Byla 2-1388/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2005-109/2009 pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo panaikinimo (suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities valstybine mokesčių inspekcija, akcinė bendrovė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Audersima“), bei

Nustatė

2pareiškėjai V. M. ir S. M. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie Finansų ministerijos) 2008-06-03 sprendimą Nr. 68-138 ir Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau - Marijampolės apskrities VMI) 2008-04-02 sprendimus Nr. (15.4-15)-R-1813 ir Nr. (15.1-15)-T5-23 dėl patikrinimo metu apskaičiuotų delspinigių perskaičiavimo; 2) priimti naują sprendimą mokestinę nepriemoką 467 891,97 Lt mokesčių ir nuo jų apskaičiuotų 578 883,40 Lt delspinigių sumą, kurioms yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, pripažinti pasibaigusia; 3) priimti sprendimą perskaičiuoti delspinigius (su nesuėjusiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminu), ir nustatyti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro finansinę prievolę Marijampolės apskrities VMI 575 958,54 Lt sumai (b. l. 2-12).

32009 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas pareiškėjos V. M. prašymas (b. l. 21-24) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centro nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas; uždrausti perleisti nuosavybės teises į prekybos centrą (unikalus numeris 1898-0001-7014) ir kitus statinius (unikalus numeris 1989-0001-7025), esančius Jaunimo g. 2, Marijampolėje; uždrausti administratoriui UAB „Audersima“ perduoti atsakovui turtą ir tenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus. Pareiškėja nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjų skundą ir jį patenkinus, gali žymiai pasikeisti bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras pradelstų finansinių reikalavimų ir turimo turto vertės santykis. Šis santykis yra pagrindinis kriterijus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo ir įmonės pripažinimo bankrutavusia klausimą, taip pat bankroto bylos nutraukimo klausimą. Paaiškėjus, jog bankroto byla buvo iškelta nepagrįstai, teismas remdamasis CK 1.138 straipsnio 2 punktu, turėtų atkurti padėtį buvusią iki teisės pažeidimo ir nutraukti bankroto bylą. Tuo tarpu pardavus įmonės turtą, būtų negalimas įmonės grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Vykdant bankrutavusios įmonės prievoles kreditoriams, parduodant ar perduodant įmonės turtą pažeistų teisių atstatymas būtų neįmanomas, o bankroto bylos nutraukimas realiai neapgintų pažeistų pareiškėjos ir kitų asmenų (ypač III eilės kreditorių) teisių, nes būtų patenkinti nepagrįsti II eilės kreditoriniai reikalavimai.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 38-39) netenkino pareiškėjos prašymo ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, jog CPK normos numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik atsakovo atžvilgiu (145 str.), tuo tarpu pareiškėja prašo areštuoti turtą asmens (BIĮ V. ir S. M. prekybos centras), kuris byloje nėra dalyvaujantis asmuo, todėl pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepatenkino.

5Atskiruoju skundu (b. l. 42-45) pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atmesdamas jį vien tuo pagrindu, kad bankrutavusi IĮ V. ir S. M. prekybos centras, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau byloje trečiuoju asmeniu nurodytas bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras bankroto administratorius UAB „Audersima“, kuris, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsniu, atstovauja bankrutuojančią įmonę.

6Tretysis asmuo UAB „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 50-51). Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens, kuris nėra dalyvaujantis asmuo šioje byloje atžvilgiu. Be to, jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vilkintų bankroto procedūrą ir pažeistų kreditorių interesus.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

10Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė buvo grindžiama prielaida, jog galimo pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju pasikeistų bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras pradelstų finansinių reikalavimų ir turimo turto vertės santykis bei iškiltų teismo nutarčių iškelti šiai įmonei bankroto bylą bei pripažinti ją bankrutavusia teisėtumo klausimas. Nurodyti pareiškėjos argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu sustabdyti bankroto bylos procedūras.

11Iš bylos duomenų matyti, kad individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. gegužės 13 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko ją nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir pripažino individualią įmonę V. ir S. M. prekybos centrą bankrutavusia, nutarė ją likviduoti dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 26 d. nutartimi atmetus atsakovės V. M. atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikus nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs šių teismo nutarčių teisėtumo klausimą 2009 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad ta aplinkybė, jog, praėjus penkeriems metams po bankroto bylos iškėlimo, įmonės savininkai vis dar ginčija tam tikrų kreditorių reikalavimų dydį, negali būti pakankamas, juolab besąlyginis, pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009).

12Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje bankroto byloje, pasisakant dėl galimybės atnaujinti procesą bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pažymėta, kad bankroto proceso tikslas ir būtinybė užtikrinti interesų pusiausvyros principo laikymąsi paneigia galimybę iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarstant, ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai bankroto bylai iškelti; siekis apsaugoti kreditorių interesus įmonei skolininkei nevykdant įsipareigojimų suponuoja išvadą, kad, konstatavus nemokumo pagrindus ir jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, esminę reikšmę turi nebe įmonės mokumo būsena, buvusi bankroto bylos iškėlimo stadijos metu, bet esamuoju metu, t. y. ar kreditoriams išlieka grėsmė patirti nuostolių dėl įmonės skolininkės nepajėgumo įvykdyti prievoles; bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, o ne kvestionuojant bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą. Toks teisių gynybos būdas bankroto byloje nevilkina bylos nagrinėjimo ir atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007). Tuo tarpu aoeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jos ieškinio patenkinimo atveju įmonė atitiktų Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus.

13Be to, apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog BIĮ V. ir S. M. prekybos centras nėra dalyvaujantis asmuo šioje byloje, todėl laikinosios apsaugos priemonės šios įmonės atžvilgiu negali būti taikomos (CPK 145 str.). Tai, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas bankrutavusios IĮ V. ir S. M. prekybos centras administratorius, nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.

14Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai