturėjo pareigos išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų. Be to, proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į darbo krūvį, todėl dėl itin didelio administracinių bylų skaičiaus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bendra eilės tvarka išnagrinėti bylą per 20 dienų terminą yra neįmanoma.
  3. Teismas pagrįstai atsižvelgė į EŽTT praktiką bei apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, todėl pagrįstai laikė, kad proceso trukmė 2 metai 3 mėnesiai ir 20 dienų nelaikytina nepagrįstai ilga.
  4. Teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės. Apeliantas buvo nubaustas skiriant įspėjimą ir ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu apeliantas padarė administracinės teisės pažeidimą, už ką yra nubaustas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl būtent žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

18Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus ir tai yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai - sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) bei išspręsti ne visi byloje pareikšti reikalavimai. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo tarpu jei teismo sprendimo motyvai ir būtų neišsamūs, šis pažeidimas galėtų būti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nusprendęs, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Todėl negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

20Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pirmojo ieškinio reikalavimo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Apeliantas šiuo reikalavimu prašė pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio veiksmų pripažinimas apskritai nėra savarankiškas materialinis reikalavimas, jis yra tik viena iš nustatinėtinų civilinės atsakomybės – neteisėti veiksmai – sąlygų, kurią konstatavus bei esant nustatytoms kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sąlygoms spręstina dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto nurodytus argumentus ir laikė juos nepagrįstais sprendime išdėstytais motyvais, dėl ko visą ieškinį atmetė, kas, beje, bet kuriuo atveju reikštų, kad ir kiekvienas reikalavimas skyrium paimtas yra atmestas. Dėl šios priežasties taip pat negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

21Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

22Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

23Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad civilinę bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas pirmosios instancijos teismas ir teisėjas A. I., nes Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai neturėjo teisės nagrinėti bylą ir privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo dėl pagrįstų abejonių jų nešališkumu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo A. I. nušalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad nepateikta duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl tenkinti prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo (t. 1, b.l. 109-111). Esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentas dėl skundžiamą teismo sprendimą priėmusio teismo ir teisėjo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).

24Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, įrodytumo

25CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

26Kaip minėta, apeliantas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką pašalinti padarytus Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimus administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt teisingą atlyginimą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas ieškininius reikalavimus grindžia tuo, kad administracinė byla Nr. A-2.2-243-751-07/2007 (Nr. A-2.2-73-490/2008) neišnagrinėta teisingai per įmanomai trumpiausią laiką, nepagrįstai ir neteisėtai apeliantas buvo persekiojamas 2 metus ir 5 mėnesius, todėl Lietuvos Respublika privalo atlyginti patirtą 150 000 Lt neturtinę žalą. Taigi, iš esmės yra pareikštas vienas materialinis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes reikalavimai dėl apelianto nurodomų pažeidimų pripažinimo vertintinas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas. Todėl nagrinėtina, ar Jonavos rajono apylinkės teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami minėtą administracinę bylą, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, taip pat ar nebuvo pažeista apelianto teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą bei ar nebuvo vykdoma diskriminacija apelianto atžvilgiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų sprendimų motyvacijos, išvadų, teisės aktų taikymo peržiūrėjimas jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektais nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai iš esmės neanalizuotini.

27Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

28Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007 2007 m. birželio 15 d. nutarimu apeliantą pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir už tai jį įspėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimą panaikino ir perdavė šiam teismui iš naujo nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą. Jonavos rajono apylinkės teismas iš naujo nagrinėdamas minėtą bylą, 2008 m. birželio 2 d. nutarimu apeliantą pripažino kaltu, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir skyrė 300 Lt baudą. Apeliantui pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimą pakeitė, t.y. pripažino apeliantą kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir už tai jį įspėjo. Apeliantas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų teismo veiksmų, nagrinėjant minėtą administracinės teisės pažeidimo bylą. Apelianto teigimu, administracinė byla Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė ATPK 296 straipsnio nuostatas ir bylos neišnagrinėjo per 20 dienų nuo administracinės teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, todėl tokiais veiksmais teismai pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė diskriminaciją apelianto atžvilgiu. Su šiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

29Dėl apelianto teisių pažeidimo Jonavos rajono apylinkės teismui išnagrinėjus administracinę bylą jam nedalyvaujant pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutarime konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų būdų tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (apeliantą) apie bylos nagrinėjimą, o administracinėje byloje esantys duomenys leido daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantui buvo žinoma apie paskirtą bylos nagrinėjimą. Tokias teismo išvadas patvirtina ir administracinės bylos medžiaga (adm. bylos b.l. 22-42), beje, iš kurios matyti, jog apelianto sūnus ne kartą buvo prašęs atidėti bylos nagrinėjimą (adm. bylos b.l. 34, 42). Kaip matyti iš minėto nutarimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė Jonavos rajono apylinkės teismo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - apeliantui. Taigi laikyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmai šiuo atveju yra neteisėti, nėra pagrindo.

30Dėl ATPK 296 straipsnio taikymo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pažymėtina tai, kad minėtoje teisės normoje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1931), galiojusioje apelianto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo bylų nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu, buvo numatyta, kad skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas išnagrinėja per dvidešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklą apeliacine tvarka nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas reguliavo Administracinių bylų teisenos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), kuris laikytinas specialiuoju įstatymu ATPK 296 straipsnio atžvilgiu kiek tai susiję su apeliaciniu procesu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumatė konkretaus termino, per kurį turėjo būti išnagrinėtas apeliacinis skundas, t.y. nenumatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi išnagrinėti per 20 dienų. Taigi, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėjo pareigos išnagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbo krūvį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame teisme bendra eilės tvarka išnagrinėti bylą per tokį terminą yra neįmanoma.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ar procesas buvo nepagrįstai per ilgas, būtina įvertinti visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, o ne tik teisės aktuose nustatytus procesinius terminus. Juo labiau, kad EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtinti bylų išnagrinėjimo terminai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar proceso trukmė nacionaliniame teisme buvo per ilga. Nacionalinėje teisėje nustatytų terminų nesilaikymas pats savaime nereiškia, kad buvo padarytas Konvencijos pažeidimas (1992 m. vasario 27 d. sprendimas byloje G. prieš Italiją (Nr. 12787/87). Apeliantas netinkamai skaičiuoja jo administracinės bylos išnagrinėjimo terminus, nes yra vertinama bendra proceso trukmė, o ne atskiri jo etapai. Todėl nagrinėjamu atveju skaičiuojant proceso trukmę nuo surinktos medžiagos dėl apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį gavimo Jonavos rajono apylinkės teisme dienos - 2007 m. gegužės 28 d. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo - 2009 m. spalio 5 d., matyti, kad procesas dėl apelianto administracinio teisės pažeidimo truko daugiau kaip 2 metus ir 4 mėnesius. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apeliantui pranešti apie administracinės bylos nagrinėjimą, kad jis galėtų visa apimtimi pasinaudoti teise į teisinę gynybą, tačiau apeliantas į paskirtus teismo posėdžius neatvyko, t. y. pats tinkamai neįgyvendino jam suteiktų teisių. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką bei į apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, t.y. kad byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, iš kurių vieną kartą byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo siekiant užtikrinti apelianto dalyvavimą teismo procese, kuriame jis, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nedalyvavo, nėra pagrindo daryti išvados, kad byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia proceso trukmė Konvencijos prasme nelaikytina nepagrįstai ilga. Dėl to atmestini apelianto nepagrįsti argumentai dėl jo neva neteisėto persekiojimo.

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta nesuėjus dviejų metų senaties terminui, kurį Lietuvos vyriausias administracinis teismas taiko pagal analogiją atsižvelgdamas į BPK 95 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1253/2010). Kaip matyti iš administracinės bylos, nuobauda už 2007 m. gegužės 21 d. padarytą pažeidimą apeliantui pirmą kartą buvo paskirta 2007 m. birželio 15 d. Iš aktualios ATPK 2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcijos matyti, kad 35 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtina, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 29 d. nutartimi grąžinus bylą pirmajai instancijai, pakartotinai nuobauda buvo paskirta 2008 m. birželio 2 d., t.y. nepraėjus 5 mėnesiams po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir nepraėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos.

33Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, kurie sąlygotų apelianto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą pažeidimą. Apelianto teiginiai apie diskriminaciją jo atžvilgiu yra deklaratyvaus pobūdžio, juo labiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta eilės tvarka iš esmės per tokius pačius terminus, kaip ir kitos analogiško pobūdžio bylos, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad apeliantas buvo diskriminuojamas. Taigi, apeliantas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl vien jau dėl to nėra pagrindo pripažinti apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstu. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei ir būtų pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus, apeliantas neįrodo, jog jo nurodomu aspektu jam pasireiškė neturtinė žala – ieškinyje neturtinė žala siejama su jo sveikatos pablogėjimu (nerviniai pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai), tuo tarpu iš viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos pažymos (t. 1, b.l. 37) matyti, kad apeliantas kreipėsi į gydymo įstaigą visai dėl kitokio pobūdžio nusiskundimų.

34Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas V. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 9. Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepimu į... 10. Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 18. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 20. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 22. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 23. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia,... 24. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 25. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 26. Kaip minėta, apeliantas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1)... 27. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 28. Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas administracinėje... 29. Dėl apelianto teisių pažeidimo Jonavos rajono apylinkės teismui... 30. Dėl ATPK 296 straipsnio taikymo nagrinėjant administracinio teisės... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ar procesas buvo nepagrįstai per... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti... 34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti...