Byla 2S-1969-464/2012
Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, turto padalijimo atsakovei R. Č

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Č. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, turto padalijimo atsakovei R. Č.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas Z. Č. 2012-08-08 kreipės į Trakų apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-5), prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš ieškovo 500 Lt periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, lėšų tvarkytoją paskiriant atsakovę, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę, atsakovei – pagal jos pageidavimą, santuokos metu įgytą transporto priemonę, po santuokos nutraukimo asmenines nuosavybes teise priteisti atsakovei R. Č..

5Ieškinys 2012-08-09 rezoliucija buvo priimtas (b.l. 1).

6Atsakovė R. Č. 2012-02-08-27 pateikė priešieškinį (b.l. 41-42) bei 2012-09-04 jį patikslino (b.l. 44-46) ir prašė priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus – 43 200 Lt, priteisti atsakovei 20 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovė taip pat pateikė prašymą (b.l. 47) dėl sunkios turtinės padėties atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba leisti žyminį mokestį sumokėti dalimis.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-13 nutartimi (b.l. 48) nustatė atsakovei R. Č. terminą iki 2012-09-28 priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog priešieškinis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų: 1) ne nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovė R. Č. atskiruoju skundu (b.l. 50-52) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartį ir priimti nagrinėti atsakovės patikslintą priešieškinį.

11Nurodo, jog teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, nereikalavo, kad šis pateiktų įrodymus apie gaunamas pajamas, sąskaitas bankuose ar įrodymus, patvirtinančius, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė nesutinka su teismo reikalavimu pateikti įrodymus dėl išlaikymo paskaičiavimo, kadangi įstatymas nustato, jog išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieno mėnesio minimalų atlyginimą. Išlaikymas priteistinas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Taigi teismui pareikalavus iš ieškovo informacijos apie gaunamas pajamas, turimas sąskaitas, turimą turtą užsienyje, kur ieškovas gyvena daugiau nei 10 metų, būtų pagrindas priteisti atsakovės reikalaujamą sumą. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo įpareigojimu pateikti

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su priešieškinio priėmimo santuokos nutraukimo byloje sąlygomis, dėl ko skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl priešieškinio priėmimo ir bylos pagal jį iškėlimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

15Iš bylos nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti civilinė byla pagal ieškovo Z. Č. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo (b.l. 1-5). Apeliantė (atsakovė) R. Č. dėl ieškovo ieškinio ir jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų savo procesinę poziciją išdėsčiusi 2012-08-23 atsiliepime (b.l. 35-37), 2012-08-27 pateikė ir priešieškinį, kurį 2012-09-04 patikslinusi išdėstė du reikalavimus: dėl 43 200 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo priteisimo ir dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (b.l. 41-43, 44-47). Pirmosios inatncijos teismas 2012-09-13 nutartimi nustatė terminą iki 2012-09-28 pašalinti priešieškinio trūkumus, spręsdamas, kad šis procesinis dokumentas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų dėl įrodymų pakankamumo.

16CPK 143 str. 3 d. įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.

17CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui (arba, atitinkamai, atsakovui, pareiškusiam priešieškinį), kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo (priešieškinio teikimo atveju - atsakovo) išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

18Įvardinto teisinio reglamentavimo kontekste ir įvertintina, ar atsakovės pateiktas teismui nagrinėti procesinis dokumentas – priešieškinis atitiko formaliuosius tokio procesinio dokumento turiniui bei formai nustatytus reikalavimus, ar priešingai, trūkumai buvo tokie, kad, jų neištaisius, civilinis ginčas negalėjo būti teisme pradėtas. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys (priešieškinis) neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 2 d., 138 str.). Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (priešieškinio) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008, 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-181/2009, 2011-12-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).

19Susipažinus su bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 str. 2 d. nuostatų) ir nustatyti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, kiek tai susiję su apeliantės įpareigojimu pateikti įrodymus pagrindžiančius kitos šalies ( patvirtinančius ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir ar pagrindžiančius neturtinės žalos padarymą ir dydį. Tokius duomenis pateikti teismas gali tik pasiūlyti, įskaitytinai ir paskesnėse proceso stadijose, nes jie galimai turėtų reikšmę ateityje sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jų nepateikimas nekliudo įgyvendinti teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais.

20Konstatuotina, kad apeliantės pareikštas priešieškinis iš esmės atitiko CPK 111 str., 135 str. numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus.. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. 5 p.), atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, be to, teismas nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, remiantis CPK 160 str. 1 d. 6 p., CPK 376 str. 1 d., įrodymus gali rinkti ir savo iniciatyva.

21Apeliantė 2012-09-13 nutartimi taip pat buvo įpareigota pateikti duomenis, susijusius su jos turtine padėtimi, kurie leistų vertinti jos prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pagrįstumą. Apeliantė, sutikdama su dalimi teismo 2012-09-13 nutartyje nurodytų įpareigojimų, kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog civilinės bylos iškėlimo (priešieškinio priėmimo) stadijoje pakako apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų priešieškinio priėmimo bei jos prašymui dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimams išspręsti. Teismas, gavęs atskirąjį skundą su pateiktais apeliantės dokumentais, iš esmės jau galėjo įvertinti, ar yra prielaidos CPK 84 str. taikymui , ar žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti apeliantei atidėtas, išdėstytas dalimis, ar toks jos prašymas yra nepagrįstas. Pagal CPK 334 str. 2 d. 1 p. pirmosios instancijos teismui suteikiama teisė gavus atskirąjį skundą pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, jeigu sutinkama su atskirojo skundo argumentais, o toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys šioje situacijoje labiausiai būtų atitikęs proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kooperacijos principų reikalavimus (CPK 7 str., 8 str.).

22Apeliantės atskirajame skunde išdėstytas prašymas priimti priešieškinį nagrinėti negali būti patenkintas apeliacinės instancijos teisme, nes teismas nėra išsprendęs žyminio mokesčio klausimo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Sprendžiant priešieškinio priėmimo klausimą iš pradžių būtina išnagrinėti apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, t.y. nustatyti aplinkybes, susijusias su apeliantės turtinės padėties įvertinimu ir žyminio mokesčio instituto taikymu, nes apeliacinis instancijos teismas negali nagrinėti klausimų, įstatymu priskirtų pirmosios instancijos teismo prerogatyvai, juo labiau, dėl kurių pirmosios instancijos teismas dar nėra pasisakęs (CPK 301 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumos už priešieškinį nustatymo būtina priimti domėn tai, kad civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, jog atsakovas turi teisę pasirinkti teisminės gynybos poziciją – reikšti atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį (jeigu proceso įstatymo normos nenustato specialių draudimų) (CPK 12 str., 142 str., 143 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas į jam ieškovo pareikštus reikalavimus ginasi reikšdamas priešinius reikalavimus, jie turi būti aiškiai suformuluoti, kad būtų galima išsiaiškinti reikalavimų pobūdį ir nustatyti už jų nagrinėjimą mokėtiną žyminį mokestį. Kaip matyti iš civilinės bylos eigos, apeliantės, kaip civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo neinicijavusio sutuoktinio, pozicija dėl klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išdėstyta atsiliepime į ieškinį (b.l. 35-37), o priešieškinyje pareikšti tik du savarankiški materialiniai reikalavimai - dėl 20 000 Lt neturtinės žalos bei dėl 43 200 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimo priteisimo. Už pastarąjį reikalavimą apeliantė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), o pirmojo reikalavimo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimas ir turi būti šiuo atveju sprendžiamas, jeigu nebus nustatyti pagrindai atidėti jo mokėjimą, kaip to prašo apeliantė.

23Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

24Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Č. atskirąjį skundą... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas Z. Č. 2012-08-08 kreipės į Trakų apylinkės teismą su ieškiniu... 5. Ieškinys 2012-08-09 rezoliucija buvo priimtas (b.l. 1).... 6. Atsakovė R. Č. 2012-02-08-27 pateikė priešieškinį (b.l. 41-42) bei... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-09-13 nutartimi (b.l. 48) nustatė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovė R. Č. atskiruoju skundu (b.l. 50-52) prašo panaikinti Trakų rajono... 11. Nurodo, jog teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, nereikalavo, kad šis... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 15. Iš bylos nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti... 16. CPK 143 str. 3 d. įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK... 17. CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas,... 18. Įvardinto teisinio reglamentavimo kontekste ir įvertintina, ar atsakovės... 19. Susipažinus su bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas... 20. Konstatuotina, kad apeliantės pareikštas priešieškinis iš esmės atitiko... 21. Apeliantė 2012-09-13 nutartimi taip pat buvo įpareigota pateikti duomenis,... 22. Apeliantės atskirajame skunde išdėstytas prašymas priimti priešieškinį... 23. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p.,... 24. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir...