Byla 2A-426-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4295-467/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjui A. D. ir prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismai pažeidė jo teises ir varžė bei trukdė jas realizuoti ir sudarė nepatogumus ginti savo ir savo artimų teises Lietuvos apeliaciniame teisme ir Vilniaus apygardos teisme civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo metu; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos 456 954,30 Lt žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą ir trukdymą jas realizuoti Lietuvos teismuose civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo metu; 3) sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Nurodė, kad civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 išnagrinėjo šališkas teismas, taip pat ieškovui nebuvo suteikta informacija apie apeliacinio skundo eigą civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012. Dėl to ieškovas patyrė žalą, ką patvirtina civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 eiga ir medžiaga. Ieškovas mano, kad jo prašoma informacija nebuvo pateikta tyčia, kadangi Lietuvos teritorijoje teismai ir teisėjai yra šališki ir priklausomi, instancine tvarka teisingumas negali būti vykdomas, galioja absoliuti ir visiška korupcija bei negalioja teisė ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas teismo šališkumą grindė subjektyvia nuomone, o procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, arba nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad teisėjas ar teismas buvo šališkas. Teismas pažymėjo, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali ir klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Nurodė, kad ieškovas, ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Teismas pažymėjo, kad konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti, tačiau vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L., nenusišalindama nuo civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo, neteisėtai nagrinėjo minėtą bylą ir tokiu būdu atliko veiksmus, susijusius su kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų atsakomybės išvengimu bei trukdymu ieškovui realizuoti savo procesines teises kitose bylose. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013, joje būtų padarytos akivaizdžios, šiurkščios klaidos, kurių kvalifikuotas teisėjas nebūtų daręs.

8Teismas, spręsdamas dėl teisėjo A. D. veiksmų, t. y. kad Lietuvos apeliacinis teismas tyčia neteikė jokios prašomos informacijos apie apeliacinio skundo eigą, pažymėjo, kad nors įrodymais ieškovas nurodė civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 eigą ir medžiagą, tačiau konkrečių įrodymų iš šių bylų neįvardijo, o tik teigė, kad nepalankūs teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui. Todėl teismas tokius ieškovo teiginius vertino tik kaip subjektyvią, nepagrįstą įrodymais paties ieškovo nuomonę. Teismas pažymėjo ir tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir atmetė ne nagrinėjamoje byloje ieškovu esančio A. B., o jo tėvo - ieškovo V. B. ieškinį, todėl sprendė, jog tokio ieškinio atmetimas toje byloje yra nesusijęs su A. B. galimai padaryta žala.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme buvo pažeistos ieškovo teisės į nešališką teismą. Civilinę bylą nagrinėjant kitam, tačiau to paties teismo, kuriame dirba teisėjas, dėl kurio veiksmų buvo padaryta žala, buvo pažeisti objektyvaus nešališko bylos nagrinėjimo principai. Dalis Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusišalino nuo bylos Nr. 2-3334-345/2013 nagrinėjimo, o skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja, nepagrįstai nenusišalinusi nuo bylos nagrinėjimo ir neobjektyviai vertinusi savo kolegų veiksmus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl sprendimas, priimtas paties prieš save ir už save, naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.
  2. Ieškinio reikalavimai iš esmės išnagrinėti nebuvo, sprendime nėra nurodyti motyvai, dėl ko ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Teismas neargumentavo, kodėl buvo atmesti ieškovo pateikti įrodymai dėl neteisėtų teisėjų veiksmų. Todėl ir šiuo aspektu egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  3. Ieškovas pagrindė, kad tyčiniu informacijos apie civilinės bylos eigą apeliacinės instancijos teisme nepateikimu atsakovui buvo suvaržytos procesinės teisės, taip pat padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimą dėl kasacinės bylos, patvirtinantį teisėjo A. D. šiurkščius ir neteisėtus veiksmus. Teismas tyčia neanalizavo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir atsiradusios ieškovui žalos. Buvo pažeisti įrodymų vertinimo principai.
  4. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, buvo šališkas, todėl ieškovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovas, teigdamas, kad nagrinėjęs bylą teismas buvo šališkas, remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Vien procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, nors ir priimant nepalankų ieškovui sprendimą, savaime nereiškia teismą buvus šališku.
  2. Ieškovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme dalyvauti bylos nagrinėjime, duoti paaiškinimus žodžiu, nurodyti, kokie įrodymai pagrindžia jo reikalavimus, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Ieškovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės. Ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nėra tikslingas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Šiuo atveju apeliantas tokių aplinkybių nenurodo. Taip pat nenurodo, kokių aplinkybių bei dėl ko jis negali nurodyti savo skunde ir gali tai padaryti tik žodiniame procese, savo šį prašymą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais (teismo tyčiniu bylos esmės neatskleidimu, šališku pareikštų reikalavimų nenagrinėjimu) kaip ir bendrieji apeliacinio skundo motyvai. Apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję ne su faktinių aplinkybių nustatymu, o su, apelianto teigimu, teismo padarytais procesinių normų pažeidimais. Todėl prašymas netenkinamas.

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

18Apelianto teigimu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes skundžiamą sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. U., kuri šališkai ir priklausomai priėmė neteisėtą sprendimą, kad nevertintų savo kolegų neteisėtos veikos. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

19Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nepakanka įrodymų pagrįsti Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 bei Lietuvos apeliacinis teismo teisėjo A. D. veiksmus dėl informacijos apie apeliacinio skundo eigą suteikimo, savaime nelaikytina, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka apelianto atžvilgiu. Antra, apeliantui jau ne kartą yra išaiškinta, kad pagal teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas yra traukiamas atsakovu (jo atstovu) pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Vilniaus apygardos teismas, gavęs apelianto ieškinį, 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi pašalino atsakovu įvardintą teisėją A. D. iš bylos proceso (b. l. 37). Taigi, nurodyti teisėjai nebuvo dalyvaujančiais byloje asmenimis. Trečia, nepagrįstas argumentas, kad šiuo atveju teismo sprendimas priimtas „paties prieš save ir už save“, nes byloje nebuvo keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Atmestini apelianto argumentai ir dėl Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes, kaip minėta, šiuo atveju nebuvo nagrinėjama kito to paties teismo teisėjo byla, kurioje jis būtų proceso šalimi. Dėl paminėto apelianto nuorodos į teisėjos šališkumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ne tik įrodytos, bet ir pateiktos argumentacijos kontekste nėra įtikinamos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12 str., 178 str.). Apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

20Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas, kadangi sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys teisėjo A. D. neteisėtus veiksmus. Tokie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

21Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas, nepaisant motyvavimo apimties, negali būti naikinamas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, jis norėtų jų kitokių, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

22Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo

24Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) 456 954,30 Lt žalą, nes Lietuvos teismai pažeidė apelianto teises ir varžė bei trukdė jas realizuoti, sudarė nepatogumus ginti savo ir savo artimųjų teises Lietuvos apeliaciniame teisme ir Vilniaus apygardos teisme civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo metu. Be to, civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 išnagrinėjo šališkas teismas, nes nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, o ją nagrinėdamas dengė nuo atsakomybės kitų tame pačiame teisme dirbančių teisėjų neteisėtus veiksmus, neteikė informacijos apie jos eigą, taip pat apeliantui nesuteikė aktualios informacijos apie apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012.

25Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl teismo (teisėjo) kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis apelianto ieškinyje suformuluotas kaip savarankiškas reikalavimas pripažinti, kad teismai pažeidė jo teises, apskritai nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu, nes tai yra viena iš ieškovo įrodinėtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Todėl šis reikalavimas reikšmingas ir vertintinas tik kaip faktinis ieškinio pagrindas, o ne dalykas, tuo tarpu materialinis reikalavimas atsakovui (ieškinio dalykas) yra žalos atlyginimas – ieškinio antrasis reikalavimas.

26Kaip minėta, apeliantas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L. šališkai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas ir dėl trukdymo realizuoti apelianto teises civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantas teismo šališkumą toje byloje grindžia tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas arba nepalankaus apeliantui sprendimo priėmimas, kaip minėta, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

27Vertinant apelianto argumentus dėl teisėjos L. L. nusišalinimo pareigos pažeidimo, matyti, kad jie iš esmės yra panašūs į argumentus, kuriais ir šiame apeliaciniame skunde grindžiamas nagrinėjamos bylos teisėjos šališkumas. Motyvai dėl tokio pobūdžio argumentų nepagrįstumo šioje nutartyje jau yra nurodyti pirmiau aptariant šią bylą nagrinėjusios teisėjos (ne)šališkumo klausimą, jie iš esmės taikytini ir vertinant teisėjos L. L. nusišalinimo pareigos nebuvimą, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja ir daro išvadą, kad apeliantas nepateikė įtikinamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Vilniaus apygardos teismo ar teisėjos L. L. neteisėtus veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 nenusišalinimo bei šališkumo aspektu. Apelianto argumentas, kad kiti teisėjai nusišalino kitoje byloje (Nr. 2-3334-345/2013), nėra teisėjos nenušalinimo neteisėtumo įrodymas aptariamoje byloje.

28Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja CPK normos, numatančios, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, o kasacinės instancijos teismas - pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą bei pagrįstumą. Tokių teisės normų visuma, įtvirtinta CPK III dalies XVI ir XVII skyriuose, sudaro vientisą harmoningą teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės tvarką, kas reiškia, kad teismo sprendimu ar nutartimi, kurie yra nepanaikinti aukštesnės instancijos teismo, ginčas pagrįstai ir teisėtai išsprendžiamas galutinai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013 (Nr. 2-1784-603/2014) teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Pažymėtina, kad apeliantas apeliacinį skundą ir toje byloje, be kita ko, grindė teisėjos L. L. šališkumu. Taigi, tiek apelianto ieškinys nagrinėjamoje byloje dėl teisėjos L. L. šališkumo, tiek apelianto apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013 (Nr. 2-1784-603/2014) iš esmės yra/buvo grindžiami iš dalies tais pačiais argumentais. Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013 priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, inter alia apelianto ir šiuo metu nurodomais teisėjos šališkumo motyvais, nenustatė procesinių teisės normų pažeidimų.

29Dėl to nėra jokio pagrindo vien tik remiantis apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėja) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus apskritai (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Konstatavus, jog apeliantas neįrodė vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013, vien jau dėl to nebūtų pagrindo pripažinti apelianto reikalavimo dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrįstu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apskritai žalą gali sukelti ne pats teisėjo nenusišalinimo, gal būt net ir esant abejonių dėl teisėjo šališkumo, faktas ar netgi šališkumas, o šališkumo sąlygotas neteisingas sprendimas. Todėl apeliantas savo reikalavimui pagrįsti turėtų įrodyti tai, kad toje byloje teisėja buvo šališka; toje byloje buvo priimtas neteisingas sprendimas; yra pakankamas pagrindas manyti, kad toks sprendimas sąlygotas šališkumo; būtent dėl tokio sprendimo atsirado atitinkamo dydžio žala (CPK 12, 178 str.). Tuo tarpu priimtas toje byloje procesinis sprendimas pripažintas pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepagrindžia, jog 356 951,30 Lt turtinė žala, 40 000 Lt neturtinė žala iš tikrųjų atsirado, t.y. apeliantas ne tik neįrodo, bet ir nenurodo argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013 apeliantui būtų priimtas palankus sprendimas, o ieškinio pagrindu nurodomi, anot apelianto, neteisėti teismų (teisėjų) veiksmai lėmė nepalankaus sprendimo toje byloje priėmimą.

30Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad žala jam padaryta Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjo A. D. veiksmais nesuteikus informacijos apie apeliacinio skundo eigą ir paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio vietą ir laiką Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apie apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo laiką (2013 m. lapkričio 19 d.) dalyvaujantiems byloje asmenims 2013 m. spalio 2 d. buvo pranešta CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame internetiniame puslapyje), t.y. prieš pusantro mėnesio iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2A-1219/2013). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad buvo suvaržyta jo teisė teikti apeliacinės instancijos teismui nušalinimus, įrodymus ir pan., nes apeliantas, domėdamasis byla (CPK 42 str. 5 d.), turėjo pakankamai laiko realizuoti bet kurias procesines teises. Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 apskritai buvo nagrinėtas ne apelianto, o jo tėvo V. B. ieškinys. Todėl net tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismo veiksmai (informacijos neteikimas) būtų įrodyti, pripažinti neteisėtais, turtinė 50 000 Lt žala dėl to būtų atsiradusi, tik apelianto tėvas (o ne apeliantas) galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Beje, apeliantas ir nenurodo, kuo pasireiškė jo tokio dydžio turtinė žala dėl negautos informacijos, kokiais išskirtiniais nepatogumais, kurie teismo galėtų būti įvertinti pinigais, pasireiškė 10 000 Lt neturtinė žala.

31Apibendrinant pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę jam žalą, Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas... 8. Teismas, spręsdamas dėl teisėjo A. D. veiksmų, t. y. kad Lietuvos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 14. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 18. Apelianto teigimu, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes... 19. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo... 20. Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios... 21. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo... 22. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiamas sprendimas... 23. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodymų vertinimo... 24. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) 456 954,30 Lt žalą, nes... 25. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir... 26. Kaip minėta, apeliantas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Vilniaus... 27. Vertinant apelianto argumentus dėl teisėjos L. L. nusišalinimo pareigos... 28. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas... 29. Dėl to nėra jokio pagrindo vien tik remiantis apelianto subjektyviais... 30. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad žala jam... 31. Apibendrinant pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą....